Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-59-602/2010

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2010-01-14
Bylos Nr.: I-59-602/2010
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Veslava Ruskan (pran.), Raimondas Blauzdžius, Bronius Januška
Pareiškėjas: UAB „Oksalis“
Atsakovas: Lietuvos Respublikos Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovams D, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos Ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Advokatai: Regina Laurinavičienė

Kategorijos

1.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-59-602/2010

Proc. Nr. 3-61-3-01417-2009-7

Procesinio sprendimo kategorija 1.3; 29; 37.1, 74. (S)

SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2010 m. sausio 14 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Veslavos Ruskan, kolegijos teisėjų Broniaus Januškos ir Raimondo Blauzdžiaus, sekretoriaujant Jolitai Varnaitei, dalyvaujant pareiškėjo UAB „Oksalis“ atstovams G. M., advokatei Reginai Laurinavičienei, ir atsakovo Lietuvos Respublikos Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovams D. U., M. R. ir adv. padėjėjui Haroldui Ivanauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Oksalis“ skundą atsakovams Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos Ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-06-30 UAB „Oksalis“ Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) padavė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti leidimą vežti ginklus: B kategorijos pistoletus Sig Sauer P226, kal. 9x19, Nr. (duomenys neskelbtini) (1 vnt.) ir Sig Sauer P229, kal. 9x19, Nr. (duomenys neskelbtini) (1 vnt.). Maršrutas: Lietuva-Vokietija. Išvežimo tikslas: gauti ne tokie pistoletai, kaip buvo užsakyta (b. l. 99).

2009-07-09 Lietuvos Respublikos Ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Ginklų fondas) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė išvadą Policijos departamentui ir nurodė nesutinkantis, jog UAB „Oksalis“ būtų išduotas leidimas vežti ginklus pagal 2009-06-30 prašymą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Ginklų fondas neturi informacijos, kokiu būdu ginklai (pistoletai Sig Sauer P226 Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įvežti į Lietuvą. Trumpaisiais šaunamaisiais ginklais Lietuvoje prekiauti turi teisę tik Ginklų fondas, todėl manytina, kad nurodyti ginklai įvežti nelegaliai. Pasiūlė organizuoti šių ginklų poėmį iš pareiškėjo, iki bus išsiaiškintos visos nelegalios prekybos ginklais aplinkybės (b. l. 78).

2009-07-21 Ginklų fondas išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog UAB „Oksalis“ prašo išduoti leidimą išvežti į Vokietiją pistoletus, įsigytus su tikslu juos parduoti. Leidimas šiems ginklams įvežti į Lietuvos Respubliką turi būti suderintas su Ginklų fondu, kas nebuvo padaryta. Šie ginklai negalėjo būti įvežti pagal išankstinį policijos sutikimą įvežti pavienius ginklus, nes jie buvo įvežami su tikslu juos parduoti ar kitaip perduoti. B, C kategorijų trumpaisiais šaunamaisiais ginklais Lietuvoje prekiauti turi teisę tik Ginklų fondas. Nurodė, kad visos institucijos, kurias apklausė Ginklų fondas (Vidaus reikalų ministerija, Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas), laikosi nuomonės, kad UAB „Oksalis“ neturi teisės prekiauti tokiais ginklais ar įsigyti minėtų ginklų ir vėliau juos perduoti kitiems asmenims. Nelegaliai įvežtų ginklų negalima išvežti iš Lietuvos Respublikos, nes jie yra nusikalstamos veikos įrodymas (b. l. 80).

2009-07-27 Policijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 5-S-4001, kuriame nurodė, jog, gavus neigiamą Ginklų fondo išvadą, išankstinis sutikimas vežti B kategorijos pistoletus Sig Sauer P226, kal. 9x19, Nr. (duomenys neskelbtini) ir Sig Sauer P229, kal. 9x19, Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas nebus (b. l. 92).

