Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov) išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Vitos Gedvilienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje J. V. (J. V.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dvylika kartų teistas, paskutinį kartą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 50 MGL dydžio (2 500 Eur) bauda; kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. V. 2025 m. kovo 16 d., apie 9 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas neblaivus (nustatytas 5,05 promilės neblaivumas), konflikto su savo sutuoktine L. V. metu tyčia vieną kartą rankomis pastūmė ją, dėl to L. V. nugara trenkėsi į durų staktą, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Taip J. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Įtariamasis J. V. apklausiamas savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. kovo 15 d. namuose kartu su sutuoktine L. V. ir svečiais šventė jo praėjusį gimtadienį. Visi vartojo alkoholį, jis visą vakarą gėrė 40 laipsnių stiprumo degtinę, išgėrė daug, kiek tiksliai, nepasakys. Sunkiai prisimena, tačiau kitą dieną po šventės ryte jautėsi apsvaigęs, sunkiai orientavosi aplinkoje ir galimai apie 9 val., išgirdęs iš sutuoktinės kažką, kas jam labai nepatiko, konkrečiai neprisimena, supyko ir tyčią rankomis ją, pro jį prasilenkiančią, pastūmė, dėl ko ji nugara galėjo atsitrenkti į durų staktą ir dėl to galėjo nugaros srityje jausti fizinį skausmą. Vėliau po pastūmimo jai ant nugaros ir kairiojo šono atsirado kraujosruvos. Atvykę policijos pareigūnai nustatė jam 5,05 promilės neblaivumą. Labai gailisi dėl savo elgesio, blaivus taip nesielgtų, buvo išties stipriai neblaivus, pasižada nesmurtauti ir konfliktų nebekelti.

Nukentėjusioji L. V. apklausiama parodė, kad 2023 m. kovo 15 d. namuose kartu su sutuoktiniu J. V. ir svečiais šventė jo praėjusį gimtadienį. Visi vartojo alkoholį, ji per visą vakarą išgėrė 350 ml 40 laipsnių stiprumo degtinės, o sutuoktinis žymiai daugiau, dėl to jis buvo stipriai neblaivus ir nesiorientavo aplinkoje. 2025 m. kovo 16 d., apie 9 val., jai einant iš kambario ir prasilenkiant su sutuoktiniu, jis ja rankomis pastūmė, dėl to ji nugara atsitrenkė į durų staktą ir pajuto nugaros srityje fizinį skausmą. Nelaukdama iškvietė policiją, nes bijojo, kad sutuoktiniui dar kas nors gali pasivaidenti. Jo poelgio nesuprato, nes jie nekonfliktavo. Mano, kad sutuoktinis taip pasielgė dėl savo apsvaigimo būsenos, nesiorientavo aplinkoje. Po to pastebėjo, kad jai ant nugaros, ten kur jautė skausmą, atsirado dvi kraujosruvos.

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad L. V. paaiškino, kad 2025 m. kovo 16 d. 5 val. jos sutuoktinis J. V. dešine koja sudavė jai į pilvo sritį ir į nugarą, dėl to ji jautė fizinį skausmą. J. V. paaiškino, kad prieš L. V. nesmurtavo, konflikto tarp jų nebuvo. L. V. nustatytos kraujosruvos (mėlynės), pažymėtos sužalojimų vietos nugaroje, šone. L. V. buvo šoko būsenos, didžiai susijaudinusi, akivaizdžiai neblaivi, nesugebėjo pasitikrinti blaivumą. J. V. buvo akivaizdžiai neblaivus, jam nustatytas 5,05 promilės neblaivumas. L. V. ir J. V. yra sutuoktiniai.

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta L. V. nugaros apatinė dalis, kairės pusės šonas, ant kurių yra po kraujosruva. Prie apžiūros protokolo pridėta fotolentelė.

Iš alkoholio kiekio matuoklio kvito matyti, kad 2025 m. kovo 16 d. 10.04 val. J. V. nustatytas 5,05 promilės neblaivumas.

