Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-01-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-175-865/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-01-14
Bylos Nr.
1-175-865/2014
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-00077-2010-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kaltinamasis
G. J.
Advokatai
Rolandas Mištautas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-175-865/2014Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00077-2010-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.10.; 1.2.29.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNU OSPRENDIS2014 m. sausio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Agnei Vaičiulytei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Kukaičiui,kaltinamajam G. J.,kaltinamojo gynėjui advokatui Rolandui Mištautui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

G.J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, reg. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), aukštasis, neteistas, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, anksčiau neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. J. nuo 2009-12-23 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), vieninteliu akcininku ir faktiniu įmonės vadovu, turėdamas savo žinioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, siekdamas sutrukdyti nustatyti juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo NR. IX-574 12 str. nuostatą - „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 str. 1 d. nuostatą „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose”, 19 str. nuostatas “apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtintus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų. Ūkio subjektų, perduodančių apskaitos dokumentus valstybiniam saugojimui, finansinė atskaitomybė saugoma nuolat, o ūkio subjektų, neperduodančių dokumentų valstybiniam saugojimui, finansinė atskaitomybė saugoma 15 metų”, veikdamas tyčia, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį, turėdamas tikslą apsunkinti įmokas ir mokesčius skaičiuojančioms institucijoms atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių paskaičiavimo teisingumo patikrinimą ir įvertinti komercinės, ūkinės, finansinės veiklos rezultatus, imitavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimą bei bendrovės dokumentų perdavimą A. A., tai yra, žinodamas, kad jis A. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų realiai neparduos ir buhalterinės apskaitos dokumentų neperduos, Vilniaus mieste tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pagamino netikrus dokumentus, t.y. savo parašu patvirtino 2010-03-24 UAB „(duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo – pardavimo sutartį ir 2010-03-26 bendrovės dokumentų, materialinių vertybių ir informacijos perdavimo-priėmimo aktą, ir tokiu būdu, patvirtindamas šiuos melagingus duomenis paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)s“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2010-06-22.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. J. neprisipažino savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir parodė, jog jis kaltinamas tokiais dalykais, kurių, mano, nepadarė. Jo tėvai vykdo atskiras veiklas, mama vykdė prekybinę veiklą, jis toje veikloje nedalyvavo, tik realiai padėdavo gyvenimiškose situacijose, kaip buityje, versle, kai jo paprašydavo. Jis savo tėvais pasitiki, mano, jie patikimi, bet jo veikla tuo ir pasibaigė. Jo paprašydavo padėti, tvarkydavo kompiuterinį ūkį, ūkį, prižiūrėjo kompiuterinius tinklus ir įrangą, tai jo darbo sfera. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas jis kažkuriuo metu buvo, bet kada, nepasakys. Nežino, nepamena, ar 2009-12-23 tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku. Jei neklysta akcininku tapo tėvų prašymu. Jis veiklos nevykdė, tik padėjo tėvams. Kiek prisimena, jis kažkiek akcijų turėjo, kažkiek turėjo jo seneliai. Kiek akcijų turėjo seneliai, nepasakys. Kažkuriuo momentu buvo vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Ilgą laiką įmonės direktorė buvo jo mama, o kaip, kada ir kas keitėsi įmonėje, jis nesprendė ir neprisimena. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 4, b.l. 92-95), parodė, jog jam sunku pasakyti, ar teisingai parodė ikiteisminio tyrimo metu, nes apklausoje dalyvavo pirmą kartą gyvenime, patyrė moralinį spaudimą, į keletą klausimų jo atsakymai buvo performuluoti tardytojos. Kaip jis atsakė, reiškiasi, tuo metu taip ir manė. Nežino, kodėl L. V. tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Formaliai, turbūt, ją paskyrė direktore, bet realiai nieko nevykdė, o talkino tėvams. Su tėvais yra aptarinėję situaciją įmonėje, kad sekasi prastai, bandė atidaryti savo verslą. Nežino, kodėl L. V. paskyrė įmonės direktore. Kiek prisimena, niekas nieko jai neperdavinėjo, jokių įmonės dokumentų, kaip viskas buvo biure, taip viskas ir liko. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas pardavė, tik nepamena, kada. Jei neklysta, asmuo, kuriam pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)s“ akcijas, asmens pavardė – A., o vardo nežino. Kai tėvais nusprendė, ką darys su įmone, jie nusprendė, berods, duoti skelbimus, dėl akcijų pardavimo. Jis davė skelbimus į internetines svetaines, į skelbimų portalus, kur buvo nemokami skelbimai, ar www.skelbiu.lt, ar www.skelbk.lt., neprisimena, į kurį nemokamą portalą įdėjo. Po to paskambino žmogus, domėjosi dėl įmonės, šiek tiek klausinėjo apie įstatinį kapitalą, ar įmonė vykdo veiklą, ar turi skolų. Jam išdėstė sąlygas, ką jam buvo pasakę tėvai, kad norėtų atgauti dalį motinos skolos. Kiek prisimena, skola mamai buvo virš milijono. Iš jų pusės buvo prašyta 10 procentų iš karto, po atgavimo fakto. Žmogus pasakė, berods, kad atskambins, po to jis skambino, atrodo, dar antrą kartą, ir klausė, ar jie sutinka pasirašyti skolos perdavimą iš karto. Jų sąlyga buvo ta, kad skolą perleis tada, kai pirkėjas sutvarkys visus juridinius klausimus. Tikslios datos, kada įvyko akcijų pardavimas, nepamena. Akcijų pardavime dalyvavo jis ir A.. Nežino, kodėl tuo metu nedalyvavo tėvai, gal jų nebuvo. Jam atrodo, už 1000 Lt pardavė akcijas. Turbūt, teisingai, kad akcijų pardavimo sutarus buvo pasirašyta 2010-03-24. Kas buvo tuo metu įmonės direktoriumi, nežino. Įmonės dokumentų atvažiavo pasiimti tas pats asmuo, kuriam pardavė akcijas, jis skambino, jam atrodo, išėjo jo pasitikti, jam perdavė gal dokumentų perdavimo aktą tuo metu. Dalį dokumentų atidavė vėliau, po dokumentų pakrovimo, o krovimo metu kokią dokumentaciją atidavė, netikrino, krovė dėžes ir tiek. Jis nežino, ar turėjo teisę kaip akcininkas prieiti prie įmonės dokumentų. Vėliau pirkėjui atidavė likusius daiktus, kompaktas lyg kažkoks buvo, banko įsijungimo generatorius, antspaudas, jam atrodo. Negali pasakyti, ar L. V. žinojo, kad atiduodama dokumentacija, greičiausiai, kad ne. Nežino atsakymo, ne jis tvarkė, greičiausiai tėvas tvarkė reikalus, kad L. V. buvo priimta į darbą, kaip direktorė. Jis formaliai tik pasirašydavo dokumentus, o tėvai viską tvarkė. Jis su L. V. apskritai nekalbėjo apie jos tapimą direktore. Tėvai paruošė dokumentus, juos atspausdino, pasirašė, L. V. tapo direktore. Jis asmeniškai apie jos tapimą įmonės direktore su L. V. nekalbėjo. Mano, V. apie tai kalbėjo arba su motina, arba su tėvu. Ne jis ruošė sutartį, kad L. V. tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, tik ją pasirašė, greičiausiai, sutartį ruošė tėvas. Nežino, ar buvo nurodytas dviejų savaičių terminas, kuriam