Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. R. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutarties, kuria kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – namų arešto terminas pratęstas šešiems mėnesiams, skaičiuojant nuo 2012 m. rugpjūčio 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. kaltinamas tuo, kad jis dėl savanaudiškų paskatų - turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent:

A. R. laikotarpiu nuo 2008 m. vasaros Lietuvos Respublikos teritorijoje, Telšiuose neteisėtai įgijo iš G. L. per N. E. ne mažiau kaip 1000 vnt. „extasy“ tablečių, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 30 g psichotropinės medžiagos - 1-(3-chlorofenil) piperazino ar MDMA ir ne mažiau kaip 50 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, kurias tuo pačiu laikotarpiu išplatino parduodamas Telšiuose ne pigiau kaip po 30 Lt už gramą „žolės“ ir ne pigiau kaip po 10 Lt už 1 tabletę „extasy“, ir tokiu būdu neteisėtai iš nusikalstamos veikos gavo 11500 Lt. Be to, A. R. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame garaže, kurį buvo išsinuomojęs D. K., nusikalstamam susivienijimui gamino psichotropines medžiagas - metamfetaminą;

Taip dalyvaudamas šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje A. R. pardavęs išplatino ne mažiau kaip 1000 vnt. „extasy" tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos - 1-(3-chlorofenil) piperazino ar MDMA ir ne mažiau kaip 50 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, be to, Vilniuje, Paribio g. 25A esančiame garaže, kurį buvo išsinuomojęs D. K., nusikalstamam susivienijimui gamino psichotropines medžiagas - metamfetaminą bei dalyvaudamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo dalyviais išplatino ne mažiau 63105 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga amfetaminas ir metamfetaminas, ne mažiau 9986 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, ne mažiau 1125 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga kokainas, ne mažiau 404 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga heroinas, ne mažiau 13015 vnt. psichotropinių tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorofenil) piperazinas ir MDMA.

Tokiais savo veiksmais A. R. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu 2010 m. vasario 3 d. A. R. buvo sulaikytas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. vasario 4 d. nutartimi A. R. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas. A. R. suėmimo terminas teismų nutartimis buvo tęsiamas iki 2012 m. vasario 3 d. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartimi kardomąją priemonę suėmimą buvo atsisakyta pratęsti ir kaltinamajam buvo paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – namų areštas. Šia nutartimi A. R. buvo įpareigotas nuo 22 val. iki 7 val. būti savo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), Kaune, nesilankyti viešose vietose (klubuose, restoranuose, baruose), išskyrus gydymo įstaigas bei parduotuves, nebendrauti su visais kaltinamajame akte nurodytais asmenimis. Išnagrinėjęs A. R. prašymą Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 9 d. nutartimi įpareigojo kaltinamąjį nuo 22 val. iki 7 val. būti kitoje gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), Kaune.

Skunde teigiama, kad taikoma kardomoji priemonė trukdo kaltinamajam įsidarbinti.

Teismo posėdyje kaltinamasis A. R. ir gynėjas prašo skundą patenkinti, prokuroras prašo kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pats pirmosios instancijos teismo sprendimas toliau taikyti A. R. tą pačią kardomąją priemonę – namų areštą ir pratęsti jo terminą yra pagrįstas.

Kartų protokoluose, specialisto išvadose, liudytojo V. S. apklausos protokole užfiksuoti duomenys bei kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai manyti, jog A. R. gali būti padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

BPK 119 straipsnyje yra nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Iš Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktos baudžiamosios bylos matyti, jog A. R. yra kaltinamas dviejų labai sunkių nusikaltimų padarymu. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju jam gresia griežta laisvės atėmimo bausmė (BK 249 straipsnio 2 dalies sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo šešerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos, o BK 260 straipsnio 3 dalies sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonerių iki dešimties metų). Taigi siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų įgyvendinimą kaltinamajam A. R. turi būti taikoma kardomoji priemonė. Atsižvelgus į tai, kad A. R. yra kaltinamas dviejų labai sunkių nusikaltimų, kurių darymas galimai buvo vienas iš kaltinamojo pragyvenimo šaltinių, padarymu, konstatuotina, jog jam turi būti taikoma viena iš griežtesnių BPK numatytų kardomųjų priemonių, t. y. namų areštas.

Pažymėtina, kad A. R. taikomos kardomosios priemonės sąlygos neproporcingai neriboja jo teisių. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartimi buvo nustatyta, jog A. R. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Kaune, nuo 22.00 val. iki 7.00 val. Taigi jis iš esmės gali pilnavertiškai (su nedideliais, tačiau būtinais apribojimais) naudotis tiek teise į mokslą, tiek teise į darbą, taip pat jis gali gyventi pakankamai aktyvų socialinį gyvenimą.

