- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-19
- Bylos Nr.
- 2-11603-429/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Jegorovienė
- Pareiškėjas
- Nijolei M
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Lietuvos gyventojų
Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Jegorovienė, sekretoriaujant Sonatai Skučienei, dalyvaujant pareiškėjai Nijolei M. I., nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Nijolės M. I. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo, siekdama įgyti nukentėjusio nuo 1939 - 1990 metų okupacijų asmens statusą, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja Nijolė M. I., gim. (duomenys neskelbtini), būdama nepilnametė, nuo 1949 m. kovo mėn. buvo įrašyta į tremiamųjų sąrašus, nuo trėmimų pabėgo, pasislėpė, išvengė tremties ir iki 1954 m. kovo mėn. negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja pareiškimą palaiko ir prašo jį tenkinti. Teismo posėdyje paaiškino ir pareiškime nurodė, kad pareiškėjos šeima - tėvas K. J., gim. 1902 m., motina M. J., gim. 1906 m., brolis A. J., gim. 1931 m., sesuo L. J., gim. 1932 m. ir pareiškėja Nijolė M. J., gim. (duomenys neskelbtini), buvo įrašyti į sąrašus asmenų, numatytų ištremti iš Lietuvos 1949 m. – 1952 m., tačiau apie tai archyve nėra išlikusių duomenų. Pareiškėjos šeima iki 1949 m. pavasario gyveno (duomenys neskelbtini) vienkiemyje, šalia miško. Tame pat kaime gyveno ir mamos tėvai J. bei mamos broliai. Du motinos broliai 1946 m. tapo partizanais, vienas jos brolis žuvo miške, kitą suėmė ir nuteisė. Pareiškėjos brolis A. J., gim. 1931 m., nuo 1946 m. pavasario taip pat užmezgė ryšius su Joniškio apskrityje veikusia partizanų grupe. Į pareiškėjos tėvų namus dažnai užsukdavo partizanai, nes šeima gyveno vienkiemyje šalia miško, pareiškėjos tėvai juos remdavo maistu, priimdavo pernakvoti. Nuo 1947 m. kvietė į tardymus pareiškėjos motiną, tardydavo po 3 dienas, ir brolį Algirdą, kurio po vienos apklausos 1949 m. nepaleido. Vietinis saugumietis P. R. 1949 m. kovo mėn. pradžioje pareiškėjos vyresniajai seseriai L. pasakė, kad pareiškėjos šeima yra įtraukta į sąrašus asmenų, numatytų išvežti iš Lietuvos. Todėl pareiškėjos tėvai nedelsiant susikrovė mantą ir paliko namus. Pareiškėjos šeima iš pradžių slapstėsi tame pačiame kaime pas gimines ir pažįstamus Vaitiekūnus, Tamašauskus, Makaveckus. Pareiškėjos vyresnioji sesuo buvo didesnė, todėl ji liko pas draugės tėvus, o pareiškėja slapstėsi su tėvais. 1949 m. pradėjo slapstytis pareiškėjos tėvai su šeima Žiurių k. pas kaimynus ir pažįstamus, Žučių k. pas senelius. 1949-10-06 suėmė pareiškėjos brolį, jis buvo nuteistas 8 metams pataisos darbų lagerio su teisių suvaržymu 5 metams. Brolį išvežus iš Lietuvos, pareiškėjos šeima slapstėsi Žagarės miestelyje, kur pareiškėjų šeimos niekas nepažinojo, apsigyveno pas šeimos draugus Leškius, slapstėsi ir pas kitus žmones. Vienoje vietoje pabūdavo po mėnesį ir persikeldavo pas kitus žmones. Pareiškėjos tėvų sodybą tuo laikotarpiu prižiūrėjo mamos sesuo. 1954 m. kovo mėn. pareiškėjos šeima grįžo į savo namus, kadangi žmonių vežimai buvo aprimę, tėvai pradėjo dirbti kolūkyje. Visi pareiškėjos šeimos nariai yra mirę, todėl juridinę reikšmę turintį faktą prašo pripažinti tik pareiškėjos atžvilgiu.
Liudytoja R. D. G. parodė, kad pareiškėja yra liudytojos vaikystės draugė, draugavo ir jų tėvų šeimos. Pareiškėjos brolis A. buvo suimtas. Pareiškėjos šeima 1951 – 1952 metais slapstėsi pas jos tėvus Juozapą ir B. L. Žagarės miestelyje. Liudytojai mama paaiškino, kad pareiškėjos tėvų šeima buvo įtraukta į tremiamų asmenų sąrašus. Jie slapstėsi gana ilgai, pas liudytojos tėvus kurį laiką pabūdavo, išeidavo ir vėl grįždavo. Su pareiškėja liudytoja iš tėvų namų ėjo į pradinę mokyklą. Pareiškėja su tėvais slapstėsi iki 1953 – 1954 metų, kai baigėsi trėmimai. Pareiškėjos brolis iš kalėjimo grįžo po daugelio metų.