Pareiškėjas UAB „Oksalis“ 2009-08-27 padavė teismui skundą (b. l. 3-7) ir 2009-11-07 patikslintą skundą (b. l. 120-127), prašydamas: 1) pripažinti neteisėtomis ir panaikinti Lietuvos Respublikos Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-07-09 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-07-21 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos Ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikti teigiamą išvadą Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl leidimo vežti ginklus išdavimo UAB „Oksalis“ pagal bendrovės 2009-06-30 pateiktą prašymą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2009-07-27 Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr. 5-S-4001 „Dėl leidimo vežti ginklus neišdavimo“; 4) įpareigoti Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patenkinti UAB „Oksalis“ 2009-06-30 pateiktą prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. išduoti leidimą vežti ginklus; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad leidimas vežti ginklus buvo neišduotas vadovaujantis neigiama Ginklų fondo išvada, kurioje nurodyta, kad ginklai į Lietuvos Respubliką įvežti nelegaliai, todėl leidimas negali būti išduodamas. Ši išvada pareiškėjui pateikta susipažinti nebuvo. Pareiškėjas prekyba ginklais ir šaudmenimis verčiasi nuo 1995 m., 2008-07-25 jam išduotas prekybos ginklais, šaudmenimis, jų dalimis tarpininko registravimo pažymėjimas, išduoti leidimai laikyti ginklus. Ginklai (pistole P226 ir pistole P229), kuriems neduodamas leidimas, įvežti į Lietuvą iš Vokietijos pagal 2009-05-22 Policijos departamento išduotą išankstinį sutikimą vežti ginklus. Bendrovė kreipėsi su prašymu išduoti leidimą, nes gauti ginklai neatitiko duoto gamintojui ginklų užsakymo turinio dėl vieno pistoleto korpuso spalvos ir kito pistoleto palengvinto korpuso varianto. Ginklai turėjo būti grąžinti gamintojui ir pakeisti į tinkamos komplektacijos ginklus. Atsakovams nagrinėjant tarpininko veiklos institutą, iškilo ginčas dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 23 ir 24 str. taikymo: Ginklų fondo atstovo nuomone, tarpininkams turi būti taikomi minėti straipsniai, o Policijos departamento teigimu atstovo teigimu, tarpininkų veikla reglamentuota atskirame 25 str. Pažymėtina, kad nėra jokių duomenų apie tai, kad ginklų įvežimas per tarpininkus keltų kokį nors pavojų Lietuvos Respublikai, o atsakovų nuomone, pareiškėja negali aprūpinti fizinių asmenų trumpaisiais B, C kategorijų ginklais, nes tai kelia pavojų ir grėsmę visuomenės saugumui, nors pats fizinis asmuo ginklą įsigyti tiesiogiai, be tarpininkų, gali. Atsakovai nepagrįstai, neaiškiai, formaliai motyvavo išvadą ir sprendimą, taip savo veiksmais daro didelę žalą pareiškėjui, nes negali vykdyti savo įsipareigojimų tiekiant aprašytą produkciją galutiniams pirkėjams.

Pareiškėjas 2009-11-07 taip pat padavė prašymą dėl kreipimosi į Europos Teisingumo Teismą (b. l. 137-146). Nurodė, kad valstybės narės gali riboti laisvą prekių judėjimą, siekiant užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą. Turi būti įrodyta, kad toks ribojimas objektyviai būtinas ir proporcingas. Lietuvoje valstybė kontroliuoja ginklų ir šaudmenų prekybos apyvartą ir, esant pagrindui, gali ją riboti, naudodama ūkio subjektų licencijavimo ir leidimų išdavimo sistemą. Nacionalinis teisinis reglamentavimas, įtvirtinantis komercinio pobūdžio valstybės monopolį ir suteikdamas išimtines teises valstybės įstaigai sudaro sąlygas piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje. Tiek Ginklų fondą, tiek kitus ūkio subjektus sieja prekybos sutartiniai santykiai su Europos ginklų gamintojais, tačiau Ginklų fondas veikia be apribojimų, be to, turi įgaliojimus kontroliuoti ir riboti kitų ūkio subjektų veiklą. Europos Bendrijos sutarties 31 str. draudžia ne tik produktų iš kitų valstybių narių diskriminaciją, bet ir nacionalinių subjektų diskriminaciją dėl prekių pirkimo ir pardavimo sąlygų. Pareiškėjas prašė sustabdyti administracinės bylos Nr. I-2554-602/2009 nagrinėjimą ir kreiptis į Europos Teisingumo Teismą siekiant atsakyti į šiuos klausimus:

1) ar EB Sutarties 31 str. nuostatos yra tinkamai įgyvendinamos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 23, 24, 25 str. nuostatose?

2) Ar tinkamai Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 23, 24, 25 str. nuostatose įgyvendinamos 1991-06-18 Tarybos direktyvos 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės nuostatos?

3) Ar Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 23, 24 str. įtvirtintos išimtinės teisės importuoti, eksportuoti tam tikras prekes ar užsiimti jų mažmenine ir didmenine prekyba galėtų būti pateisinamos EB teisės požiūriu (taip pat ir EB Sutarties 30 str. požiūriu)?

4) Ar EB Sutarties 28 str. aiškinamas taip, kad iš esmės jis draudžia išimtinę teisę prekiauti civilinės apyvartos ginklais?

5) Ar Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 23, 24 str. įtvirtintos išimtinės teisės importuoti, eksportuoti tam tikras prekes ar užsiimti jų mažmenine ir didmenine prekyba yra lygiaverčio poveikio priemonė EB sutarties 28 str. prasme?

