Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-09-27 · Civilinė byla Nr. 2A-548-585/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-27
Bylos Nr.
2A-548-585/2012
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-15532-2009-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Zelianka (pran.), Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
Vilniaus, Vilniaus miesto savivaldybės
Atsakovas
V. S., S. C., A. R.
Trečiasis asmuo
SĮ „Vilniaus miesto būstas“
Kategorijos
  • 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-548-585/12Proceso Nr. 2-02-3-15532-2009-4Procesinio sprendimo kategorija 50.11.2., 121.18. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus m. savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams V. S., S. C. ir A. R. dėl nuomos santykių nutraukimo ir iškeldinimo iš nuomojamų gyvenamųjų patalpų, trečiasis asmuo – SĮ „Vilniaus miesto būstas“,

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė nutraukti nuomos sutartį, sudarytą su atsakove V. S. ir nuomos santykius su S. C. bei A. R. ir juos iškeldinti iš ginčo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) dėl nuomos ir komunalinių mokesčių nemokėjimo. Nurodė, kad atsakovai gyvena Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Su atsakove V. S. 2001-06-14 buvo pasirašyta buto nuomos sutartis, su atsakovais S. C. ir A. R. rašytinė nuomos sutartis nebuvo sudaryta, tačiau susiklostė faktiniai nuomos santykiai. Atsakovei V. S. dešimt metų negyvenant jai išnuomotose patalpose ir savo gyvenamąją vietą deklaravus kitu adresu, nuomos sutartis su ja nutrauktina dėl nesinaudojimo suteiktu socialiniu būstu. Atsakovai S. C. ir A. R. vengia vykdyti savo prievolę mokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius, dėl ko susidarė 3633,93 Lt įsiskolinimas, todėl nuomos santykiai su jais turi būti nutraukti ir jie iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nemokėdami už nuomą ir komunalines paslaugas atsakovai S. C. ir A. R. pažeidžia Vilniaus miesto savivaldybės, kaip savininkės teises, yra suvaržytos ieškovo teisės naudoti savo nuožiūra jam priklausantį butą, jis negali suteikti ginčo patalpų teisėtai naudotis asmenims, atitinkantiems Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nustatytus kriterijus.

Atsiliepimas

Atsakovė S. C. su ieškiniu nesutiko, paaiškino, jog įsiskolinimas susidarė ne dėl jos piktybiško nemokėjimo, bet dėl sunkios finansinės padėties, nes ji nuo 1997 metų yra bedarbė, nuo 2009 metų registruota darbo biržoje, neseniai pradėjo gauti 315 Lt pašalpą ir daugiau pajamų neturinti. Anksčiau ginčo bute savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę 6 asmenys, o mokesčius už šildymą ir komunalinius mokesčius mokėjimo tik atsakovė S. C.. Nuomos mokesčio ji nemokėjo, nes manė, kad tai turi daryti jos sesuo - atsakovė V. S., su kuria ieškovas sudarė nuomos sutartį kitiems šeimos nariams nieko nepranešęs. V. S. jau dešimt metu ginčo bute negyvena ir jokių mokesčių nemoka. Mano, jog atitinka socialiai remtino asmens kriterijus, todėl prašo leisti jai gyventi nuomojamame bute ir pagal išgales dengti įsiskolinimą. Taip pat prašė atsižvelgti į tai, jog pagal CPK 663 str. 3 d. išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 7000 Lt sumą ir nors ši teisės norma neturi tiesioginės analogijos nagrinėjamam atvejui, iškeldinti atsakovę dėl mažesnio įsiskolinimo būtų neproporcinga ir neteisinga.

Atsakovas A. R. nurodė, jog nesutinka su ieškovo reikalavimu jį iškeldinti, tačiau pripažino susidariusį nuomos mokesčio ir komunalinių paslaugų įsiskolinimą. Paaiškino, jog iki motinos – atsakovės S. C. skyrybų su patėviu R. C., pastarasis mokėjo tiek komunalinius mokesčius, tiek mokestį už nuomą, o po skyrybų tai perėmė motina. Apie tai, kad motina nemoka nuomos mokesčio, o tik mokesčius už šildymą, nežinojo. Pinigus, kiek galėjo duodavo motinai, o ji pati mokėdavo. Šiuo metu yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, gauna 315 Lt pašalpą ir iš to gyvena. Pareigą mokėti mokesčius, tiek komunalinius, tiek nuomos mokesčius, pripažįsta ir pagal išgales prisidės ir prižiūrės, kad jie būtų mokami, o įsiskolinimas dengiamas.

