- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-01-14
- Bylos Nr.
- 1-175-865/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-00077-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kaltinamasis
- G. J.
- Advokatai
- Rolandas Mištautas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
G.J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, reg. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), aukštasis, neteistas, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, anksčiau neteistas,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis G. J. nuo 2009-12-23 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), vieninteliu akcininku ir faktiniu įmonės vadovu, turėdamas savo žinioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, siekdamas sutrukdyti nustatyti juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo NR. IX-574 12 str. nuostatą - „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 str. 1 d. nuostatą „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose”, 19 str. nuostatas “apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtintus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų. Ūkio subjektų, perduodančių apskaitos dokumentus valstybiniam saugojimui, finansinė atskaitomybė saugoma nuolat, o ūkio subjektų, neperduodančių dokumentų valstybiniam saugojimui, finansinė atskaitomybė saugoma 15 metų”, veikdamas tyčia, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį, turėdamas tikslą apsunkinti įmokas ir mokesčius skaičiuojančioms institucijoms atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių paskaičiavimo teisingumo patikrinimą ir įvertinti komercinės, ūkinės, finansinės veiklos rezultatus, imitavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimą bei bendrovės dokumentų perdavimą A. A., tai yra, žinodamas, kad jis A. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų realiai neparduos ir buhalterinės apskaitos dokumentų neperduos, Vilniaus mieste tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pagamino netikrus dokumentus, t.y. savo parašu patvirtino 2010-03-24 UAB „(duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo – pardavimo sutartį ir 2010-03-26 bendrovės dokumentų, materialinių vertybių ir informacijos perdavimo-priėmimo aktą, ir tokiu būdu, patvirtindamas šiuos melagingus duomenis paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)s“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2010-06-22.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. J. neprisipažino savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir parodė, jog jis kaltinamas tokiais dalykais, kurių, mano, nepadarė. Jo tėvai vykdo atskiras veiklas, mama vykdė prekybinę veiklą, jis toje veikloje nedalyvavo, tik realiai padėdavo gyvenimiškose situacijose, kaip buityje, versle, kai jo paprašydavo. Jis savo tėvais pasitiki, mano, jie patikimi, bet jo veikla tuo ir pasibaigė. Jo paprašydavo padėti, tvarkydavo kompiuterinį ūkį, ūkį, prižiūrėjo kompiuterinius tinklus ir įrangą, tai jo darbo sfera. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas jis kažkuriuo metu buvo, bet kada, nepasakys. Nežino, nepamena, ar 2009-12-23 tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku. Jei neklysta akcininku tapo tėvų prašymu. Jis veiklos nevykdė, tik padėjo tėvams. Kiek prisimena, jis kažkiek akcijų turėjo, kažkiek turėjo jo seneliai. Kiek akcijų turėjo seneliai, nepasakys. Kažkuriuo momentu buvo vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Ilgą laiką įmonės direktorė buvo jo mama, o kaip, kada ir kas keitėsi įmonėje, jis nesprendė ir neprisimena. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 4, b.l. 92-95), parodė, jog jam sunku pasakyti, ar teisingai parodė ikiteisminio tyrimo metu, nes apklausoje dalyvavo pirmą kartą gyvenime, patyrė moralinį spaudimą, į keletą klausimų jo atsakymai buvo performuluoti tardytojos. Kaip jis atsakė, reiškiasi, tuo metu taip ir manė. Nežino, kodėl L. V. tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Formaliai, turbūt, ją paskyrė direktore, bet realiai nieko nevykdė, o talkino tėvams. Su tėvais yra aptarinėję situaciją įmonėje, kad sekasi prastai, bandė atidaryti savo verslą. Nežino, kodėl L. V. paskyrė įmonės direktore. Kiek prisimena, niekas nieko jai neperdavinėjo, jokių įmonės dokumentų, kaip viskas buvo biure, taip viskas ir liko. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas pardavė, tik nepamena, kada. Jei neklysta, asmuo, kuriam pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)s“ akcijas, asmens pavardė – A., o vardo nežino. Kai tėvais nusprendė, ką darys su įmone, jie nusprendė, berods, duoti skelbimus, dėl akcijų pardavimo. Jis davė skelbimus į internetines svetaines, į skelbimų portalus, kur buvo nemokami skelbimai, ar www.skelbiu.lt, ar www.skelbk.lt., neprisimena, į kurį nemokamą portalą įdėjo. Po to paskambino žmogus, domėjosi dėl įmonės, šiek tiek klausinėjo apie įstatinį kapitalą, ar įmonė vykdo veiklą, ar turi skolų. Jam išdėstė sąlygas, ką jam buvo pasakę tėvai, kad norėtų atgauti dalį motinos skolos. Kiek prisimena, skola mamai buvo virš milijono. Iš jų pusės buvo prašyta 10 procentų iš karto, po atgavimo fakto. Žmogus pasakė, berods, kad atskambins, po to jis skambino, atrodo, dar antrą kartą, ir klausė, ar jie sutinka pasirašyti skolos perdavimą iš karto. Jų sąlyga buvo ta, kad skolą perleis