Iš Bendrojo pagalbos centro garso išrašo apžiūros protokolo matyti, kad L. V. iškvietė policiją adresu (duomenys neskelbtini), dėl jos vyro jai suduoto vieno smūgio ir gąsdinimų.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų kūnų kamerų vaizdo įrašai. Matoma, kaip tarnybiniu automobiliu atvykę policijos pareigūnai prieina prie daugiabučio durų, jas atidaro, kaip nustatyta, L. V., aiškina, jog prieš ją smurtavo vyras. Vienas iš policijos pareigūnų kambaryje bendrauja su vyru, kaip nustatyta, J. V., jis teigia nesmurtavęs, nurodo, kad jokio konflikto nebuvo, jis patikrinamas alkotesteriu ir jam nustatomas 5,05 promilės neblaivumas. Virtuvėje policijos pareigūnas bendrauja su L. V., ji nurodo, kad vartojo alkoholį, šiuo metu yra neblaivi, ją J. V. nuolatos, kasdien muša, pasakoja apie sumušimus, parodo sumušimo vietas, taip pat nurodo, kad jis jai grasino dėl kreipimosi į policiją. Policijos pareigūnas apžiūri L. V. sumušimus, pilvo šone tamsi kraujosruva, nugaros nesimato, moteris teigia, kad sumušimas ant šono atsirado įvykio dieną.

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 141 straipsnio 2 dalies pagrindu šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra, be kita ko, nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo J. V. kaltė smurtavus – tyčia vieną kartą rankomis pastūmus šeimos narę – sutuoktinę L. V. ir jai dėl to nugara atsitrenkus į durų staktą, taip sukėlus jai fizinį skausmą, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta.

Iš kaltinamojo J. V. parodymų matyti, kad jis prisipažįsta galėjęs rankomis pastumti sutuoktinę L. V., dėl to ji nugara atsitrenkusi į durų staktą galėjo jausti fizinį skausmą. Be J. V. prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodo nukentėjusiosios L. V. parodymai, pagrindžiantys, kad J. V. rankomis pastūmė ją, dėl to ji nugara atsitrenkė į durų staktą ir pajuto nugaros srityje fizinį skausmą, vėliau ten rado dvi kraujosruvas; tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, asmens apžiūros protokolas ir pridėta fotolentelė, patvirtinantys, kad ant L. V. nugaros ir šono yra po kraujosruvą; ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie tarpusavyje sutampa, atskirose detalėse vieni kitus papildo. J. V. ir L. V. yra sutuoktiniai, todėl laikytini šeimos nariais. J. V. suvokė, kad smurtauja prieš sutuoktinę L. V., numatė, jog pastumdamas ją į durų staktą, sukels jai fizinį skausmą ir tokių padarinių norėjo, nes, kaip pats apklausiamas parodė, dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio nesusivaldė, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo J. V. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis J. V. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmių, kurias jam siūlys skirti prokurorė, rūšis ir dydis jam yra suprantami, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę J. V., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. J. V. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis visumoje atitinka rūšinį, tiesiogine tyčia, nesusitvardžius dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, nusikalstama veika padaryta fizinė žala sutuoktinei L. V. J. V. yra vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, ne kartą teistas, taip pat už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, per pastaruosius penkerius metus ne kartą baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Tai J. V. asmenybę apibūdina neigiamai, rodo jo polinkį elgtis nusikalstamai ir kitaip priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio taisyklėms, taip pat leidžia spręsti, kad prieš tai skirtos bausmės ir administracinės nuobaudos teigiamos įtakos jam neturėjo, teisingų išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis nepadarė. J. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu J. V. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – jam nustatytas 5,05 promilės neblaivumas, kai tai turėjo tam įtakos (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) – (Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu teistas už nesunkų tyčinį nusikaltimą, teistumo terminas – bausmės atlikimo laikotarpiu ir treji metai po bausmės atlikimo, bauda nesumokėta) (BK 11 straipsnio 3 dalis, 27 straipsnio 1 dalis, 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-976/2022, 28 punktas). Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas viršijantis vidurkį, paskiriant įpareigojimus.

J. V. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

J. V. padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, praeityje yra padaręs analogiškų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 72² straipsniu, J. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant aštuonių mėnesių šio įpareigojimo įvykdymo terminą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. V. (J. V.) pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant J. V. (J. V.) būti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, J. V. (J. V.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant J. V. (J. V.) būti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, J. V. (J. V.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant aštuonių mėnesių šio įpareigojimo įvykdymo terminą.

J. V. (J. V.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti J. V. (J. V.), kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos Probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, adresas Vilnius, Kareivių g. 1, Tel. 0 672 88 430, 0 672 94 080, e. p. rytu.skyrius@probacija.lt). Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.