- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-28
- Bylos Nr.
- T-24/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02822-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Sigita Rudėnaitė (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Dainius Raižys
- Ieškovas
- Š. G.
- Atsakovas
- Lietuvos auditorių rūmams
- Kategorijos
- 3.1.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo Š. G. ieškinį atsakovui Lietuvos auditorių rūmams dėl 2019 m. gruodžio 13 d. visuotinio Lietuvos auditorių rūmų narių susirinkimo sprendimo dalinio panaikinimo, rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareikštu ieškiniu ieškovas teismo prašo panaikinti 2019 m. gruodžio 13 d. visuotinio Lietuvos auditorių rūmų (toliau – ir LAR, Auditorių rūmai) narių susirinkimo patvirtinto LAR veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas) 37 punktą ir įpareigoti LAR audito įmonių atskaitymus nustatyti LAR Statute; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2019 m. gruodžio 13 d. įvyko visuotinis LAR narių susirinkimas, kurio metu 12 darbotvarkės klausimu buvo patvirtintas naujos redakcijos LAR veiklos reglamentas. Pagal naujos redakcijos LAR Reglamento 37 punktą, audito įmonės už Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme nustatytas funkcijas kiekvienais metais ne vėliau kaip per 5 mėnesius pasibaigus audito įmonės finansiniams metams sumoka LAR atskaitymus, kurie sudaro 0,3 procento pajamų, gautų už atliktą finansinių ataskaitų auditą. Jei apskaičiuota atskaitymų suma neviršija 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), galiojusios einamųjų LAR finansinių metų sausio 1 d., sumokama atskaitymų suma lygi 1 MMA. Pagal Reglamento 41 punktą, į audito įmonių sąrašą įrašytos valstybės narės audito įmonės moka tik gautų pajamų už Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atliktą finansinių ataskaitų auditą atskaitymus LAR.
Ieškovas nurodo, kad šioje dalyje LAR narių visuotinio susirinkimo sprendimas yra neteisėtas. Ginčijama visuotinio LAR narių susirinkimo sprendimo dalis pažeidžia Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme nustatytą reglamentavimą (Lietuvos Respublikos audito įstatymo (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d.) 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Finansinių ataskaitų audito įstatymo (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2017 m. kovo 1 d.) 70 straipsnis, 74 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą reglamentavimą. Ieškovas nurodo, kad įstatymų leidėjas, priimdamas naujos redakcijos Finansinių ataskaitų audito įstatymą, audito įmonių atskaitymų klausimą pavedė spręsti visuotiniam LAR narių susirinkimui, audito įmonių atskaitymų dydį nustatant LAR Statute. Tačiau šiuo metu galiojančio LAR Statuto 15.3 punkte yra tik atkartotos Finansinių ataskaitų audito įstatymo formuluotės, ir nurodyta, kad LAR lėšų šaltiniai yra audito įmonių atskaitymai. Audito įmonių atskaitymai buvo nustatyti ne LAR Statute, o LAR Reglamente. Savo veiksmais LAR pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą, turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Ieškovo teigimu, audito įmonių atskaitymų nustatymas LAR Reglamente, neatitinka Finansinių ataskaitų audito įstatymo reikalavimų ir įstatymo leidėjo numatyto įstatymo keitimo tikslo bei reikalaujamos teisės akto formos. Ieškinyje pažymima, kad tiek LAR Statutas, tiek LAR Reglamentas yra patvirtinti visuotinio LAR narių susirinkimo, tačiau, priklausomai nuo sprendžiamų klausimų svarbos, dalis klausimų gali būti sprendžiami tik kvalifikuota balsų dauguma (o ginčijamo klausimo atveju, kvalifikuotos balsų daugumos nebuvo). Ieškinyje taip pat nurodoma, kad LAR Reglamento 37 ir 41 punktuose išdėstytos nuostatos pažeidžia lygiateisiškumo principą ir yra diskriminacinės Lietuvos įmonių atžvilgiu. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, Lietuvos audito įmonės yra diskriminuojamos užsienio audito įmonių atžvilgiu, dėl to LAR Reglamento nuostatos neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės principui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi pareiškėjo (pagal dabartinę procesinę situaciją – ieškovo) Šarūno Gintilo skundą atsisakė priimti, kaip neteismingą administraciniam teismui; išaiškino pareiškėjui (pagal dabartinę procesinę situaciją – ieškovui), kad dėl ginčo jis turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
Teismas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, nurodė, kad nei viena LAR (kurio teisinė forma yra asociacija) visuotinio narių susirinkimo teisė nėra viešojo administravimo pobūdžio, o LAR Reglamentas apima tik LAR narių veiklos koordinavimą, t. y. taip pat nėra susijęs su viešuoju administravimu (Finansinių ataskaitų audito įstatymo 70, 76 straipsniai, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1 dalis, LAR Statuto 1-3 punktai, LAR Reglamento 1 punktas).
Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Teismas nutartyje pažymi, kad ieškinyje be kita ko nurodoma, jog LAR yra viešasis juridinis asmuo, kuris turi viešojo administravimo įgaliojimus (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-241/2012), todėl LAR taip pat yra taikomi ir bendrieji įpareigojimai, kuriuos yra suformavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, keliami teisėkūros subjektams, priimant poįstatyminius teisės aktus. LAR be kita ko pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, kuris reiškia, jog viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymo 70 straipsnį, auditorių rūmai – tai viešasis juridinis asmuo, kuris savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu tiek, kiek šis įstatymas nenustato ko kita, kitais teisės aktais ir Auditorių rūmų statutu. Auditorių rūmų statutą tvirtina Auditorių rūmų narių visuotinis susirinkimas. Byloje nėra keliama jokio kito (be pagrindinio ir vienintelio reikalavimo panaikinti administracinį aktą) reikalavimo, kylančio iš civilinių teisinių santykių. Teismas sprendė esant tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Ginčas teismingas administraciniam teismui.
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).
Pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymo 70 straipsnį, Auditorių rūmai – viešasis juridinis asmuo, kuris savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu tiek, kiek šis įstatymas nenustato ko kita, kitais teisės aktais ir Auditorių rūmų statutu. Auditorių rūmų statutą tvirtina Auditorių rūmų narių visuotinis susirinkimas.
Pagal LAR Statuto 1 punktą, LAR yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti LAR narių veiklą, atstovauti jų interesams ir juos ginti, įgyvendinti auditorių profesinę savivaldą bei tenkinti kitus viešuosius interesus. Pagal LAR Statuto 3 punktą, LAR teisinė forma – asociacija. Pagal LAR Statuto 33.2 punktą, visuotinis LAR narių susirinkimas turi teisę priimti, pildyti ir keisti LAR veiklos reglamentą.
Pareikštu ieškiniu ieškovas teismo prašo panaikinti 2019 m. gruodžio 13 d. visuotinio LAR narių susirinkimo patvirtinto LAR Reglamento 37 punktą ir įpareigoti LAR audito įmonių atskaitymus nustatyti LAR Statute. Nurodytame LAR Reglamento 37 punkte įtvirtinta, kad audito įmonės už Finansinių ataskaitų audito įstatyme nustatytas funkcijas kiekvienais metais ne vėliau kaip per 5 mėnesius pasibaigus audito įmonės finansiniams metams sumoka LAR atskaitymus, kurie sudaro 0,3 procento pajamų, gautų už atliktą finansinių ataskaitų auditą. Jei apskaičiuota atskaitymų suma neviršija 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos MMA, galiojusios einamųjų LAR finansinių metų sausio 1 d., sumokama atskaitymų suma lygi 1 MMA. Pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymo 74 straipsnio 2 punktą, audito įmonių atskaitymai, be kitų įmokų, sudaro LAR lėšas.
Finansinių ataskaitų audito įstatyme yra expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) sureglamentuota Auditorių rūmų sprendimų apskundimo tvarka (nurodyto įstatymo 75, 76 straipsniai). Tai yra, pagal teisinį reglamentavimą, Auditorių rūmų sprendimai gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka, nepriklausomai, ar jie skundžiami administraciniam teismui tiesiogiai (priklausomai nuo sprendimo pobūdžio), ar jų apskundimui dar yra numatyta ikiteisminė apskundimo tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą įstaigai (šios Įstaigos sprendimai taip pat skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka).
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, jog keliamas ginčas, kuris yra susijęs su audito įmonių atskaitymų LAR reglamentavimu, yra teismingas administraciniam teismui (Finansinių ataskaitų audito įstatymo 76 straipsnis, ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 2 dalis).
Byla perduodama Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ginčas teismingas administraciniam teismui.
Perduoti bylą pagal ieškovo Š. G. ieškinį atsakovui Lietuvos auditorių rūmams dėl 2019 m. gruodžio 13 d. visuotinio Lietuvos auditorių rūmų narių susirinkimo sprendimo dalinio panaikinimo, Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys