Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, vedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2018 m. gegužės 28 d., apie 21.30 val., namo kieme, Vilniuje, Filaretų g. 71, jo mažamečiui sūnui pasiskundus, jog vaikams žaidžiant kieme futbolą mažametis E. S. K. jį pastūmė, išėjo į kiemą, kur, priėjęs prie mažamečio E. S. K., ranka stipriai suėmė jį už gerklės, sukeldamas pastarajam fizinį skausmą, bei pargriovė šį ant žemės, taip padarydamas nukentėjusiajam mažamečiui E. S. K. kairio dilbio poodinę kraujosruvą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, o kitos rankos kumštį įrėmęs šiam į žandą, pagrasino jį sumušti, jei šis dar kartą palies jo sūnų.

Šiais savo veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Apklaustas teisme kaltinamasis V. M. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Jis paaiškino, kad įvykio metu įvykio vietoje padarė jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, dėl ko labai gailisi. Tai padarė dėl to, kad jo vaikas buvo skriaudžiamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Iš teisiamajame posėdyje pagasintų liudytojos E. T. K. parodymų matyti, kad kad 2018 m. gegužės 28 d. apie 21.30 val. ji nuėjo pas kaimynę V. M. adresu (duomenys neskelbtini) atsigerti arbatos, o vaikai E., S. ir E. žaidė futbolą namo kieme. V. ir V. M. sūnus V. pat nubėgo žaisti futbolą į kiemą kartu su minėtais vaikais. Po kurio laiko kaimynės sūnus V. atbėgo į namų sodą pas tėtį V. M. ir jam pasiskundė, kad jos sūnus E. žaisdamas futbolą jį pastūmė. Po kurio laiko joms su V. M. sėdint virtuvėje, atbėgo šios sūnus V. ir pasakė, kad tėtis mušė E. Tada ji (liudytoja) paklausė E., ką padarė jam V., o E. nurodė, kad jį su ranką stipriai paėmęs už gerklės V. pargriovė ant žemės ir su kitą ranką įrėmęs kumštį į žandą šaukė piktai, kad jeigu palies jo sūnų dar kartą bus sumuštas, tą pati patvirtino ir jos dukra S. Po to buo parašytas pareiškimas policijai (T. 1, b. l. 18-19).

Šie jos parodymai patvirtinti liudytojų A. E. K., E. S. K., S. S. K. parodymais (T. 1, b. l. 34, 29, 32), kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Iš specialisto išvados matyti, kad galimai įvykio metu E. S. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kairio dilbio poodine kraujosruva (T. 1, b. l. 17).

Dėl V. M. veikos vertinimo

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 3 dalis numato baudžiamąją atsakomybę, be kita ko, tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas mažamečiui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad V. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta. P. V. M. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, šio nusikaltimo padarymo faktą bei V. M. kaltę padarius nusikaltimą patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas laiko įrodymais – šiame nuosprendyje aptarti liudytojų parodymai, specialisto išvada. Byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis 2018 m. gegužės 28 d., apie 21.30 val., namo kieme, Vilniuje, Filaretų g. 71, jo mažamečiui sūnui pasiskundus, jog vaikams žaidžiant kieme futbolą mažametis E. S. K. jį pastūmė, išėjo į kiemą, kur, priėjęs prie mažamečio E. S. K., ranka stipriai suėmė jį už gerklės, sukeldamas pastarajam fizinį skausmą, bei pargriovė šį ant žemės, taip padarydamas nukentėjusiajam mažamečiui E. S. K. kairio dilbio poodinę kraujosruvą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, o kitos rankos kumštį įrėmęs šiam į žandą, pagrasino jį sumušti, jei šis dar kartą palies jo sūnų. Tokie V. M. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, kadangi jis sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui.

V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl V. M. atsakomybės

Teismo posėdžio metu apklausta kaip galima laiduotoja V. M. pripažino, kad po minėto įvykio kaltinamasis labai pergyvena. Ji galėtų daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui, nes jų santykiai glaudūs.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl V. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas V. M. prašymas atleisti kaltinamąjį (jos sutuoktinį) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. V. M. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), savo elgesio įvykio metu priežastis paaiškindamas teisiamajame posėdyje, o dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimų nekilo (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti. Turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, V. M. šią sąlygą atitinka, nes jis dirba, nėra teistas, akivaizdžiai pergyvena dėl padarytos nusikalstamos veikos, turi šeimą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad V. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.

Nagrinėjamu atveju V. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašė jo žmona V. M.. Ji išsakė požiūrį į V. M. įvykdytą nusikalstamą veiką. Laiduotoja nurodė, kad jos ir kaltinamojo santykiai yra glaudūs. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės yra pagrindas išvadai, kad laiduotoja V. M. yra verta teismo pasitikėjimo. Jos asmenybė yra teigiama, ji yra kritiška dėl V. M. padarytos nusikalstamos veikos, jos vertybinė orientacija pozityvi ir ji gali daryti V. M. teigiamą įtaką, nes nuolat bendrauja ir palaiko tarpusavio ryšius (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas V. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą.

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į V. M. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes bei jos pavojingumą, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju V. M. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kaltinamajam V. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

V. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos (jo žmonos) V. M. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu paskirti V. M. 15 MGL dydžio (750 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas.

V. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti V. M., kad: jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. M., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.