Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl ekonominės sankcijos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. spalio 17 d. nutarimo „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. JA-KA-29“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Kauno aplinkos apsaugos inspekcija 2019 m. rugsėjo 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. JA-KA-29 dėl Aplinkos apsaugos įstatymo 63 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės 2019 m. spalio 17 d. nutarimu „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. JA-KA-29“, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ už pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 63 straipsnio 3 dalyje, buvo paskirta 1 300 Eur dydžio ekonominė sankcija.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Departamento Kauno valdybos viršininkas 2019 m. birželio 28 d. pavedimu atlikti patikrinimą Nr. PT-16 (toliau – ir Pavedimas) Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiajai specialistei R. J. ir vyresniajai specialistei I. S. pavedė atlikti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ neplaninį patikrinimą (Ekonominės sankcijos skyrimo byla Nr. JA-KA-29, b. l. 46–47) (toliau – ir Byla Nr. JA-KA-29). Pavedime buvo numatytas neplaninio patikrinimo laikotarpis – nuo 2019 m. birželio 28 d. iki 2019 m. liepos 25 d. Pavedimas įteiktas Bendrovės komercijos direktoriui K. J., kuris 2019 m. liepos 1 d. pasirašė pavedime, patvirtindamas, jog su dokumentu susipažino.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų agentūros Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus 2019m. liepos 1 d. iš nuotekų išleistuvų, išeinančių į (duomenys neskelbtini) upelį nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos, (duomenys neskelbtini), buvo paimti trys nuotekų mėginiai, kurių rezultatai užfiksuoti Nuotekų ir paviršinio vandens mėginių ėmimo ir matavimo protokolu Nr. N107-2019-18. Mėginius paėmė Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento, veikiančio pagal Akreditavimo pažymėjimą Nr. LA.01064, Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas (byla Nr. JA-KA-29, b. l. 48).

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Kauno aplinkos apsaugos inspekcija) specialistai, dalyvaujant bendrovės atstovui K. J., 2019 m. liepos 2 d. atliko (duomenys neskelbtini) upelio pakrantės ties UAB „(duomenys neskelbtini)“ apžiūrą, kurios metu buvo atidaryti Bendrovei priklausantys šuliniai, esantys jos teritorijoje, ir nustatyta, kad į (duomenys neskelbtini) upelį išvesti išleistuvai priklauso Bendrovei ir būtent pro juos į upelį ištekėjo nuotekos. 2019 m. liepos 2 d. Apžiūros akte Nr. 129 užfiksuota, jog 2019 m. liepos 2 d. apie 10.00 val. buvo pilamas kontrastinis skystis į Bendrovei priklausančių nuotekų valymo įrenginių šulinį (nuotekų rinktuvą), iš kurio skystis su nuotekomis ištekėjo į (duomenys neskelbtini) upelį pro pirmąjį išleistuvą, kurio koordinatės 506951, 6087591 (LKS). Be to, siekiant nustatyti, iš kur nuotekos patenka į antrąjį išleistuvą, buvo iškviestas specialus UAB „Giraitės vandenys“ automobilis ir leidžiant vandenį buvo nustatyta, kad ir į antrąjį išleistuvą, kurio koordinatės 506964, 6087577 (LKS), nuotekos patenka tiesiai iš gamybinių nuotekų 30 m³ surinktuvo rezervuaro (byla Nr. JA-KA-29, b. l. 49–50).

