- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-16
- Bylos Nr.
- e2S-522-601/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00001-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Pareiškėjas
- K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. T***ienės atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-1021-558/2023 pagal pareiškėjų K. T***ienės ir A. T. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai K. T***ienė ir A. T. 2022 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą, prašydami nutraukti bendru sutikimu pareiškėjų K. T***ienės ir A. T. santuoką, patvirtinti pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir po santuokos nutraukimo palikti pareiškėjams šias pavardes: K. T***ienei po santuokos nutraukimo palikti iki santuokos turėtą pavardę – „M***ė“, o A. T. pavardę – „T.“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. sausio 31 d. nutartimi nustatė pareiškėjams K. T***ienei ir A. T. 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu trūkumams pašalinti. Teismas išaiškino, kad nepašalinus nurodytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bus paliktas nenagrinėtu.
3. Teismas nustatė, kad po santuokos nutraukimo pareiškėja K. T***ienė ketina pasilikti sau iki santuokos turėtos pavardės „M***ytė“ darinį – „M***ė“. Tačiau, anot teismo, įstatymuose nenumatyta teisė teismui keisti pareiškėjos K. T***ienės pavardės po šios santuokos nutraukimo į iki santuokos turėtos pavardės darinį, todėl, jai gali būti paliekama iki santuokos turėta arba santuokos metu įgyta pavardė, t. y., arba „M***ytė“, arba „T***ienė“.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Pareiškėja K. T***ienė atskiruoju skundu Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-1021-558/2023, ir grąžinti klausimą dėl sutarties tvirtinimo spręsti iš naujo. Atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo pareiškėjus tikslinti procesinį prašymą ir santuokos nuraukimo pasekmių sutartį dėl K. T***ienės pavardės po santuokos nutraukimo, reikalaudamas pavardę rašyti kita, nei nurodyta sutartyje, forma, kadangi:
1.1. Pareiškėjų teismui tvirtinti pateiktas procesinis prašymas ir sutartis visiškai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsnio reikalavimus, nes tiek prašymu, tiek sutartimi prašoma palikti pareiškėjos K. T***ienės iki santuokos turėtą pavardę;
1.2. Pareiškėjos iki santuokos turėta pavardė įprastinėje lietuvių kalbos vartosenoje gali būti rašoma tiek „M***ytė“ (su mažybinė priesaga), tiek „M***ė“ (be mažybinės priesagos). Pareiškėja yra 43 metų moteris, todėl mažybinės priesagos vartojimas iki santuokos turėtoje pavardėje neatitinka jos amžiaus ir statuso bei kelia nepatogumus darbe ir socialiniame gyvenime;
1.3. Iš CK 3.69 straipsnį įgyvendinančių teisės aktų matyti, kad pareiškėjos pageidaujamas susitarimas dėl pavardės formos pasirinkimo (užrašant iki santuokos turėtą pavardę, nurodytą santuokos sudarymo įraše) nėra laikomas pavardės keitimu, nes pareiškėja naudoja CK 3.69 straipsnyje įtvirtintą leistiną alternatyvą – iki santuokos turėtą pavardę, tik yra pasirinkusi kitokią leistiną jos rašybos formą (be mažybinės priesagos);
1.4. Tiek teisės aktuose įtvirtinta, tiek teismų praktikoje išaiškinta, kad pareiškėja, nutraukdama santuoką, turi teisę pati apsispręsti dėl savo pavardės po santuokos nutraukimo, o šiuo atveju ji pageidauja turėti iki santuokos turėtą pavardę, nenurodant šeiminės padėties, t. y. be priesagos;
1.5. Pareiškėja sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu sudarė po ilgiau nei pusę metų trukusios privalomosios mediacijos procedūros. Sutartimi pareiškėja atsisakė teisės į bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą ne mažesnei kaip 30 000 Eur sumai, kuri iš bendrų sutuoktinių lėšų buvo panaudota A. T. asmeninio turto pagerinimui. Pareiškėja santuokos metu iš sutuoktinio pusės patyrė fizinį ir psichologinį smurtą, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareiškėja šiuo metu gyvena ir dirba užsienyje, todėl teismo priimta nutartis prieštarauja civilinio proceso tikslui – atkurti teisinę taiką tarp sutarties šalių, neatitinka teismo proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.
6. Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja po santuokos nutraukimo sau ketina pasilikti iki santuokos turėtos pavardės darinį, t. y. iki santuokos turėtą pavardę be mažybinės priesagos, tačiau, anot teismo, jai teismo nutartimi, kuria nutraukiama santuoka, gali būti paliekama arba santuokos metu įgyta, arba iki santuokos turėta pavardė. Apeliantė nesutinka su teismo įpareigojimu patikslinti prašymą dėl santuokos nutraukimo, nurodydama, kad jos pasirinkimas dėl pavardės šiuo atveju nelaikytinas pavardės keitimu, nes ji naudoja CK 3.69 straipsnyje įtvirtintą leistiną alternatyvą – iki santuokos turėtą pavardę, tik yra pasirinkusi kitokią leistiną jos rašybos formą (be mažybinės priesagos). Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės argumentais nesutinka.
