Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Dzedulionio ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovams J. V. ir advokatui Arūnui Bertuliui, atsakovo atstovei Žydrai Klevinskaitei, trečiajam suinteresuotam asmeniui N.R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Trakų žemė“ skundą Žurnalistų etikos inspektoriui dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys N.R. ir Ir. K.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nesutinka su atsakovo sprendime nurodytu teiginiu, kad yra didelis ir esminis skirtumas tarp pareigų „mokyklos-internato mokytoja“ ir „internato naktinė auklė“.

Teigia, kad yra akivaizdu, jog N. R. dirbo toje pačioje darbovietėje kaip ir nurodė pareiškėja publikacijoje – mokykloje-internate, nes žodžio internatas reikšmė yra uždara mokykla, kurioje mokiniai mokosi ir gyvena. Be to, neginčytina, jog internatinės mokyklos specifika yra susijusi su nuolatiniu nepilnamečių vaikų gyvenimu tokio tipo įstaigose, kas savo ruožtu lemia ir nuolatinę, įskaitant ir naktinę, besimokančiųjų priežiūrą, kurią vykdo ten dirbantys pedagogai (Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2000 m. vasario 22 d. įsakymas Nr. 158 „Dėl specialiųjų poreikių asmenų priėmimo į specialiojo ugdymo įstaigą tvarkos“, Lietuvos higienos norma HN 111:2001 „Internatinė mokykla specialiųjų poreikių vaikams. Higienos normos ir taisyklės“). Mokytojas taip pat suprantamas kaip asmuo, ugdantis ir mokantis mokinius pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programas (bendrojo lavinimo dalyko, profesijos mokytojas, auklėtojas, priešmokyklinio, papildomo ugdymo, specialusis, socialinis pedagogas, treneris, dėstytojas, dirbantis pagal aukštesniųjų studijų programas ir kiti ugdymo procese dalyvaujantys pedagogai), todėl, pareiškėjos manymu, akivaizdu, jog ji visiškai neiškraipė tikrovės publikacijoje nurodydama N. R. pareigas kaip „internato naktinė auklė“.

Motyvuojamoji dalis

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtinta žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo garantija nėra absoliuti, įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka duomenys apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkami ir skelbiami. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimo mastu, kaip privatus asmuo. Viešasis asmuo privalo demonstruoti didesnį tolerancijos laipsnį žiniasklaidos dėmesiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-529/2001; 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-973/2002; 2003 m. birželio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-687/2003). Tokios nuostatos yra įtvirtintos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, iš spaudos negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, o tik galima reikalauti elgtis sąžiningai, t. y. sąmoningai neiškraipyti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti asmenį, nes tai reikštų piktnaudžiavimą teise skleisti informaciją ir šios teisės ribų peržengimą, duodantį pagrindą taikyti teisinę atsakomybę.

Paaiškino, kad pagal teismų praktiką paskleistos žinios vertintinos pagal visą informaciją, visas faktines aplinkybes, nulėmusias tos informacijos paskleidimą, o ne izoliuotai.

Mano, kad šiuo atveju pareiškėjos paskleista informacija apie viešuosius asmenis I. K. ir N. R. neturi ir negali turėti įtakos faktui, jog I. K. dirbo pagalbine darbuotoja gamybinėje įmonėje, o N. R. – pedagoge ir naktį veikiančioje internatinėje mokykloje. Pareiškėja, publikuodama minėtą informaciją, elgėsi sąžiningai ir laikėsi Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintų informacijos paskelbimo nuostatų.

Mano, kad nepadarė jai inkriminuotų Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 1 punkto bei 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punkto pažeidimų, todėl atsakovo sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad etikos kodekso pareiškėja nepažeidė. Informacijos legaliu būdu apie trečiuosius asmenis gauti negalėjo. Kuo I. K. ir N. R. dirbo, sužinojo iš viešosios erdvės. Trakuose visi viską vienas apie kitą žino. Prieš straipsnio publikaciją informacijos netikrino, nes straipsnio autoriai nurodė, kad jos neįmanoma patikrinti (b. l. 111–113).

Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 46–50) nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 16 d. buvo gautas pareiškėjų Trakų rajono savivaldybės tarybos narių K.B., I. K., V. O., V. P., N. R., E. T.(E. T.) ir V. V. skundas dėl publikacijose: „Už – prieš? Kur glūdi tikroji balsavimo esmė?“ („Trakų žemė“, 2010-07-10, Nr. 27), „Vėl lenkai valdo mus, arba apie veršius“ („Trakų žemė“, 2010-07-17, Nr. 28), „Nei privatizuotas, nei prižiūrimas“ („Trakų žemė“, 2010-07-24, Nr. 29), „Ar balsuos Malūkas už Jankovskį“ („Trakų žemė“, 2010-07-31, Nr. 30) paskelbtos informacijos. Pareiškėjai nurodė, kad publikacijose skaitytojams pateikiama kritika apie Trakų rajono savivaldybės tarybos narių veiklą, tokiu būdu neužtikrinama nuomonių įvairovė. Publikacijose nuolat pateikiami išpuoliai tik prieš tam tikras ir tas pačias politines jėgas, tokiu būdu, pareiškėjų manymu, vykdomas politinis užsakymas ir publikacijos naudojamos savanaudiškais tikslais. Anot pareiškėjų, nurodytose publikacijose sąmoningai skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija, kuri klaidina visuomenę, menkina pareiškėjų dalykinę reputaciją, žemina jų garbę ir orumą. Pareiškėjai prašė ištirti, ar laikraštis „Trakų žemė“ nepažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnyje ir II skyriuje įvardintų principų, ypatingai atkreipiant dėmesį į įstatymo 16 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio nuostatas.

Atsakovas teigia, kad priimtas sprendimas viešosios informacijos rengėjo UAB „Trakų žemė“ atžvilgiu yra pagrįstas ir teisėtas, pareiškėjų skundas išnagrinėtas tinkamai ir išsamiai, atsižvelgta į jame išdėstytus argumentus, imperatyvias teisės aktų nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką asmens garbės ir orumo pažeidimo bylose.

Teigia, kad nepagrįstu laikytinas pareiškėjos argumentas, jog inspektorė skundžiamą sprendimą priėmė iki galo neišsiaiškinusi informacijos apie trečiųjų suinteresuotų asmenų ankstesnę veiklą. Pažymėjo, kad ginčo informacija apie trečiųjų suinteresuotų asmenų darbinę veiklą yra patikrinama objektyviai egzistuojančiais duomenimis, taigi žurnalistų etikos inspektorė rėmėsi darbo santykius liudijančių dokumentų išrašais, iš kurių nustatyta, kad N. R. iš tikrųjų dirbo Trakų mokykloje-internate, tačiau ne „naktine aukle“, kaip nurodyta publikacijoje, bet mokytoja, o informacija apie I. K. buvusią darbovietę („gamyklą“) ir pareigas neatitinka tikrovės, kadangi pareiškėja dirbo Elektrografijos mokslinių tyrimų institute ir jame ėjo laborantės, braižytojos-konstruktorės, prekių žinovės bei inžinierės pareigas.

Atsakovas teigia, kad pareiškėjos skunde teismui pateikiama faktų interpretacija, todėl negalima sutikti su pareiškėja, kad informacija apie I. K. buvusią darbovietę ir pareigas (mokslinių tyrimų instituto laborantė, inžinierė) atitinka ginčo publikacijoje paskelbtą informaciją („gamyklos pagalbinė darbininkė“); taip pat negalima tapatinti ir informacijos apie N. R. buvusią darbovietę bei pareigas (mokyklos-internato mokytoja) su paskelbta informacija, jog ji buvusi „internato naktinė auklė“. Toks visuomenės informavimas laikytinas nesąžiningu ir netiksliu, viešosios informacijos rengėjas, paskelbdamas tokią informaciją, nesilaikė Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatos, įpareigojančios viešąją informaciją visuomenės informavimo priemonėse pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai.

Paaiškino, kad nagrinėdama skundą žurnalistų etikos inspektorė atsižvelgė į tai, jog tretieji suinteresuoti asmenys yra Trakų rajono savivaldybės tarybos nariai, kurie dalyvauja priimant kiekvienam bendruomenės nariui svarbius sprendimus, todėl laikytini viešaisiais asmenimis. Rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, jog viešieji asmenys nesinaudoja tokiu pat asmens garbės ir orumo gynimu kaip privatūs asmenys, taigi Trakų rajono savivaldybės tarybos narių kritika, kad ir kokia kandi ar griežta būtų, yra leistina. Tačiau asmens buvimas viešuoju negali eliminuoti viešosios informacijos rengėjo pareigos skleisti visuomenės informavimo principus atitinkančią informaciją.

