Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B. a. k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyv. J. B. g. (duomenys neskelbtini), bedarbis, teistas: 1) 1985-04-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 147 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėn., paleistas 1986 m. gruodžio 10 d. lygtinai prieš terminą; 2) 1995-07-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 125 str. l d. laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams (LR BK 47 'str.). 1996-12-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi grąžintas į bausmės atlikimo vietą 1 metams laisvės atėmimo; 3) 2005-11-28 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d. paskirtas bausmes iš dalies sudėjus, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, atidedant paskirtos bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams (LR BK 75 str. 1, 2 d.), įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2010 m. kovo 2 d. apie 8 val. 12 min. gyvenamojo namo J. B. g. (duomenys neskelbtini), kambaryje, išgertuvių metu kilus ginčui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą sudavė peiliu gulinčiai ant lovos nukentėjusiajai G. A. į dešinįjį šoną padarydamas durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės dešiniame šone su krūtinės ląstos ertmės kiauryminiu sužalojimu, t. y. sunkiai sutrikdė šeimos nario, sugyventinės, G. A. sveikatą.

Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis su nukentėjusiąja G. A. kartu gyvena apie devynerius metus, veda bendrą ūkį, palaiko šeiminius santykius, t. y. gyvena kaip šeima. Su nukentėjusiąja gyvena bute, adresu J. B. g. (duomenys neskelbtini). 2010 m. kovo 1 d. vakare kartu su nukentėjusiąja G. A. ir A. J., namuose visi trys gėrė stiprų alų. Naktį atėjo S. J. ir visi toliau gėrė alų. Kadangi visi buvo stipriai girti, A. J. ir S. J. liko nakvoti. Paryčiais, apie 6 val., jis kartu su A. J. nuėjo į barą ir dar parsinešė vieną ar du plastikinius dviejų litrų talpos 8% alaus butelius. Visi gėrė. Jis peiliu pjaustė užkandą ant taburetės, kurią buvo pasidėjęs prie lovos. Begeriant tarp jo ir nukentėjusios G. A. kilo žodinis konfliktas. Iš pradžių buvo konfliktuojama dėl cigarečių, o vėliau šis konfliktas peraugo į konfliktą dėl nukentėjusios G. A. neištikimybės. Bekonfliktuojant nukentėjusioji G. A. atsigulė ant lovos, jam už nugaros. Dar pasiginčijo ir tada, kadangi tuo metu pjaustė užkandą, supykęs smogė vieną kartą atbula kaire ranka peiliu nukentėjusiajai G. A.. Kaip peilis atsidūrė jo kairėje rankoje, nežino, nes užkandą pjaustė dešine ranka. Į kurią kūno vietą smogė, nematė, nes nežiūrėjo. Buvo labai supykęs. Po kiek laiko nukentėjusioji G. A. pasakė, kad bėga kraujas ir pakėlė antklodę. Pamatė, ant G. A. dešinio šono kraują, nes G. A. gulėjo ant kairio šono, nugarą atsukusi į jo pusę. Gulėjo nusisukusi į sieną. Iš karto numetė peilį ir iš kažkieno telefono skambino greitajai. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, savo kaltę pripažįsta pilnai. Nusikaltimo padarymo metu buvo girtas, ir tai turėjo įtakos.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo A. B. prisipažinimo, jo kaltė įrodoma:

nukentėjusios G. A. parodymais, kad su kaltinamuoju A. B. kartu gyvena apie devynis metus. Tarp jų susiklostę šeiminiai santykiai. 2010 m. kovo 1 d. vakare pas juos į namus atėjo A. J., ir jie visi kartu gėrė alų. Vėlai vakare užėjo S. J., ir toliau buvo girtaujama. A. J. su S. J. liko nakvoti, o ryte parsinešus alaus buvo toliau girtaujama. Tarp jos ir kaltinamojo A. B. kilo žodinis konfliktas. Konfliktas kilo dėl cigarečių, o vėliau peraugo į konfliktą dėl jos neištikimybės. Ji atsigulė ant lovos kaltinamajam A. B. už nugaros, ant kairio šono, nusisukusi į sieną. Ji gulėjo nugara į kaltinamąjį A. B.. Dar gulint jie apsižodžiavo, ir kaltinamasis A. B. jai trenkė į dešinį šoną. Nesuprato, kad jai smogė peiliu, tik vėliau po kiek laiko pajuto, kad bėga kraujas. Atsiklojusi antklodę pamatė, kad bėga kraujas. Kažkuris, ar A. J., ar kaltinamasis A. B. iškvietė greitąją. Mano, kad kaltinamasis A. B. jai turėjo smogti kaire ranka, nes iš dešinės jam būtų nepatogu, nes sėdėjo arčiau sienos, be to, kaltinamasis A. B. yra dešiniarankis;