Šalies argumentai

Atsakovė V. S. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ne kartą kreipėsi į ieškovą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir 2010-12-14 gavo trečiojo asmens SĮ „Vilniaus miesto būsto“ pranešimą apie tai, jog buvo nuspręsta jos prašymą patenkinti. Mano, jog sutartis su ja jau yra nutraukta, todėl prašymą dėl sutarties nutraukimo prašo atmesti ir priteisti turėtas atstovavimo išlaidas.

Atsiliepimas

Trečiojo asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį palaikė pilnai ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, jog 2010-12-14 raštas atsakovei V. S. buvo išsiųstas per klaidą, dėl sutarčių rengimo ir atstovavimo teisme skyrių nesusikalbėjimo ir nepranešimo apie tai, jog teisme yra nagrinėjama byla dėl nuomos sutarties nutraukimo.

Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2011-03-15 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2001-06-14 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi ginčo butas buvo išnuomotas atsakovei V. S. - pagrindinei buto nuomininkei, be kurios bute įvairiais laikotarpiais gyveno dar 6 asmenys - V. S. šeimos nariai bei giminės. Patikslinto ieškinio priėmimo dieną ginčo bute gyveno ir tebegyvena du asmenys – atsakovai S. C. (V. S. sesuo) ir A. R. (S. C. sūnus). Ieškovas neginčija pastarųjų teisių į ginčo patalpų nuomą t. y. laiko, jog pastarieji ginčo bute gyvena teisėtai, susiklosčius faktiniams nuomos santykiams, tačiau prašo nuomos santykius nutraukti ir atsakovus iškeldinti dėl nuomos ir komunalinių mokesčių nemokėjimo. Atsakovė V. S. ginčo bute negyvena ir savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi kitur. Už ginčo buto nuomą yra susidaręs 3633,21 Lt įsiskolinimas, o už šildymą – 2452,07 Lt skola, elektros energijos tiekimas butui yra nutrauktas. Dėl S. C. ir A. R. pareikštų ieškininių reikalavimų teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą vienodą teismų praktiką iškeldinimo bylose yra išaiškinta, jog nors įstatyme numatyta galimybė iškeldinti asmenis, jei jie nemoka nuomos bei kitų mokesčių, teismas, vertindamas konkrečią situaciją, privalo atsižvelgti į abiejų šalių interesų pusiausvyrą, į tai, kieno interesai yra svarbesni - savivaldybės, ar individo, viešasis, bendrasis interesas ar piliečio interesas, nes būsto praradimas yra radikaliausia teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimo forma. Pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymą (toliau – Įstatymas) socialinis būstas – nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio Įstatymo nustatytas sąlygas. Suteikiamo socialinio būsto paskirtis yra apgyvendinti tokiame būste teisę į tokio būsto suteikimą turintį asmenį ir jo šeimos narius. Abu atsakovai yra bedarbiai, vienintelis jų pragyvenimo šaltinis yra gaunama socialinė pašalpa, ginčo bute S. C. gyvena nuo 1968 m., A. R. – nuo gimimo 1971 m. Atsakovas A. R. jokio nekilnojamojo turto neturi, o atsakovės S. C. nekilnojamojo turto – ½ žemės sklypo su kitos paskirties sodo pastatu – vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis nedidelė, sodo pastatas nėra pritaikytas gyventi. Gaudami tik nedideles pašalpas iš valstybės, atsakovai atitinka mažas pajamas gaunančių ir socialiai remtinų asmenų kriterijus, todėl pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 12 p., savivaldybė, vykdydama savo socialinę funkciją, privalo rūpintis atsakovų galimybe naudotis socialiniu būstu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog nepagerėjus atsakovų materialinei padėčiai, jiems ir toliau turi būti teikiama valstybės parama būstui išnuomoti, todėl nuomos teisiniai santykiai tarp šalių negali būti nutraukti ir atsakovai negali būti iškeldinti iš gyvenamosios patalpos, nes iškeldinimas nėra proporcingas ieškovo siekiamam teisėtam tikslui.