Nurodo, kad viešosios informacijos rengėjai visais atvejais privalo laikytis profesinei veiklai keliamų reikalavimų, teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, skleisdami informaciją visuomenei neturi iškraipyti teisingos ir nešališkos informacijos. Šiuo atveju pareiškėja, paskleisdama neteisingą, iškraipytą informaciją apie trečiųjų suinteresuotų asmenų praeityje vykdytą darbinę (profesinę) veiklą – mokytoją pavadindama naktine aukle, mokslinių tyrimų instituto laborantę, inžinierę – pagalbine darbininke, o mokslinių tyrimų institutą – gamykla, sąmoningai siekė suteikti menkinantį, žeminantį publikacijoje aprašytų asmenų eitų pareigų pobūdį, tokiu būdu parodydama trečiųjų suinteresuotų asmenų netinkamumą, prastą kvalifikaciją ir menką darbinę patirtį. Toks pareiškėjos, kaip viešosios informacijos rengėjos, elgesys laikytinas nesąžiningu, o tikslas – negarbingu, pažeidžiančiu profesinei etikai keliamus reikalavimus.

Pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavę, jog iš spaudos negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, tačiau galima reikalauti elgtis sąžiningai, t. y. sąmoningai neiškraipyti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti kitą asmenį, kas reikštų piktnaudžiavimą teise skleisti informaciją ir šios teisės ribų peržengimą, duodantį pagrindą viešosios informacijos rengėjui taikyti teisinę atsakomybę.

Teigia, kad pareiškėja nesilaikė Visuomenės informavimo įstatyme nustatytų pareigų bei vieno pagrindinių visuomenės informavimo principų, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai, todėl teisėtai ir pagrįstai buvo įspėta dėl nustatytų reikalavimų pažeidimo.

Akcentuoja, kad Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos suponuoja viešosios informacijos rengėjo atsakomybę ne tik tada, kai ji paskelbia tikrovės neatitinkančią, asmens garbę ir orumą žeminančią, bet ir tada, kai paskelbiama netiksli, neteisinga ar šališka informacija. Asmuo, kuris naudojasi teise nevaržomai skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti kitų asmenų teisių.

Teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti (b.l. 111–113).

Trečiasis suinteresuotas asmuo N. R. su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 44–45) paaiškino, kad tai, jog sąvokos: „mokytoja“, „auklėtoja“, „naktinė auklė“, nėra tapačios, įrodo tai, kad, sudarant su darbuotoju darbo sutartį, joje visuomet aiškiai nurodomas darbo pobūdis (mokytoja, auklėtoja ar naktinė auklė), darbo laikas (mokytojos, auklėtojos ar naktinės auklės) ir atlygis už darbą (mokytojos, auklėtojos ar naktinės auklės), kurie taip pat nėra tapatūs. Nurodė, kad niekuomet nedirbo jokio naktinio darbo.

Teigia, kad informacija apie visą buvusią jos darbinę veiklą gali būti nesunkiai patikrinama, nes yra faktinė, t. y. šiai informacijai taikomas tiesos kriterijus, nes ji nėra nuomonė.

Mano, kad yra akivaizdu, jog pareiškėja neieškojo teisingos žinios apie buvusią N. R. darbinę veiklą, o pateikė iškreiptą, turinčią tikslą menkinti N. R. asmenį, žinią. Iškreipta žinia formavo klaidingą visuomenės nuomonę ir darė žalą jos, kaip Trakų rajono savivaldybės tarybos narės, įvaizdžiui, todėl skundo teiginys, kad pareiškėja visiškai neiškraipė tikrovės publikacijoje nurodydama N. R. pareigas kaip „internato naktinė auklė“, klaidinantis.

Mano, kad pareiškėja skundo teiginiu: „iš spaudos galima reikalauti elgtis sąžiningai, t. y. sąmoningai neiškraipyti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti asmenį, nes tai reikštų piktnaudžiavimą teise skleisti informaciją ir šios teisės ribų peržengimą, duodantį pagrindą taikyti teisinę atsakomybę“, pripažįsta, jog elgėsi nesąžiningai ir siekė pažeminti N. R. asmenį – juk visuomenėje yra aiški takoskyra tarp mokytojos, auklėtojos ir naktinės auklės.

Teismo posėdyje N. R. palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad pareiškėja jai neskambino, apie pareigas internate nesidomėjo. Nurodė, kad mokytojas yra pedagoginis darbuotojas, o auklėtoja – techninio personalo darbuotoja (b. l. 111–113).

Skundas atmestinas.

Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad 2010 m. rugpjūčio 16 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje buvo gautas Trakų rajono savivaldybės tarybos narių K. B., I. K., V.O., V. P., N. R., E. T. ir V. V. pareiškimas (b. l. 51–54) dėl publikacijose: „Už – prieš? Kur glūdi tikroji balsavimo esmė?“ („Trakų žemė“, 2010-07-10, Nr. 27), „Vėl lenkai valdo mus, arba apie veršius“ („Trakų žemė“, 2010-07-17, Nr. 28), „Nei privatizuotas, nei prižiūrimas“ („Trakų žemė“, 2010-07-24, Nr. 29), „Ar balsuos Malūkas už Jankovskį“ („Trakų žemė“, 2010-07-31, Nr. 30) paskelbtos informacijos. Pareiškime nurodė, kad publikacijose skaitytojams pateikiama kritika apie Trakų rajono savivaldybės tarybos narių veiklą, tokiu būdu neužtikrinama nuomonių įvairovė. Publikacijose nuolat pateikiami išpuoliai tik prieš tam tikras ir tas pačias politines jėgas, tokiu būdu, pareiškėjų manymu, vykdomas politinis užsakymas ir publikacijos naudojamos savanaudiškais tikslais. Anot pareiškėjų, nurodytose publikacijose sąmoningai skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija, kuri klaidina visuomenę, menkina pareiškėjų dalykinę reputaciją, žemina jų garbę ir orumą.

Žurnalistų etikos inspektorius 2010-09-08 rašte Nr. SK-104/Nr. S-513 (b. l. 59–60) paprašė UAB „Trakų žemė“ pateikti paaiškinimą dėl minėtų straipsnių.

UAB „Trakų žemė“ 2010-12-01 pateikė paaiškinimą (b. l. 62–64), kuriame nurodė, kad publikacijos buvo spausdinamos rubrikoje „Nuomonės, komentarai, diskusijos“, taigi galimos įvairios autoriaus nuomonės, interpretacijos ir pan.

Žurnalistų etikos inspektorius, išnagrinėjęs prašymą, 2011-01-18 priėmė sprendimą Nr. SPR-8 (b. l. 74–87), kuriame konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 1 punktą bei 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktus.

Ginčo dalykas – Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011-01-18 sprendimo Nr. SPR-8 teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad ginčijamu atsakovo sprendimu pripažinta, jog pareiškėja pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas paskleisdama informaciją apie N. R. ir apie I. K., o kitų Trakų rajono savivaldybės tarybos narių, kurie kreipėsi į atsakovą (K. B., V. O., V. P., E.T., V. V.), atžvilgiu pažeidimų nenustatyta.

Taigi nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar atsakovas pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas, publikacijoje „Ar balsuos Malūkas už Jankovskį?“ („Trakų žemė“, 2010-07-31, Nr. 30) paskelbdamas informaciją apie trečiuosius suinteresuotus asmenis N. R. ir I. K.

Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, kad viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę.

To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai.

Viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams. Viešoji informacija yra nesuderinama su žurnalistinėmis kampanijomis, rengiamomis pagal išankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus (Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 1 punktas).

Žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje (Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Žurnalistai turi vadovautis savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų (Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Teismas, išanalizavęs teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, daro išvadą, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai; viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams; be to, privalo būti objektyvūs ir nešališki; žurnalistai privalo teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias ir vadovautis savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais.

Pažymėtina, kad atsakovo kompetencija yra speciali – prižiūrėti, kaip įgyvendinamos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 3 dalies 1 punktą, atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, atsakovas gali priimti sprendimą įspėti viešosios informacijos rengėjus apie pastebėtus šio įstatymo pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti. Atsižvelgiant į nurodytas Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas, konstatuotina, kad teisėtumo (kompetencijos) aspektu atsakovas turėjo teisę priimti dėl pareiškėjo tokį (įspėjamojo) pobūdžio administracinį sprendimą.

Šiame ginče svarbu nustatyti, ar skundžiamoje publikacijoje buvo paskleistos žinios ar nuomonė, kadangi jų atskyrimas yra reikšmingas paskleistos informacijos turinio teisinam įvertinimui.

Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnį žinia ? tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys; nuomonė ? tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 7 punkte pažymėjo, kad, atribodamas žinią (faktą ir duomenis) nuo nuomonės, teismas turi vadovautis tomis sampratomis, jog faktas ? tikras, nepramanytas įvykis, reiškinys, dalykas. Duomenys ? fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia ? tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Nuomonė ? asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, perduodamos mintys, idėjos bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes fakto ir duomenų egzistavimą galima nustatyti įstatyme numatytais įrodymais. Nuomonei tiesos kriterijus netaikomas, bet ji turi remtis tikrais faktais. Nuomonės yra subjektyvios, tačiau jų autorius privalo užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ar duomenų.

Nustatyta, kad straipsnyje „Ar balsuos Malūkas už Jankovskį?“ („Trakų žemė“, 2010-07-31, Nr. 30) (b. l. 58) rašoma apie Trakų rajono savivaldybės narius, naujo mero rinkimus, aprašomi galimi kandidatai į merus, tai, kaip už juos galbūt balsuos savivaldybės tarybos nariai ir pan.