Byloje nustatyta, jog Kauno aplinkos apsaugos inspekcija 2019 m. liepos 3 d. Privalomaisiais nurodymais Nr. K-32 ir Nr. K-33 nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedelsiant nutraukti taršą į aplinką; nedelsiant nutraukti taršą į aplinką užsandarinant išvestą į (duomenys neskelbtini) upelį vamzdį (koordinatės 506964, 6087577 (LKS)). Kauno aplinkos apsaugos inspekcija, siekdama patikrinti Privalomojo nurodymo Nr. 33 vykdymą, 2019 m. liepos 17 d. atliko neplaninį patikrinimą ir surašė Patikrinimo aktą Nr. 337. Šiame akte konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdė Privalomojo nurodymo Nr. K-33, tarša į aplinką nenutraukta, į (duomenys neskelbtini) upelį išvestas vamzdis neužsandarintas. Kauno aplinkos apsaugos inspekcija, siekdama patikrinti Privalomojo nurodymo Nr. 33 vykdymą, 2019 m. liepos 19 d. atliko patikrinimą ir surašė Apžiūros aktą Nr. 145. Šiame akte konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis buitinių gamybinių nuotekų išleistuvas (koordinatės 506964, 6087577 (LKS)) yra neužsandarintas, nuotekos apžiūros metu tekėjo į aplinką ((duomenys neskelbtini) upelį), UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdė Privalomojo nurodymo Nr. K-33. Kauno aplinkos apsaugos inspekcija, siekdama patikrinti Privalomojo nurodymo Nr. 32 vykdymą, 2019 m. liepos 19 d. atliko patikrinimą ir surašė Apžiūros aktą Nr. 142. Šiame akte konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. liepos 3 d. Privalomąjį nurodymą Nr. K-32 įvykdė. Šias aplinkybes pagrindžia Ekonominės sankcijos skyrimo bylos Nr. JA-KA-29 duomenys (b. l. 51–54, 68–82).

Bylos duomenimis nustatyta, jog Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė 2019 m. liepos 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui K. J. surašė Administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-AAD-ANR-P-1921-2019/123 dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo ir paskyrė 150 Eur baudą. Kauno aplinkos apsaugos inspekcija 2019 m. liepos 22 d. surašė pakartotinį Privalomąjį nurodymą Nr. K-35 ir nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedelsiant nutraukti taršą į aplinką, užsandarinant išvestą į (duomenys neskelbtini) upelį vamzdį (koordinatės 506964, 6087577 (LKS)), nurodymą įvykdyti iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. Kauno aplinkos apsaugos inspekcija, siekdama patikrinti Pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. 35 vykdymą, 2019 m. liepos 24 d. atliko patikrinimą ir surašė Apžiūros aktą Nr. 149. Šiame akte konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. liepos 22 d. Pakartotinį privalomąjį nurodymą Nr. K-35 įvykdė (byla Nr. JA-KA-29, b. l. 83–87, 93–94).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (toliau – ir AAVKĮ), Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2018 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. AD1-1 patvirtintos Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklės (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-145 patvirtintas Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašas (toliau – ir Aprašas, aktuali nuo 2018 m. liepos 5 d. galiojanti redakcija), Aplinkos apsaugos įstatymas, Nuotekų tvarkymo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Nuotekų tvarkymo reglamentas) (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gegužės 2 d.) 6 punkte numatyta, kad prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose. Draudžiama bet kokias nuotekas tiesiogiai išleisti į požeminį vandenį ar skleisti ant žemės paviršiaus, išskyrus kituose teisės aktuose numatytas išimtis.

Už šį pažeidimą numatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 63 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2020 m. vasario 7 d.), kurioje nurodyta, kad neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 500 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 2 500 kilogramų V teršalų grupės teršalų, BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Šioje byloje skundžiamu Nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta 1 300 Eur ekonominė sankcija už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per du buitinių gamybinių nuotekų išleistuvus (pirmojo koordinatės 506951, 6087591 (LKS), antrojo koordinatės 506964, 6087577 (LKS)) į gamtinę aplinką – (duomenys neskelbtini) upelį – išleido 2084,36 kg V teršalų grupės teršalų BDS7.

