Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. N. ieškinį atsakovei E. S. prekybos įmonei dėl preliminariosios būsto pirkimo – pardavimo sutarties ir susitarimo ją nutraukti pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais bei dėl be pagrindo įgytų pinigų grąžinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Savo reikalavimus ieškovas grindžia tuo, kad 2008-07-21 tarp jo ir atsakovės buvo sudaryta preliminarioji būsimo buto nepastatytame daugiabučiame name pirkimo-pardavimo sutartis Nr. E28-006 (toliau tekste - Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2009-07-30 užbaigti pastato statybos darbus ir imtis priemonių pastatui pripažinti tinkamu naudoti. Likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki šio termino pabaigos pardavėjas turėjo pateikti pirkėjui pranešimą apie pasirengimą sudaryti pagrindinę sutartį ir šalys turėjo ją sudaryti. Nors ieškovas savo pareigas pagal šią sutartį įvykdė, t.y., Sutarties sudarymo dieną sumokėjo atsakovei 2 000 Lt, o 2008-08-22 – 44 000,00 Lt, kurie, sudarius pagrindinę sutartį, būtų buvę įskaičiuoti į buto kainą, tačiau atsakovė pavėlavusi, t.y., tik 2009-07-30 išsiuntė jam aptartąjį pranešimą ir nebuvo pati įvykdžiusi sutarties sąlygų, t.y., namo statyba dar nebuvo visiškai užbaigta (nurodytas 86 % baigtumas), vandentiekio linijos užbaigtos ir įregistruotos tik 2011 metais, namas dar nebuvo pripažintas tinkamu naudoti. Negavęs apie tai reikalingos informacijos ir kaip vartotojas klysdamas dėl savo teisių ir pareigų, ieškovas 2009-08-12 pranešė atsakovui, kad nusprendė atsisakyti sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį, o 2009-08-18 šalys sudarė susitarimą dėl preliminariosios sutarties nutraukimo (toliau tekste – Susitarimas), pagal kurį iš ieškovo sumokėtų 46 000,00 Lt jam buvo grąžinta 16 000 Lt, o 30 000,00 Lt buvo įskaityti pardavėjui kaip netesybos. Tik vėliau ieškovas sužinojo, kad daugiabutis namas buvo statomas pagal suklastotą projektą, kuriame planuotų 24 butų skaičius buvo padidintas iki 30, t.y., kiekviename aukšte vienu butu daugiau, o atsakovė jo laiku apie tokius pakeitimus neinformavo ir jų su ieškovu nederino, nors turėjo statyti pagal patvirtintą projektą. Ieškovas prašo pripažinti, kad šiuo atveju Sutartis atitiko vartojimo sutarties esmę, t.y., jis, kaip fizinis asmuo, vartotojas, prisijungimo būdu sudaręs su statybos paslaugą teikiančiu juridiniu asmeniu sutartį dėl savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimo, buvo silpnesnioji sutarties šalis ir turi būti ginama vartotojų teisių apsaugos pagrindais. Tai reiškia, kad nors ieškovas pats paprašė nutraukti Sutartį ir tokiais pagrindais, kurie nesusiję su čia aptartais atsakovės pažeidimais, teismui nustačius, kad ši Sutartis jau buvo pasibaigusi, o taip pat turėjo esminių trūkumų (nenurodyta ieškovo teisė per 10 dienų atsisakyti sutarties, neaptartas žemės sklypo nuosavybės perėjimo klausimas ir kt.), turi būti atkurta buvusi iki teisės pažeidimo (Sutarties sudarymo) padėtis. Dėl šių priežasčių Sutartis ir Susitarimas turi būti pripažinti niekiniais ir negaliojančiais, Sutartis pripažintina pasibaigusi dėl atsakovo kaltės, ieškovui grąžinti jo atsakovei kaip netesybos palikti 30 000,00 Lt, kurie atsakovei teko be teisinio pagrindo, o taip pat priteistos įstatymo numatytos 5% metinės palūkanos nuo šios sumos paėmimo iki ieškinio padavimo teismui dienos, kurios sudaro 6 000,00 Lt. P. S. negaliojančia, teisinio pagrindo netenka ir likusios sumos – 16 000,00 Lt – laikymas pas atsakovą nuo 2008-08-22 iki 2010-02-25, kada jie susitarimo pagrindu buvo grąžinti, todėl ieškovas prašė priteisti ir nuo šios sumos apskaičiuotas 5% metines palūkanas, t.y., 1 200,00 Lt, o taip pat bendrąsias procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki sprendimo įvykdymo.