tada, kai pirkėjas sutvarkys visus juridinius klausimus. Tikslios datos, kada įvyko akcijų pardavimas, nepamena. Akcijų pardavime dalyvavo jis ir A.. Nežino, kodėl tuo metu nedalyvavo tėvai, gal jų nebuvo. Jam atrodo, už 1000 Lt pardavė akcijas. Turbūt, teisingai, kad akcijų pardavimo sutarus buvo pasirašyta 2010-03-24. Kas buvo tuo metu įmonės direktoriumi, nežino. Įmonės dokumentų atvažiavo pasiimti tas pats asmuo, kuriam pardavė akcijas, jis skambino, jam atrodo, išėjo jo pasitikti, jam perdavė gal dokumentų perdavimo aktą tuo metu. Dalį dokumentų atidavė vėliau, po dokumentų pakrovimo, o krovimo metu kokią dokumentaciją atidavė, netikrino, krovė dėžes ir tiek. Jis nežino, ar turėjo teisę kaip akcininkas prieiti prie įmonės dokumentų. Vėliau pirkėjui atidavė likusius daiktus, kompaktas lyg kažkoks buvo, banko įsijungimo generatorius, antspaudas, jam atrodo. Negali pasakyti, ar L. V. žinojo, kad atiduodama dokumentacija, greičiausiai, kad ne. Nežino atsakymo, ne jis tvarkė, greičiausiai tėvas tvarkė reikalus, kad L. V. buvo priimta į darbą, kaip direktorė. Jis formaliai tik pasirašydavo dokumentus, o tėvai viską tvarkė. Jis su L. V. apskritai nekalbėjo apie jos tapimą direktore. Tėvai paruošė dokumentus, juos atspausdino, pasirašė, L. V. tapo direktore. Jis asmeniškai apie jos tapimą įmonės direktore su L. V. nekalbėjo. Mano, V. apie tai kalbėjo arba su motina, arba su tėvu. Ne jis ruošė sutartį, kad L. V. tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, tik ją pasirašė, greičiausiai, sutartį ruošė tėvas. Nežino, ar buvo nurodytas dviejų savaičių terminas, kuriam L. V. buvo priimta kaip direktorė. Negali atsakyti, kodėl mama nebuvo iškart išregistruota iš registro, jis tų dalykų nesprendė, jo veiksmai buvo formalūs, pasirašė tam tikrus dokumentus ir viskas. Formaliai mamos atleidimą iš pareigų pasirašė jis. Žino, kad VMI (valstybinės mokesčių inspekcijos) patikrinimai buvo, kažkokie dokumentai jiems buvo vežami. Buvo reikalavimai lyg ir jam, prašė motinos, kad ji sutvarkytų tuos reikalus, kad jam ateityje nekiltų problemų. Jis nedarė nieko dėl VMI reikalavimų, nes tų reikalavimų neturėjo, tik žodiškai apie juos žinojo. Iš motinos greičiausiai, apie juos žinojo. Aš apie tai nieko neišmano. Jo išsilavinimas tarptautinis verslas, buhalterijos pagrindai buvo viename semestre. Jam buvo neaiški pati procedūra dėl tų VMI reikalavimų, neaišku, kokius dokumentus jiems reikėjo pateikti. Jis nebuvo susipažinęs su reikalavimais. Taip nusprendė jo šeima, kad reikia parduoti įmonės akcijas. Jis IT specialistas, jam patalpinti skelbimą į svetainę nėra problemų. Jei neklysta, gavo iš tėvo pirkimo-pardavimo sutartį. Perduoti dokumentus nesunku. Jis apie VMI reikalavimus nieko nesupranta, į tuos reikalavimus sureagavo taip, kad pasakė motinai, kad ji tvarkytų, nes ji apie tai išmano. Nežino, kokie įmonės įsiskolinimai buvo kitiems kreditoriams. Niekam, nieko nepranešė ir negalvojo, nežinojo, kad kreditoriams reikia pranešti, kad parduoda įmonės akcijas. Kaip su kreditoriais buvo atsikaityta, nežino. Jis jokių veiksmų nevykdė, tėvai - nežino. Kaip suprato iš tėvų pokalbio, jie norėjo atsiimti bent jau dalį motinos skolos, todėl, buvo parduotos akcijos. Kad atsiimti skolą atgal iš įmonės, nereiktų mokėti mokesčių, tik klausimas, kas tą skolą atiims, bet, jei įmonė vykdys veiklą, tada bus galima tai padaryti. Gal yra žmonių, kurie gali atgaivinti veiklą, pavyzdžiui, pakeisti verslo sritį, kuri būtų pelninga ir atgaivinti įmonę. Jei jūs įsteigsite naują įmonę, uždirbsite milijoną, turėsite mokėti mokesčius, o jei jūs uždirbate milijoną įmonėje, kur yra milijono skola, kaip suprato iš tėvų pokalbio, žmogus išima skolą, nemokėdamas mokesčių. Kaip suprato iš tėvų pokalbio, skola, lyg, neapmokestinama. Negali paaiškinti aplinkybės, kad dokumentų pasak A. L. kovo mėnesį jau įmonėje nebebuvo. Jis pats pasirašinėjo akcijų pardavimo sutartį. Kaip jis gali surašyti dokumentų apyrašus, jei nieko nesupranta. Gal A. L. ir padėjo daryti apyrašus. Tėvai ir A. L. turėtų paaiškinti savo parodymus, ne jis. Dokumentus tvarkė jo tėvai, jis fiziškai net tose patalpose nebūdavo, atvažiuodavo tik retkarčiais, kai reikdavo padėti, ten net nedirbo. Kaip turi patikrinti A.o asmenybę. Jis rodė savo dokumentą, veikiausiai pažiūrėjo į jo vardą, pavardę, nuotrauką. Turbūt, pasą pateikė, jam taip atrodo, bet tiksliai pasakyti negali. Kaip gali kažką paaiškinti už kitą asmenį, kad A. paaiškino, jog tuo metu jo Lietuvoje nebuvo. Šiuo metu jis, G. J., dirba „Z“ įmonės direktoriumi. Jam atrodo, kad formaliai yra buvęs VšĮ „T. v.“ vadovu. Kiek laiko ten dirbo, nepamena, tai buvo 10-15 metų atgal. Nekilo jokių blogų veiklos padarinių, kada ten dirbo. Šiuo metu gauna 500-600 Lt., bet jį dar šiek tiek remia tėvai, dirba žmona, buvo tėvystės atostogose, nors pašalpa keitėsi. Turi keletą žemės sklypų, du automobilius, butas, kuriame gyvena, jų. Kai tapo UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininku, neperėminėjo buhalterinės apskaitos dokumentų. Tai jų šeimos ratas, taip nusprendė ir viskas. Nesigilino į buhalterinės apskaitos dokumentus, nes tai ne jo verslas, turi savo verslą. Telefonu VMI atstovai jam neskambino. Įmonė buvo registruota (duomenys neskelbtini). Įmonėje nebūna, dažniausiai biuras būna užrakintas, raktus turi darbuotojai, kiek žino paštininkai ateina ne į biurą, o tiesiai į parduotuvę.