Dėl atsakovei V. S. pareikštų ieškininių reikalavimų teismas nurodė, kad pagal CK 6.609 str. 3 d. kai nuomininkas, jo šeimos nariai ir buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos. Pagal ieškovo ir V. S. sudarytos Nuomos sutarties 3.3. punktą sutinkant kartu su nuomininku gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams ir nuomotojui, nuomininkas bet kuriuo metu turi teisę nutraukti nuomos sutartį, pasirašant gyvenamosios patalpos perdavimo aktą. Atsakovei 2010-03-04 pateikus prašymą dėl Nuomos sutarties nutraukimo ginčo patalpose negyveno nei vienas iš jos šeimos narių, o gyveno tik atsakovai S. C. ir A. R., kurie pagal CK 6.590 str. nėra V. S. šeimos nariai ir ieškovas to neginčijo (jų teisę gyventi ginčo bute kildina iš faktiškai susiklosčiusių nuomos santykių, ne iš giminystės ryšių su pagrindiniu buto nuomininku). Atsakovės prašymas nebuvo patenkintas dėl teisme iškeltos bylos, nes ieškovo ir trečiojo asmens manymu, iškėlus teisme bylą jokie klausimai nėra sprendžiami, jų sprendimas yra paliekamas teismui. Pasak pirmosios instancijos teismo, tokia ieškovo ir trečiojo asmens pozicija prieštarauja CK 6.609 str. 1 d. ir Nuomos sutartyje įtvirtintai nuomininko teisei nutraukti nuomos sutartį, ji yra ydinga, nes priverčia nuomininką bylinėtis ir didinti teismų darbo krūvius ir valstybės išlaidas tuo atveju, kai nuomininkai sutinka su ieškinio reikalavimu dėl nuomos santykių nutraukimo. Todėl atsakovei pranešus, jog ginčo bute ji negyvena ir prašo nutraukti nuomos santykius, trečiasis asmuo, veikdamas ieškovo vardu, privalėjo išsiaiškinti ar ginčo bute gyvena atsakovės šeimos nariai ir spręsti klausimą dėl Nuomos sutarties nutraukimo ir patalpų perdavimo. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad gavusi 2010-12-14 raštą apie tai, jog 2010-12-08 buvo pritarta dėl nuomos santykių su ja nutraukimo, V. S. pagrįstai galėjo tikėti, kad Nuomos sutartis su ja yra nutraukta. Tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo, yra juridiniai asmenys, kuriems yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl išsiuntus atsakovei pranešimą apie tai, jog yra pritarta dėl nuomos santykių su ja nutraukimo ir nenurodžius, jog tam būtina atvykti ir pasirašyti tam tikrą dokumentą, teismas laikė, kad nuomos sutartis su atsakove buvo nutraukta 2010-12-08, todėl atmetė ieškinio reikalavimą dėl Nuomos sutarties nutraukimo teismo sprendimu.