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos patenkinti, atsisakydama tik reikalavimo priteisti 1 200,00 Lt palūkanų už atsakovės be pagrindo laikytus nuo 2008-08-18 iki 2010-02-25 16 000,00 Lt. Reikalavimams papildomai pagrįsti nurodė, kad atsakovas, pastatęs gyvenamąjį namą pagal suklastotą statybos leidimą ir pakeistą projektą, o apie pasirengimą sudaryti pagrindinę sutartį pranešęs paskutinę sutarties galiojimo dieną, pažeidė Sutartį ir joje šalių nustatytus terminus, todėl ieškovui aiškinantis dėl jos nutraukimo, ji jau buvo nebegaliojanti ir nebegalėjo sukelti ieškovui jokių pasekmių, tame tarpe ir baudos ar netesybų sumokėjimo. Iš prijungtų civilinių bylų matyti, kad identiškos preliminariosios sutartys buvo pasirašytos ir tarp atsakovo bei kitų fizinių asmenų, tuo pat metu ir jiems buvo pranešta apie pasirengimą sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau jiems pareiškus pretenzijas dėl darbų kokybės, pagrindinės sutartys nebuvo sudarytos, o nutraukus preliminariąsias sutartis jiems buvo grąžintos visos sumokėtos įmokos, ko iš esmės prašo ir ieškovas. Šiose bylose surinkti įrodymai patvirtina, kad statybai buvo panaudotos nekokybiškos medžiagos, taip pat tai, kad atsakovė, G. P. ir R. P. atsisakant dėl šios priežasties ir praleisto termino siūlė pirkti butus geresnėmis sąlygomis, tuo tarpu ieškovui tai siūlyta nebuvo. Iš prijungtos baudžiamosios bylos matyti, kad Kretingos rajono savivaldybės administracijos vyr. architektas J. P. buvo pripažintas kaltu suklastojęs būtent ginčo namo statybos leidimą, neleistinu būdu padidindamas jame nurodytą butų skaičių iki 30, todėl toks suklastotas leidimas nebegali būti naudojamas ir tvirtinama, kad jo pagrindu pastatyto namo registracija yra teisėta.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2008-07-21 E. S. prekybos įmonė (pardavėjas) ir I. N. (pirkėjas) sudarė Preliminariąją būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 28-006 (13-17 b.l.), kurios priedai – projektas ir priedas Nr. 3, kuriame išvardinti pardavėjo atliekami buto statybos ir dalinės apdailos darbai (18-20 b.l.). 44 000 Lt pervedimą patvirtinantis mokėjimo nurodymas sudarytas 2008-08-22 (21 b.l.), pranešimas, kad E. S. pr. įmonė yra pasirengusi sudaryti pagrindinę sutartį surašytas 2009-07-30 (22 b.l.), įteiktas ieškovui pašto 2009-07-31 (23 b.l.). 2009-08-12 surašytas ieškovo pranešimas (24 b.l.), 2009-08-18 tarp šalių sudarytas susitarimas dėl sutarties Nr. E28-006 nutraukimo (25 b.l.), kuriame pirkėjas I. N. sutiko, kad iš sumokėto 46 000 Lt avanso 30 000 liktų pardavėjui kaip netesybos. Likę 16 000,00 Lt atsakovės pervesti ieškovui 2010-02-25 (28 b.l.). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad žemės sklype unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) 2008 m. pradėtas, o 2009 m. baigtas statyti gyvenamasis namas, kuriame suformuoti 31 atskiras nekilnojamojo turto objektas (30 butų ir vandentiekio bei nuotekų linijos) (30-37 b.l.). Iš 2011-03-18 Deklaracijos apie statybos užbaigimą matyti, kad tada užbaigti statyti šio namo vandentiekio įvadas ir nuotekų tinklai (115-116 b.l.).2009-07-03 buvo surašyta pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto (117 b.l.), o 2009-08-25 apie tai pranešta nurodant, kad nėra pagrindo reikalauti atlikti šio statinio ekspertizę (118 b.l.). Iš 2010-12-16 pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad ja E. S. prekybos įmonė pardavė A. U. butą Kretingos r. sav., Kretingsodžio k., Jaunystės g. 2-9 nebaigtame statyti pastate už 80 000 Lt (119-121 b.l.), tuo tarpu tokio buto rinkos vertė 2009-09-17 buvo 225 000,00 Lt, likvidacinė turto vertė – 158 000,00 Lt (133 b.l.). 2012-11-12 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu užbaigta UAB ‚Algma“ bankroto procedūra, pradėta 2009-06-18 (134135 b.l.).