liudytojo A. J. parodymais, kad 2010 m. kovo 1 d. vakare atvažiavo pas kaltinamąjį A. B., kuris gyvena su nukentėjusiąja G. A., į svečius. Kartu buvo dar vyrukas, vardu S., ir visi gėrė alų. Kadangi buvo girtas, todėl liko nakvoti pas kaltinamąjį bute, o iš ryto vėl gėrė alų. Nukentėjusioji G. A. alų gėrė kartu, bet tuo metu gulėjo lovoje. Jis su S. sėdėjo ant foteliu, o kaltinamasis – ant lovos, kurioje gulėjo nukentėjusioji G. A.. Prie lovos stovėjo stalas, ant kurio buvo molinis puodukas, iš kurio visi gėrė, lentutė, ant kurios buvo padėta užkanda, ir šalia buvo virtuvinis peilis. Tarp kaltinamojo A. B. ir nukentėjusios G. A. kilo žodinis konfliktas dėl cigarečių. Jie ginčijasi nuolat, todėl į ginčą nekreipė dėmesio. Vienu metu jis buvo nusisukęs, o kai jis atsisuko, kaltinamasis A. B. pasakė, kad prisidirbo, ir pakėlė antklodę. Jis pamatė, kad nukentėjusiajai dešinėje pusėje, labiau nugaroje, kraujuoja. Jam liepė iškviesti greitąją, ir jis savo mobiliuoju telefonu iškvietė greitąją pagalbą. Momento, kaip buvo sužalota nukentėjusioji G. A., jis nematė, nes buvo nusisukęs;

2010-03-02 įvykio vietos apžiūros protokolu (su fotolentelėmis) (11–23 b. l.), kur užfiksuota, kad įvykio vieta yra J. B. g. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu iš kambario paimtas peilis ir paklodės dalis;

2010-05-31 daiktų apžiūros protokolu (su fotolentelėmis) (24–26 b. l.), kuriame užfiksuota, kad apžiūrėti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. iš įvykio vietos paimti peilis ir paklodės dalis;

VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 519/10(04) (38–39 b. l.), kuria nustatyta, kad G. A. padaryta durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės dešiniame šone. Rastam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūgio duriančiai-pjaunančiu daiktu ar įrankiu. Sprendžiant iš ligos istorijoje aprašytos žaizdos matmenų ir apžiūrėjimui pateikto peilio geležtės matmenų, G. A. durtinė-pjautinė žaizda galėjo būti padaryta apžiūrėjimui pateiktu peiliu. Rastas sužalojimas atitinka įvykio aplinkybių nurodytą laiką. Rastas sužalojimas sukėlė nukentėjusiosios gyvybei pavojingą būseną. G. A. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl durtinės-pjautinės žaizdos krūtinės dešiniame šone su krūtinės ląstos ertmės kiauryminiu sužalojimu;

2010-03-04 parodymų patikrinimo vietoje protokolu (su fotolentelėmis) (83–85 b. l.), kuriame užfiksuota, kad kaltinamasis A. B. patvirtino savo parodymus.

Įrodymų analizė, vertinimas, veikos teisinė kvalifikacija.

Kadangi kaltinamasis A. B. ir nukentėjusioji G. A. kartu gyvena apie devynerius metus, veda bendrą ūkį, palaiko intymius santykius, todėl teismas konstatuoja, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusios yra susiklostę šeiminiai santykiai, t. y. jie yra sugyventiniai.

Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, juos teisiškai įvertinęs, daro neabejotiną išvadą, paremtą byloje ištirtais įrodymais ir savo vidiniu įsitikinimu, kad kaltinamasis A. B. 2010 m. kovo 2 d. apie 8 val. 12 min. gyvenamojo namo J. B. g. (duomenys neskelbtini) m., kambaryje, išgertuvių metu kilus buitiniam konfliktui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą sudavęs peiliu gulinčiai ant lovos nukentėjusiajai G. A. į dešinįjį šoną padarydamas durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės dešiniame šone su krūtinės ląstos ertmės kiauryminiu sužalojimu, t. y. sunkiai sutrikdė šeimos nario, sugyventinės, G. A. sveikatą.