Nors pareiškėja ginčija pažeidimą, tačiau jis įrodytas 2019 m. liepos 9 d. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus Tyrimų rezultatų protokolo Nr. P-107-2019-43/1 duomenimis (byla Nr. JA-KA-29, b. l. 59–62), kuriais nustatyta, jog iš nuotekų išleistuvo (koordinatės 506951, 6087591 (LKS)) į gamtinę aplinką – (duomenys neskelbtini) upelį – laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. 15.00 val. iki 2019 m. liepos 11 d. 13.11 val. buvo išleista 68,116 m³ nuotekų, o iš nuotekų išleistuvo (koordinatės 506964, 6087577 (LKS)) laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. 14.45 val. iki 2019 m. liepos 22 d. 14.39 val. – 217,684 m³ nuotekų. Neleistinu būdu ir neleistinoje vietoje buvo išleista atitinkamai 299,36 kg ir 1 785,00 kg, iš viso 2084,36 kg, V teršalų grupės BDS7 teršalų. Teršalų kiekio apskaičiavimą patvirtina Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. rugpjūčio 28 d. aplinkai padarytos žalos skaičiavimo akte nurodyti duomenys (byla Nr. JA-KA-29, b. l. 97–100).

Bendrovė skunde nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ baigia naujo gamybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rangos ir įrangos darbus. Objektas nėra eksploatuojamas, jame vyksta tik įrenginių derinimo darbai. Taip pat skunde teigė, kad pateiktame sklypo plane su vandentiekio ir nuotekų tinklais nurodyta, jog yra įrengta gamybinių nuotekų surinkimo talpa (30 m³), iš kurios nėra suprojektuotas nutekėjimas į lietaus vandens išleistuvus, kuriais vanduo išleidžiamas į (duomenys neskelbtini) upelį.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto vandentiekio ir nuotekų šalinimo techninio projekto matyti, jog yra įrengta gamybinių nuotekų surinkimo talpa (30 m³). Nors iš šios talpos nėra suprojektuotas nutekėjimas į lietaus vandens išleistuvus, kuriais vanduo išleidžiamas į (duomenys neskelbtini) upelį, tačiau tai nepaneigia faktinio gamybinių nuotekų iš pareiškėjos išleistuvų nutekėjimo į upelį fakto. Teismas pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad į (duomenys neskelbtini) upelį išvesti išleistuvai (nuotekų) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2019 m. liepos 2 d. apie 10.00 val. buvo atkeliami šuliniai, esantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, ir pilamas fluoresceinas (maistiniai dažai), kuris nudažo gamybines atliekas spalva, pagal kurią galima atsekti atliekų judėjimo kryptį, ir buvo nustatyta, jog iš bendrovei priklausančio nuotekų rinktuvo skystis su nuotekomis ištekėjo į (duomenys neskelbtini) upelį.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Departamento pareigūnai po Bendrovės pranešimų apie nutrauktą taršą atliko patikrinimus. 2019 m. liepos 17 d. patikrinimo aktu Nr. 337 nustatyta, kad iš antrojo išleistuvo (koordinatės 506964, 6087577 (LKS)) gamybinės nuotekos toliau leidžiamos tiesiai į aplinką, aklė nuimta ir padėta prie vamzdžio. 2019 m. liepos 19 d. apžiūros aktas Nr. 145 ir fotonuotraukos patvirtina, kad antrasis Bendrovei priklausantis nuotekų išleistuvas (koordinatės 506964, 6087577 (LKS)) yra neužsandarintas, nuotekos teka į aplinką. Šias aplinkybes patvirtina pačios pareiškėjos į Ekonominės sankcijos skyrimo bylą Nr. JA-KA-29 pateiktos fotonuotraukos.

