Kauno apygardos teismo nutartis

2024-10-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-452-926/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-24
Bylos Nr.
1S-452-926/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16007-2022-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Vingilė
Nuteistasis
J. B.
Advokatai
Regina Atkočaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-452-926/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16007-2022-3Procesinio sprendimo kategorija 2.5.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 24 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Vingilė,sekretoriaujant Aidai Gaučienei,

dalyvaujant prokurorei Jūratei Šilingaitei-Pečkienei (dalyvavimas užtikrintas, naudojantis vaizdo konferencijų programa „Zoom“),

nuteistojo J. B. gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Šilingaitės-Pečkienės (toliau – prokurorė) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. spalio 8 d. nutarties, kuria prokurorės skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam J. B. buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. B. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą 3 metų laisvės atėmimo bausme.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2023 m. kovo 15 d., bausmės pabaiga – 2026 m. vasario 15 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisija 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam J. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nuomone, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas ir nusikalstamo elgesio žalos visuomenei suvokimas, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme, nuteistasis bausmę atlieka už įstaigos teritorijos ribų, dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei, nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, ir šios aplinkybės yra pakankamos spręsti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra. Komisijos vertinimu, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Šalies argumentai

4. Prokurorė pateikė Kauno apylinkės teismui skundą dėl Komisijos 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2024 m. spalio 8 d. nutartimi buvo atmestas, o skundžiamas Komisijos nutarimas buvo paliktas nepakeistas. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nuteistasis J. B. savo nusikalstamą elgesį koreguoja išskirtinai teigiamos dinamikos link, jo elgesyje egzistuoja tiek formalusis, tiek materialusis lygtinio paleidimo instituto taikymui būtini pagrindai, todėl sprendė, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti išimtinai teisėtais būdais, taikant jo atžvilgiu probaciją.

5. Prokurorė Kauno apygardos teismui pateiktu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti prokurorės skundą ir pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam J. B. lygtinį paleidimą pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir lygtinio paleidimo netaikyti.

5.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis atitinka vieną iš formaliųjų lygtinio paleidimo sąlygų – atliko vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtinos ir materialiosios sąlygos, t. y. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas bei pagrįstas manymas, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, kurį sąlygoja žema to nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

5.2. Skunde taip pat nurodoma, kad negalima nevertinti aplinkybės, jog nuteistajam yra nustatyta gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie yra tiesiogiai susiję su jo padaryta smurtine nusikalstama veika ir nors nuteistasis keičia savo elgesį tinkama linkme, tačiau kol kas dar nėra pakankamai objektyvių duomenų kurie leistų manyti, kad nuteistasis vertas visuomenės pasitikėjimo. Skunde akcentuojama, jog nuteistojo Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad alkoholio vartojimas ir savęs žalojimas yra tiesiogiai susijęs su nuteistojo emocine gerove ir negebėjimu surasti alternatyvių problemų sprendimo būdų, išlieka rizika, kad susidūrus su stresine situacija, alkoholio vartojimo problemos ir savęs žalojimas gali pasikartoti bei kad nuteistojo vienpusiškas ir labai aukštas savęs vertinimas neskatina nuteistojo vidinės motyvacijos psichokorekcijai, ko pasėkoje, nuteistajam būdingi elgesio bei asmenybiniai trūkumai išlieka aktualūs bei galintys skatinti nuteistojo tolesnę nusikalstamo elgesio raišką. Šių duomenų kontekste, prokurorės vertinimu, negali būti laikomos išskirtinėmis, nulemiančiomis nuteistajam palankų sprendimą tos aplinkybės, jog nuteistasis dirba ir siekia spręsti su alkoholio vartojimu susijusias problemas, dalyvauja užimtumo programose.

5.3. Skunde sutinkama, kad šiuo metu nuteistojo elgesys, atliekant laisvės atėmimo bausmę, yra pavyzdingas, kas neabejotinai liudija, kad nuteistasis siekia integruotis į visuomenę, tapti doru ir naudingu visuomenės nariu, tačiau prokurorės nuomone, šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, o tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, tuo tarpu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Skunde teigiama, jog tai, kad nuteistasis buvo kartą baustas bausmės atlikimo metu, rodo, jog jo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu nebuvo nuoseklus, jis nesistengė elgtis nepriekaištingai ir tai atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į jam taikomas pataisos priemones, o kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl dabartinis teigiamas nuteistojo elgesys nelaikytinas išimtine aplinkybe, sąlygojančia besąlygišką lygtinio paleidimo taikymą.

5.4. Skunde nurodoma, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už smurtinio labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui ir negalima ignoruoti to, kad nuteistasis J. B. peiliu sunkiai sužalojo du žmones. Prokurorės nuomone, vertinant nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumą, akivaizdu, kad tai neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Skunde pažymima, kad įvertinus visas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nepaisant visų jo dedamų pastangų, keičiant savo elgesį teigiama linkme, nuteistojo pataisos procesas vis dar nėra baigtas, todėl negalima sutikti su pirmos instancijos teismo daroma išvada, jog šiuo metu nuteistasis jau yra pasiruošęs tolesniam pataisos procesui, neizoliuojant jo nuo visuomenės.

6. Teismo posėdyje prokurorė palaikė skundą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti, nuteistojo J. B. gynėja advokatė prašė skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Šilingaitės-Pečkienės skundas tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Sutiktina su skundžiamoje nutartyje bei skunde nurodoma aplinkybe, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja formalus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, nes J. B. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas sąlygas, t. y. jis yra atlikęs vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai – turi būti nustatyta žema nuskalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Nors nuteistajam J. B. pagal „OASys“ metodiką nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau pažymėtina, jog siekiant nustatyti, ar nuteistasis yra pasiruošęs tinkamai integruotis į visuomenę ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, jo elgesio korekcija turi būti įtikinanti bei akivaizdi.

9. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teismui nekyla abejonių dėl nuteistojo asmenybės teigiamų pokyčių. J. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, bausmės atlikimo metu yra vieną kartą skatintas, bausmės atlikimo metu dirba, turi teigiamas darbines nuostatas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietoje J. B. stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, J. B. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nepakanka. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Pažymėtina, kad jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į griežtesnio tipo grupę, netektų turimų lengvatų ir panašiai, todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia galimybę laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis kalinimo sąlygomis.

10. Skundą nagrinėjantis teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad tai yra antrasis nuteistojo vertinimas pagal „OASys“ metodiką ir nors jam buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau, kaip nurodoma Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. rugpjūčio 22 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada), nuteistajam taip pat nustatytas vidutinis didelės žalos rizikos lygis visuomenėje. Svarbu ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka dėl labai sunkaus nusikaltimo. Lyginant pastarąją aplinkybę ir J. B. asmenybės pokyčius, konstatuotina, kad atliktos paskirtos bausmės dalis dar nėra pakankama teigti, kad nuteistasis taip pakeitė savo mąstymą ir elgesį, kad likusią laisvės atėmimo bausmės dalį galėtų atlikti neizoliuotas nuo visuomenės. Juo labiau, kad ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis, vertindamas save kaip asmenybę, išlieka itin pozityvus, negali nurodyti savo neigiamų savybių, teigia, kad nieko nenorintis savyje pakeisti, išskyrus nebevartoti alkoholio, be to, nuteistasis nelinkęs analizuoti praeities situacijų ir ieškoti ryšių tarp savo asmenybės bruožų ir nusikalstamo elgesio.

11. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors J. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, nuteistajam nustatytas vienas statinis kriminogeninis veiksnys – smurtinio elgesio istorija, ir net šešiolika dinaminių kriminogeninių veiksnių – turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių nuobaudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, lėšų valdymo sunkumai, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, emocijų valdymo problemos, mažas atsparumas stresui, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, stokoja empatijos. Būtent dinaminiai kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problematiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį jo nusikalstamumą, todėl būtent šių sričių koregavimui turi būti sutelktas didžiausias nuteistojo dėmesys. Ta aplinkybė, kad šie veiksniai vis dar išlikę ir jų yra gana daug, duoda pagrindą teismui spręsti, kad atliktos bausmės dalis nėra pakankama, kad būtų padaryta akivaizdi intervencija nuteistojo elgesiui, siekiant užkirsti kelią galimam recidyvui. Pažymėtina ir tai, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

12. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą svarbu neignoruoti ir nusikalstamos veikos, už kurios padarymą šiuo metu yra atliekama laisvės atėmimo bausmė, pavojingumo bei pobūdžio. Nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte, padarymą, kurio metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuteistasis sunkiai sutrikdė dviejų žmonių sveikatą, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Nors aplinkybės, susijusios su veika, už kurios padarymą J. B. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, t. y. reikalinga įvertinti ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, bet ir visus kitus nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis.

13. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad likusi J. B. neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2024 m. rugsėjo 5 d.) yra 1 metai 5 mėnesiai 10 dienų, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra lemiamas faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį J. B. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

14. Pažymėtina ir tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti apsauginiai veiksniai – teigiama nuostata į darbinę veiklą bei socialinių ryšių palaikymas, egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau, akivaizdu, kad nuo nusikaltimo darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrįstas pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog J. B. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Juo labiau, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistojo finansinės padėties ypatumai ir lėšų paskirstymo kompetencijos stoka neabejotinai apsunkins jo tolimesnį integracijos į visuomenę procesą, o teigiami santykiai su šeimos nariais negali pilnai atlikti nusikalstamo elgesio prevencijos funkcijos. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis turi konkrečius ir realiai įgyvendinamus ateities planus, kadangi Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad šiuo metu nuteistojo J. B. tikslai labai abstraktūs, pats nuteistasis teigia, kad po bausmės atlikimo ketina keliauti į užsienį.

15. Nors nuteistąjį šiuo metu paleidus lygtinai jis būtų toliau prižiūrimas probacijos pareigūnų, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ši aplinkybė savaime nereiškia, kad paleistas lygtinai, nuteistasis taip pat laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir (ar) nepasislėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Tokia išvada daroma įvertinus tai, jog bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama laikinai išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojamieji asmenys. Šią išvadą dar labiau sustiprina ta aplinkybė, jog net būdamas struktūruotoje aplinkoje, nuteistasis pažeidė nustatytą tvarką ir buvo baustas drausmine tvarka dėl draudžiamų daiktų (mobilaus ryšio telefono) laikymo. Be to, ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis, netinkamai vertindamas savo individualios laisvės ribas, kartais negeba laikytis nustatytų visuomenės taisyklių, o susidūrus su stresine situacija, nuteistojo alkoholio vartojimo problemos ir savęs žalojimas gali pasikartoti.

16. Aukštesniojo teismo vertinimu, sutinkant su prokurorės pateikto skundo motyvais, aptartų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis J. B. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Komisija ir apylinkės teismas tinkamai neįvertino visų lygtiniam paleidimui taikyti reikšmingų aplinkybių, kas lėmė netinkamą lygtinį paleidimą reglamentuojančių teisės normų taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartis, kuria atmestas prokurorės skundas ir paliktas nepakeistas Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu ir 9 dalimi,

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 8 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą:

tenkinti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Šilingaitės-Pečkienės skundą ir pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam – nuteistajam J. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikyti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Aušra Vingilė