- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-02
- Bylos Nr.
- 1-82-455/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Stasevičius
- Nukentėjusysis
- N. L. Teisiamajame
- Kaltinamasis
- V. L.
Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant prokurorui Rimantui Jurkevičiui, nukentėjusiajai N. L.
Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, neteistas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. L. dėl neatsargumo sunkai sužalojo žmogų.
Ši nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: V. L., 2011-03-13 apie 09.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio kilusio konflikto metu, namo koridoriuje pastūmė N. L., dėl ko ši kairiu pečiu ir galvos kaire puse trenkėsi į koridoriaus mūrinę sieną, ir toliau grumdamasis su N. L., sugriebęs jai už drabužių, kūno, išstūmė ją pro duris į lauką bei kartu su N. L., nebeišlaikęs pusiausvyros, nugriuvo nuo laiptų, taip N. L. padarydamas kraujosruvas kairės akies išorinio kampo srityje, dešinio viršugalvio srityje, dešinės krūties srityje, viršutinės lūpos muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva, kairio peties sąnario sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą, subdurinę hematomą kairėje, vėliau perėjusią į paūminę ir lėtinę, galvos smegenų suspaudimą, ir taip dėl neatsargumo sunkiai sužalojo N. L., nes dėl subdurinės hematomos, galvos smegenų suspaudimo buvo kilęs pavojus nukentėjusiosios gyvybei.
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų, jų vertinimo, veikos kvalifikavimo
Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011-03-13 iš ryto, jam būnant namuose (duomenys neskelbtini) kilo konfliktas tarp jo ir sutuoktinės. Jis ją pastūmė, norėjo išstumti pro duris ir neišlaikęs pusiausvyros kartu su ja nukrito ant namo laiptų. Tuo metu buvo išgėręs.
Nukentėjusioji N. L. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka) parodė, kad 2011-03-13 ryte, apie 9-10 val., jai būnant namuose, virtuvėje, į virtuvę iš savo kambario atėjo girtas jos vyras V. L. ir atsisėdo prie stalo. Tuo metu ji, pamačiusi į skalbimo mašiną V. L. įmestas išmatomis suteptas kelnes ir pasibjaurėjusi, jas išėmusi, metė jas link V. L.. Tada šis supyko ir iškart puolė ant jos, atsistodamas nuo kėdės ir dėdamas žingsnį link jos bei rankomis bandydamas sugriebti jai už drabužių. V. L. buvo agresyviai nusiteikęs, piktai ant jos kažką šaukė, todėl ji puolė bėgti iš virtuvės ir pro virtuvės duris spėjo išbėgti nuo jo į koridorių. Tačiau koridoriuje, V. L. jai pačiupo už megztinio, patraukė į save nuo durų ir smarkiai pastūmė į koridoriaus mūrinę sieną. Pastūmus, ji griūdama trenkėsi kairiu pečiu ir kairia galvos puse į koridoriaus sieną. Atsitrenkusi į sieną, ji pajuto didelį skausmą petyje ir galvoje. Iš karto po to, N. L. jai sugriebė už plaukų ir pradėjo skaudžiai tempti į apačią link grindų. Ji garsiai pradėjo šaukti pagalbos, po ko, V. L., grasindamas, kad išmes ją iš namų, pradėjo ją stumti į lauką. V. L. išstūmus ją pro duris į lauką, ir toliau stumiant, ji nebeišlaikė pusiausvyros ir nugriuvo nuo betoninių namo laiptų. Ar griūdama susitrenkė