- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-26
- Bylos Nr.
- 2S-490-267/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-02018-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- V. C.
- Trečiasis asmuo
- V. C.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Burbulienė Civilinė byla Nr. 2S-490-267/2011
Teisėja Lina Muchtarovienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-02018-2011-7
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. rugpjūčio 26 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. C. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-2837-569/2011, pagal I. L. ieškinį dėl atsisakymo priimti palikimą pripažinimo negaliojančiu ir leidimo nukreipti išlaikymo skolos išieškojimą į trečiajam asmeniui V. C. tenkančio palikimo dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė.
I. I. L. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento trečiojo asmens V. C. atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po jo tėvo J. C., mirusio 2010-08-03, mirties, o 21379,09 Lt išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą nukreipti į trečiajam asmeniui V. C. priklausančią palikimo dalį ir atsakovo V. C. valdyme esantį turtą. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui 2011-05-17 prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė prašė teismo taikyti atsakovo V. C. atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, esančias tiek pas atsakovą, tiek pas trečiuosius asmenis 21379,09 Lt sumai, kadangi nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi prašymą patenkino. Areštavo atsakovui V. C. nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, esančius tiek pas atsakovą, tiek pas trečiuosius asmenis, ne didesnei kaip 21379,09 Lt sumai, jų nesant ar esant nepakankamai, nurodė areštuoti atsakovo pinigines lėšas ir turtines teises, esančias tiek pas atsakovą, tiek pas trečiuosius asmenis, ne didesnei kaip 21379,09 Lt sumai, ieškovės I. L. reikalavimui užtikrinti.
Nurodė, kad ginčas tarp šalių yra kilęs dėl po atsakovo V. C. ir trečiojo asmens V. C. tėvo J. C., mirusio 2010-08-03, mirties, atsiradusio palikimo, t. y. dėl trečiajam asmeniui V. C. priklausančios palikimo dalies atsisakymo atsakovo V. C. naudai, bei 21379,09 Lt išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo nukreipimo į trečiojo asmens V. C. priklausančią palikimo dalį. Iš byloje esančių duomenų teismas padarė išvadą, kad atsakovas V. C. yra priėmęs palikėjo J. C., mirusio 2010-08-03, palikimą, todėl bet kuriuo metu gali įregistruoti nuosavybės teisę į ginčijamą paveldėto nekilnojamojo turto dalį (V. C. tenkančią palikimo dalį) bei ją perleisti tretiesiems asmenims, tuo apsunkindamas teismo sprendimo įvykdymo galimybę ar padarydamas sprendimo įvykdymą neįmanomu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė.
Atskiruoju skundu atsakovas V. C. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartį ir šį klausimą išspręsti iš esmės.
1. Atsakovo nuomone, teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės skiriasi nuo tų, kurias prašė taikyti ieškovė. Tuo tarpu teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones visam atsakovo turtui, tame tarpe neturinčiam jokio ryšio su palikėju, paveldėtais daiktais ir ieškovės reikalavimais.
2. Atsakovo nuomone, nutartimi paskirtos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo principo, nes daro žalą V. C..