Teismui nepateikta objektyvių duomenų, jog Bendrovė užtikrino, kad gamybinės nuotekos nepatektų į lietaus vandens išleistuvus. Be to, skunde nurodomos aplinkybės ir pateiktas 2019 m. spalio 18 d. Cheminių tyrimų protokolas, jog, Bendrovė iniciatyva 2019 m. spalio 10 d. paėmus ir ištyrus nuotekų vandenį, vandens užterštumas BDS7 nenustatytas, nepatvirtina fakto, jog Departamento atliekamo neplaninio patikrinimo metu, 2019 m. liepos mėnesį, (duomenys neskelbtini) upelis nebuvo teršiamas. Bendrovė ir atliekamo neplaninio patikrinimo metu turėjo galimybę savo iniciatyva inicijuoti nuotekų vandens užterštumo ištyrimą, tačiau to nepadarė.

Pareiškėja į bylą pateikė 2021 m. liepos 10 d. ir 2021 m. liepos 31 d. sąskaitas faktūras, kuriomis įrodinėjo, jog 2019 m. liepos mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš bendrovės gamybinių nuotekų talpyklos išvežė 139 m³ nuotekų. Taip pat pagal vandens tiekėjos UAB „Giraitės vandenys“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Bendrovė 2019 m. liepos mėnesį sunaudojo 199 m³ vandens, be to, 8 m³ sunaudoti aplinkos priežiūrai, laistymui. Bendrovės teigimu, ji negalėjo išleisti daugiau nuotekų, nei suvartoja vandens. Teismo vertinimu, minėtos sąskaitos faktūros nepaneigia pažeidimo padarymo fakto. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra išrašyta 2019 m. liepos 10 d., praėjus 8 dienoms nuo Bendrovės patikrinimo pradžios.

Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai, t. y. 2019 m. spalio 17 d. Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas Nr. JA-KA-29, Apžiūros aktai (2019-07-02, 2019-07-17, 2019-07-19, 2019-07-24), Patikrinimo aktas (2019-07-17), Privalomieji nurodymai (2019-07-03, 2019-07-22), Tyrimų rezultatų protokolas Nr. P-107-2019-43/1(2019-07-09), patvirtina, jog iš jai priklausančių išleistuvų tekėjo būtent gamybinės nuotekos.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog Nutarimu pagrįstai konstatuota, jog Bendrovė neteisėtai išleido teršalus, pažeisdama Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“, 6 punktą, kuriame nurodyta, jog prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose. Draudžiama bet kokias nuotekas tiesiogiai išleisti į požeminį vandenį ar skleisti ant žemės paviršiaus, išskyrus kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Šiais veiksmais buvo padarytas pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 63 straipsnio 3 dalyje.

Pareiškėja nurodė, kad skundžiamas Nutarimas buvo priimtas, visiškai neatsižvelgus ir neįvertinus pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų, neaišku, kokiu pagrindu buvo atliekamas patikrinimas ir koks buvo atliekamas ūkio subjekto patikrinimas (ar buvo planinis ar neplaninis patikrinimas).

AAVKĮ 12 straipsnio, kuriame reglamentuotos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisės ir pareigos, 1 dalyje pateikiamas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų turimų teisių ir pareigų sąrašas: 6 punkte numatyta, kad šio Įstatymo nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę duoti privalomuosius nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims; 7 punkte numatyta, kad Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę sustabdyti fizinių ar juridinių asmenų vykdomą aplinkai kenksmingą veiklą; 8 punktas numato teisę surašyti protokolus, aktus ir kitokius nustatytos formos dokumentus.

Pagal AAVKĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą, atlikęs juridinio asmens veiklos patikrinimą, pareigūnas surašo patikrinimą įforminantį dokumentą.

Vadovaujantis Taisyklių 30 punktu, ūkio subjektų veiklos neplaninis patikrinimas atliekamas Departamento skyriaus vedėjo ir Departamento teritorinės valdybos viršininko motyvuotu sprendimu, kuris įforminamas pavedimu atlikti patikrinimą arba sprendimu dėl patikrinimo. Pagal pavedimą atlikti patikrinimą ūkio subjektą tikrina pareigūnai, kurie nurodyti pavedime, pagal sprendimą dėl patikrinimo ūkio subjektą tikrina tokį sprendimą priėmęs pareigūnas. Pavedimas atlikti neplaninį patikrinimą ir sprendimas dėl patikrinimo priimami esant Taisyklių 31 punkte nurodytiems neplaninių patikrinimų pagrindams, t. y. turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų apie galimą ūkio subjekto veiką, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų (Taisyklių 31.2 papunktis).