6) Ar Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 23, 24, 25 str. nuostatose taikomi apribojimai laisvam prekių judėjimui, proporcingumo principo atžvilgiu, gali būti suprantami kaip objektyviai būtini vertinant prekės ypatumą – B, C kategorijos trumpieji šaunamieji ginklai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai prašė skundą ir prašymą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Ginklų fondas atsiliepime į pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir iš pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 71-76, 153-156).

Paaiškino, kad Ginklų fondas kartu su Policijos departamentu vykdo ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos kontrolę Lietuvoje. Pareiškėjo skunde nurodyti ginklai priklauso B kategorijos trumpiesiems šaunamiesiems ginklams, kurių atžvilgiu taikomi draudimai juos importuoti ir jais prekiauti. Ginklų fondas apie skunde nurodytus ginklus sužinojo tik gavęs Policijos departamento raštą Nr. 5-13-S-245. Kadangi Policijos departamento pateikti duomenys patvirtino, kad ginklai į Lietuvą įvežti neteisėtai, be Ginklų fondo žinios, turint tikslą juos parduoti Lietuvoje, Ginklų fondas paprašė Policijos departamento organizuoti šių ginklų poėmį iš pareiškėjo, kol bus išsiaiškintos neteisėtos prekybos ginklais aplinkybės, tačiau priemonių joms išsiaiškinti nebuvo imtasi. Policijos departamentui paprašius nurodyti motyvus dėl nesutikimo išduoti leidimą, buvo pateiktas atsakymas. Pažymėtina, kad Policijos departamentas 2009-05-22 pareiškėjui davė sutikimą vežti ginklus, nors Vidaus reikalų ministerija dar 2009-04-22 išreiškė poziciją, kuri sutapo su Ginklų fondo pozicija, sutikimas duotas be Ginklų fondo žinios. Pareiškėjas ginklų prekyba užsiima nuo 1995 m., turi reikalingus leidimus ir licencijas, todėl turėjo ir galėjo žinoti apie teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo reikalavimų patenkinimas suteiktų teisę prekybą vykdyti pažeidžiant teisės normas.

Atsakovas taip pat prašė atmesti 2009-11-07 pareiškėjo prašymą kreiptis į Europos Teisingumo Teismą. Nurodė, kad pagal pareiškėjo suformuluotus klausimus Europos Teisingumo Teismas turėtų užsiimti nacionalinės teisės normų (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 23-25 str. normų) aiškinimu, spręsti dėl jų atitikimo Bendrijos teisės normoms, kas pažeistų šio teismo kompetenciją. Europos Sąjungos teisės normos netaikytinos, nes ginčas kilęs tik dėl nacionalinės teisės normų aiškinimo. Minėtas įstatymas suderintas su pareiškėjo nurodyta direktyva 91/477/EEB ir jai neprieštarauja. Europos Sąjungos teisės normų aiškinimas nėra išimtinė Europos Teisingumo Teismo kompetencija, nes nacionaliniai teismai turi teisę patys aiškinti Europos Sąjungos teisę. Kreipimasis į Europos Teisingumo Teismą nebūtų proporcinga pareiškėjo tariamai pažeistų teisių gynybos priemonė. Operatyvus ir teisingas kilusio ginčo išsprendimas turi ir viešąjį interesą, nes gali būti bandoma į Lietuvą įvežti ir prekiauti ne tik B kategorijos trumpuosius šaunamuosius ginklus, bet ir ypatingai pavojingus A kategorijos ginklus, kurių įvežimo ir prekybos draudimo ginklų prekybos tarpininkams minėto įstatymo 25 str. irgi neįtvirtina.

Atsakovo atstovai per teismo posėdį prašė skundo netenkinti.

Atsakovas Policijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 89-90, 158-159).

Nurodė, kad 2009-07-23 Policijos departamentas gavo Ginklų fondo išvadą, kurioje nurodyta, kad, Ginklų fondo nuomone, ginklai į Lietuvą įvežti nelegaliai, todėl leidimas vežti ginklus negali būti išduotas. Klausimą dėl kreipimosi į Europos Teisingumo Teismą prašė spręsti teismo nuožiūra.

Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas ginčas dėl atsakovo - Policijos departamento, atsisakymo išduoti pareiškėjui leidimą vežti ginklus - B kategorijos trumpuosius šaunamuosius ginklus, teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad UAB „Oksalis“ VĮ Registrų centro Vilniaus filiale įregistruotas 1993-03-23 (b. l. 52).

UAB „Oksalis“ išduoti leidimai:

1) 1995-07-04 išduotas leidimas (duomenys neskelbtini) laikyti ir prekiauti ginklais ir šaudmenimis (b. l. 15);

2) 2008-11-24 leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti civilinės apyvartos ginklus, šaudmenis, jų dalis, ginklų priedėlius (b. l. 21);

3) 2009-07-03 leidimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti B, C, D kategorijų ginklus (b. l. 22-23).