Ieškinys netenkintinas.

Lietuvos Respublikos CPK 178 str. nurodyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovas nėra įrodęs savo reikalavimų pripažinti negaliojančiais Sutartį ir Susitarimą bei iš to išplaukiančio reikalavimo grąžinti jam 30 000,00 Lt, kuriuos jis kaip netesybas paliko atsakovui. Nors savo reikalavimus ieškovas grindžia savo, kaip silpnesniosios vartojimo sutarties šalies, statusu ir atsakovo, kaip stipresniosios šalies – verslininko padidintomis pareigomis, pagal civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo ir pusiausvyros principą, vieno asmens teisė negali būti ginama ignoruojant ar paminant kito asmens teisėtą interesą, turi būti laikomasi šių interesų pusiausvyros. Tai reiškia, kad vartotojas, sąžiningai besinaudojantis savo teisėmis, gali įstatymo nustatytais terminais, pagrindais ir tvarka ginčyti nesąžiningas vartojimo sutarties, konkrečiu atveju - preliminariosios būsimo buto pirkimo- pardavimo sutarties, sąlygas ar reikalauti grąžinti jam įmokas, remdamasis sutarties pasibaigimu, tačiau savo iniciatyva nutraukęs sutartį su tuo nesusijusiais pagrindais, netenka teisės remtis tomis aplinkybėmis, kurių nenurodė, neįrodinėjo ir neginčijo sutarties nutraukimo metu.

Iš šalių atstovių paaiškinimų ir byloje surinktų bei ištirtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2008-07-21 šalių sudarytoje Preliminariojoje būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. 28-006 buvo nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti – ne vėliau kaip iki 2009-07-30, pardavėjui pateikiant pasiūlymą dėl sutarties sudarymo ne vėliau kaip likus penkioms dienoms iki šio termino pabaigos. Remiantis šiuo susitarimu ir vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, ieškovas galėjo remtis šio termino pasibaigimu ir nutraukti sutartį, laikydamas jos sąlygas dėl galimo termino pratęsimo nesąžiningomis. Taip pat jis galėjo, gavęs pardavėjo pranešimą dėl pagrindinės sutarties sudarymo, atsisakyti ją sudaryti dėl nekokybiškai atliktų darbų ar esminių nukrypimų nuo projekto, laiku pareikalavęs visos jį dominančios informacijos apie statyboms naudojamų medžiagų kokybę, sertifikuotumą, projekto pakeitimus ir pan. Būtent tokiu keliu nuėjo R. P. ir G. P., kurių civilinėse bylose su atsakovu surinktais įrodymais bando remtis ieškovas, tokiu būdu patys sąžiningai įgyvendindami savo kaip sutarties šalies teises ir gaudami atitinkamą rezultatą – preliminariųjų sutarčių sąlygas ir abiejų šalių interesus suderinantį taikų susitarimą dėl sutarties nutraukimo/pasibaigimo pasekmių.

Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 5d. 1p. nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškininės senaties terminas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo atitinka tą abiejų šalių sąžiningumo ir tarp jų susiklosčiusių santykių apibrėžtumo kriterijų, kadangi suteikia šiuo atveju ieškovui pakankamai daug laiko susivokti ir gauti teisines konsultacijas dėl galimai pažeistų jo teisių netenkant tokiu pavidalu sumokėtų pinigų, o atsakovui – teisę pagristai tikėtis, kad ieškovas arba atsisako nuo savo konkrečios teisės, arba nemano, jog ši jo teisė pažeista ir garantiją, kad po šio termino pasibaigimo jis nebeturės laikyti šių lėšų rezervuotų galimam atgręžtiniam išreikalavimui. Kitaip tariant, ieškinio senaties terminas įstatyme nustatytas tam, kad būtų galima užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Ieškovas šį terminą praleido seniai, dar 2010-02-18, ir nenurodė teismui jokių svarbių priežasčių, kad šis terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo vėlesnės datos ar išvis netaikomas, todėl, esant atsakovės prašymui, turi būti taikomas ir ieškinio reikalavimas dėl 30 000 litų, kuriuos ieškovas Susitarimu paliko atsakovui kaip netesybas, išreikalavimo, šiuo pagrindu atmestinas.

Dėl preliminariosios sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia.