Teisiamajame posėdyje liudytoja I. Ž. parodė, jog kaltinamasis jai nematytas, nežino, dėl ko yra pakviesta. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos parodymus, parodė, jog jos sūnus A. A. nebuvo grįžęs į Lietuvą pastaruoju metu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai negirdėta, apie šią bendrovę nieko nežino. G. J. - neteko girdėti tokios pavardės ir vardo. Nežino tokių faktų, kad sūnus būtų pirkęs kažkokias akcijas. Sūnus 2008-09-01 išvyko iš Lietuvos, po dviejų metų jis grįžo apie rugsėjo 1-3 d., pabuvo Lietuvoje apie 1 mėnesį ir išvyko vėl atgal į Islandiją, po to, daugiau Lietuvoje nebuvo. Sūnus buvo praradęs pasą, bet kada, nepamena, jis pats apie tai sakė, bet kaip jis gavo naują pasą, nežino. Sūnus gyvena Islandijoje. Sūnus iki išvykimo buvo samdomas, pavienis darbininkas. Nežino, ar jis buvo kokios bendrovės direktoriumi. Dabar sūnus niekur neregistruotas. Seniau buvo registruotas pas močiutę, adresu Kretinga, Lazdynų g. 8-47, bet jos butas jau parduotas. Ji tuo adresu negyveno, nežino, ar tuo adresu ateidavo kokie laiškai sūnui. Kiek ji žino, sūnus neturi paėmęs kreditų, paskolų. Nepamena, kada sūnus pametė pasą. Baublio gatvė jai nieko nesako. Sūnus lankė kursus, mokėsi islandų kalbą, tai tiesa. Nuo 2010-03-20 iki 2010-03-26 nebuvo sūnus parvykęs į Lietuvą, į Lietuvą jis grįžo 2010 m. rugsėjo ar spalio mėnesį. Neteistas jos sūnus. Nežino, ar anksčiau dar kada sūnus buvo praradęs pasą.
Teisiamajame posėdyje liudytoja L. V. parodė, jog kaltinamasis pažįstamas, tai jos buvusios darbovietės, direktorės J. J. sūnus. Prieš 3-4 m. išėjo ji iš darbo, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)s“, paskui UAB „V.d.“. Kiek žino, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl bankroto užsidarė, paskui atsidarė UAB „Via domina“. UAB „V.d.“ dirbo prekybos centro vadove, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo kokius 4 metus. Kai atėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, ten dirbo daug žmonių, o paskui ji liko viena, dar direktorė ir A. L.. J. J. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, o kaltinamasis jos sūnus. Jis kartais patvarkydavo kompiuterį, kiek žino, jis buvo įmonės akcininkas. Tikriausiai, buvo bankrotas, kad užsidarė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Labai laikinai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, ne ilgiau 2 savaičių. Tai buvo paslauga, kurios paprašė J. J.. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad šios paslaugos paprašė G. J., nes J. J. ten jau beveik nebuvo. Įmonė buvo įsikūrusi (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė prekyba. Nežino, ar bendrovė turėjo kokį turtą. Įmonės adresu buvo ir parduotuvė. Prekiavo ir maisto, ir ne maisto prekėmis. Kada tapo ji direktore, buvo priimtas įsakymas. Atlyginimas buvo tas pats, padidintas nebuvo. Buvo direktore 2-3 savaites. Kai buvo direktore, parduotuvė veikė. Kas po jos buvo direktorius, nežino. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad direktore buvo iki 2010-03-30, o pagal juridinių asmenų registre esančius dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore buvo iki 2010 m. lapkričio mėnesio. Ji nežinojo, kad išeiti iš tų pareigų šiaip negali. Apie tai, jog nepranešta apie jos atleidimą juridiniam asmenų registrui, nežinojo. Kiek ji žino, išėjo iš darbo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovės antspaudo nevaldė, jokie įmonės dokumentai jai nebuvo perduoti. Jokių funkcijų neatliko kaip direktorė. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad įmonės dokumentus matė adresu: (duomenys neskelbtini). Matė dokumentų aplankus, bet jų rankose nelaikė. Kai pati išėjo iš darbo, niekam nieko neperdavė, jokių įmonės dokumentų. Neturėjo naudos, kad buvo direktore. Šiaip sutiko būti direktore. Matėsi seniai, kad įmonės veikla žlunga. G. J. galvojo atgaivinti veiklą, todėl ir sutiko būti direktore. Kai buvo direktore, dirbo ji, nežino, ar finansininkė A. L. dirbo ir O. T., bet ji buvo motinystės atostogose. UAB „(duomenys neskelbtini) “ turėjo skolų, bet kiek, nežino. Nežino, ar įmonės kasoje buvo grynų pinigų. Ar įmonė kam buvo paskolinus pinigų, nežino. Pelno įmonė neturėjo. UAB „V.d.“ dirbo ji prekybos centro vedėja, šiuo metu ten nedirba. Patvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jie visi teisingi. Ji tik pasirašė dokumentus dėl išėjimo iš darbo, juos pateikė G. J.. Turbūt, pasirašė dokumentus pagal tokias datas, kurios buvo juose nurodytos. Neatsimena, ar be G. J. dar kas buvo, kai pasirašė dokumentus. Prie jos niekas jokių firmos dokumentų neperdavinėjo. Patalpose, Baublio g. 3B, Vilnius, matė įmonės dokumentus, kur anksčiau buvo direktorės kabinetas. Kai išėjo iš darbo 2010 m. kovo 30 d., daugiau įmonės patalpose nebuvo. Neprisimena, ar dar kas buvo kabinete, kai matė įmonės dokumentus. Niekas neprašė pasirašyti jokių dokumentų dėl dokumentų perdavimo. Nepažįsta A. A.. Dirbo UAB „V.d.“, ši firma buvo tose pačiose patalpose, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jos darbo vieta realiai tada nepasikeitė. J. J. ją įdarbino į UAB „V.d.“. Neprisimena, kiek praėjo po 2010 m. kovo 30, kai buvo įdarbinta į UAB „V.d.“. Prekyba vyko ir tęsėsi toliau. Keletą dienų buvo veikla nutrūkusi, vyko kažkokie skaičiavimai. A. L. taip pat buvo įdarbinta į UAB „V.d.