- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-09-27
- Bylos Nr.
- 1-3182-1035/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45992-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- G. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje G. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. K. 2018 m. rugsėjo 22 d., apie 21.15 val., name Vilniuje, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia ne mažiau kaip du kartus ranka sudavė žmonai J. K. per kairiąją ranką bei veidą, taip smurtaudamas prieš šeimos narį – žmoną J. K. sukėlė jai fizinį skausmą. Šiais veiksmais G. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju 2018 m. rugsėjo 23 d. apklaustas G. K. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad gyvena kartu su žmona J. K., jiems abiems priklausančiame name Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 22 d., apie 18.00 val., namuose išgėrė apie 200 gramų viskio ir nuėjo pas žmonos dukterėčią I. C., kuri gyvena kaimynystėje – (duomenys neskelbtini), kur tuo metu buvo jo žmona. Būdamas svečiuose dėl buitinių dalykų susipyko su žmona. Žodinio konflikto metu delnu sudavė žmonai vieną kartą per veidą ir iškart išėjo pas save namo, kur atvažiavo policija ir jį sulaikė. Konfliktą matė I. Dėl įvykdyto gailisi (b. l. 35).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju 2018 m. rugsėjo 24 d. apklaustas G. K. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tvirtina savo duotus parodymus. Papildomai nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 22 d., apie 21.15 val., tarp jo ir žmonos įvykusio konflikto metu jis delnu sudavė jai du kartus. Užsimojęs ranka norėjo suduoti žmonai į veidą, bet ji užsidengė veidą ranka ir jis pataikė jai į ranką, o kitą smūgį sudavė žmonai į veidą. Dėl savo poelgio gailisi, supranta, kad pasielgė labai blogai. Negali pateisinti savo veiksmų. Žmonos atsiprašys ir pažada daugiau taip nebesielgti (b. l. 39).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo G. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Apklausta nukentėjusioji J. K. parodė, kad gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini), su vyru ir nepilnamečiu vaiku. Su vyru kartu gyvena 28 metus. Santykiai su vyru anksčiau buvo geri, bet pastaruosius metus santykiai pašlijo. Vyras dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, be to, turi meilužę. 2017 m. gegužės mėnesį vyras prieš ją smurtavo ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jie susitaikė ir tyrimas buvo nutrauktas. 2018 m. rugsėjo 22 d. dienos metu vyras buvo neblaivus. Būdamas girtas vyras tampa agresyvus. Stengdamasi išvengti konflikto su vyru visą dieną nebuvo namuose. Namuose buvo jų nepilnametis vaikas. Ji sūnaus paprašė, kad jai praneštų, kada vyras užmigs, kad galėtų grįžti namo. Vakare ji buvo pas savo dukterėčią, kuri gyvena visai šalia jos namų. Vyras žinojo, kad ji yra pas dukterėčią, nes jis atsekęs sūnų pamatė, kur ji yra. Apie 21.15 val. su dukterėčia bendravo jos namuose. Tuo metu pas dukterėčią atėjo jos vyras. Jis buvo neblaivus, agresyvus. Ji gulėjo ant sofos, o dukterėčia išėjo į vonios kambarį. Vyras iš karto pribėgo prie jos ir užsimojo ranka suduoti. Ji ranka užsidengė galvą ir vyras pataikė jai į kairę ranką. Ji greitai atsistojo, vos tik atsistojo vyras delnu sudavė į veido sritį. Kai jai buvo suduotas smūgis į veidą, matė ir dukterėčia. Dukterėčia sudrausmino jos vyrą, jis nuo jos atsitraukė ir išėjo iš namų, o ji iškvietė policiją. Nuo vyro suduotų smūgių jai sukeltas fizinis skausmas. Į tesimo medicinos ekspertus nesikreips (b. l. 13).
Apklausta liudytoja I. C. parodė, kad ji gyvena name Vilniuje, (duomenys neskelbtini), šalia – (duomenys neskelbtini) – jos teta J. K.. 2018 m. rugsėjo 22 d., apie 21.00 val., teta buvo pas ją namuose, jos kambaryje. Tuo metu į namus įėjo tetos vyras G. K., kuris vieną kartą ranka sudavė tetai į veidą. Ji pasakė, kad kvies policiją, bet policijos neiškvietė, nes tai padarė jos teta. Tetos vyras tai išgirdęs pasišalino nežinoma kryptimi. Ji žino, kad G. K. jau seniai (apie 30 metų) nuolat naudoja smurtą prieš savo žmoną – jos tetą (b. l. 20).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2018 m. rugsėjo 22 d. 21.10 val. užregistruotas įvykis, kad neblaivus vyras mušasi, greitosios medicinos pagalbos nereikia, vaikų nėra (b. l. 5).
Iš J. K. pareiškimo matyti, kad 2018 m. rugsėjo 22 d., apie 21.15 val., su vyru G. K. apsižodžiavo ir išėjo iš namų pas giminaitę I. C., kuri gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Vakare atėjęs G. K. trenkė per veidą ranka du kartus, sugriebė už krūtinės, tuo sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 6).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (b. l. 7–9).
Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2018 m. rugsėjo 22 d., apie 21.15 val., pranešėja J. K. sukonfliktavo su savo neblaiviu vyru. Pranešėja išėjo pas giminaitę į gretimą namą. Po kurio laiko atėjęs vyras pranešėjai trenkė su ranka per veidą du kartus bei sugriebė už krūtinės (b. l. 21–22).
Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2018 m. rugsėjo 23 d. 05.11 val. G. K. nustatytas 0,86 promilių girtumo laipsnis (b. l. 44).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir BK 248 straipsnio 1 dalį, kurioje pateiktas sąvokų „artimieji giminaičiai“ ir „šeimos nariai“ išaiškinimas, darytina išvada, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, konflikto su sutuoktine J. K. metu prieš ją panaudojo fizinį smurtą, t. y. ne mažiau kaip du kartus ranka sudavė per kairiąją ranką bei veidą ir taip sukėlė nukentėjusiajai J. K. fizinį skausmą.
Įtariamajam G. K. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. K. nurodė suprantantis galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, bausmės, kurią jam siūlo skirti prokurorė, rūšį ir dydį, proceso užbaigimui baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo. G. K. prašo sumažinti bausmę (b. l. 53). J. K. 2018 m. rugsėjo 24 d. pranešimu yra informuota apie sprendimą užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 54).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta, kaltinamojo asmenybę –nedirbantis (b. l. 50), registruotas darbo biržoje (b. l. 51), neteistas (b. l. 49), nebaustas administracine tvarka (b. l. 52), kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, skiriant jam BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir 5 punkte numatytus įpareigojimus ir BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka G. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. rugsėjo 23 d. 04.50 val. (b. l. 26) iki 2018 m. rugsėjo 24 d. 10.13 val. (b. l. 27), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (dvi dienos) įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).
Ikiteisminio tyrimo metu G. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 41), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. K. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, uždraudžiant jam bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti alkoholį, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų per visą laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigoje ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti G. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugsėjo 23 d. 04.50 val. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. 10.13 val. (dvi dienas), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
G. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
1. Asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įsipareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.