Tokią teismo išvadą pagrindžia bylos duomenys, kuriuos teismas pripažįsta tinkamais įrodymais, o būtent: paties kaltinamojo A. B. parodymai, kur jis pripažino savo kaltę pagal jam pareikštą kaltinimą ir davė parodymus apie įvykio faktines aplinkybes, nurodydamas, kad jis sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios, savo sugyventinės, G. A. sveikatą; nukentėjusiosios G. A., liudytojo A. J. duotais parodymais apie jiems žinomas įvykio aplinkybes; teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 519/10(04) (38–39 b. l.), kurioje nurodyta, kad G. A. padaryta durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės dešiniame šone. Rastam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūgio duriančiai-pjaunančiu daiktu ar įrankiu. Sprendžiant iš ligos istorijoje aprašytos žaizdos matmenų ir apžiūrėjimui pateikto peilio geležtės matmenų, G. A. durtinė-pjautinė žaizda galėjo būti padaryta apžiūrėjimui pateiktu peiliu, kuris buvo išimtas įvykio vietos apžiūros metu (11–23 b. l.). Rastas sužalojimas sukėlė nukentėjusiosios gyvybei pavojingą būseną. G. A. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl durtinės pjautinės žaizdos krūtinės dešiniame šone su krūtinės ląstos ertmės kiauryminiu sužalojimu; kaltinamojo A. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b. l. 83-85), daiktų apžiūros protokolu (24–26 b. l.).

Teismas konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai, tarp jų ir paties kaltinamojo parodymai, leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamasis A. B. veikė pagautas pykčio ir nesusivaldymo, sąmoningai, ir nusikaltimą padarė tyčia. Tokia išvada darytina išanalizavus visumą byloje esančių įrodymų.

Bausmės skyrimas.

Teismas kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįsta tai, kad jis savo aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas ), nes iš karto po nusikaltimo padarymo iškvietė greitąją pagalbą, tuo užkirsdamas kelią nukentėjusios nukraujavimui, ir siekdamas kuo greičiau suteikti reikiamą medicininę pagalbą; prisipažino sunkiai sutrikdęs sugyventinės G. A. sveikatą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo A. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Todėl, skirdamas bausmę kaltinamajam A. B., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybę. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis įvykdė nusikaltimą, kuris įstatymų leidėjo priskiriamas prie labai sunkių, į padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, amžių, jo įvykdyto nusikaltimo paskatas ir motyvus, į tai, kad yra dvi jo atsakomybę lengvinančios ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, į tai, jog kaltininkas anksčiau teistas, tačiau teistumai išnykę, administracine tvarka nebaustas (100–102, 108 b. l), PSC stebimų ligonių grupei nepriklauso (105 b. l.), Radviliškio miesto seniūnija pažymi, kad A. B. nėra mieste deklaravęs gyvenamosios vietos, jo faktinė gyvenamoji vieta nėra žinoma, duomenų apie A. B. šeimą seniūnija neturi (106 b. l.), registruotas darbo biržoje (90 b.1.).

Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo padarytą konkrečią nusikalstamą veiką ir neigiamų padarinių dydį, bei faktines priežastis, kurios nulėmė jo tyčią nusikalsti, laiko, kad jam skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.

Todėl, skirdamas bausmę kaltinamajam A. B., teismas atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo sunkumą, pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikaltimas yra baigtas, tyčinis, sukėlęs sunkius padarinius – kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą, kad jo vieką kvalifikuoja vienas kvalifikuojantis požymis. Be to, bausmė kaltinamajam skiriama atsižvelgiant ir į tai, kad nuoširdžiai išgyvena ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kad nusikaltimas padarytas esant dviems atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms ir vienai sunkinančiai aplinkybei, todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas, bei faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, jam skiriama laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Kaltinamajam nėra galimybės skiriant bausmę taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 62 straipsnį, nes nėra tam pagrindų ir sąlygų. Todėl jam skirtina bausmė, numatyta įstatymo už šią veiką sankcijos ribose.

Nukentėjusioji G. A. civilinio ieškinio nepareiškė.

Valstybinės teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys 1297 Lt sumai už nukentėjusiosios G. A. gydymą stacionare (b. l. 48-53) tenkintinas pilnai, nes kaltinamasis A. B. padarė tyčinį nusikaltimą ir atsiradusi žala yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kaltinamojo A. B. veika.

Daiktiniai įrodymai – peilis ir paklodės dalis, kaip beverčiai daiktai, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 303 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę - 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2010 m. spalio 12 d.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme 2010 m. kovo 2 d. iki 2010 m. kovo 4 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. B. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą, A. B. suimti teismo salėje.

Priteisti iš A. B. 1297 (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt septynis litus) Valstybinės teritorinės ligonių kasos naudai.

Daiktinius įrodymus – peilį ir paklodės dalį, kaip beverčius daiktus, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį teismą.