L. V. buvo priimta kaip direktorė. Negali atsakyti, kodėl mama nebuvo iškart išregistruota iš registro, jis tų dalykų nesprendė, jo veiksmai buvo formalūs, pasirašė tam tikrus dokumentus ir viskas. Formaliai mamos atleidimą iš pareigų pasirašė jis. Žino, kad VMI (valstybinės mokesčių inspekcijos) patikrinimai buvo, kažkokie dokumentai jiems buvo vežami. Buvo reikalavimai lyg ir jam, prašė motinos, kad ji sutvarkytų tuos reikalus, kad jam ateityje nekiltų problemų. Jis nedarė nieko dėl VMI reikalavimų, nes tų reikalavimų neturėjo, tik žodiškai apie juos žinojo. Iš motinos greičiausiai, apie juos žinojo. Aš apie tai nieko neišmano. Jo išsilavinimas tarptautinis verslas, buhalterijos pagrindai buvo viename semestre. Jam buvo neaiški pati procedūra dėl tų VMI reikalavimų, neaišku, kokius dokumentus jiems reikėjo pateikti. Jis nebuvo susipažinęs su reikalavimais. Taip nusprendė jo šeima, kad reikia parduoti įmonės akcijas. Jis IT specialistas, jam patalpinti skelbimą į svetainę nėra problemų. Jei neklysta, gavo iš tėvo pirkimo-pardavimo sutartį. Perduoti dokumentus nesunku. Jis apie VMI reikalavimus nieko nesupranta, į tuos reikalavimus sureagavo taip, kad pasakė motinai, kad ji tvarkytų, nes ji apie tai išmano. Nežino, kokie įmonės įsiskolinimai buvo kitiems kreditoriams. Niekam, nieko nepranešė ir negalvojo, nežinojo, kad kreditoriams reikia pranešti, kad parduoda įmonės akcijas. Kaip su kreditoriais buvo atsikaityta, nežino. Jis jokių veiksmų nevykdė, tėvai - nežino. Kaip suprato iš tėvų pokalbio, jie norėjo atsiimti bent jau dalį motinos skolos, todėl, buvo parduotos akcijos. Kad atsiimti skolą atgal iš įmonės, nereiktų mokėti mokesčių, tik klausimas, kas tą skolą atiims, bet, jei įmonė vykdys veiklą, tada bus galima tai padaryti. Gal yra žmonių, kurie gali atgaivinti veiklą, pavyzdžiui, pakeisti verslo sritį, kuri būtų pelninga ir atgaivinti įmonę. Jei jūs įsteigsite naują įmonę, uždirbsite milijoną, turėsite mokėti mokesčius, o jei jūs uždirbate milijoną įmonėje, kur yra milijono skola, kaip suprato iš tėvų pokalbio, žmogus išima skolą, nemokėdamas mokesčių. Kaip suprato iš tėvų pokalbio, skola, lyg, neapmokestinama. Negali paaiškinti aplinkybės, kad dokumentų pasak A. L. kovo mėnesį jau įmonėje nebebuvo. Jis pats pasirašinėjo akcijų pardavimo sutartį. Kaip jis gali surašyti dokumentų apyrašus, jei nieko nesupranta. Gal A. L. ir padėjo daryti apyrašus. Tėvai ir A. L. turėtų paaiškinti savo parodymus, ne jis. Dokumentus tvarkė jo tėvai, jis fiziškai net tose patalpose nebūdavo, atvažiuodavo tik retkarčiais, kai reikdavo padėti, ten net nedirbo. Kaip turi patikrinti A.o asmenybę. Jis rodė savo dokumentą, veikiausiai pažiūrėjo į jo vardą, pavardę, nuotrauką. Turbūt, pasą pateikė, jam taip atrodo, bet tiksliai pasakyti negali. Kaip gali kažką paaiškinti už kitą asmenį, kad A. paaiškino, jog tuo metu jo Lietuvoje nebuvo. Šiuo metu jis, G. J., dirba „Z“ įmonės direktoriumi. Jam atrodo, kad formaliai yra buvęs VšĮ „T. v.“ vadovu. Kiek laiko ten dirbo, nepamena, tai buvo 10-15 metų atgal. Nekilo jokių blogų veiklos padarinių, kada ten dirbo. Šiuo metu gauna 500-600 Lt., bet jį dar šiek tiek remia tėvai, dirba žmona, buvo tėvystės atostogose, nors pašalpa keitėsi. Turi keletą žemės sklypų, du automobilius, butas, kuriame gyvena, jų. Kai tapo UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininku, neperėminėjo buhalterinės apskaitos dokumentų. Tai jų šeimos ratas, taip nusprendė ir viskas. Nesigilino į buhalterinės apskaitos dokumentus, nes tai ne jo verslas, turi savo verslą. Telefonu VMI atstovai jam neskambino. Įmonė buvo registruota (duomenys neskelbtini). Įmonėje nebūna, dažniausiai biuras būna užrakintas, raktus turi darbuotojai, kiek žino paštininkai ateina ne į biurą, o tiesiai į parduotuvę.