Šalies argumentai

Ieškovas Vilniaus m. savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimą dalyje, kurioje netenkintas reikalavimas nutraukti nuomos santykius su S. C. ir A. R. bei juos iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, ir priimti naują sprendimą – šį ieškinio reikalavimą patenkinti. Nurodė, kad teismo sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas, sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia sekančiais motyvais. Remiantis CK 6.487 str. 1 d., 6.583 str. 2 d., 6.584 str., 2001-07-11 Vyriausybės nutarimu Nr. 876, viena pagrindinių gyvenamosios patalpos nuomininkų pareigų yra reguliariai sutartu ar nustatytu laiku mokėti nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines paslaugas. Nuomininkams šios bei kitų pareigų nevykdant, nuomotais įgyja teisę reikalauti nutraukit nuomos sutartį teismo keliu. Nuomininkams nemokant buto nuompinigių, mokesčių už patarnavimus ne mažiau kaip 3 mėnesius, CK. 6.611 str. suteikia teisę juos iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Atsakovai S. C. ir A. R. už buto nuomą nemokėjo mažiausiai 18 mėnesių iš eilės, dėl ko susidarė 3633,93 Lt skola, taip pat gerokai ilgiau nei 3 mėnesius nemokėjo už buto šildymą ir kartą vandenį (skola – 2452,07 Lt), už UAB „Naujamiesčio būstas“ suteiktas paslaugas (skola – 2098,22 Lt), ir tokiu būdu piktnaudžiavo savo teisėmis bei nevykdė pareigų. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai nevertino nurodytų aplinkybių ir nepasisakė dėl to, kad tokiais atsakovų veiksmais buvo pažeistos esminės nuomos sutarties sąlygos. Ieškovas nurodė, kad CK. 6.611 str. nesuteikia teismui teisės atsižvelgiant į nuomininkų socialinį remtinumą, mažas pajams ir pan., netaikyti jiems šioje teisės normoje numatytų neigiamų pasekmių. Atsižvelgti vien į nuomininkų interesus ignoruojant savininko teises, yra neprotinga ir nesąžininga, juo labiau kad ir patys nuomininkai elgėsi neapdairiai, nerūpestingai, nesąžiningai, todėl jų teisės neturi būti ginamos. Pasak apelianto, teismas nepagrįstai konstatavo, kad savivaldybė vykdydama savo socialinę funkciją, turi rūpintis atsakovų galimybe naudotis socialiniu būstu, nors patys atsakovai nededa jokių pastangų mažinti susidariusius įsiskolinimus (neieško darbo, nesiima veiksmų realizuoti turimą nekilnojamąjį turtą skoloms padengti ir pan.). Ieškovas taip pat nurodė, kad skundžiamu sprendimu formuojama tokia iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų praktika, kai nuomininkų sunki materialinė padėtis atleidžia juos nuo įstatymų ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo, o tokia praktika yra nepateisinama, kadangi bus sudarytos visos galimybės socialinio būsto nuomininkams piktnaudžiauti savo teisėmis ir nesąžiningai naudotis valstybės teikiama socialine parama. Tuo pačiu yra pažeidžiamos ir asmenų, turinčių teisę išsinuomoti socialinį būstą, teises. Be to, savivaldybė kaip būsto savininkė yra atsakinga už tokio būsto nuomininkų įsiskolinimus už šilumos energiją bei kitas teikiamas paslaugas, dėl ko šių paslaugų tiekėjai savo reikalavimus gali pareikšti ieškovui, kuris faktiškai negaudamas jokių paslaugų, turės padengti šiuos įsiskolinimus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo SĮ „Vilniaus m. būstas“ pilnai palaiko apeliacinį skundą ir prašo jį tenkinti apelianto nurodytais motyvais.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė S. C. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad CK 6.610, 6.611 str. normomis įstatymo leidėjas teismui suteikė diskrecijos teisę spręsti, ar iškeldinti nuompinigių ir mokesčių už komunalines paslaugas nemokančius nuomininkus. Lietuvos Aukščiausiasis teismas išaiškino, kad toks nemokėjimas sudaro pagrindą nutraukti nuomos sutartį, jeigu pradelstas įsiskolinimas yra žymus ir tęsiasi ilgesnį laikotarpį. Būtina atsižvelgti į visas skolos susidarymo aplinkybes. Byloje yra įrodymų dėl mokėjimo už komunalines paslaugas 2009-2011 m. laikotarpyje. Iki ieškinio pateikimo būte gyvenamąją vietą buvo deklaravę dar 5 asmenys, kurie taip pat turėjo pareigą mokėti už buto nuomą ir komunalines paslaugas, todėl neteisingą visą atsakomybę suversti atsakovams. Atsakovė nurodė, kad ieškovui atsisakius su ja pasirašyti buto nuomos sutartį, ji netenka teisės įstatymu nustatyta tvarka pretenduoti į būsto šildymo išlaidų, karšto ir šalto vandens išlaidų kompensacijas. Kadangi atsakovai visiškai atitinka Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 2 str. 7 d. bei 2003-05-28 Vyriausybės nutarimo Nr. 670 2 p. nustatytus kriterijus, ieškovas turi siekti jiems padėti, tačiau elgėsi priešingai, norėdamas atimti paskutinį būstą, o tai prieštarauja gerai moralei, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad jų neiškeldinant pažeidžiami kitų asmenų siekiančių gauti socialinį būstą teisės bei teisėti interesai. Jos manymu, nėra teisinga atlaisvinti socialinį būstą kitų socialiai remtinų asmenų sąskaitą ir pažeidžiant jų teises, nes socialinio būsto trūkumo problemos tokie veiksmai neišspręs.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje ginčas kildinamas iš tarp šalių faktiškai susiklosčiusių socialinio būsto nuomos teisinių santykių, ieškovui įrodinėjant nuomos sąlygų esminį pažeidimą, sudarantį pagrindą šiuos nuomos santykius nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. sausio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012 pagal Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams V. R., T. S., D. S. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, pakeitusi iki tol galiojusią kasacinio teismo praktiką dėl socialinio būsto nuomos sąlygų ir nutraukimo tvarkos taikymo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims, sudarytoms iki 2002 m. gruodžio 31 d., konstatavo, kad tokių sutarčių nutraukimui taikytinos Civilinio kodekso, o ne Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo normos. Pagal CK 6.576 str. gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Nuomininkui nevykdant vienos iš pagrindinių pareigų – mokėti periodiškai nuomos mokestį – nuomotoja turi teisę reikalauti nutraukti nuomos santykius ir nuomininką iškeldinti nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.611 str.). Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčus turi būti vertinamas tokios teisinės priemonės (sutarties nutraukimo) proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Teismai kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui asmens nenaudai priimti griežčiausią teisinę sutarties pažeidimo priemonę – iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitų (CK 6.611 straipsnis). Nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimui taikytinos CK normos, tačiau ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis – socialinio būsto nuoma, todėl teismai turi atsižvelgti ir į ginčo sutarties pobūdį ir sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą, be nacionalinės teisės normų subsidiariai garantuojamą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, dėl kurių Lietuva įsipareigojo.