galvą, neprisimena. Kaip jai buvo padaryti kiti sužalojimai, t. y. kraujosruvos kairės akies išorinio kampo srityje, dešinio viršugalvio srityje, dešinės krūties srityje, viršutinės lūpos muštinė žaizda, pasakyti negali, nes tuo metu buvo labai išsigandusi. Spėja, kad minėti sužalojimai jai galėjo būti padaryti koridoriuje, kai V. L. po pastūmimo į sieną ją bandė rankomis sugriebti už galvos, plaukų, lenkė ją prie žemės, taip pat kai buvo sugriebęs už kūno, drabužių, bandydamas išstumti ją pro duris. Nustūmęs nuo laiptų, daugiau V. L. jos nebemušė, o pasėdėjęs virtuvėje, sėdo ant dviračio ir kažkur išvažiavo. 2011-03-14 ji dėl sumušto peties kreipėsi į ligoninę. Po 2-3 savaičių jai pradėjo svaigti galva, tačiau ji iš pradžių dar pas medikus nesikreipė. 2011-05-15 dėl galvos skausmų kreipėsi pas medikus, jai buvo pasiūlyta gultis į ligoninę, tačiau ji atsisakė. 2011-05-16 namuose ji prarado sąmonę, atsipeikėjo tik Utenos ligoninės neurologijos skyriuje. Tą pačią dieną ji buvo išvežta galvos operacijai į Vilniaus greitosios pagalbos ligoninę, kur jai iš galvos kairės pusės buvo pašalintas krešulys. Dėl jai padarytų kūno sužalojimų ji V. L. neatleido, tačiau iš jo nieko nereikalauja, civilinio ieškinio byloje nereiškia, tik nori, kad V. L. būtų įspėtas ir tokie smurtavimo prieš ją atvejai daugiau nebepasikartotų ( b. l. 15-16,18 ).
2011-09-27 parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji N. L. patvirtino savo duotus parodymus ( b. l. 19-23 ).
Liudytoja J. J. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka ) parodė, kad 2011-03-12 (šeštadienį) ji su savo pussesere I. M. ir jos tėvais nuvažiavo pas tetą N. L., gyvenančią (duomenys neskelbtini) kur vakare šventė N. L. gimtadienį. Kartu su jais buvo ir N. L. vyras V. L.. Švenčiant gimtadienį, visi bendravo draugiškai, niekas nesipyko, jokių konfliktų nebuvo kilę. Nuvažiavus pas L., V. L. jau buvo neblaivus, o švenčiant jis visiškai pasigėrė ir nuėjo miegoti į kitą kambarį. 2011-03-13 po vidurnakčio, I. M. tėvai išvažiavo į namus, o ji ir I. M. liko miegoti pas N. L.. Ji miegojo svetainėje su I. M., o N. L. nuėjo miegoti į kitą kambarį, kuriame miegojo ir V. L.. Išėjus N. L., girdėjo, kaip V. L. kažką ant pastarosios trumpai šaukė. Naktį jokio triukšmo negirdėjo, o ryte, apie 9 val. ji pabudo nuo riksmo, išgirdusi, kaip N. L. išsigandusi garsiai šaukė „gelbėkit“. Kur tuo metu buvo N. L., nematė ir nežino, bet jos riksmas sklido kažkur nuo lauko durų. Atsikėlusi iš lovos I. M. išbėgo iš kambario pažiūrėti, kas vyksta, o ji toliau liko gulėti lovoje. Netrukus į kambarį, kur ji gulėjo, atėjo N. L. kuriai buvo ištinusi viršutinė lūpa, iš lūpos bėgo kraujas, taip pat buvo paraudusi viena veido pusė ir nubrozdinta kakta virš akies, kurioje veido pusėje, nebeprisimena. N. L. skundėsi, kad jai skauda ir svaigsta galva, sakė, kad ją V. L. nustūmė nuo laiptų. Kadangi N. L. buvo negera, jai I. M. liepė eiti pagulėti. Nusivaliusi nuo veido kraują, N. L. nuėjo į savo kambarį ir atsigulė į lovą pamiegoti. Dėl ko prasidėjo konfliktas tarp V. L. ir N. L., nežino, paties konflikto nematė ( b. l. 53 ).