BPK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kardomoji priemonė kaltinamajam panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Aukštesnės instancijos teismo manymu, tokių sąlygų, numatytų BPK 139 straipsnio 1 dalyje, byloje nenustatyta. Tokių sąlygų skunde nenurodė ir pats kaltinamasis. Skunde teigiama, kad kaltinamasis yra gavęs darbo pasiūlymą, tačiau dėl jam taikomos kardomosios priemonės jis negali šiuo pasiūlymu pasinaudoti. Toks kaltinamojo skundo teiginys nėra pagrįstas jokiais byloje esančiais duomenimis.

Aplinkybės, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mokosi, pats save išlaiko, anksčiau nėra teistas, nėra pakankami pagrindai naikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį. Be to, namų arešto paskyrimas ir tolesnis jo taikymas neatima kaltinamajam teisės, pasikeitus aplinkybėms, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti kitokias namų arešto sąlygas.

Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas aplinkybes, nurodo, kad A. R. kardomosios priemonės – namų arešto terminas pratęstas pagrįstai. Ši kardomoji priemonė yra būtina tam, kad būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Kaltinamojo skundas tenkinamas iš dalies todėl, kad teismas, pratęsdamas A. R. jam paskirtos kardomosios priemonės – namų arešto terminą šešiems mėnesiams, pažeidė BPK 132 straipsnio nustatytus namų arešto pratęsimo terminus. BPK 132 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad namų arešto terminą nustato ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartyje skirti namų areštą, tačiau iš karto namų areštas negali būti paskirtas ilgesnis kaip šeši mėnesiai. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas trims mėnesiams. Pratęsimų skaičius neribojamas. Kai byla perduota į teismą, dėl namų arešto paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Iš teismo 2012 m. sausio 30 d. nutarties matosi, kad teismas, paskirdamas A. R. namų areštą, šios kardomosios priemonės termino nenustatė. Tačiau akivaizdu, kad ši kardomoji priemonė kaltinamajam buvo taikoma nuo 2012 m. vasario 3 d. (pasibaigus iki šios dienos ankstesne teismo nutartimi pratęstam suėmimo terminui) iki pat skundžiamos nutarties priėmimo dienos. Skundžiama nutartimi namų arešto terminas pratęstas nuo 2012 m. rugpjūčio 3 d. Taigi aišku, kad pirmąja teismo nutartimi namų areštas A. R. buvo paskirtas būtent šešiems mėnesiams. BPK 132 straipsnio 4 dalyje nurodyta apie tai, kad šis (šešių mėnesių) namų arešto terminas gali būti pratęstas trims mėnesiams. Šioje byloje namų areštą A. R. paskyrė, o po to skundžiama nutartimi pratęsė ne ikiteisminio tyrimo teisėjas, o teismas, kurio žinioje yra byla, nagrinėdamas ją teisiamajame posėdyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymai nenumato, kad teismas, kurio žinioje yra byla, namų areštą paskirti ar jo terminą gali pratęsti, ilgesniems terminams negu jie nustatyti BPK 132 straipsnyje. Šio BPK straipsnio 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1236 redakcija faktiškai atitinka BPK 127 straipsnio nuostatas dėl suėmimo termino pratęsimo, o pagal patvirtintą ir galiojančią teisminę praktiką teismas, kurio žinioje yra byla, suėmimo terminą kaltinamajam irgi gali pratęsti ne ilgiau negu trims mėnesiams.

Dėl to, kas išdėstyta, skundžiama teismo nutartis keičiama, o kaltinajam A. R. paskirto namų arešto pratęsimo terminas trumpinamas iki trijų mėnesių. Kadangi namų arešto termino pratęsimų skaičius neribojamas, ateityje šios kardomosios priemonės terminas ir toliau gali būti pratęsiamas, bet neilgiau kaip po tris mėnesius, jeigu šios kardomosios priemonės taikymas bus būtinas ir neatsiras aplinkybės, darančios šią kardomąją priemonę nebereikalinga (BPK 119 straipsnis, 121 straipsnio 4 dalis, 139 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 132 straipsnio 5 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį, kuria kaltinamajam A. R. paskirtos kardomosios priemonės – namų arešto terminas pratęstas šešiems mėnesiams, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo 2012 m. rugpjūčio 3 d. – pakeisti.

Kaltinamajam A. R. paskirtos kardomosios priemonės – namų arešto termino pratęsimą sutrumpinti iki trijų mėnesių, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo 2012 m. rugpjūčio 3 d.

Kitos teismo nutarties dalies nekeisti.

Ši nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.