Šį savo reikalavimą ieškovas grindžia tuo, kad 2008-07-21 tarp jo ir atsakovės sudarytoje preliminariojoje būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartyje nebuvo nurodytos pagal Lietuvos Respublikos CK 6.401 str. 2d. 1 ir 7 punktuose numatytos privalomosios sąlygos – pirkėjo teisė per dešimt dienų nuo sutarties sudarymo dienos atsisakyti preliminariosios sutarties ir žemės sklypo, kuriame statomas namas ar butas, teisinis statusas ir nusipirkusio gyvenamąjį namą ar butą pirkėjo teisės į žemės sklypą. Šių sąlygų nebuvimą ieškovas kaip vartotojas galėtų įvardinti nesąžiningumu ar sieti su tuo preliminariosios sutarties negaliojimą, jeigu jo pretenzijos atsakovei būtų kilusios būtent iš šių sutartyje nenumatytų ir neaptartų pirkėjo teisių. Šiuo atveju ieškovas net neįrodinėjo, kad būtų atsisakęs preliminariosios sutarties per dešimt dienų nuo jos sudarymo, jei būtų žinojęs apie tokią savo teisę. Priešingai – jis visą šios sutarties galiojimo laikotarpį laukė pardavėjo pranešimo dėl pagrindinės sutarties sudarymo ir netgi susitarė banke dėl kreditavimo, ruošdamasis sudaryti pagrindinę sutartį, tik gavęs tokį pranešimą ir įvertinęs, kaip pats nurodė, savo šeimos ir šalies ekonominę padėtį, nusprendė atsisakyti pirkti aptartąjį butą. Klausimų dėl žemės sklypo priklausomybės ieškovui taip pat neiškilo nei preliminariosios sutarties galiojimo metu, nei po jos pasibaigimo, jis nei ieškiniu, nei kokiomis nors pretenzijomis atsakovei nereikalavo išspręsti jo teisių į žemės sklypo dalį, susietą su būsimu butu klausimo. Visa tai rodo, kad ieškovui šių klausimų neaptarimas preliminariojoje sutartyje netrukdė įgyvendinti jo teises, jis sutarties galiojimo metu nepareiškė atsakovei, kad būtina dėl to patikslinti sutartį ir nutraukė ją visiškai su tuo nesusijusiais pagrindais. Lietuvos Respublikos CK 6.225 str. numatyta, kad sutartis yra niekinė, jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai, o nuginčijama (santykinai negaliojanti) yra tokia sutartis, jei ją sudarant viena šalis veikė sąžiningai ir pripažinti sutartį negaliojančia būtina tik šios šalies privatiems interesams apginti. CK 6.226 str. numatyta, kad vienos iš sutarties sąlygų negaliojimas nedaro negaliojančios visos sutarties, išskyrus atvejus, kuriais šalys be tos sąlygos nebūtų sudariusios sutarties. Šios įstatymo normos patvirtina atsakovės poziciją, kad klausimą dėl ieškovo teisių į žemės sklypą šalys galėjo išspręsti tiek preliminariosios sutarties galiojimo metu, tiek sudarydamos pagrindinę sutartį derybų keliu, o jei tai nebūtų pavykę – kreipdamasis dėl to į teismą, tačiau šiuo metu, sutartiniams santykiams tarp šalių pasibaigus kitais pagrindais, ieškovas nebeturi teisinio pagrindo įrodinėti šių pagrindų buvimą ar nebuvimą ir sieti su tuo savo piniginius reikalavimus.

Dėl 2009-08-18 susitarimo nutraukti preliminariąją sutartį pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu

Šį savo reikalavimą ieškovas grindžia Lietuvos Respublikos CK 6.165 str. 5d., kur nustatyta, kad jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia, įrodinėdamas, kad ieškovas suklydo dėl savo pareigų ir be reikalo sudarė su atsakove Susitarimą, kai galėjo remtis prievolės pasibaigimu ir susigrąžinti sumokėtas pagal sutartį įmokas, užuot didžiąją jų dalį palikęs atsakovei kaip netesybas. Toks jo reikalavimas, pareikštas po trijų metų nuo susitarimo sudarymo, yra nepagrįstas todėl, kad neatitinka byloje nustatytų faktų ir paties ieškovo nurodytų priežasčių sutarčiai nutraukti. Pažymėtina, kad sulig paskutine preliminariosios sutarties galiojimo diena pasibaigia būsimų pirkėjų prievolė, bet ne teisė sudaryti pagrindinę sutartį su pardavėju, ir nei Lietuvos Respublikos įstatymai, nei Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama teismų praktika ar teisingumo ir protingumo principai nedraudžia šalims, pasibaigus šiam terminui, sudaryti pagrindinę sutartį ar susitarti dėl jos nutraukimo kitais pagrindais, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.

