Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2018-03-05 · Civilinė byla Nr. 2SP-2358-876/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-05
Bylos Nr.
2SP-2358-876/2018
Teisminio proceso Nr.
2-40-3-00179-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Pareiškėjas
L. Ž., Vygento J
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2SP-2358-876/2018Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00179-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 2.6.38 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. kovo 5 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Judita Sungailaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. Ž. ir Vygento J. G. prašymą patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai prašo patvirtinti tarp L. Ž. ir V. J. G. sudarytą taikos sutartį.

Prašyme dėl taiko sutarties patvirtinimo nurodė, kad I. G., mirusios 2017 m. sausio 22 d. testamentinė įpėdinė yra L. Ž., o V. J. G. yra buvęs I. G. sutuoktinis. Prašo patvirtinti tarp jų sudarytą taikos sutartį, siekiant užkirsti kelią teisminiam ginčui kilti ateityje.

Iš šalių pateiktos taikos sutarties matyti, kad V. J. G. sutinka ir neprieštarauja savo nekilnojamo turto dalį priklausantį bendrosios jungtinės nuosavybės teise su mirusia I. G. atsisakyti ir perleisti mirusiosios dukros L. Ž. naudai, t. y.: 2/3 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2/3 dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), viso: vidutinė rinkos vertė - 36878,25 eurų, esančių (duomenys neskelbtini).

Atsisakytina tvirtinti taikos sutartį.

Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas.

Taigi, sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu susitarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą, t. y. tokia sutartimi realizuojamas dispozityvumo principas, šalių teisė neperžengiant įstatymo nustatytų ribų laisva valia disponuoti savo materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis. Tačiau dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Šalys, sudarydamos sutartį, negali nepaisyti imperatyviųjų teisės normų, riboti ar kitaip pažeisti trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad teismo patvirtinta taikos sutartis turi reikšmę šalių subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, tai yra turi teises ir pareigas nustatančią reikšmę. Ji įformina šalių valią suderinti skirtingas pozicijas ir būti teisiškai šio suderinimo įpareigotomis. Tai reiškia, kad taikos sutartimi nenustatinėjami faktai, nepriklausomai nuo to, kurioje civilinio proceso stadijoje ar kokia teisena taikos sutartis patvirtinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010).

Pareiškėjų pateiktoje taikos sutartyje esantis susitarimas yra dėl nekilnojamojo turto teisinio režimo ir nuosavybės teisės nustatymo. Konstatuotina, kad šalys šia taikos sutartimi siekia ne abipusių nuolaidų būdu nustatyti savo teises ir pareigas, o keičia įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą, tai yra siekia nustatyti juridinį faktą. Pažymėtina, kad šis juridinę reikšmę turintis faktas įstatymo nustatyta tvarka gali būti nustatytas teismo, paduodant pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 442, 444 straipsniai). Šiuo atveju šalys, vadovaujantis CPK 579 - 582 straipsniais nustatyta supaprastinta proceso tvarka negali kreiptis į teismą ir prašyti patvirtinti taikos sutartį, kadangi juridinių faktų patvirtinimui įstatymas numato imperatyvias procedūras (CK 6.984 straipsnis).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai prie prašymo patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį nepridėjo jokių įrodymų, patvirtinančių jų nurodytas aplinkybes (gimimo, santuokos, mirties, ištuokos liudijimų, nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentų kopijų, duomenų apie palikimo priėmimą ir kt.). Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad dokumente turi būti aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai patvirtinantys šias aplinkybes. CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.

Pareiškėjams išaiškintina, kad, nutartis neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį (CPK 583 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 290-291 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti supaprastinto proceso tvarka pareiškėjų L. Ž. ir V. J. G. taikos sutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Judita Sungailaitė