Liudytoja I. M. ikiteisminio tyrimo metu ( parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka ) parodė, kad 2011-03-12 (šeštadienį) ji su savo tėvais atvažiavo pas mamos seserį N. L., gyvenančią (duomenys neskelbtini), kur vakare šventė N. L. gimtadienį. Kartu su jais buvo ir N. L. vyras V. L.. Švenčiant gimtadienį, visi bendravo draugiškai, niekas nesipyko. V. L. gėrė degtinę ir apie 23.30 val. pasigėręs užmigo prie stalo, po ko jos tėtis nuvedė V. L. miegoti į kitą kambarį. 2011-03-13 apie 00.30 val. jos tėvai išvažiavo į namus, o ji liko miegoti pas N. L.. Ji miegojo svetainėje su savo pussesere J. J., o N. L. nuėjo miegoti į kitą kambarį, kuriame miegojo ir V. L.. Išėjus N. L., girdėjo, kaip V. L. pasakė jai „eik iš čia“, bet po to jokio triukšmo daugiau nebebuvo. Apie 9 val. ji pabudo nuo riksmo, išgirdusi, kaip N. L. išsigandusi kažką garsiai šaukė. Atsikėlusi iš lovos ir išbėgusi į prieškambarį, nuo savo kambario durų pamatė, kaip girtas V. L. koridoriuje, suėmęs rankomis už N. L. rankų ties pečiais, stumia pastarąją pro pravertas lauko duris į lauką. N. L. tuo metu stovėjo priekiu į V. L. ir nugara į lauko duris ir, kad nenugriūtų, bandė rankomis įsikibti į V. L. rankas. Tada ji, šaukdama ant V. L. „ką tu čia darai“, puolė ginti N. L., bet V. L. toliau stumiant N. L. pro duris į lauką, pamatė, kaip N. L., išstumta pro duris ant laiptų, dar bandė nugara atsiremti į sieną prie lango, o po to, V. L. ją toliau stumiant, griuvo nuo laiptų ant kairio savo šono. Ar griūdama N. L. trenkėsi galva į laiptus, nepastebėjo, nes kartu su N. L. nugriuvo ir V. L.. Išsigandusi nubėgo į kambarį kviestis pagalbos. Netrukus į vidų atėjo V. L., kuris nuėjo į virtuvę. Iš karto po to, į vidų įėjo ir N. L., kuriai buvo ištinusi viršutinė lūpa, iš kurios bėgo kraujas, taip pat buvo nubrozdinta kakta virš kairio antakio. N. L. skundėsi, kad jai negera, kad skauda, tačiau ką konkrečiai skauda, nesakė, todėl N. L. pasiūlė eiti pagulėti. N. L. nuėjo į savo kambarį ir atsigulė į lovą pamiegoti, tuo tarpu V. L. kažkur iš namų dingo. Dėl ko prasidėjo konfliktas tarp V. L. ir N. L., ji nežino. Kas vyko koridoriuje tarp N. L. ir V. L. iki jai atsikeliant ir išbėgant iš kambario, nematė, todėl negali pasakyti, ar N. L. V. L. stūmė į koridoriaus sieną. Kai ji išbėgo iš kambario, V. L. jau stūmė N. L. pro lauko duris. Kitą dieną ar vėliau, tiksliai kada, nebepamena N. L. jai pasisakė, kad po minėto konflikto su savo vyru jai skauda kairįjį petį ir labai skauda galvą ( b. l. 55-56 ).
2011-10-14 parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja I. M. patvirtino savo duotus parodymus ( b. l. 57-60 ).
Iš 2011-08-26 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įėjimas į N. L. gyvenamąjį namą yra iš kiemo pusės, prie įėjimo į namą durų yra keturių pakopų betoniniai apie 0,7 m aukščio laiptai, kurių viršuje yra 1 m² dydžio aikštelė. Laiptai apdengti kilimine danga, ant jų ir šalia jų dėmių, panašių į kraują, nėra. Lauko durų rankena iš vidaus pusės matyti, kad yra nulaužta ir prisukta varžtais. Pro lauko duris įėjus į namo vidų, patenkama į koridorių, kurio kairėje yra mūrinė siena, dešinėje – praėjimas į prieškambarį. Apžiūros metu namo viduje žymių, panašių į kraują, nerasta ( b. l. 8-10 ).