“, ji buvo finansininkė, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai baigėsi direktoriavimo terminas, jai pradėjo plaukti šaukimai iš VMI, kad pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės dokumentus. Nepasirašinėdavo šaukimų, jų neimdavo, kaip gali imti, jei ji ne direktorė. Kažkam iš Jablonskių šeimos narių sakė, kad buvo neišregistruota kaip direktorė iš juridinių asmenų registro duomenų. Buvo pasakyta tokia frazė: „nepergyvenk, G. J. surado kažkokį A., ant kurio viską numes“. Tai buvo pasakyta eilinį kartą, kai jai atėjo šaukimas ar kažkas panašaus. Jai tada A. L. taip pasakė, kad girdėjo, kad tuos bus naujas direktorius, ji pasakė tą pavardę. Žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi skolų. Ji žinojo, kad negali apmokėti skolų, nes nebuvo pelno. Kai kurie tiekėjai pasikeitė, kai kurie liko, kai jau buvo UAB „V.d.“. Kaip įmonė atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininkais, nežino. Savo noru išėjo iš UAB „V.d.“, jai atrodo tais pačiais, 2010 m. Išėjo, nes buvo nelabai malonu dirbti. Kai buvo prasidėjęs ikiteisminis tyrimas su ja niekas nebendravo, nei A. L., nei Jablonskių šeima. Tuomet, pradžioje, ji įsidarbino pagal skelbimą laikraštyje, bendravo dėl darbo su J. J.. Direktorė buvo J. J., o įmone rūpindavosi finansininkė-apskaitininkė, nes J. J. labai daug laiko būdavo užsienyje. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad pirmą kartą išėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)s“ 2009-07-09. Dirbo pardavėja, paskui G. J. pasiūlė tapti direktore. Jis to paprašė ir tai buvo paslauga jam. G. J. J. tai ir žinojo, nežino. Būdavo dienų, kai jai reikėjo mokėti teikėjams, o vadybininkai nepriimdavo užsakymo, nes įmonė turėjo skolų. Tai buvo prieš pabaigą, prieš jai išeinant iš darbo. Kokia skola nežino, bet didelė, nes buvo daug tiekėjų, kuriems įmonė turėjo skolų. Kokia tai buvo suma, nepasakys. Nežino, ar J. J. žinojo, kad ji neišregistruota iš asmenų registro, kaip direktorė. Paskui, kai dirbo UAB „Via domina“, apie tai sakė J. J.. Jei reikėdavo sutarčių tiekėjams, kviesdavo finansininkę. Negali pasakyti, ar G. J. prie jos ruošė kokius dokumentus. G. J. neprašė jos nieko pasirašinėti, jokių dokumentų. Kai buvau direktore, negavo atlygio, tai buvo paslauga, nieko daugiau.
Teisiamajame posėdyje liudytoja A. L. parodė, jog kaltinamasis pažįstamas iš darbo santykių. Dirbo ji UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo kada neprisimena, atrodo, iki 2009 m. rugsėjo mėnesio. Dirbo vyr. finansininke. Įmonė buvo įsikūrusi(duomenys neskelbtini), vykdė mažmeninę prekybą, direktorė J. J.. Ji tvarkė įmonės apskaitą. Kažkokias sutartis ruošdavo. Buvo ji viena įmonės buhalterė. Jai atrodo, keletas akcininkų buvo. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad įmonėje įsidarbino 2002 m. sausio mėnesį. Ankstesnius parodymus patvirtina, jų neatsisako, nes dabar nelabai ką prisimena. Jai atrodo, buvo visokių metų įmonei, ir pelningų, ir ne. Stengėsi ji laiku pateikti visas ataskaitas. Įmonė ir parduotuvė buvo įsikūrusi adresu (duomenys neskelbtini). Kiek žino, įmonė nutraukė veiklą, nes buvo sustabdyta licencija prekiauti alkoholiu, buvo nuostolinga dirbti. Savo noru išėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini). Bendrovės dokumentai buvo biure. Ji biure turėjo savo kabinetą. Darbo metu, matyt, ji buvo atsakinga už finansinius įmonės dokumentus. Dokumentų buvo visur, nes per metus jų daug susikaupė. Direktorė būdavo biure, būdavo, kad išvažiuodavo į užsienį. Kai išėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, dokumentų priėmimo-perdavimo akto nepasirašė. Jai atrodo, J. J. buvo direktorė, kai ji išėjo. Išėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „V.d.“ ne iškart, po kelių dienų pertraukos. Ten dirbo vyr. finansininke. Viską UAB „V.d.“ pradėjo nuo nulio. Direktorė buvo J. J.. UAB „V.d.“ veikla buvo panašaus pobūdžio, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ir šiuo metu dirba UAB „V.d“, įmonė veikianti. Dokumentai visada buvo tvarkingai susegti ir sudėti į lentynas, į aplankus. Neprisimena, kas pasirašė jos atleidimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kas UAB „V.d.“ akcininkai, nežino. UAB „V.d.“ prekiauja alkoholiu. G. J. UAB „V.d.“ dirba vadybininku, o kuo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepamena. A.o pavardės neteko girdėti. Nežino, ar tai nuomojamos patalpos adresu (duomenys neskelbtini). UAB „V.d.“ užsiima mažmenine prekyba, pagrinde prekiauja maisto produktais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo biure, o kai ji pradėjo dirbti UAB „V.d.“, tų dokumentų jau nebebuvo. Kur jie buvo, nežino. Gal ir buvo akcininkų pasikeitimas, kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, neprisimena. L. V. dirbo kartu, ji buvo pardavėja. Pas juos dirbo daug žmonių, O. T. dirbo irgi pardavėja, bet paskui ji išėjo į dekretą. Frazė, kurią pasakė Alma, buvo, kad neva, jai nukris našta, nes G. J. surado, kažkokį direktorių A. A. pavardę kažkur matė. Kai ji paliko biurą ir išėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, dokumentai buvo lentynose, adresu(duomenys neskelbtini), keliuose kabinetuose. Dokumentų buvo nemažai, kiek, nepasakys, bet daug. Gal buvo savaitgalis, kai nebuvo darbe, paskui jai atėjus, dokumentų jau nebebuvo. Neklausė niekieno, kur dingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. Tęsė darbą toliau nuo nulio UAB „V.d.