- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-27
- Bylos Nr.
- 2SP-5002-842/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01264-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Stukaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Inter Credit“
- Suinteresuotas asmuo
- V. P.
gavo ir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Inter Credit“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepareiškus ieškinio suinteresuotam asmeniui V. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja UAB „Inter Credit“ pateikė teismui prašymą būsimo ieškinio užtikrinimui skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones – suinteresuoto asmens V. P. nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo areštą. Prašymas grindžiamas argumentais, kad 2012 m. balandžio 23 d. pradinis kreditorius R. Karaliaus individuali įmonė perleido reikalavimo teisę į atsakovės susidariusį įsiskolinimą už automobilio nutempimą ir saugojimą. Atsakovė yra tik iš dalies atsiskaičiusi už laikotarpį nuo transporto priemonės nutempimo, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2012 m. spalio 24 d. Suinteresuotas asmuo transporto priemonę atsiėmė tik 2016 m. liepos 2 d., todėl už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 24 d. iki 2016 m. liepos 2 d. susidarė 7 156,54 Eur skola. Suinteresuotas asmuo buvo susisiekęs su pareiškėja ir pranešė, kad ketina parduoti jam priklausantį gyvenamąjį namą ir nurodė, kad neketina atsiskaityti su pareiškėja, todėl pareiškėja prašo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės nekilnojamojo turto atžvilgiu, kad būtų išsaugotas atsakovės turtas ir būtų užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, yra vertinama, ar egzistuoja grėsmė, jog galimai palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas. Apie tokios grėsmės buvimą ar nebuvimą teismas sprendžia iš konkrečių faktinių bylos aplinkybių, teismui žinomų nutarties priėmimo dieną.
Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir nepareiškus ieškinio (CPK 144 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį, teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu iki ieškinio teismui padavimo dienos. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iki ieškinio padavimo dienos privalo nurodyti teismui, dėl kokių priežasčių ieškinys nebuvo paduotas iš karto, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius tam tikrą grėsmę pareiškėjo interesams (CPK 147 straipsnio 3 dalis).
Tokiu būdu įstatymas numato tam tikras sąlygas, kurios sudaro pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui iki ieškinio teismui pateikimo dienos: 1) turi būti įrodyta, jog egzistuoja grėsmė ar tikimybė, kad ateityje galimai kils grėsmė dėl to, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas; 2) turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios ieškinio padavimo atidėjimą. Tik esant abiem šioms sąlygoms yra galimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepareiškus ieškinio.
CPK 147 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti nustatytą žyminį mokestį, bei pusės CPK 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą.
Pareiškėja prašo areštuoti suinteresuoto asmens V. P. nuosavybės teise turimą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini)
CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Pareiškėja prašydama teismo pritaikyti aukščiau paminėtas laikinąsias apsaugos priemones savo prašymą grindė deklaratyviais teiginiais, jog yra iškilusi grėsmė, jog būsimo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomu, kad atsakovė telefonu pranešė apie ketinimą parduoti jai priklausantį gyvenamąjį namą, tačiau jokių tą pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. Pareiškėja nepateikė įrodymų apie suinteresuoto asmens V. P. veiksmus, liudijančius jos ketinimus turtą perleisti, teismui nėra pateikta įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas.
Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į tai, kad pareiškėja nepagrindė prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo, taip pat nesumokėjo pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstato, sprendžia, kad pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, netenkintinas.
Pareiškėja nenurodė priežasčių, pateisinančių ieškinio padavimo atidėjimą. Pareiškėja tik nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepareiškus ieškinio įtakos suinteresuoto asmens apsisprendimą sudaryti taikos sutartį. Taigi pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių dėl ieškinio teismui pateikimo negalimumo, o tai yra viena iš privalomų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.
Nustačius, kad pareiškėjos prašymas neatitinka CPK 147 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų, pareiškėjos UAB „Inter Credit“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus ieškinio atmestinas .
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 straipsniu, 147 straipsniu, 151 straipsniu, 335 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Inter Credit“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.
Nutartis per 7 dienas nuo kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.