Iš 2011-08-24 specialisto išvados Nr. G 269/11(08) matyti, kad N. L. konstatuoti šie sužalojimai: kraujosruvos kairės akies išorinio kampo srityje, dešinio viršugalvio srityje, dešinės krūties srityje, viršutinės lūpos muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva, kairio peties sąnario sumušimas, galvos smegenų sukrėtimą, subdurinė hematoma kairėje, vėliau perėjusi į paūminę ir lėtinę, galvos smegenų suspaudimas. N. L. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl suburinės (tarp galvos smegenų) hematomos, galvos smegenų suspaudimo, nes tai sudaro pavojų gyvybei ( b. l. 32-33 ).
Iš 2011-11-29 specialisto išvados Nr. G 364/11(08) užfiksuota, kad N. L. konstatuotas sužalojimas – subdurinė hematoma kairėje galėjo būti padarytas bukais kietais daiktais, kontakto su kūnu metu, tiek suduodant, tiek griūnant, krentant, atsitrenkiant į bukus kietus paviršius. Konstatuotas sužalojimas galvos smegenyse galėjo atsirasti dėl bet kurio iš konstatuotų išorinių galvos sužalojimų, arba dėl visų galvos išorinių sužalojimų visumos ( b. l. 35 ).
Kaip matyti nukentėjusioji tiesiogiai nurodė kaltinamąjį kaip asmenį, kuris ją sužalojo. Liudytojos I. M. ir J. J. nukentėjusiosios parodymus patvirtino. Teismo medicinos specialisto išvada taip pat patvirtino nukentėjusiosios nurodytą sužalojimo mechanizmą. Kaltinamasi šia aplinkybes pripažino. Šie įrodymai tarpusavyje iš esmės sutampa, visi kartu sudaro vieningą įrodomąją medžiagą. Byloje nėra duomenų, kad jie būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Tai leidžia daryti išvadą, kad būtent kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis sužalojo nukentėjusiąją dėl nusikalstamo pasitikėjimo, nes grumdamasis su ja ant laiptų suvokė, kad dėl jo veiksmų gali kilti padariniai numatyti baudžiamajame kodekse, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti ( BK 16 str. 2 d. ).
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės tos, kad visiškai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 str. 1 d. 2 p. ).
Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p. ).
Kaltinamasis yra neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. tvarka, padarė neatsargų nusikaltimus dėl nusikalstamo pasitikėjimo, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiąja, atlygino nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertindamas šias aplinkybes ir tai, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas už smulkius KET pažeidimus (b. l. 77), pagal gyvenamąją vietą ir darbovietėje charakterizuojas teigiamai (b. l. 78, 79), į psichiatro ir priklausomybių įskaitas neįrašytas (b. l. 81), daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 38 str. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, susijusį su žmogaus sveikatos sutrikdymu, todėl jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė-įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 2 d. ).
Dėl gydymosi išlaidų
Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 5636,11 Lt civilinį ieškinį dėl patirtų išlaidų gydant nukentėjusiąją N. L. ( b. l. 38-39 ).
Kaltinamais civilinį ieškinį pripažino.
Ieškinys tenkintinas.
Byloje ištirtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis padarė nukentėjusiajai sunkų sveikatos sutrikdymą dėl ko pastaroji buvo gydyta sveikatos priežiūros įstaigose ( b. l. 38-39 ). Ši suma priteistina Valstybinei ligonių kasai iš kaltinamojo (Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 9, 30 ir 31 straipsniai ).
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 str. 1 d. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja ir bylą nutraukti ( BK 38 str.). Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. skirti V. L. baudžiamojo poveikio priemonę -įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir įpareigoti V. L. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (AB „Swedbank“, sąskaitos numeris: LT 267300010002455919) 5 MGL, t.y. 650 Lt ( šešis šimtus penkiasdešimt litų) dydžio įmoką.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš V. L. penkis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt šešis litus, 11 centų turėtų gydymo išlaidų atlyginimui Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.
Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.