“. Žino, kad L. V. kažkokį laikotarpį buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Kai dirbo kartu, bendravo su L. V.. Ji ir buvo kviesta dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų. Ji taip ir sakė tyrimo metu, kad vieną dieną paliko visus dokumentus įmonėje, kitą kartą grįžusi, nieko nerado, jų jau nebuvo. Ji vieną kartą yra gavusi šaukimą, taip pat žinojo, kad ir L. V. yra kviečiama į Mokesčių inspekciją. Kažką kalbėjo su ja apie tai, bet ką konkrečiai, nežino. Neprisimena, kad būtų sakiusi, kad G. J. suras įmonei naują direktorių. Yra kažkur mačiusi A. pavardę, ar girdėjusi, bet su G. J. apie tai nekalbėjo. Po apklausų sužinojo A. pavardę. A. A. nėra mačiusi. Nematė, kad kas fiziškai perduotų UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentus. Nieko nežino apie 2010 m. kovo mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentų perdavimą. Nežino, ar buvo surašytas UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentų priėmimo-perdavimo aktas. Dokumentų perdavime nedalyvavo, kas ten dalyvavo, nežino. Neprisimena, kad G. J. jos prašytų išrašyti kokias sąskaitas-faktūras, ar lieptų priimti ir atleisti žmones. Yra numeravusi buhalterinius dokumentus, kai vyko Mokesčių inspekcijos patikrinimas. Kai dirbo, su L. V. dažnai bendravo, o kai ji buvo atleista, tai 1-2 kartus buvo susitikę. Nežino, ar ji pyko ant Jablonskių šeimos. Kažkada buvo įmonės patikrinimas. Tiksliai neprisimena, bet esminių pažeidimų nekonstatavo. Jai atrodo, vieną kartą įmonę tikrino Mokesčių inspekcija. Tvirtai teigia, kad girdėjo frazę iš Almos dėl A. suradimo. Papildomai parodė, jog nori patikslinti, ką netiksliai išsireiškė ano posėdžio metu. Sakė, kad nebuvo UAB “ (duomenys neskelbtini) ” dokumentų biure, bet jų, iš tikrųjų, nebuvo jos kabinete, jie buvo kituose kabinetuose, biure. Niekada nemąstė, kas būdavo anksčiau, o grįžusi namo, po teismo, viską apmąstė. Patalpose, turėjo, omenyje, kad jos kabinete nebuvo UAB “(duomenys neskelbtini) ” dokumentų. Gal ano posėdžio metu ne taip išsireiškė, nes seniai tai buvo. Gal iš susijaudinimo taip pasakė, kad nežino, kur buvo UAB “(duomenys neskelbtini) ” dokumentai. Neprisimena, kodėl taip pasakė. Neklausė, kur dingo dokumentai iš jos kabineto. Dokumentų nebebuvo kabinete. Kai atėjo dirbti į UAB “V.d.”, jos kabinete UAB “ (duomenys neskelbtini) ” dokumentų nebuvo, jie buvo kituose kabinetuose. Kuriuose kabinetuose, nežino. Viso patalpose 4 kabinetai. Negali konkrečiai pasakyti, kur buvo dokumentai, bet jos kabinete jų nebuvo. Kažkuriame kabinete buvo, bet kuriame, negali paskyti. Matė kažkuriame kabinete dokumentus. Kada numeravo dokumentus, nepamena. Jei gerai prisimena, bet negali garantuoti, kai nebedirbo, akcininkas G. J. vieną kartą prašė, pagal įgaliojimą pateikti mokesčiams dokumentus. Vieną kartą prisimena, kada numeravo dokumentus. Šį įgaliojimą matė, (pateiktas posėdžio metu, prokuroras parodo) pagal šį įgaliojimą numeravo dokumentus. Tiksliai nepasakys, gal viena numeravo dokumentus, neprisimena. Neprisimena, kad jai padėtų kažkas numeruoti. Neprismena, kad po to, (po 2009-11-02 įgaliojimo 5 mėnesius į priekį) turėtų fizinę prieigą prie dokumentų. Jai atrodo, vežė VMI dokumentus. Jai atrodo, jų neparsivežė atgal į biurą. Ji ne visus dokumentus vežė į VMI, dalį, kiti dokumentai liko biure. Iki kada likusius dokumentus matė biure, negali pasakyti. Buvo laikas, kai dokumentų nebebuvo išvis. Kiek iki to praėjo laiko, nepasakys. Neprisimena, nesidomėjo, ar kas švietė, numeravo, apžiūrinėjo tuos dokumentus. Nepamena, kad po to, kai buvo pateiktas įgaliojimas, turėjo kontaktą su tais dokumentais.
Teisiamajame posėdyje liudytoja J. J. parodė, jog kaltinamasis jos sūnus, parodymus duoti sutinka. UAB „(duomenys neskelbtini) “ vykdė mažmeninės prekybos ir maisto produktų gamybos veiklą nuo 2001 m. pradžios iki 2009 m. imtinai. Be maisto produktų bendrovė taip pat prekiavo alkoholiu ir tabako gaminiais. Per 9 metus bendrovės dokumentai kontroliuojančių institucijų buvo tikrinami ne vieną kartą, tame tarpe ir mokesčio administratoriaus. 2009 m. mokesčio administratoriaus patikrinimai tapo itin dažni. Iki 2009-09-04, kol dirbo bendrovės direktore, dokumentai tikrintojams buvo teikiami jos iniciatyva. Nuo 2009-01-14 iki 2009-03-25, tai yra, apie 2,5 mėnesio, mokesčio administratorius bendrovėje atliko pilną ūkinės-finansinės veikos patikrinimą už 4 metų laikotarpį, nuo 2005-01-01 iki 2008-12-31. Iš Mokesčių inspekcijos kovo 25 d. operatyvaus patikrinimo pažymos, Nr. 186-15, 5 lapai, matyti, kad bendrovė pateikė mokesčio administratoriui visus dokumentus už daugelį veiklos metų, nuo 2005-01-01. UAB „(duomenys neskelbtini) “ nebedirbo nuo 2009-09-04, tuo metu bendrovėje nebuvo nei vieno darbuotojo. 2009-09-14 Mokesčių inspekcijos atstovės vėl pakartotinai atliko patikrinimą. Visi dokumentai buvo bendrovės biuro patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) . Kontrolierius juos matė bei atliko jų patikrinimą tą pačią dieną. Patikros rezultatai užfiksuoti 2009-09-14 faktų fiksavimo pažymoje Nr. 185-96601, tas irgi yra pateikta. Tą pačią dieną 2009-09-14 VMI atstovės pateikė nurodymą Nr. 21-26-304-57 dėl įvairių dokumentų pateikimo. Tuo metu ji bendrovėje nebedirbo, todėl neturėjo teisės atlikti jokių veiksmų įmonės vardu. Įvykdyti reikalavimą laikė savo pareiga, nes visus įmonės veiklos metus taip elgėsi, todėl akcininkas G. J. pavedė savo įgaliojimu jai įvykdyti mokesčio administratoriaus nurodymą ir pateikti visus dokumentus. 