UAB „Oksalis“ išduotos licencijos:

1) 1998-07-08 išduota licencija Nr. (duomenys neskelbtini) importuoti pirotechnikos priemones, civilinius ginklus ir jų šaudmenis, išskyrus pistoletus (revolverius) savigynai ir jų šaudmenis (b. l. 16);

2) 2004-10-19 išduota licencija Nr. (duomenys neskelbtini) ginklų, šaudmenų, jų dalių importo, eksporto (b. l. 17);

3) 2008-12-15 išduotos licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) prekiauti civilinėje apyvartoje ginklais, šaudmenimis, jų dalimis ir ginklų priedėliais ir Nr. (duomenys neskelbtini) ginklų, šaudmenų, jų dalių ir ginklų priedėlių importo, eksporto (b. l. 18-19).

2008-07-25 UAB „Oksalis“ išduotas prekybos ginklais, šaudmenimis, jų dalimis tarpininko registravimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantis teisę tarpininkauti ginklų, šaudmenų, jų dalių gamintojams, importuotojams, eksportuotojams, prekiautojams ginklų, šaudmenų, jų dalių įsigijimo, importo, eksporto klausimais (b. l. 20).

Policijos departamentas UAB „Oksalis“ 2008 m. lapkričio-2009 m. birželio mėn. išdavė išankstinius sutikimus vežti ginklus iš Vokietijos į Lietuvą (b. l. 24-46) ir 2009 m. vasario-gegužės mėn. – iš Austrijos į Lietuvą (b. l. 47-49). Pareiškėjo 2009-06-30 pateiktame prašyme nurodytiems ginklams (B kategorijos pistoletai Sig Sauer P226, kal. 9x19, Nr. (duomenys neskelbtini) (1 vnt.) ir Sig Sauer P229, kal. 9x19, Nr. (duomenys neskelbtini) (1 vnt.)) išankstinis sutikimas išduotas 2009-05-22 (b. l. 24).

Santykius, susijusius su Ginklų ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisinius pagrindus, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas reglamentuoja 2002 m. sausio 15 d. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas Nr. IX-705 (toliau – Įstatymas). Šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Įstatyme yra įgyvendinama 1991 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 11 tomas, p. 3).

Pagal Įstatymo 45 str., ginklų ir šaudmenų apyvartą Lietuvos Respublikos teritorijoje kontroliuoja Vidaus reikalų ministerija, Ginklų fondas, pagal savo kompetenciją kitos valstybės institucijos (1. d.). Valstybės tarnautojai, įgalioti kontroliuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą, turi teisę: 1) apžiūrėti ginklus ir jų gamybos, taisymo, prekybos, laikymo bei saugojimo vietas; 2) reikalauti, kad asmenys pateiktų dokumentus ir informaciją, reikalingą kontrolei atlikti; 3) nustatę pažeidimus, duoti privalomus nurodymus juridiniams ir fiziniams asmenims šiuos trūkumus pašalinti; 4) imtis kitų priemonių, numatytų įstatymų bei kitų teisės aktų; 5) įstatymų nustatyta tvarka įeiti į nuosavybės ar nuomos teise priklausančias patalpas (2 d., 1-5 p.).

Įstatymo 19 str. 1 d. 2, 3 p. nustato, kad licencijuojama ūkinė komercinė veikla yra ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių importas, eksportas; prekyba civilinėje apyvartoje ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis.

Įstatymo 23 str. 1 d. nustato, kad Ginklų fondas turi teisę importuoti (įvežti), eksportuoti (išvežti) visų kategorijų ginklus, jiems skirtus šaudmenis ir ginklų priedėlius, ginklų ir šaudmenų dalis. Krašto apsaugos ministerija turi teisę importuoti (įvežti) visų kategorijų ginklus, skirtus kariuomenei, jų šaudmenis, ginklų ir šaudmenų dalis bei ginklų priedėlius.

Įstatymo 23 str. 3 d. nustato, kad Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, norintis importuoti, eksportuoti B, C, D kategorijų ginklus, šaudmenis, jų dalis (išskyrus B, C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus, šaudmenis, skirtus tik trumpiesiems šaunamiesiems ginklams, jų dalis, kuriuos turi teisę importuoti (įvežti) tik Ginklų fondas), privalo turėti licenciją. Tokią licenciją Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Licencija importuoti, eksportuoti ginklus, šaudmenis, jų dalis suteikia teisę įmonei: 1) juos gabenti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją bei verstis ginklų, šaudmenų, jų dalių prekyba; 2) juos įvežti į Europos Sąjungos valstybę ar iš jos išvežti.