Būdamas pakankamai išsilavinęs, jauno amžiaus, apdairus ir rūpestingas pirkėjas, turėdamas šalių pasirašytos preliminariosios sutarties egzempliorių, iki joje nustatyto termino pabaigos galėjo išsiaiškinti ir pasitarti su kvalifikuotais teisininkais, ar sudaryti tokį Susitarimą, pagal kurį jis kaip pirkėjas prisiėmė atsakomybę už sutarties nesudarymą, ar įgyvendinti kitas Lietuvos Respublikos įstatymų bei pačios Sutarties jam suteiktas teises. Byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad jokių pretenzijų nei dėl terminų, nei dėl darbų kokybės ar kitų preliminariosios sutarties pažeidimų ieškovas atsakovui nepareiškė, nurodė savo apsisprendimą nesudaryti pagrindinės sutarties dėl pasikeitusios ekonominės būklės, ir ši jo valia buvo šalių Susitarimu įgyvendinta.

Vadovaujantis jau anksčiau aptartu šalių interesų proporcingo gynimo principu ir prezumpcija, kad sutartiniuose santykiuose dalyvaujantis asmuo yra veiksnus ir dalyvaudamas sandoryje išreiškia savo valią, kitai sandorio šaliai nėra jokio pagrindo netikėti aiškiai išreikštais rašytiniame pranešime pagrindais Sutarčiai nutraukti ir siūlyti sau nenaudingus variantus. Įvertinant visuotinai žinomas aplinkybes dėl 2007-2010 metais Lietuvos ekonomiką apėmusios krizės, staigaus nekilnojamojo turto kainų kritimo ir statybinių įmonių (tame tarpe – ir generalinio šio namo statybos rangovo UAB ‚Algma“) bankrotų bangos, būtų netgi neteisinga ir nesąžininga ginti laiku savo teisėtų reikalavimų nepareiškusio vartotojo – pirkėjo interesus ir taip daug nuostolių ir išimtinai sudėtingų to laikotarpio organizacinių problemų patyrusio atsakovo – statytojo interesų sąskaita.

Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės ieškovui 30 000 Lt skolos

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės jam 30 000 Lt, įvardindamas juos kaip skolą ar be teisėto pagrindo gautas lėšas, apeidamas Sutarties 7.2-7.3 punktuose šalių įtvirtintą susitarimą dėl būtent tokio dydžio baudos sumokėjimo ir Susitarime aptarto atsiskaitymo, 30 000 Lt paliekant pardavėjui kaip netesybas. Paskolos teisiniai santykiai tarp šalių nebuvo susiformavę ir įrodinėjami šioje byloje, todėl laikyti šią sumą paskola teisinio pagrindo nėra. Be teisėto pagrindo gautomis lėšomis jie turėtų būti laikomi, teismui pripažinus negaliojančia ar pasibaigus terminui nutrūkusia preliminariąją sutartį, pagal kurią šie pinigai buvo atsakovės gauti iš ieškovo, arba neteisėtu šalių Susitarimą, kuriuo, be kita ko, susitarta ir dėl jų palikimo pardavėjui kaip netesybų. Kadangi nei Sutartis, nei Susitarimas nebuvo nuginčyti, tokių pagrindų neatsirado ir šios sumos statusas išlieka netesybos arba bauda. Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 5 d. 1p., ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas, kuris, remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, turi būti skaičiuojamas nuo 2009-08-18, t.y., nuo tos dienos, kai ieškovas jau tikrai sužinojo ir pats savo parašu patvirtino, jog jo paliekami anksčiau kaip avansas atsakovui sumokėti 30 000 Lt bus laikomi netesybomis. Tokiu būdu, terminas šiam reikalavimui pareikšti yra pasibaigęs 2010-02-18 ir, atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, turi būti taikomas. Duomenų, kad ieškinio senaties institutas šiuo atveju neturėtų būti taikomas, būtų buvęs sustabdytas ar terminai skaičiuojami kitaip, byloje nėra pateikta, todėl, vadovaujantis jau anksčiau aptartomis abiejų civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo ir gynimo proporcingumo taisyklėmis, šis ieškovo reikalavimas netenkinamas todėl, kad yra paduotas praleidus ieškinio senaties terminą (Lietuvos Respublikos CK 1.131 str.).

Bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš ieškovo (Lietuvos Respublikos CPK 93str.).

Iš ieškovo atsakovei priteistinos taip pat ir advokato pagalbos apmokėjimo išlaidos (Lietuvos Respublikos CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 441str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo I. N. 900,00 Lt (devynis šimtus Lt 00 cnt) bylinėjimosi išlaidų atsakovei I. S. prekybos įmonei.

Priteisti iš ieškovo I. N. 43,83 Lt (keturiasdešimt tris litus 83 cnt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – I. S. prekybos įmonės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų areštą, neviršijant 37 200,00 Lt sumos (turto arešto akto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.