2009-09-25 visi dokumentai buvo pateikti. Šį faktą įrodo 2009-09-25 bendrovės lydraštis Nr. 2009-09-25-1-2. Mokesčių inspekcijos atstovė L. O. raštu pažymėjo ant lydraščio, kad 2009-09-28 visi dokumentai gauti, taip pat sudarė 2009-09-28 VMI dokumentų poėmio aktą Nr. 185-1093-01. Netrukus, 2009-10-19 buvo gautas dar vienas mokesčio administratoriaus nurodymas, Nr. 21-26-305-4741, reikalaujant pristatyti dar visą eilę bendrovės dokumentų. Vėl akcininkas G. J. pagal 2009-11-02 įgaliojimą, pavedė A. L. pristatyti visus VMI reikalautus dokumentus. Tai įrodo 2009-11-02 UAB „(duomenys neskelbtini) lydraštis Nr. 2009-11-02-1-1, kuriame VMI atstovė L. O. pažymėjo apie dokumentų gavimą. UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentus mokesčio administratoriui pateikė daugybę kartų ir paaiškinimus, jei to reikėjo, o to ypatingai reikėjo 2009 m. pradžioje. Ji yra įsitikinusi, kad mokesčio administratorius turėjo visas galimybes nustatyti tiek UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos, struktūros dydį, kapitalą, įsipareigojimus, taip pat patikslinti mokesčio dydį, jei to būtų reikėję. Reikalavimai ir toliau buvo teikiami tiek jai, tiek akcininkui G. J., tiek direktorei L. V.. 2009-03-25 VMI operatyvaus patikrinimo pažymoje yra užfiksuotas UAB „(duomenys neskelbtini) bendrovės įsiskolinimas asmeniškai jai, J. J., virš 1 milijono, ši suma užfiksuota pakartotinai VMI pažymoje rugsėjo 14 d., Nr. 18596601. Tai įrodytas faktas, pagrįstas buhalteriniais dokumentais. Tai jų šeimos santaupos, kurios buvo investuotos į bendrovės veiklą, ir kurios liko nesugrąžintos iki šiol. Vien dėl šių lėšų investavimo slėpti bendrovės dokumentus, ar vykdyti nesąžiningą veiklą, nei akcininkui G. J., nei jai, kaip direktorei nebuvo jokio motyvo. Tiek ji, tiek kiti šeimos nariai dėjo visas pastangas. Dėl objektyvių aplinkybių, būtent, dėl licencijos prekybai alkoholiu bei tabaku, kas tuo metu sudarė net iki 70 procentų apyvartos, tolesnė įmonės veikla nebuvo galima. Dabartinė jos bendrovė, kuri dirba jau 4 metus, be šios srities lygiai taip pat negalėtų tęsti veiklos. Jie bendrovės bankroto neiniciavo, bankroto procedūrą iniciavo vienas iš smulkių kreditorių. Niekas, nei ji, nei sūnus G. J. niekada neklastojo jokių dokumentų, tai niekada nebuvo užfiksuota, visada veiklą vykdė sąžiningai ir atvirai. Ar 2009 m., ar 2010 m. kovo pradžioje G. J. tapo įmonės akcininkas. Ji turėjo kontrolinį akcijų paketą virš 50 procentų, o kiek G. J. įgijo, nepamena.
Ji prašė L. V., kad būtų įmonės direktore. Tuo metu buvo aišku, kad UAB „(duomenys neskelbtini) veiklos tęsti negalės, ekonomiškai išsilaikyti neturėjo jokių šansų. Todėl, jie šeimoje tarėsi, kaip iš tos situacijos išeiti. Buvo manoma, kad šią įmonę būtų galimą panaudoti kitai veiklos sričiai. Sūnus G. J. ketino kurti savo verslą ir su ta mintimi, naujai įmonei reikėjo investicijų, šeima jų neturėjo, todėl, buvo priimtas, mano, racionalus sprendimas - panaudoti naujo verslo vystymui jau esamą bendrovę. Pagal įstatymus administracijos vadovas turi būti bendrovėje. Bankrutuojančioje bendrovėje jiems nepavyko greitai surasti žmogaus, tikėjosi, kad per tam tikrą laiką suras gal kitą direktorių, nors tikėjosi, kad L. V. ir pati būtų likusi, jei būtų sugebėjusi tą daryti. L. V. nebuvo perduoti buhalterinės apskaitos dokumentai. Dokumentai buvo laikomi biuro patalpose, ten yra 4 kabinetai. Dokumentai nedingo. A. L. turėjo savo kabinetuką biure, tas kabinetas buvo atlaisvintas ir dokumentai išnešti į kitus kabinetus tik tada, kai atsirado UAB „Via domina“ ir ji pradėjo tvarkyti naujos įmonės veiklą. Liudytoja kalbėdama, kad biure tų dokumentų nematė, turėjo omenyje savo mažą kabinetuką, bet jokiu būdu, ne biuro patalpas. Ji šiuo metu atvykusi ir pasiruošusi patikslinti savo parodymus. A. A. pavardė girdėta. Žino, kad jis nupirko UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijas. Jie visi ieškojo pirkėjo, žinojo, kad toks pretendentas atsirado ir, kad toks buvo, ir kad įvyko sandoris. Su pačiu A. A. neteko bendrauti. Neprisimena, kas jai pasakė, bet, žinojo, kad toks asmuo yra. Nesupranta, kodėl kaltinamas sūnus. Pati žinojo, jei vyks sandoris, reikia paruošti dokumentus, kiek žino, juos sutvarkyti, perduoti, kiek žino, tai ir buvo padaryta. Yra tikra, kad pirkėją A. A. matė sūnus. Įmonės pirkimas ekonomiškai buvo patraukus dėl didelio įsiskolinimo jai. Skolos buvo nedidelės, mokesčių įmonėje neliko, nes iki paskutinio momento mokėjo. Tas didelis įsiskolinimas buvo patraukli aplinkybė, nes, jei kažkas įsigijęs įmonę, sugebėtų atstatyti veiklą, tai duoda galimybę iš įmonės veiklos gauti tuos pinigus. Buvo smulkių kreditorių, keletas šimtais ir tūkstančiais, ir vienam iš tiekėjų apie 20 000 Lt. Neatsimena, ar atsiskaitė su kreditoriais, su visais tai tikrai ne. Nutiko taip, kad 2008 m. nuo pradžios iki pabaigos buvo priversta skirti didelį dėmesį sričiai, kurią turėjo Baltarusijoje, mažiau domėjosi UAB „(duomenys neskelbtini) “ veikla. Maždaug metų viduryje atvyko tabako ir alkoholio kontrolės specialistai. Kažkokiu nesuprantamu būdu alkoholio skyriuje, pas darbuotoją I. B. surado tris „Ledo“ degtinės butelius, kurių darbuotojos negalėjo pagrįsti įsigijimo dokumentais. Tai buvo pripažinta, kaip didelė įmonės pražanga, nors čia įmonė tikrai ne prie ko, jie dirbo sąžiningai. Nutiko taip, kad jiems nepavyko apginti įmonės interesų ir alkoholio bei tabako licencija buvo atimta. Ekonomiškai įmonei jokių šansų tęsti veiklą nebebuvo. (duomenys neskelbtini) gulėjo biure įmonės dokumentai. Jei keisdavosi akcininkai, jokių dokumentų perdavimo aktų nesudarinėjo. Tuo metu buvo prasta situacija, licencijos atėmimas buvo paskelbtas viešai, įmonė turėjo daug sunkumų.