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, pradėdamas ūkio subjekto neplaninį patikrinimą, pateikia tikrinamam ūkio subjektui pavedimą atlikti patikrinimą arba sprendimą dėl patikrinimo ar teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas šių dokumentų kopijas (Taisyklių 34 punktas).

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai ūkio subjekto veiklos planinio ir neplaninio patikrinimo rezultatus įformina nustatytos formos patikrinimo akte (Taisyklių 36 punktas).

Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad Departamento Kauno valdybos viršininkas 2019 m. birželio 28 d. pavedimu Nr. PT-16 Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos specialistėms pavedė atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ neplaninį patikrinimą. Jame nurodyta, kad pavedimo tikslas – pagal gautus skundus patikrinti informaciją dėl teršiamo upelio.

Pareiškėjos atstovas teigė, jog pavedimas suklastotas, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikta. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į bylą pateiktų papildomų įrodymų matyti, jog pareiškėja, atstovaujama advokato, 2021 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl minėto pavedimo suklastojimo, tačiau Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius minėto dokumento suklastojimo fakto, juo konstatuota, kad pavedimas buvo užregistruotas Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos neplaninių patikrinimų (pavedimų) registre. Šias aplinkybes patvirtino minėtos institucijos Teisės Departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji specialistė K. D. ir pridėtas neplaninių patikrinimų registro išrašas, todėl teismui nėra pagrindo abejoti šio dokumento patikimumu.

Pareiškėjos atstovas akcentavo, jog Pavedime atlikti tyrimą nurodoma, jog jį priimant atsižvelgta į gautus gyventojų skundus ir tyrimų rezultatų protokolą, kurio data 2019 m. liepos 1 d., t. y. vėlesnė negu Pavedimo data. Tačiau teismas pažymi, jog vien ši aplinkybė (atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog galimai buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida) nepaneigia Pavedimo ir jo pagrindu nustatytų aplinkybių ir atliktų patikrinimų rezultatų. Bylos duomenimis nustatyta, jog Pavedimas atlikti patikrinimą buvo priimtas esant Taisyklių 31 punkte nurodytam akivaizdžiam pagrindui – Departamente gavus 5 gyventojų skundus dėl (duomenys neskelbtini) upelio teršimo, t. y. turint informacijos apie ūkio subjekto veiką, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atliekant neplaninį patikrinimą nenustatyta esminių teisės aktais įtvirtintų procedūrų pažeidimų, dėl kurių būtų galima konstatuoti Nutarimo priėmimo neteisėtumą. Pažymėtina, jog su Pavedimu atlikti patikrinimą 2019 m. liepos 1 d. pasirašytinai supažindintas Bendrovės komercijos direktorius K. J., tai patvirtina jo ranka padarytas įrašas, kurio pareiškėja neginčija. Patikrinimų rezultatai užfiksuoti apžiūros aktuose, duoti privalomieji nurodymai, surašyti patikrinimo aktai, pažeidimo protokolas ir jo pagrindu priimtas skundžiamas nutarimas.

Pareiškėja išreiškė abejones dėl išleistų draudžiamų nuotekų kiekio apskaičiavimo pagrįstumo, dėl mėginių tyrimo metodų netinkamumo ir pan., tačiau į bylą objektyvių įrodymų, paneigiančių atsakovo nurodytas aplinkybes ir juos patvirtinančius rašytinius įrodymus, nepateikė. Teismas pažymi, jog neturi pagrindo abejoti tyrimų rezultatais, atliktais ir užfiksuotais kompetentingų specialistų.