Pagal Įstatymo 23 str. 6 d., Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, pageidaujantis išvežti ginklus, šaudmenis, jų dalis iš Lietuvos Respublikos į Europos Sąjungos valstybę narę, turi gauti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos leidimą vežti ginklus, šaudmenis, jų dalis. Šis leidimas galioja ne ilgiau kaip 3 metus. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos leidimą vežti ginklus, šaudmenis, jų dalis išduoda tik gavęs išankstinį Europos Sąjungos valstybės narės sutikimą dėl ginklų, šaudmenų, jų dalių įvežimo į Europos Sąjungos valstybę narę.

Pagal Įstatymo 23 str. 7 d., Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, pageidaujantis įvežti ginklus, šaudmenis, jų dalis iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką, turi gauti išankstinį Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos sutikimą dėl ginklų, šaudmenų, jų dalių įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją. Įstatymo 2 str. 45 d. nustato, kad išankstinis sutikimas dėl ginklų, šaudmenų, jų dalių įvežimo – dokumentas, kuriuo Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija patvirtina, kad neprieštarauja dėl dokumente nurodytų ginklų, jų dalių, šaudmenų įvežimo į šios valstybės teritoriją.

Įstatymo 24 str. 1 d. nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje B, C kategorijų trumpaisiais šaunamaisiais ginklais, jų dalimis, A kategorijos ginklais, šaudmenimis, jų dalimis ir A kategorijos ginklų priedėliais turi teisę prekiauti tik Ginklų fondas. Kitais B, C, D kategorijų ginklais, jų šaudmenimis, jų dalimis, ginklų priedėliais turi teisę prekiauti Ginklų fondas ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, turintys licenciją prekiauti civilinėje apyvartoje ginklais, šaudmenimis, jų dalimis ir ginklų priedėliais. Licenciją prekiauti civilinėje apyvartoje įmonėms Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

Pagal Įstatymo 25 str. 1 d., ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklų priedėlių gamintojai, importuotojai, eksportuotojai, prekiautojai ar pirkėjai turi teisę sudaryti sutartis dėl ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklų priedėlių įsigijimo, importo, eksporto per tarpininkus. Pagal Įstatymo 25 str. 2 d., tarpininkais gali būti Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys ir fiziniai asmenys. Tarpininkai su užsakovais privalo sudaryti rašytines sutartis dėl gamintojo, importuotojo, eksportuotojo, prekiautojo ar pirkėjo interesų atstovavimo. Pagal Įstatymo 25 str. 3 d., tarpininkai privalo Vyriausybės nustatyta tvarka užsiregistruoti Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos.

Pagal Įstatymo 25 str. 5 d. 1 p., tarpininkas, pagal rašytinę sutartį atstovaujantis ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklų priedėlių gamintojo, importuotojo, eksportuotojo, prekiautojo ar pirkėjo interesams, turi teisę savo ar atstovaujamojo vardu įsigyti, įvežti (importuoti) į Lietuvos Respublikos teritoriją ar iš jos išvežti (eksportuoti) ginklus, šaudmenis, jų dalis, ginklų priedėlius.

Pagal Įstatymo 25 str. 6 d. 11 p., tarpininkas privalo įveždamas (importuodamas) į Lietuvos Respublikos teritoriją ar iš jos išveždamas (eksportuodamas) ginklus, šaudmenis, jų dalis, ginklų priedėlius, laikytis šio Įstatymo 23 straipsnio 4–7 dalyse nustatytų reikalavimų.

Minėtų teisės normų turinys patvirtina, kad Lietuvoje importuoti (įvežti), eksportuoti (išvežti) B kategorijos trumpuosius šaunamuosius ginklus turi teisę tik Ginklų fondas ir Krašto apsaugos ministerija (Įstatymo 23 str. 1 d. ir 3 d.). Kitiems asmenims, tarp kurių yra paminėti ir juridiniai asmenys, vykdantys Įstatyme numatytą licencijuojamą ūkinę veiklą, minėtos teisės nėra nustatytos, todėl jie negali vykdyti tokios veiklos. Pagal Įstatymo 24 str. 1 d. B kategorijos trumpaisiais šaunamaisiais ginklais turi teisę prekiauti tik Ginklų fondas. Todėl kiti asmenys negali vykdyti tokios veiklos. Šitos nuostatos faktiškai nustato draudimą kitiems asmenims vykdyti minėtą veiklą.

Kitos minėtos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 23 str. 3 d.-7 d.) reglamentuoja pagal šį Įstatymą leidžiamos licencijuojamos veiklos, kuri nėra uždrausta Įstatymo 23 str. 1 d. ir 3 d., įgyvendinimo tvarką. Analogiškai yra sureguliuoti Įstatymo 24 str. teisiniai santykiais dėl ginklų prekybos.