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė I. L., prašo atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Nurodė, kad pateikiant ieškinį dėl atsisakymo priimti palikimą pripažinimo negaliojančiu ir leidimo nukreipti išlaikymo skolos išieškojimą į V. C. tenkančio palikimo dalį teismui, buvo nežinomas paveldėjimo priėmimo bylos pas notarą baigtumas. Manė, kad trečiajam asmeniui V. C. pateikus Šiaulių miesto antrajam notaro biurui pareiškimą kuriuo 2010-09-23 atsisakė priimti palikimą į nekilnojamąjį ir kitą turtą, likusį po jo tėvo J. C. mirties, visus dokumentus atsakovas jau yra baigęs tvarkyti ir nekilnojamąjį turtą tuoj įteisins savo vardu. Todėl ir prašė areštuoti butą, priklausiusį palikėjui. Pateikus teismui ieškinį, paaiškėjo, kad atsakovas savo vardu prašomo areštuoti buto savo vardu neperrašė, todėl pateikė Šiaulių miesto apylinkės teismui kitą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones turtui, priklausančiam atsakovui. Kadangi atsakovas palikimo priimti neatsisakė ir yra vienintelis paveldėtojas (nes jo brolis palikimą priimti atsisakė), todėl jam atiteks visas J. C. turtas ir turtinės teisės. Atsakovui atitenka palikimas dvigubai didesnis, negu būtų tekęs, jeigu jo brolis nebūtų palikimo atsisakęs.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1d). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, remdamasis ekonomiškumo, proporcingumo ir kitais civilinio proceso principais (CPK 3 str. 1 d., 17 str., 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ir mastas turi būti susijęs būtent su ieškovo pažeistų teisių gynimu ir neturi varžyti atsakovo teisių, nesusijusių su ieškovo nurodomais pažeidimais.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos skiriasi nuo tų, kurias prašė taikyti ieškovė ir neturi sąsajų su palikėju, paveldėtais daiktais ir ieškovės ieškinio reikalavimais. Ieškiniu ieškovė prašė panaikinti sandorį, kuriuo tretysis asmuo V. C. atsisakė priimti palikimą. Pirmosios instancijos teismas areštavo atsakovui V. C. nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, esančius tiek pas atsakovą, tiek pas trečiuosius asmenis, ne didesnei kaip 21379,09 Lt sumai, jų nesant ar esant nepakankamai, nurodė areštuoti atsakovo pinigines lėšas ir turtines teises, esančias tiek pas atsakovą, tiek pas trečiuosius asmenis, ne didesnei kaip 21379,09 Lt sumai, ieškovės I. L. reikalavimui užtikrinti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas ir areštavo su ieškinio reikalavimu nesusijusį atsakovo turtą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismui sprendžiant, ar būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirminėje civilinio proceso stadijoje ir iš šiandieninių pozicijų žvelgiant į ateitį, išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo gali būti faktinė ar hipotetinė. Taigi juridinį pagrindą imtis laikinųjų apsaugos priemonių sudaro konkretūs faktiniai duomenys arba aplinkybės (modeliuojama situacija), leidžiantys pagrįstai manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti įstatyme numatytos neigiamos pasekmės.
Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių numatytų Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 2 dalyje taikymo klausimą, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas vertina bylos aplinkybes tik ta apimtimi, kiek tai būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ir daro išvadas, ar laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas neturės įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Apeliantui pagal jo pareiškimą palikimui priimti buvo išduotas liudijimas apie palikimo priėmimą, kuriuo jis priėmė visą J. C. palikimą (20 b. l.). Apeliantas įgijo teisę priimti visą J. C. palikimą, kadangi V. C. atsisakė jam priklausiusios dalies (31 b. l.). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio dalykas yra V. C. atsisakymas priimti palikimą po jo tėvo J. C. mirties, o butas, esantis Cvirkos g. 71-11, Šiauliai, viešojo registro duomenimis yra J. C. palikimo dalis (13 b. l.). Dėl šių priežasčių laikinosios apsaugos priemonės taikytinos 1/2 buto, esančio Cvirkos g. 71-11, Šiauliai.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos nagrinėjamu klausimu ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį.
Remiantis nurodytais argumentais atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartis keistina areštuojant 1/2 buto, (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Areštuoti 1/2 buto, (duomenys neskelbtini).
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 583 str. ir 2005-10-27 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktą, šį vykdomąjį dokumentą (nutartį) išsiųsti ieškovei, išaiškinant jai teisę pateikti nutartį vykdymui pasirinktam antstoliui, sumokant vykdymo išlaidas.
Apie nutarties priėmimą pranešti Centrinei hipotekos įstaigai.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.