- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-17
- Bylos Nr.
- A-845-525/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00067-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Virginija Volskienė, Laimutis Alechnavičius (pran.)
- Pareiškėjas
- E. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas nurodė, kad buvo laikomas Tauragės AVPK areštinėje netinkamomis sąlygomis. Teigė, kad areštinės kamerose buvo laikomas per mažo ploto sąlygomis. Kamerose oras buvo drėgnas, nebuvo tinkamo vėdinimo. Kamerose taip pat trūko šviesos. Tualetas buvo įrengtas netinkamai. Areštinės kamerose veisėsi tarakonai. Pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos nusiprausti, o suteikta patalynė buvo purvina.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas padavė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tauragės AVPK nurodė, kad pareiškėjas areštinės kamerose periodiškai buvo laikomas nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2015 m. kovo 10 d. Pažymėjo, kad toje pačioje areštinės kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra stabilus, todėl, daliai asmenų išvykus, likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto. Teigė, kad Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose higienos normų pažeidimų nenustatyta. Pabrėžė, kad visi areštinėje laikomi asmenys turi teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu. Tauragės AVPK paaiškino, kad nuo 2013 m. birželio 14 d. patalynė bei čiužiniai yra vežami skalbti ir valyti į UAB „Atakras“. Atkreipė dėmesį, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyrius atliko areštinės kamerų dirbtinės apšvietos matavimus ir kai kuriuose kamerose nustatė, kad dirbtinė apšvieta neatitinka nustatytų normų, tačiau vėlesnių patikrinimų metu šis pažeidimas jau buvo pašalintas. Tvirtino, kad kamerose įrengtas sanitarinis mazgas su 120–130 cm aukščio pertvara. Pažymėjo, kad areštinėje graužikų ir vabzdžių kontrolės darbai vykdomi periodiškai. Tauragės AVPK pabrėžė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog jo sveikatai kaip nors pakenkė laikymo sąlygos areštinėje. Teigė, kad pareiškėjas neįrodė būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 128 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Ištyręs bylos duomenis, teismas konstatavo, kad pareiškėjas 16 parų buvo laikomas kamerose, kuriose jam teko mažesnis kameros plotas, nei nustatyta teisės aktuose. Remdamasis Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais, teismas tai pat konstatavo, kad kamerose Nr. 3 ir Nr. 8, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, buvo neskaidraus stiklo langai, o dirbtinis apšvietimas neatitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009) 21 punkto reikalavimų. Tačiau kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų remiantis bylos duomenimis teismas neturėjo pagrindo konstatuoti.
Įvertinęs pareiškėjui padarytų pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, teismas pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą.
III.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tauragės AVPK pažymi, kad nėra duomenų, jog dėl ploto trūkumo pareiškėjui pablogėjo sveikata, jis būtų patyręs dvasinius išgyvenimus. Pabrėžė, kad toje pačioje areštinės kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra stabilus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, konvojuojama į teismus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje). Ši aplinkybė turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes, daliai asmenų išvykus, likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto. Taip pat atkreipia dėmesį, kad 1 val. per dieną skirta asmenų pasivaikščiojimui gryname ore ir tuo metu laikomi asmenys nebūna kamerose. Todėl tvirtinti, kad Tauragės AVPK atliko neteisėtus veiksmus ar buvo padaryta žala pareiškėjo sveikatai, nėra pagrindo. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog Tauragės AVPK būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama suėmimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Tauragės AVPK teigimu, pareiškėjui padarytų pažeidimų pripažinimas nagrinėjamu atveju turėtų būti laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija jo neturtinei žalai kompensuoti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.
Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas 16 parų buvo laikomas Tauragės AVPK areštinės kamerose, pažeidžiant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punktą, kuriame nustatyta, kad vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Minėtas teismas taip pat nustatė, kad kameroje Nr. 8, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2015 m. kovo 10 d., ir kameroje Nr. 3, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015 m. gegužės 12 d. iki 2015 m. gegužės 19 d., buvo neskaidraus stiklo langai, o dirbtinis apšvietimas neatitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009) 21 punkto reikalavimų. Įvertinusi bylos duomenis (Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 30 d. patikrinimo aktą Nr. AK-34 (b. l. 24–25) ir 2015 m. balandžio 30 d. patikrinimo aktą Nr. AK-54 (b. l. 28–29), Tauragės AVPK areštinės viršininko 2016 m. vasario 15 d. tarnybinį pranešimą (b. l. 66)) teisėjų kolegija pripažįsta, kad nustatytos aplinkybės yra pagrįstos. Šių nustatytų pažeidimų nekvestionuoja ir Tauragės AVPK, pateikęs apeliacinį skundą nagrinėjamoje byloje.
Taigi pripažinus, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas laikymo sąlygas Tauragės AVPK areštinės kamerose, konstatuotina, kad Tauragės AVPK neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas dėl to patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui, pažymėtina, kad tuo metu, kada pareiškėjas buvo laikomas per mažo ploto sąlygomis, t. y. mažesniame nei 5 kv. m plote, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo (iš viso – 16 parų), jam teko nuo 2,66 iki 4,44 kv. m ploto. Taip pat 16 parų pareiškėjas buvo laikomas per mažo apšvietimo sąlygomis. Teisėjų kolegijos nuomone, Tauragės AVPK išdėstytos aplinkybės, kad toje pačioje areštinės kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nebuvo stabilus, be to, 1 val. per dieną pareiškėjas turėjo teisę pasivaikščioti gryname ore, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad nustatyti pažeidimai pareiškėjui padarė neturtinę žalą, kurią yra pagrindas kompensuoti ją atlyginant. Todėl, įvertinusi minėtų pažeidimų pobūdį, trukmę ir mastą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 128 Eur pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjo E. J. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.