Pareiškėjos atstovo teismo posėdžio metu nurodyti argumentai dėl metrologinių patikrų į bylą nepateikimo, abejojimo tyrimų prietaisų patikimumu nepatenka į priimto nagrinėti skundo ribas, todėl dėl jų nepasisakytina (ABTĮ 81 str. 2 d.).

Teismas pažymi, jog bylos duomenys patvirtina, jog 2019 m. liepos 22 d. Bendrovės komercijos direktoriui K. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR-P-1921-2019/123 dėl to, jog jis neįvykdė Privalomojo nurodymo Nr. K-33, pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 317 straipsnio 1 dalyje. Administraciniu nurodymu pasiūlyta sumokėti 150 Eur dydžio baudą. K. J. 2019 m. rugpjūčio 5 d. jam paskirtą baudą sumokėjo. Privalomieji nurodymai, kuriais konstatuotos (duomenys neskelbtini) upelio teršimo aplinkybės Bendrovės išleidžiamomis į upelį gamybinėmis atliekomis, nenuginčyti. Bylos duomenys patvirtina, jog jie įvykdyti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjos argumentai dėl nesutikimo su nutarimu iš esmės prieštarauja kitiems byloje nenuginčytiems administraciniams aktams, todėl negali būti pripažinti pagrįstais.

Bendrovė skunde nurodo, jog priimant nutarimą Bendrovės atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepagrįstai buvo pripažintas faktas, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo baudą pagal administracinį nurodymą dėl Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos privalomojo nurodymo nevykdymo.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 3 dalyje nurodytos juridinio asmens atsakomybę sunkinančios aplinkybės, viena iš kurių – juridinis asmuo tęsė pažeidimą, nepaisydamas kompetentingos institucijos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus. Šiuo atveju Bendrovė taršos laiku nenutraukė, neįvykdė jai duoto Privalomojo nurodymo Nr. 33, todėl jai buvo duotas dar vienas privalomasis nurodymas Nr. 35. Kadangi Bendrovė taršos nenutraukė, t. y. tęsė pažeidimą, tai ir buvo pagrįstai laikoma Bendrovės atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, kuri numato, jog, skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Byloje lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Darytina išvada, kad atsakovas skirdamas ekonominę sankciją vadovavosi Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnyje nustatytomis ekonominės sankcijos skyrimo taisyklėmis, priimdamas nutarimą įvertino pažeidimo pobūdį, teisinio gėrio reikšmingumą ir jo apsaugą ir atsižvelgdamas į nustatytą sunkinančią aplinkybę paskyrė baudą didesnę nei įstatyme numatytos sankcijos vidurkis. Teismas, nagrinėdamas bylą, aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti Nutarimu paskirtos baudos dydį, nenustatė. Pareiškėja tokio pobūdžio patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė.

Taip pat teismas pažymi, kad nutarimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, yra pakankamai motyvuotas, jame aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės ir teisinis reglamentavimas, įvertinti pažeidimą pagrindžiantys įrodymai ir pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai. Procedūrinių pažeidimų priimant nutarimą teismas nenustatė. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl nesuteikimo galimybės jos atstovui dalyvauti paimant mėginius pagal bendrąsias Viešojo administravimo įstatymo nuostatas būtų galima priskirti prie procedūrinių pažeidimų, tačiau atsižvelgiant į specialios normos, t. y. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teises ir jų apimtį (turi teisę netrukdomai patekti į privačias teritorijas, atlikti tyrimus ir matavimus ir pan.), konstatuoti procedūrinių pažeidimų nėra pagrindo.

Atsižvelgdamas į išdėstytas faktines aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad 2019 m. spalio 7 d. nutarimas dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. JA-KA-29 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėja skunde prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Skundą atmetus, nėra teisinio pagrindo pareiškėjai priteisti bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.