Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Gaudutienė, sekretoriaujant Laurai Gruodienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. T. gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2014 m. sausio 27 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su Z. M., A. M., R. K., G. M., S. M. ir vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu 2012 m. birželio 20 d., Kaune, panaudoję psichinę prievartą ir fizinį smurtą prieš E. K. prievartavo didelės vertės (901 200 litų) turtą.

Be to, R. T. pagal BK 254 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su Z. M. 2012 m. birželio 20 d., Kaune, panaudoję psichinę prievartą po prieš tai panaudoto fizinio smurto, iš E. K. pagrobė šaunamąjį ginklą.

Be to, R. T. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su Z. M., R. K. 2012 m. birželio 20 d., Kaune, pagrobė E. K. vardu išduotus dokumentus.

R. T. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo sulaikytas 2012 m. rugpjūčio 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas to paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis.

Skunde iš esmės atkartojami ankstesniame skunde dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 26 d. nutarties nurodyti motyvai. Atkreipiamas dėmesys į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies bei BPK 44 straipsnio 1 dalies nuostatas. Skunde taip pat abejojama duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumu.

Gynėjas nesutinka su teismo nutartyje nurodytu suėmimo termino pratęsimo R. T. pagrindu, numatytu BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pažymi, jog vien tai, kad R. T. kaltinamas sunkių ir apysunkio nusikaltimų padarymu, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad būdamas laisvėje jis darys naujus nusikaltimus. Byloje nėra jokių duomenų, kad, kad R. T. darys naujus nusikaltimus. Gynėjo teigimu, būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, kaltinamasis laikėsi visų lygtinio paleidimo sąlygų, nepadarė jokių pažeidimų, buvo užsiregistravęs darbo biržoje bei reguliariai joje lankėsi. Be to, jis yra vedęs, augina du mažamečius vaikus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, t. y. jo socialiniai ryšiai yra tvirti. Pakeitus suėmimą švelnesne kardomąja priemone, suimtasis būtų priimtas į UAB „Unishop“ vadybininko pareigas. Šios aplinkybės, gynėjo tvirtinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje R. T. nedarys naujų nusikalstamų veikų, o dirbs ir turės legalų pragyvenimo šaltinį.

Gynėjas taip pat tvirtina, kad suėmimas R. T. taikomas jau ilgą laiką – beveik 17 mėnesių, baudžiamasis procesas užsitęsė ne dėl suimtojo kaltės. Tuo tarpu byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių varžyti suimtojo laisvę be apkaltinamojo nuosprendžio.

Suimtojo gynėjo teigimu, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai būtų pasiekti ir paskyrus R. T. švelnesnę kardomąją priemonę.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. T. gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko skundas atmetamas.

Suėmimas gali būti skiriamas esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Priešingai, negu teigiama skunde, baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog R. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra įtvirtinti kaltinamajame akte: kitų kaltinamųjų (G. M.), nukentėjusiojo (E. K.) parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, telekomunikacinių įvykių išklotinė, specialisto išvada, kita byloje surinkta medžiaga. Nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, teismas byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsė R. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pagrįstai nustatęs tam pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Kaip matyti iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, R. T. kaltinamas padaręs apysunkį ir sunkius nusikaltimus, pastarieji yra numatyti BPK 122 straipsnio 4 dalyje, už juos baudžiamasis įstatymas numato itin griežtas laisvės atėmimo bausmes. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai įvertino, kad R. T. praeityje teistas (du kartus), tame tarpe ir už analogišką nusikaltimą – kvalifikuotą turto prievartavimą, teistumas neišnykęs, naujas nusikalstamas veikas galimai padarė būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, iki sulaikymo nedirbo. R. T. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia pagrįstai manyti, kad lėšas pragyvenimui jis gaudavo iš nusikalstamos veikos. Šių aplinkybių visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje R. T. gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos šeiminės aplinkybės ar galimybė įsidarbinti, nors ir reikšmingos, tačiau nešalina teismo nustatyto pagrindo tęsti suėmimo terminą.

Ilgą laiką kaltinamajam R. T. taikomas suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau toks suvaržymas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja nacionalinės teisės normoms. Ilgalaikis asmens kalinimas galimas tik išimtiniais atvejais, šioje baudžiamojoje byloje išskirtine priežastimi, pateisinančia ilgalaikį kaltinamojo R. T. kalinimą, yra jo asmenybės pavojingumas, smurtinis jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdis. Tokiu būdu R. T. teisės suvaržytos nepažeidžiant nei proporcingumo, nei nekaltumo prezumpcijos principų, toks jo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, be asmens teisės į laisvę suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Kauno apygardos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo R. T. gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.