Todėl suinteresuoti asmenys, norintys atlikti veiksmus pagal Įstatymo 23 str. 6 d., būtent išvežti ginklus Lietuvos Respublikos į Europos Sąjungos valstybę narę, turi teisę atlikti tokį veiksmą tik tokiu atveju, jeigu tai yra leidžiama veikla pagal šį Įstatymą. Kompetentinga institucija, šiuo atveju Policijos departamentas, yra įgaliota spręsti klausimą dėl leidimo išdavimo tokiam veiksmui atlikti tik tokiu atveju, jeigu institucijai yra pateiktas prašymas dėl leidžiamos veiklos pagal Įstatymą.

Dėl to Policijos departamentas be pagrindo kreipėsi į Ginklų fondą dėl išvados pateikimo pagal UAB „Oksalis“ prašymą, vėliau savo atsisakymą išduoti leidimą vežti ginklus motyvavo neigiama Ginklų fondo išvada. Policijos departamentas, susipažinęs su pateiktais dokumentais, turėjo atsisakyti išduoti leidimą UAB „Oksalis“ išvežti B kategorijos trumpuosius šaunamuosius ginklus, nes tokius veiksmus turi teisę pagal Įstatymą atlikti tik Ginklų fondas arba Krašto apsaugos ministerija, kiti asmenys neturi tokios teisės.

Dėl nurodytų motyvų, nėra teisinio pagrindo Policijos departamentą įpareigoti atlikti veiksmus, t.y. įpareigoti teikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą vežti ginklus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 90 str., Viešojo administravimo įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 3 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad Policijos departamentas dėl anksčiau nurodytų motyvų neteisingai nagrinėjo pareiškėjo prašymą, nurodė neteisingą atsisakyti išduoti leidimą teisinį pagrindą - B, C, D kategorijų ginklų, jų šaudmenų, jų dalių eksporto (išvežimo), importo (įvežimo), gabenimo tranzitu taisykles (toliau – Taisyklės), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 665. Pagal Taisyklių 1 p., Taisyklės nereglamentuoja B, C kategorijų trumpųjų šaunamųjų ginklų, jų dalių, skirtų parduoti, realizuoti ar kitaip perduoti, eksporto (išvežimo), importo (įvežimo), gabenimo tranzitu, taip pat informacijos užsienio valstybėms apie ginklų gabenimą pateikimo. Todėl atsakovo minėta Taisyklių 19.1 p. nuostata (Leidimas eksportuoti, importuoti ar gabenti tranzitu ginklus, leidimas vežti ginklus neišduodamas, jeigu gauta neigiama motyvuota Ginklų fondo išvada), nei kitos Taisyklių nuostatos negalėjo būti taikomos ginčijamu atveju.

Dėl anksčiau nurodytų motyvų, Ginklų fondas neturėjo teisinio pagrindo teikti Taisyklėse minėtos išvados, arba motyvuoti neigiamos išvados pateikimą tuo, kad ginklai įvežti į Lietuvą nelegaliai, bet turėjo atsisakyti teikti išvadą prašomu klausimu, nes veiksmas, kuriam UAB „Oksalis“ prašė išduoti leidimą - išvežti B kategorijos trumpuosius šaunamuosius ginklus, pagal Įstatymą yra negalimas.

Minėti kompetentingų institucijų neteisingi veiksmai nekeičia jų esmės, nes yra atsisakyta atlikti neteisėtus veiksmus, todėl nėra pagrindo įpareigoti teismo sprendimu atlikti tokius veiksmus.

Neteisingi yra pareiškėjo argumentai dėl Įstatymo 25 str. taikymo, o būtent dėl minėtų Įstatymo 23 str. 1, 3 d. ir 24 str. 1 d. nustatytų apribojimų importuoti (įvežti), eksportuoti (išvežti) B kategorijos trumpuosius šaunamuosius ginklus bei jais prekiauti netaikymo tarpininkų atžvilgiu.

Kaip jau anksčiau buvo minėta, Įstatymo 25 str. 6 d. 11 p. yra tiesiogiai nustatyta tarpininko pareiga laikytis Įstatymo 23 straipsnio 4–7 dalyse nustatytų reikalavimų, nustatančių pagal šį Įstatymą leidžiamos licencijuojamos veiklos, kuri nėra uždrausta Įstatymo 23 str. 1 d. ir 3 d., įgyvendinimo tvarką. Įstatymo 23-25 str., nei kitos Įstatymo normos nenustato, jog tarpininkams nėra privalomi Įstatymo 23 str. 1 d. ir 3 d., 24 str. nustatyti apribojimai, todėl šios normos taikytinos ir tarpininkams.

