- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-07
- Bylos Nr.
- AS-39-294-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Antanas Ablingis, Stasys Gudynas (pran.)
- Pareiškėjas
- M. M.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 50.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gudyno (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. M. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja M. M. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės jai 193881,15 Lt turtinės žalos ir 20000 Lt neturtinės žalos bei įpareigoti atsakovą leisti jai toliau remontuoti savo lėšomis pastatus, esančius Bokšto g. 12b ir (ar) 12c, Vilniuje.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. kovo 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 16 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 22 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, kad ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Pareiškėja nurodė, kad turtinė ir neturtinė žala jai padaryta Vilniaus miesto valdybai 1995 m. kovo 30 d. priėmus neteisėtą potvarkį Nr. 838V, taip pat atlikus kitus neteisėtus veiksmus, susijusius su leidimu 305-ajai gyvenamojo namo statybos bendrijai panaudoti asmenines lėšas remontuoti pastatus, esančius Bokšto g. 9, 12b ir 12c, Vilniuje. Teismas pažymėjo, kad visus šiuos veiksmus, su kuriais pareiškėja sieja žalos atsiradimą, atsakovas atliko, realizuodamas ne viešojo administravimo įgaliojimus, o įgyvendindama pastatų, esančių Bokšto g. 9, 12b ir 12c, Vilniuje, savininko teises bei veikdama kaip civilinių teisinių santykių dalyvis. Teismo nuomone, pareiškėjos reikalavimas įpareigoti leisti jai toliau remontuoti savo lėšomis pastatus, Vilniaus miesto savivaldybei keliamas taip pat kaip minėtų patalpų savininko teises įgyvendinančiam asmeniui, o ne kaip viešojo administravimo subjektui. Todėl ginčas yra civilinės teisės prigimties ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti specialiai teisėjų kolegijai spręsti bylos priskyrimo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimą, taip pat prašo priimti pareiškėjos skundą.
Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 30 d. potvarkis Nr. 838V, LR ABTĮ prasme, laikytinas individualiu teisės aktu viešojo administravimo srityje. Šis potvarkis pripažintas neteisėtu Vilniaus apygardos teismo 2003 m. liepos 9 d. sprendimu, todėl, pareiškėjos nuomone, su atsakovu susiklostė teisiniai santykiai, reglamentuojami LR CK 6.271 straipsnio. Žalos atlyginimo bylas, remdamiesi šiuo straipsniu, nagrinėja administraciniai teismai (LR ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p., 18 str. 2 d. 5 p.). Remdamasi LR CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, 6.271 straipnio 3 ir 4 dalimis, Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsniu, taip pat remdamasi minėto atsakovo potvarkio neteisėtumu, pareiškėja nurodo, kad ji turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Tuo tarpu atsakovas įgyja regreso teisę išsiieškoti atlygintą žalą iš kaltų savo darbuotojų, remdamasis Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsniu.
Pareiškėja taip pat nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė jai kreiptis su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą, kadangi šis teismas negalėtų nagrinėti neturtinės žalos atlyginimo klausimo, remdamasis LR CK 6.250 straipsnio 2 dalimi. Vilniaus apygardos teismas, remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, privalėtų atsisakyti priimti ieškinį kaip neteismingą tam teismui ir nurodyti, kad pareiškėja turinti kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Todėl, pareiškėjos nuomone, kad būtų išvengta bylos vilkinimo, šį klausimą turėtų spręsti speciali teisėjų kolegija (LR ABTĮ 21 str.). Be to, analogišką bylą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra nagrinėjęs 2002 m. birželio 6 d. (Adm. b. Nr. A11-291-02).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo (LR ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad ši įstatymo norma taikoma, kai ginčas susijęs su žalos atlyginimu būtent viešojo administravimo srityje. Todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį (žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės) reikia aiškinti atsižvelgiant į anksčiau minėtą LR ABTĮ nuostatą.
Nustatyta, kad byloje ginčas kilo dėl to, kad atsakovas priėmė potvarkį dėl statinių perdavimo asmenims remontuoti savo lėšomis, o po to šis aktas buvo teismo pripažintas neteisėtu. Pats panaikintas aktas buvo susijęs su statinių valdymu, t. y. priimtas savivaldybei vykdant ūkines funkcijas, vadinasi, tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kuriuose savivaldybės institucija dalyvauja ne kaip viešasis subjektas, o kaip lygiateisis civilinių teisinių santykių subjektas. Todėl žala, atsiradusi iš tokio pobūdžio santykių, nelaikytina žala, atsiradusia savivaldybės institucijai atliekant veiksmus viešojo administravimo srityje. Vadinasi, tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.
Dėl to, kas pasakyta, darytina išvada, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai aiškino ir taikė procesines teisė normas, todėl priėmė pagrįstą nutartį. Pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti nėra pagrindo, pareiškėjos atskirasis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjos M. M. atskirojo skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.