Liudytoja B. E. P. parodė, kad su pareiškėja kilusios iš vieno kaimo. Pareiškėjos šeimoje buvo pareiškėja, jos sesuo L. ir brolis A., jie nuolatos gyveno Žiurių k., Žagarės apskr. Tačiau dėl gręsiančių trėmimų slapstėsi pas kaimynus, slėpėsi ir pas liudytojos tėvus E. ir A. K.. Tik pareiškėjos brolis buvo išdidus ir liko tėvų namuose, bet jį 1949 m. suėmė, nuteisė 8 metams ir išvežė. Kad pareiškėjos šeimą ketina išvežti, pareiškėjos vyresniajai seseriai pasakė ją įsimylėjęs saugumietis. Pareiškėjos tėvai su dukromis slapstėsi Žiurių k., nes tai buvo didelis kaimas, ir aplinkiniuose kaimuose iki Stalino mirties
Liudytojas S. M. parodė, kad pareiškėją pažįsta nuo vaikystės. Jam žinoma, kad pareiškėjos brolis A. apie 1949 metus buvo suimtas. Kai prasidėjo vežimai, liudytojo tėvai kalbėjo, kad gal buvo išvežta ir pareiškėjos tėvų šeima, nes jie savo namuose negyveno ilgą laiką. Bet pareiškėjos tėvų sodyba nebuvo apgyvendinta bežemiais proletarais, nes ją kažkas prižiūrėjo, nors sodyba nuolatos buvo tuščia. Iš tėvų pasakojimų liudytojas žino, kad tuo laiku ir kitos kaime gyvenusios šeimos slapstėsi. Neįtrauktų į tremiamų sąrašus šeimų neveždavo. Jei vienas šeimos narys buvo suimtas ar tardomas, visa šeima buvo įtraukiama į numatomų išvežti asmenų sąrašus, buvo sudaromas vagonų sąstatas, po vieną šeimą netremdavo. Po Stalino mirties pareiškėjos šeima grįžo pastoviai gyventi į savo namus Žiurių k., Žagarės valsč.
Byla išnagrinėta suinteresuotų asmenų Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei VSDFV Kauno skyriaus atstovams nedalyvaujant, jiems apie teismo posėdį pranešta CPK 123 str. nustatyta tvarka. Byloje gauti suinteresuotų asmenų atsiliepimai į pareiškimą, kuriais pareiškimą paršo nagrinėti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant (b. l. 20, 22-23).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji būdama nepilnametė, nuo 1949 m. kovo mėn. buvo įrašyta į tremiamųjų sąrašus, nuo trėmimų pabėgo, pasislėpė, išvengė tremties ir iki 1954 m. kovo mėn. negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Šis juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, kadangi ji siekia įgyti nukentėjusio nuo 1939 m. – 1990 m. okupacijų asmens - tremtinio statusą. Pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų.
Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad pareiškėjos N. M. I. tėvai yra K. J. ir M. J. (b. l. 11). 2015-01-26 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras raštu Nr. 38R-n-54 pareiškėjai nurodė, kad nesant pakankamai duomenų pareiškėja turi kreiptis į teismą ir liudytojų parodymais įrodyti juridinę reikšmę turinčius faktus, atitinkančius Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 m. okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2d. 2p. nustatytas sąlygas (b. l. 8). 2014-12-15 Lietuvos Ypatingojo archyvo rašte Nr. P2-4608 nurodyta, kad Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) ir Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) nepilnai išlikusiuose archyviniuose fonduose duomenų apie K. J., g. 1902 m., M. J., M., g. l906 m., A. J., K. g. l931 m., L. J., K., g. 1932 m., N. M. J., K., g. 1940 m., įrašymą į sąrašus asmenų, numatytų ištremti iš (duomenys neskelbtini) 1945 - 1952 m. už Lietuvos TSR ribų, nerasta. Rašte pažymėta pastaba, kad Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto archyviniame fonde saugoma A. J., K., g. 1931 m., baudžiamoji byla Nr. 27153/3 (b. l. 9). 2015-03-18 Lietuvos Ypatingojo archyvo pažymoje Nr. P2-817 (b. l. 10) nurodyta, kad Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) archyviniame fonde Nr. K-l saugomos baudžiamosios bylos Nr. 27153/3 duomenimis A. (kituose dokumentuose taip pat ir A.), K., g. 1931 m., gimęs ir gyv. (duomenys neskelbtini), buvo 1949-10-06 sulaikytas LSSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Joniškio aps. skyriaus, buvo kalinamas LSSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) kalėjime Nr. 1 Vilniaus m. LSSR Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų teisminės kolegijos 1950-07-19 nuosprendžiu A. J. už tai, kad būdamas nusiteikęs antisovietiškai 1946 m. nusirašė nuo studento antisovietinę dainą, saugojo pas save iki suėmimo dienos bei davė nusirašyti kitoje byloje nuteistam asmeniui; 1947 m. pradžioje į jo namus atėjo trys partizanai ir apie tai jis nepranešė valsčiaus saugumo organams, pagal RSFSR BK 58-10 str. 1 d. ir 58-12 str. buvo nuteistas 8 metams pataisos darbų lagerio su teisių suvaržymu 5 metams, bausmės atlikimo laiką skaičiuojant nuo 1949-10-06. Fondo Nr. K-l Baudžiamųjų bylų abėcėlinėje kartotekoje Nr. 2 esančioje A. J. kortelėje parašyta, kad [atlikti bausmę] buvo išvežtas į Archangelsko sr., Jercevo st., MVD Kargopollagą. LSSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumo 1954-12-29 nutarimu bausmės laikas A. J. buvo sutrumpintas iki 5 metų laisvės atėmimo; vadovaujantis 1953-03-27 įsakymo „Apie amnestiją“ I ir 6 str., jis iš įkalinimo turėjo būti nedelsiant paleistas, teistumas panaikintas. Archangelsko sr. MVD valdybos 1-ojo spec. skyriaus 1955-01-21 ir MVD Kargopollago spec. skyriaus 1955-01-27 pranešimuose parašyta, kad vadovaujantis Archangelsko sr. teismo 1954-07-17 nutartimi A. J. iš kalinimo vietos buvo paleistas 1954-07-24, išvyko į Stalinsko sr., Gorlovkos m.
Tai, kad pareiškėjos tėvai su dukromis pabėgo iš savo gyvenamosios vietos ir slapstėsi, patvirtina liudytojai (Lietuvos Respublikos CPK 177 str., 185 str., 192 str.). Liudytojai R. D. G., B. P. ir S. M. patvirtino aplinkybes, kad pareiškėjos tėvai su dukromis iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), 1949 m. pabėgo ir slapstėsi. Netikėti liudytojų parodymais nėra pagrindo, nes tai nesuinteresuotų bylos baigtimi asmenų duoti parodymai, kurie patvirtina pareiškėjos duotus paaiškinimus, teismas šiais parodymais ir pareiškėjų paaiškinimais remiasi (Lietuvos Respublikos CPK 185 str., 192 str.).
Pareiškėjos paaiškinimai, liudytojų parodymai ir byloje esantys dokumentai patvirtina faktą, kad pareiškėja buvo įrašyta į tremiamųjų sąrašus, nuo trėmimų pabėgo, pasislėpė, išvengė tremties ir būdama nepilnametė su tėvais nuo 1949 m. iki 1954 m. kovo mėn. negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nes turėjo slapstytis. Pareiškėja siekia įgyti nukentėjusio nuo 1939 m.-1990 m. okupacijų asmens statusą, todėl teismas konstatuoja, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas jai sukels teisines pasekmes (CPK 444 str. l d., 2 d. 9 p., Lietuvos Respublikos nukentėjusių nuo 1939-1990 m. okupacijų teisinio statuso 1997-06-30 Įstatymo Nr. VIII- 342, 5 str. 2 d. 2 p.). Jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nėra.
Iš pareiškėjos priteistina 3,48 EUR dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 42 str., 177 str., 185 str., 186 str., 263 str., 290 str., 291str., 444 str. 2 d. 9 p., 448 str., teismas
Nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nukentėjusiojo asmens nuo 1939 - 1990 m. okupacijų teisinio statuso gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja N. M. I., a. k. (duomenys neskelbtini) būdama nepilnametė, buvo įrašyta į tremiamųjų sąrašus, nuo trėmimų pabėgo, pasislėpė, išvengė tremties ir nuo 1949 m. kovo mėn. iki 1954 m. kovo mėn. negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš pareiškėjos N. M. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,48 EUR (tris EUR 48 ct) pašto išlaidų - valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, AB kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.