Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – ir Uosto direkcija) padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir AAD, ir atsakovas) 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J23-6“ (toliau – ir Nutarimas). Taip pat prašė priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. AAD Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcija 2020 m. rugpjūčio 5 d. surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J23-6 (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodė, kad tariamai pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 55 straipsnio 3 dalį, kadangi vykdė veiklą, t. y. eksploatavo užteršto grunto saugojimo aikštelę, neturėdamas taršos leidimo. Protokolo surašymo metu pareiškėjo atstovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais išsamiai paaiškino, jog nesutinka su nustatytu pažeidimu. AAD 2020 m. rugpjūčio 28 d. priėmė Nutarimą, kuriuo už tariamą Įstatymo 55 straipsnio 3 dalies pažeidimą pareiškėjui skyrė sankciją (t. y. 800 Eur dydžio ekonominę sankciją).

1.2. Nagrinėjamu atveju negalėjo būti pradėta ekonominės sankcijos skyrimo teisena, nes tam nebuvo Įstatymo 47 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, t. y. Uosto direkcijai nebuvo skirtas rašytinis įspėjimas ir nebuvo nustatytas terminas tariamam pažeidimui pašalinti.

1.3. AAD nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 9 straipsnio, 19 straipsnio 1 dalies, 55 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento (2007 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. D1-515 redakcija) (toliau – ir Nuotekų tvarkymo reglamentas) 15 punktą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 16 d.) (toliau – ir Taisyklės) 6 punktą:

1.3.1. AAD nepagrįstai sprendė, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokole Nr. J23-6 (toliau – ir Protokolas) buvo suklysta nurodant teisės normą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį pažeidimą, kadangi: a) šiuo atveju suklydo būtent AAD, nes nei Įstatymo 9 straipsnyje, nei Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, nei Nuotekų tvarkymo reglamento 15 punkte, nei Taisyklių 6 punkte nenumatyta jokia atsakomybė už padarytą administracinį pažeidimą. Kaip galima suprasti iš Nutarimo, AAD siekė būtent patikslinti (perkvalifikuoti) Protokole nurodytas teises normas, įtvirtinančias atsakomybę už tariamai pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą. Tačiau AAD nurodytos teisės normos jokios atsakomybės nenumato, o tik įtvirtina atitinkamas įstatymų leidėjo nustatytas elgesio taisykles; b) Nutarimas akivaizdžiai neatitinka jam, kaip individualiam administraciniam aktui, keliamų reikalavimų. Viena vertus, AAD daro išvadą (Nutarimo motyvuojamoje dalyje), kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Įstatymo 9 straipsnį, 19 straipsnio 1 dalį, Nuotekų tvarkymo reglamento 15 punktą ir Taisyklių 6 punktą, tačiau, kita vertus, ekonominę sankciją, kaip įvardinta Nutarime, skyrė „už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje.“.

1.3.2. Priešingai nei sprendė AAD, pareiškėjo vykdomai veiklai tariamai nustatyto pažeidimo laikotarpiu (nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. sausio 3 d.) taršos leidimas nebuvo reikalingas: a) aikštelėje nėra tvarkomos ir išleidžiamos nuotekos (ar vykdoma kita Taisyklių 1 priede išvardintus kriterijus atitinkanti veikla); b) kadangi aikštelėje nėra vykdoma Taisyklių 1 priede išvardintus kriterijus atitinkanti veikla, aikštelė neatitinka Taisyklėse numatyto įrenginio apibrėžimo; c) kadangi aikštelė neatitinka Taisyklėse numatyto įrenginio apibrėžimo, aikštelės įrengimui ir eksploatavimui nėra taikomos Taisyklės, o kartu ir pareiga veiklos vykdymui turėti taršos leidimą.

1.3.3. Tai, kad pareiškėjas kreipėsi dėl taršos leidimo išdavimo ir kad šis leidimas 2020 m. sausio 3 d. buvo išduotas, niekaip nepagrindžia, kad tariamai nustatyto pažeidimo laikotarpiu pareiškėjo veiklai buvo būtinas taršos leidimas. Pareiškėjas kreipėsi dėl taršos leidimo išdavimo tik dėl to, kad: a) po ilgo delsimo Aplinkos apsaugos agentūra nepagrįstai atsisakė išduoti uosto akvatorijos valymo darbų leidimą, kai gruntas tvarkomas aikštelėje. b) pareiškėjas siekė išvengti rangovo įrangos prastovų, kurias galėjo sukelti šie nepagrįsti institucijų veiksmai, ir siekė užtikrinti, kad kuo greičiau galėtų būti eksploatuojamos rekonstruotos krantinės bei taip sumažinti galimi Uosto direkcijos nuostoliai.

1.3.4. Atsakingos institucijos ilgą laiką laikėsi pozicijos, kad pareiškėjo vykdomai veiklai nereikia taršos leidimo, o tik vėliau šią poziciją kardinaliai pakeitė, t. y. iš esmės pakeitė aktualių teisės aktų aiškinimą bei praktiką ir sprendė, kad vis dėlto taršos leidimas yra reikalingas pareiškėjo vykdomai veiklai. Tačiau su šios pozicijos pasikeitimu susiję padariniai neturėtų būti perkelti pareiškėjui. Kadangi visgi tai buvo padaryta, t. y. buvo skirta sankcija už veiklos vykdymą neturint taršos leidimo, buvo pažeisti teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principai.