Pažymėtina, kad tarpininkams nėra nustatytas reikalavimas turėti licenciją importuoti (įvežti), eksportuoti (išvežti) ginklus, nes sutartys dėl tarpininkavimo sudaromos su Lietuvos Respublikoje įregistruotais juridiniais asmenimis, kurie vykdo minėtą licencijuojamą veiklą, kurių interesus atstovaudami veikia tarpininkai. 2008-07-25 UAB „Oksalis“ tarpininko registravimo pažymėjimas patvirtina UAB „Oksalis“ užsiregistravimą kaip tarpininko Policijos departamente (Įstatymo 25 str. 3 d.). Pažymėjime yra nurodytos teisės, kurias suteikia pažymėjimas – teisės tarpininkauti ginklų, šaudmenų, jų dalių gamintojams, importuotojams, eksportuotojams, prekiautojams ginklų, šaudmenų, jų dalių įsigijimo, importo, eksporto klausimais (b. l. 20). Šios teisės pareiškėjui suteikiamos Įstatymo, kuris nesuteikia tarpininkui daugiau teisių negu asmenims, kuriuos jis atstovauja, bet nustato tarpininko veiklos pagrindus bei jų pareigas.

Pareiškėjas savo teisių pažeidimą motyvuoja taip pat kaip subjekto, besiverčiančio ginklų prekybos tarpininko veikla. Pareiškėjas pateikė 2007-11-19 su pagal Vokietijos įstatymus įregistruotos bendrovės J.P Sauer & Sohn Gmbh sudarytą Platinimo sutartį (b. l. 57-61). Pagal šią sutartį Vokietijos bendrovė suteikė UAB „Oksalis“ kaip platintojui išimtinę teisę Lietuvoje realizuoti produktus, žemiau vadinamus „Produktais“ (1 sąlyga); platintojas perka produktus kaip nepriklausomas rangovas ir parduoda tuos produktus savo vardu, savo atsakomybe ir savo finansine rizika (3 sąlyga); platintojas užsako produktus, atsiųsdamas tiekėjui raštišką užsakymą, kuriame nurodyti kiekiai, produktų numeriai ir pageidaujamas jų pristatymo laikas (4 sąlyga). Sutartyje nurodyta, kad ši sutartis sudaryta remiantis ir vadovaujantis Vokietijos įstatymais (21 sąlyga).

Pareiškėjo pateikta Platinimo sutartis nelaikytina tarpininkavimo sutartimi, kurios pagrindu pareiškėjas veikia Lietuvoje kaip subjektas, besiverčiantis ginklų prekybos tarpininko veikla pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, nes kaip jau buvo minėta, tokios sutartys pagal Įstatymą gali būti sudaromos su Lietuvos Respublikoje įregistruotais juridiniais asmenimis, kurie vykdo minėtą licencijuojamą veiklą, ir pareiškėjui pačiam yra išduota licencija verstis tokia veikla. Dėl to pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimų vežti ginklus išdavimų, neveikė kaip tarpininkas, todėl pareiškėjo prašomi atlikti veiksmai neturėjo būti siejami su Įstatymo 25 str. nuostatomis, pareiškėjas savo vardu siekė vykdyti ginklų eksportą (išvežimą).

Dėl nurodytų motyvų, tarp pareiškėjo ir Vokietijos bendrovės atsiradę Lietuvos privatinės teisės normų požiūriu vertintini distribucijos teisiniai santykiai (CK 6.796 str. distribucija), kuomet pareiškėjas kaip platintojas veikė savo vardu, savo rizika ir interesais, ar galėję atsirasti atstovavimo teisiniai santykiai (CK 2.132 - 2.151 str. atstovavimas), kuomet atstovas būtų veikęs atstovaujamojo vardu, nėra susiję su Įstatymo 25 str. taikymu, jame nustatytu tarpininkavimu, kuris visais atvejais vadinamas Įstatyme atstovavimu.

Pareiškėjas, formuluodamas skundo dalyką, neteisingai nurodo, kad Ginklų fondo neigiama išvada (ar atsakymas į Policijos departamento užklausimą) bei Policijos departamento atsisakymas išduoti leidimą išvežti ginklus yra administraciniai sprendimai ir prašo juos panaikinti. Dėl to pareiškėjo reikalavimai negali būti patenkinti. Reikalavimai negali būti patenkinti taip pat dėl anksčiau nurodytų motyvų, nes jie yra susiję su reikalavimais atlikti neteisėtus veiksmus, suteikti neteisėtą administracinę paslaugą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo admnistravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 str., 22 str., 88 str.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 p. nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1, 2 d. yra nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes.