2013-01-24 VĮRC savitarnos persiųstas pranešimas su pridedamų dokumentų kopijomis apie UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininkų ir vadovų pasikeitimus (t. 3, b. l. 49-70).
Šalies argumentai
Faktą apie A. A. paso praradimą ir kad jis kreipėsi dėl naujo paso išdavimo patvirtina Klaipėdos apskrities VPK Kretingos r. PK Migracijos poskyrio elektroniniu paštu pateiktas A. A. prašymas išduoti (pakeisti) pasą. A. A. prašymą gauti naują pasą pateikė 2008-08-07 (t. 3, b. l. 130-132).
Pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Jei asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą, jis pagal šį straipsnį atsako tik už nusikaltimus, kuriuos siekia padaryti apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą; jei šis asmuo apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą susitaręs su ūkio subjekto vadovu, pagal BK 222 straipsnį atsako tiek vadovas, tiek minėtas asmuo, apgaulingai tvarkęs buhalterinę apskaitą (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-346/2013). Pats kaltinamasis G. J. neigė padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau neneigė, jog buvo UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininku, jog buvo kažkokiu tikslu įdarbinęs direktore nuo 2010-03-24 L. V., tačiau pats detaliau įmonės veikla nesidomėjo, viską tvarkė tėvai. Akcininku tapo, nes taip norėjo tėvai. Akcijas pardavė kažkokiam žmogui, prisistačiusiam kaip A. A. 2010-03-24. Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. J. nuo 2009 m. gruodžio 23 d. tapo vieninteliu UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininku ir faktiniu įmonės vadovu. Taigi, šiuo atveju savo žinioje turėjo UAB „S(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentus pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str. 1 d., 19 str. nuostatas. Kaip matyti, UAB „(duomenys neskelbtini) “ tikrino Valstybinė mokesčių inspekcija ir tikrinimo metu nebuvo gauti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai (žiūr. operatyvaus patikrinimo pažyma), t.y. mokesčių administratoriaus padaryta išvada, kad esant toms aplinkybėms, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2010-06-22. Pagal teismų praktiką subjektas, kuris neišsaugo įmonės dokumentų, gali būti tiek buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė, taip pat tokios įmonės specialistai, tiek pačios įmonės vyriausiasis buhalteris, konkretus struktūrinio padalinio vadovas, buhalteris. Šioje byloje nėra duomenų, jog aptariamu laikotarpiu kiti asmenys būtų disponavę įmonės dokumentais. Kaltinamajam inkriminuojamas buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas. Už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. Pats paslėpimo faktas nereikalauja specialaus subjektiškumo. Nustatyta, kad Mokesčių inspekcija reikalavimus UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus siuntė ne vieną kartą, t.y. teikė 2009-12-31, 2010-01-21, 2010-02-01, 2010-03-04, 2010-03-05, 2010-03-16, 2010-03-18, 2010-03-29, 2010-03-30. Tiek liudytoja J. J., tiek kaltinamasis G. J. įmonės dokumentų nepateikimą Mokesčių inspekcijai teisino nežinojimu, kad privalo pateikti dokumentus, kad nebuvo tuo momentu, kai atėjo minėti reikalavimai, jie paskirti UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriais. Iš liudytojos J. J. parodymų, rašytinės bylos medžiagos matyti, jog jos kaip UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorės įgaliojimai pasibaigė dar 2009-09-04, tačiau Juridinių asmenų registras informuotas apie tai laiku nebuvo. Minėti mokesčių administratoriaus reikalavimai buvo siųsti J. J. vardu, tačiau, kaip minėta, dokumentai nei iš jos pusės, nei iš G. J. pusės pateikti nebuvo. Kaip minėta vieninteliu įmonės akcininku tapo G. J., kuris, kad ir neįformavus juridinių asmenų registro, tapo atsakingu ir už įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimą, jų pateikimą mokesčių administratoriui. Kaip minėta, trumpu laikotarpiu per aptariamą periodą, t.y. nuo 2010-03-24 į direktorės pareigas priimama L. V.. Liudytoja L. V. parodė, kad ją į direktorės pareigas pasiūlė būtent G. J., kuris jai paaiškino, kad reikės būti tik formaliąja direktore, jokių realių pareigų atlikti nereikės, kas ir įvyko. L. V. parodė, kad nuo 2003 m. lapkričio mėnesio iki 2010 m. kovo 30 d. ėjo UAB „(duomenys neskelbtini) “ pardavėjos pareigas, o nuo 2010-03-24, ji dvi savaites kaip tik buvo įdarbinta įmonės generaline direktore. Ji parodė, kad jai buvo žinomas Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimas apie dokumentų pateikimą, bet ji atsisakė pasirašyti, nes nebebuvo direktore nuo 2010 kovo 30 d., t.y. formaliai tebuvo direktore tik trumpą laikotarpį, nieko nedarė, jokių veiksmų neatliko. Tiek pati liudytoja L. V., tiek kaltinamasis G. J. parodė, jog L. V. tapus UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktore, jai jokie įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai dokumentų perdavimo-priėmimo aktu perduoti nebuvo. Konstatuotina, jog L. V. iš direktorės pareigų nebuvo atleista tinkamai, ilgą laiką nebuvo informuotas apie jos atleidimą Juridinių asmenų registras. Ji pati, kaip parodė, pareikalavo iš J. J., kad ją atleistų iš pareigų, tačiau to padaryta nebuvo, tik 2010 m. lapkričio mėnesį, t.y., praėjus 8 mėnesiams, kreipiamasi, kad L. V. būtų atleista iš direktorės pareigų. Liudytoja L. V. parodė, jog kalbėjosi su UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhaltere A. L., kuri pasakė, jog : „nepergyvenk, nes G. J. surado kažkokį A. A., ant kurio viską numes“. Liudytoja A. L. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ dirbo buhaltere, buhalterinės apskaitos dokumentai buvo jos darbo patalpose, kituose kabinetuose (duomenys neskelbtini) , ir buvo laikomi iki kitos įmonės UAB „V.D.