Pasisakydama dėl nuomos mokesčio nuolatinio nemokėjimo kaip pagrindo nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje konstatavusi, kad nustatęs pažeidimą, teismas nuomos sutartį gali nutraukti ir nuomininką iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos, kartu pažymėjo, jog griežčiausią už pažeidimą taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus, pavyzdžiui, nustatyti terminą, per kurį laiką pažeidimas turi būti pašalintas, prievolės įvykdymą išdėstyti dalimis ir kt. (CK 6.38 str., 6.39–6.40 str.). Teismo apsisprendimą kiekvienu atveju gali nulemti atitinkamos aplinkybės, iš kurių pažymėtina, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimu. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, jog sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (pvz., pateikė prašymą juos sumažinti, atidėti) ir pan.

Esant tokioms kasacinės instancijos teismo suformuotoms socialinio būsto nuomos santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo taisyklėms, nagrinėjamoje byloje itin svarbu nustatyti visas aplinkybes, lemiančias atsakovų (nuomininkų) padarytus nuomos sutartis pažeidimus bei išsiaiškinti, ar tinkama ieškovo (nuomotojo) teisių bei interesų gynyba galima tik nuomos santykių nutraukimu, ar galimi ir kiti socialinio būsto nuomotojo teisių gynimo būdai.

Minėta, kad nustatant nuomotojo teisių pažeidimo apimtis ir nuomininko kaltės dėl padaryto sutarties pažeidimo laipsnį, svarbiomis aplinkybėmis pripažįstami nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė ir pan. Bylos duomenys rodo, kad atsakovų šeima ginčo bute gyvena daugiau negu keturiasdešimt metų. Atsakovės S. C. teigimu, jos tėvas šį butą gavo1967 m., ji pati savo gyvenamąją vietą ginčo bute deklaravo nuo 1968 m. (t. 1, b. l. 141), atsakovas A. R. teigė bute gyvena nuo gimimo, išskyrus išvyką į Rusiją nuo 1994 iki 1999 m. (t. 2, b. l. 191-193). Byloje yra Vilniaus m. Stalino rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 363 išrašas dėl butų skyrimo iš Kapitalinės statybos skyriaus limito, metai neįskaitomi, kuriuo atsakovės tėvui P. M. Z. išduotas orderis ginčo butui (t. 1, b. l. 143, t. 2, b. l. 45-46). Taigi, atsakovai ginčo bute gyvena itin ilgą laiko tarpą, kito gyvenamojo būsto neturi. Be to, ieškovas pripažįsta, kad tarp jo ir atsakovų S. C. ir A. R. susiklostė faktiniai socialinio būsto nuoma atitinkantys santykiai, nors su jais atskira rašytinė nuomos sutartis nebuvo sudaryta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą socialinio būsto nuomos santykių įstatyminio reglamentavimo praktiką, nė kartą yra nurodęs, kad asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turinčioms asmenims (šeimoms) forma. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 2 str. 7 p. nustatyta, kad socialinis būstas – nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio Įstatymo nustatytas sąlygas. Ši teisės norma reiškia, kad socialinis būstas suteikiamas ne kiekvienam asmeniui, o tik tokiam, kuris atitinka šiame įstatyme nustatytas sąlygas (2009 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2009, Vilniaus miesto savivaldybė vs V. M., V. M., V. M., V. M., R. M., 2010 m. vasario 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2010, Vilniaus miesto savivaldybė vs A. S., L. R., A. Ž., minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis ir kt.). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai nedirba, gauna socialinę pašalpą, S. C. registruota darbo biržoje (t. 2, b.l. 43-44), todėl sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad atsakovai atitinka mažas pajamas gaunančių ir socialiai remtinų asmenų kriterijus, todėl pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 12 p., savivaldybė, vykdydama savo socialinę funkciją, privalo rūpintis atsakovų galimybe naudotis socialiniu būstu. Dėl pasakyto negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad nuomininkams žymiai ilgesnį laiką nei nustatyta CK. 6.611 str. nemokant už buto nuomą bei komunalines paslaugas, jų teisės neturi būti ginamos, jeigu ieškovas neįrodo nuomininkus tomis aplinkybėmis elgiantis nesąžiningai ir/arba labai nerūpestingai. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovai pagal išgales mokėjo ir tebemoka už dalį komunalinių paslaugų (t. 2, b. l. 47-56, 174-179), o ir įsiskolinimas už nuoma nėra toks didelis, kad atsakovams susiradus darbą arba pradėjus gauti nuolatines pajamas (išankstinę senatvės pensiją ar pan.), jie negalėtų šios skolos padengti per protingą laiką. Ieškovas neįrodė atsakovų nesąžiningumo, jų piktnaudžiavimo savo teisėmis. Šiais motyvais apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto teiginius, kad atsakovai nesiima jokių veiksmų mažinti susidariusius įsiskolinimus (neieško darbo, nedengia skolų ir kt.), ir kad apylinkės teismas nepagrįstai nustatė ieškovui pareigą atsakovus aprūpinti socialiniu būstu.