Pareiškėjo prašomais panaikinti skundžiamais raštais pareiškėjui nėra nustatomos teisės ar pareigos, yra atsisakoma atlikti veiksmą, atsisakoma suteikti administracinę paslaugą.

Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius.

Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad skundžiami aktai pagal savo turinį nėra individualūs administraciniai sprendimai, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teisme yra nagrinėtinos administracinės bylos dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo; teisės aktai turėtų būti suprantami kaip tokie teisės aktai arba veiksmai, kurie sukuria asmenims teisines pasekmes; nesant dokumente viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, šis dokumentas nedaro įtakos asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-03-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-613/2008). Kaip jau minėta, ginčijamuose aktuose buvo nurodyta informacija dėl atsisakymo atlikti veiksmus, todėl teisme turi būti reiškiamas reikalavimas tik dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Šia savo teise pareiškėjas pasinaudojo reikšdamas byloje kitus reikalavimus.

Galimybė teismine tvarka nuginčyti administracinius aktus, juose nustatytus faktus ar pateikiamus teisinius vertinimus priklauso nuo teisminio nagrinėjimo dalyko administracinėje byloje, nuo to ar skundžiamas dokumentas yra individualus administracinis aktas, kokio pobūdžio institucijų veiksmai ar neveikimas yra skundžiami. Bylos priskirtinumas administraciniam teismui klausimas sprendžiamas vadovaujantis administracinio sprendimo bei skundžiamų viešojo administravimo subjektų veiksmų ar atsisakymo atlikti tokius veiksmus priskyrimo nurodytoms kategorijoms pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 1999-01-14 įstatymą Nr. VIII-1029, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 1999-06-17 įstatymą Nr. VIII-1234, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles, atitinkamos srities specialius įstatymus bei juos įgyvendinančius tesiės aktus. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą skundžiami aktai nelaikytini individualiais administraciniais aktais.

Motyvuodamas tuo, kad draudimas juridiniams asmenims įvežti B kategorijos trumpuosius šaunamuosius ginklus pažeistų Europos Sąjungos teisės aktus, pareiškėjas prašė kreiptis į Europos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

Kreipimasis į Europos Teisingumo Teismą nėra tikslingas dėl to, kad ginčas yra dėl nacionalinės teisės normų taikymo, kurias pareiškėjas kreipdamasis į teismą aiškino neteisingai. Nagrinėjant šią bylą nebuvo iškilęs ginčas dėl Europos Sąjungos teisės normų aiškinimo ar abejonės dėl Europos Sąjungos teisės normų, taikytinų šioje byloje, galiojimo.

Pareiškėjo nurodyti prašymo motyvai nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla. Europos Bendrijos sutarties 31 straipsnis yra įtvirtintas 2 skyriuje, kuris skirtas kiekybinių apribojimų tarp valstybių narių uždraudimui. Todėl 31 straipsnis turi būti taikomas valstybių narių prekybos santykiams, o ne prekybos santykiams valstybės viduje. Pažymėtina tai, kad Europos Bendrijos sutarties 30 straipsnis, kuris, esant pateisinamoms sąlygoms, leidžia taikyti importo, eksporto ar tranzito draudimų ar apribojimus, antrame sakinyje taip pat nurodo, kad tokie draudimai negali būti diskriminuojantys ar ribojantys valstybių narių, o ne valstybėje veikiančių nacionalinių asmenų prekybą.

1991-06-18 Tarybos direktyva 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės (su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2008/51/EB) nustato minimalius reikalavimus prekybai ginklais ir jų dalimis. Direktyvos 91/477/EEB 3 str. numatyta valstybių narių teisė įtvirtinti griežtesnes nuostatas nei nustatyta šioje direktyvoje. Lietuvos Respublika pasinaudojo šia teise Įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nustatydama išimtines teises Ginklų fondui ir Krašto apsaugos ministerijai importuoti, eksportuoti, vežti tranzitu ir prekiauti B, C kategorijų trumpaisiais šaunamaisiais ginklais, jų dalimis, A kategorijos ginklais, šaudmenimis, jų dalimis ir A kategorijos ginklų priedėliais, todėl kiti Įstatyme nustatyti subjektai bei tarpininkai gali prekiauti tik tais ginklais, jų dalimis ar šaudmenimis, kurių importas, eksportas, vežimas tranzitu ir prekyba nėra priskirti išimtinei Ginklų fondo ir Krašto apsaugos ministerijos teisei.

Dėl nurodytų motyvų, teismas laiko netikslingu tenkinti pareiškėjo prašymą dėl kreipimosi į Europos Teisingumo Teismą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

n usprendė:

pareiškėjo UAB „Oksalis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Raimondas BlauzdžiusBronius JanuškaVeslava Ruskan