“ įsteigimo, kai pradėjo dirbti šioje įmonėje, UAB „(duomenys neskelbtini) dokumentų jau nebebuvo. Šioje įmonėje direktore buvo ta pati J. J.. Apklausta papildomai jau teigė, kad įmonės dokumentai gal ir buvo ir vėliau įmonės patalpose, tik buvo išnešti iš jos kabineto. Byloje nustatyta, kad asmuo, kuris yra įvardintas UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje A. A. gyvena Islandijoje nuo 2008-09-01, iš Lietuvos išvyko tų pačių metų rugpjūčio pradžioje. Kaip parodė pats A. A. apklausoje pagal teisinės pagalbos prašymą, jis prieš išvykdamas ieškojo paso, niekur jo nerado, galimai buvo pametęs, todėl, išsiėmė naują pasą. Į Lietuvą buvo grįžęs tik vieną kartą, 2010-09-17. Su UAB „(duomenys neskelbtini) s“ niekada jokių reikalų neturėjo, apie bendrovę sužinojo tyrimo metu. Buvo paimti šio liudytojo rašysenos pavyzdžiai, specialisto išvadoje nustatyta, kad 2010-03-24 akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje A. A. nepadarė įrašo, tai įrašė kitas asmuo. Taip pat 2010-03-26 materialinių vertybių ir informacijos perdavimo-priėmimo akte A. A. vardas, pavardė parašyti ne jo ranka, jis šio dokumento taip pat nepasirašė. Taip pat, kaip pirkėjas A. A. irgi nepasirašė, o pasirašė kitas asmuo. A. A. parodymus patvirtino ir teisme apklausta jo motina. Kaltinamasis G. J. teigė, jog 2010 m. kovo mėnesį interneto ar skelbimų laikraštyje pagalba surado įmonės akcijų pirkėją, su kuriuo buvo susitarta dėl akcijų pirkimo-pardavimo aplinkybių. Buvo patikrinta ir tai, kaip įvyko, kokie buvo kontaktai konkrečiai su tariamu pirkėju. Kad pirkėjas A. A. buvo tariamas, nustatyta iš to, kad A. A. tuo metu nebuvo Lietuvoje ir minimų dokumentų negalėjo pasirašyti. Nei kaltinamasis, nei liudytojas A. J. negalėjo detalia papasakoti, kaip vyko dokumentų perdavimas. G. J. teigė, jog po akcijų pardavimo, visus UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentus išsivežė A. A.. Tačiau vėlgi neaišku, kokius dokumentus, kiek dokumentų, nes, kaip žinia, jau tuo metu, kai tapo vieninteliu akcininku, J.jablonskienei, nebebūnant minimos įmonės direktore, G. J. šios įmonės dokumentų neperėmė, dokumentų priėmimo – perdavimo akto nesudarė ir nepasirašė. Kaltinamasis G. J. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ turėjo skolų akcininkei 1 413 454 litus, dėl to reikėjo parduoti įmonę su akcininkės skola, su kitomis skolomis tiekėjams, su sąlyga, kad galimai naujas pirkėjas vykdys veiklą ir atgaivins įmonę. Nuo 2009 m. kovo mėnesio įmonė UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos nevykdė, turėjo didžiulių skolų tiekėjams. Taigi, G. J. negalėjo paaiškinti, kodėl įmonės akcijas pirko tariamas A. A., kuris po to nebuvo rastas ir dingo su visais UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentais. Ištyręs ir įvertinęs visas bylos faktines aplinkybes, teismas pripažįsta, jog kaltinamasis G. J. veikdamas tyčia, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį ir padarinius, tiksliai nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytoje vietoje, padirbo netikrus dokumentus, t.y., savo parašu patvirtino 2010-03-24 UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijų pirkimo - pardavimo sutartį ir 2010-03-26 bendrovės dokumentų, materialinių vertybių ir informacijos perdavimo-priėmimo aktą, ir tokiu būdu, patvirtindamas šiuos melagingus duomenis paslėpė UAB "(duomenys neskelbtini) " buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko kilo nusikalstami padariniai, t.y., negalėjimas iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2010-06-22. G. J. buvo vienintelis akcininkas, kuris nepaskyrė jokio kito vadovo, tapo aukščiausiu valdymo organu, šiuo atveju, vienintelis akcininkas, disponavo įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais. Už nusikalstamą veiką atsako tas asmuo, kuris fiziškai atlieka tuos veiksmus, o tai buvo padaryta kaltinamojo G. J.. Veikos savarankiškumas galbūt buvo įtakotas kaltinamojo šeimos narių, tačiau kaltinamas jis vienas, suvokia veikos pavojingumą ir padarinius.
Taigi, kaltinamojo nusikalstamos veikos baigtos, kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo G. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia, jog padarytos dvi nusikalstamos, tyčinės baigtos veikos. Viena veika apysunkė, kita nesunki. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Civilinių ieškinių byloje nėra. Kaltinamasis G. J. 34 metų amžiaus, aukštojo išsilavinimo, šiuo metu dirbantis įmonėje vadovu, vedęs, turi du mažamečius 2 ir 5 metų amžiaus vaikus, turi pastovią gyvenamąją vietą, socialiai integruotas, duomenų apie administracinį baustumą nėra, psichiatrinėse įstaigose nesigydė (t. 4, b.l. 129-130), anksčiau neteistas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam G. J. už abi nusikalstamas veikas tikslinga skirti baudos bausmes, kurios bendrintinos , vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, ir skirtina subendrinta bausmė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 232-233 straipsniais, -
nusprendžia:
pripažinti G.J. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:
pagal BK 222 straipsnio 1 dalį- 115 MGL (14 950 Lt) bauda;
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6 500 Lt) bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, jas apimant, ir skirti kaltinamajam G.J. subendrintą bausmę – 115 MGL (14 950 Lt) baudą.
Bauda turi būti sumokėta per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).
Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.
Baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nustatytą terminą sumokant baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos kodas 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.
Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Teismas išaiškina nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.