Taipogi atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad skundžiamu sprendimu atsižvelgta tik į nuomininkų interesus, o savininko teisės yra ignoruojamos. Minėtas proporcingumo principas reikalauja, kad netaikant griežčiausios įstatymo numatytos nuomos sutarties pažeidimo pasekmės – būsto netekimo, nebūtų pažeistos ir būsto savininko teisės ir įstatymo saugomi interesai. Tačiau be nuomos santykių nutraukimo bei iškeldinimo galimi ir kitokie, nuomininkų atžvilgiu švelnesni ieškovo teisių gynimo būdai. Pirma, ginčo butas yra santykinai didelio ploto – 58,28 kv. m. (t. 1, b. l. 8-9), jame šiuo metu gyvena tik 2 asmenys, todėl ieškovas galėtų pasiūlyti jiems suteikti mažesnio ploto būstą. Manytina, kad toks sprendimas atitiktų abiejų ginčo šalių interesus, nes didesnio ploto buto išlaikymo kaštai didžiąja dalimi nulemia ir didesnių skolų atsiradimą, kadangi 2 socialiai remtini ir itin mažas pajamas gaunantys asmenys neišgali sumokėti nei nuompinigių, nei už komunalines paslaugas visa apimtimi. Byloje yra duomenų, kad bute gyvenant didesniam asmenų skaičiui, nuomos mokestis buvo mokamas (t. 2, b. l. 57-58). Antra, nustatyta, kad atsakovė S. C. nuosavybės teise valdo po 1/2 dalį sodo sklypo bei jame esančio 24,05 kv. m. ploto sodo pastato (t. 2, b. l. 181-185). Taigi, ieškovui patenkinus komunalinių paslaugų tiekėjų reikalavimus ir dėl to patyrus nuostolių, jis tokių nuostolių atlyginimo galėtų siekti nukreipiant išieškojimą ne tik į atsakovų pajamas (jei tokių būtų), bet ir į nurodytą nekilnojamąjį turtą.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nuomos santykių su atsakovai nutraukimas ir jų iškeldinimas iš užimamų patalpų neatitiktų anksčiau aptarto proporcingumo principo, ypatingai pažeistų atsakovų kaip valstybės socialinės paramos gavėjų teises. Pritartina skundžiamame sprendime padarytai išvadai, kad nuomos teisinių santykiai tarp šalių nutraukimas ir atsakovų iškeldinimas nėra proporcingas ieškovo siekiamam teisėtam tikslui. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes ir dėl jų motyvuotai pasisakė, teisingai taikė ir aiškino šalių santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos įstatymo taikymo ir aiškinimo praktikos nurodyto pobūdžio bylose. Todėl apylinkės teismo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu ir jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimas turi būti paliktas nepakeistas, o apeliacinis skundas – atmestas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Vytautas ZeliankaKolegijos teisėjai Jelena ŠiškinaTatjana Žukauskienė