Straipsnyje nurodoma, kad „R. <...> balsuos už Jankovskį“, ir teigiama, jog ji „buvusi internato naktinė auklė“. Straipsnyje taip pat nurodoma, kad „K. <...> taip pat balsuos“, ir pažymima, kad „partijai vadovauja buvusi gamyklos pagalbinė darbininkė, netikėtai tapusi mero patarėja“. Taigi, aptariamame straipsnyje aprašomos N. R. ir I. K. praeityje užimtos pareigos.

Teismas, įvertinęs publikacijos turinį, nuotrauką, daro išvadą, kad paskleista informacija yra apie trečiuosius suinteresuotus asmenis N. R. ir I. K.

Pateikta informacija apie N. R. ir I. K. eitas pareigas neatitinka nuomonės sąvokos, nurodytos Visuomenės informavimo įstatymo 2 str., nors ir išspausdinta laikraščio skiltyje „Nuomonės, komentarai, diskusijos“. Informavimas apie asmenų eitas pareigas nėra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, perduodamos mintys, idėjos bei pastabos. Nurodyta informacija atitinka žinios sąvoką, kuriai, kaip minėta, taikomas tiesos kriterijus, t. y. šią informaciją galima patikrinti remiantis objektyviais duomenimis, o duomenų egzistavimą galima nustatyti įstatyme numatytais įrodymais.

Iš byloje esančių N. R. ir I. K.darbo knygelių kopijų (b. l. 69–72) nustatyta, kad N. R.1982-09-01 priimta mokytojos pareigoms Trakų mokykloje-internate, o I. K. dirbo Elektrografijos mokslinių tyrimų institute ir jame ėjo laborantės, braižytojos-konstruktorės, prekių žinovės bei inžinierės pareigas. Jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad N. R. ar I. K. ėjo pareigas, nurodytas straipsnyje, pareiškėja nepateikė nei atsakovui, nei teismui.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad publikacijoje nurodyti teiginiai, kad N. R. „buvusi internato naktinė auklė“, o I. K.„buvusi gamyklos pagalbinė darbininkė“, neatitinka tikrovės.

Šią aplinkybę teismo posėdyje pripažino pareiškėjos atstovas Juozas Vercinkevičius, nurodydamas, kad tikslios informacijos apie tai, kuo dirbo N. R. ir I. K., neturėjo, vadovavosi viešomis kalbomis, gandais, kurių nepatikrino, nes negalėjo patikrinti (b. l. 111–113).

Teismas atmeta pareiškėjos skunde nurodytus teiginius, kad nėra didelio ir esminio skirtumo tarp pareigų „mokyklos-internato mokytoja“ ir „internato naktinė auklė“ bei tarp „mokslinių tyrimų instituto laborantės, inžinierės“ ir „gamyklos pagalbinės darbininkės“. Teismo vertinimu, minėtos pareigos skiriasi ir negali būti tapatinamos.

Teismas atmeta pareiškėjos atstovo teismo posėdyje dėstytus argumentus dėl garbės ir orumo pažeidimo, kadangi ginčijamame sprendime nebuvo konstatuota, kad pareiškėja nurodytoje publikacijoje būtų pažeidusi N. R. ir I. K. garbę ir orumą.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad UAB „Trakų žemė“ publikacijoje „Ar balsuos Malūkas už Jankovskį?“ („Trakų žemė“, 2010-07-31, Nr. 30) paskleista informacija – N. R. „buvusi internato naktinė auklė“ ir I. K. „buvusi gamyklos pagalbinė darbininkė“ – neatitinka tikrovės, kadangi, remiantis byloje esančiais objektyviais duomenimis, nustatyta, kad jos tokių pareigų nėjo.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai ginčijamame sprendime konstatavo, kad viešosios informacijos rengėja UAB „Trakų žemė“, publikacijoje „Ar balsuos Malūkas už Jankovskį?“ („Trakų žemė“, 2010-07-31, Nr. 30) paskleisdama informaciją apie N. R. ir I. K., pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalis – viešoji informacija visuomenes informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai; 22 straipsnio 8 dalies 1 punktą, 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktus. Analogiškos praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2010-11-25 nutartis adm. byloje Nr. A-261-1530/2010).

Iš išdėstytų argumentų teismas daro išvadą, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011-01-18 sprendimas Nr. SPR-8 yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo remiantis skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p. ir 127 str., teismas

nusprendžia:

UAB „Trakų žemė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.