8. Pažymėtina, kad CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Iš gramatinės CK nuostatos formuluotės matyti, jog įstatymas pakankamai griežtai numato teisę po santuokos nutraukimo pasirinkti turėtų pavardžių alternatyvas, t. y. nurodo tik du galimus pasirinkimus – arba iki santuokos turėtą, arba santuokinę. Nei CK 3.69 straipsnio 1 dalis, nei kitos CK nuostatos ir kiti įstatymai nenumato galimybės santuokos nutraukimo byloje sutuoktiniui pasirinkti iki santuokos turėtos pavardės darinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios bylos kontekste nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo aiškinti CK 3.69 straipsnio 1 dalies nuostatą plečiamai, t. y. kad pareiškėja turi teisę susigrąžinti iki santuokos turėtą pavardę, ją modifikuodama.
9. Pastebėtina, kad fizinio asmens pavardės ir vardo pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisės aktai (CK 2.20 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo turi teisę pasikeisti savo vardą ir pavardę jam sudarytame civilinės būklės akto įraše teisingumo ministro nustatytais pagrindais ir tvarka. Kaip teisingai nurodė pati pareiškėja atskirajame skunde, Vardo ir pavardės keitimo pagrindus ir šių asmens duomenų keitimo civilinės būklės aktų įrašuose tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 ,,Dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Taisyklėse nurodyta, jog pareiškėjas gali pakeisti savo pavardę, be kita ko, jeigu nori turėti kitokią pavardę turimos pavardės pagrindu (su kitokia galūne ar kitokia priesaga, be priesagos ar su priesaga), jeigu pageidaujama pavardė yra tradicinėje vartosenoje (9.7 papunktis), nori įgyti pavardės formą, nenurodančią šeiminės padėties, arba atvirkščiai (9.11 papunktis). Taigi, priešingai nei nurodė apeliantė, jos pageidaujamos pavardės formos pasirinkimas (užrašant iki santuokos turėtą pavardę, tik be mažybinės priesagos) yra laikomas pavardės keitimu.
10. Prašymą pakeisti vardą ir (ar) pavardę pareiškėjas gali pateikti pasirinktai civilinės metrikacijos įstaigai tiesiogiai, registruotu paštu, per kurjerį arba per Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinę sistemą. Nuolat užsienyje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai prašymą taip pat gali pateikti per konsulinę įstaigą (Taisyklių 14 punktas). Prašymas, kai Teisingumo ministerijos leidimas nėra reikalingas (teismo pastaba: Taisyklių 9.7 ir 9.11 papunkčiuose nustatytais atvejais toks leidimas nėra reikalingas), turi būti išnagrinėtas per 20 darbo dienų nuo prašymo ir kitų dokumentų gavimo įstaigoje dienos. Civilinės metrikacijos įstaigos vadovo sprendimu šis terminas gali būti pratęstas dar 10 darbo dienų (Taisyklių 41 punktas).
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos K. T***ienės iki santuokos turėta pavardė – „M***ytė“, todėl nutraukiant santuoką ji turi teisę arba pasilikti sau santuokos metu įgytą T***ienės, arba iki santuokos turėtą M***ytės pavardę. Tuo tarpu pageidaujamą pavardės formą „M***ė“ pareiškėja turėtų pasikeisti neteismine tvarka pagal aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, o ne santuokos nutraukimo byloje remiantis CK 3.69 straipsnio 1 dalimi. Teismas santuokos nutraukimo byloje pavardės keitimo funkcijos neatlieka, todėl pirmiau (iki santuokos) turėtų pavardžių nekeičia, t. y. santuokos nutraukimo byloje pareiškėjai gali palikti tik santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę, jų nemodifikuojant.
12. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai aiškino ir taikė CK 3.69 straipsnio 1 dalį bei pagrįstai pareiškėjams nustatė terminą pareiškimo trūkumams, susijusiems su pareiškėjai po santuokos nutraukimo paliktinos pavardės pasirinkimo galimybėmis, pašalinti. Apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Dėl šios priežasties atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, pareiškėjams nustato naują terminą pašalinti skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytus prašymo trūkumus.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti pareiškėjams K. T***ienei ir A. T. naują 7 (septynių) dienų terminą nuo šios apeliacinio teismo nutarties įteikimo dienos pašalinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.