Teisiamajame posėdyje liudytoja I. Ž. parodė, jog kaltinamasis jai nematytas, nežino, dėl ko yra pakviesta. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos parodymus, parodė, jog jos sūnus A. A. nebuvo grįžęs į Lietuvą pastaruoju metu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai negirdėta, apie šią bendrovę nieko nežino. G. J. - neteko girdėti tokios pavardės ir vardo. Nežino tokių faktų, kad sūnus būtų pirkęs kažkokias akcijas. Sūnus 2008-09-01 išvyko iš Lietuvos, po dviejų metų jis grįžo apie rugsėjo 1-3 d., pabuvo Lietuvoje apie 1 mėnesį ir išvyko vėl atgal į Islandiją, po to, daugiau Lietuvoje nebuvo. Sūnus buvo praradęs pasą, bet kada, nepamena, jis pats apie tai sakė, bet kaip jis gavo naują pasą, nežino. Sūnus gyvena Islandijoje. Sūnus iki išvykimo buvo samdomas, pavienis darbininkas. Nežino, ar jis buvo kokios bendrovės direktoriumi. Dabar sūnus niekur neregistruotas. Seniau buvo registruotas pas močiutę, adresu Kretinga, Lazdynų g. 8-47, bet jos butas jau parduotas. Ji tuo adresu negyveno, nežino, ar tuo adresu ateidavo kokie laiškai sūnui. Kiek ji žino, sūnus neturi paėmęs kreditų, paskolų. Nepamena, kada sūnus pametė pasą. Baublio gatvė jai nieko nesako. Sūnus lankė kursus, mokėsi islandų kalbą, tai tiesa. Nuo 2010-03-20 iki 2010-03-26 nebuvo sūnus parvykęs į Lietuvą, į Lietuvą jis grįžo 2010 m. rugsėjo ar spalio mėnesį. Neteistas jos sūnus. Nežino, ar anksčiau dar kada sūnus buvo praradęs pasą.

Teisiamajame posėdyje liudytoja L. V. parodė, jog kaltinamasis pažįstamas, tai jos buvusios darbovietės, direktorės J. J. sūnus. Prieš 3-4 m. išėjo ji iš darbo, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)s“, paskui UAB „V.d.“. Kiek žino, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl bankroto užsidarė, paskui atsidarė UAB „Via domina“. UAB „V.d.“ dirbo prekybos centro vadove, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo kokius 4 metus. Kai atėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, ten dirbo daug žmonių, o paskui ji liko viena, dar direktorė ir A. L.. J. J. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, o kaltinamasis jos sūnus. Jis kartais patvarkydavo kompiuterį, kiek žino, jis buvo įmonės akcininkas. Tikriausiai, buvo bankrotas, kad užsidarė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Labai laikinai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, ne ilgiau 2 savaičių. Tai buvo paslauga, kurios paprašė J. J.. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad šios paslaugos paprašė G. J., nes J. J. ten jau beveik nebuvo. Įmonė buvo įsikūrusi (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė prekyba. Nežino, ar bendrovė turėjo kokį turtą. Įmonės adresu buvo ir parduotuvė. Prekiavo ir maisto, ir ne maisto prekėmis. Kada tapo ji direktore, buvo priimtas įsakymas. Atlyginimas buvo tas pats, padidintas nebuvo. Buvo direktore 2-3 savaites. Kai buvo direktore, parduotuvė veikė. Kas po jos buvo direktorius, nežino. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad direktore buvo iki 2010-03-30, o pagal juridinių asmenų registre esančius dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore buvo iki 2010 m. lapkričio mėnesio. Ji nežinojo, kad išeiti iš tų pareigų šiaip negali. Apie tai, jog nepranešta apie jos atleidimą juridiniam asmenų registrui, nežinojo. Kiek ji žino, išėjo iš darbo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovės antspaudo nevaldė, jokie įmonės dokumentai jai nebuvo perduoti. Jokių funkcijų neatliko kaip direktorė. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad įmonės dokumentus matė adresu: (duomenys neskelbtini). Matė dokumentų aplankus, bet jų rankose nelaikė. Kai pati išėjo iš darbo, niekam nieko neperdavė, jokių įmonės dokumentų. Neturėjo naudos, kad buvo direktore. Šiaip sutiko būti direktore. Matėsi seniai, kad įmonės veikla žlunga. G. J. galvojo atgaivinti veiklą, todėl ir sutiko būti direktore. Kai buvo direktore, dirbo ji, nežino, ar finansininkė A. L. dirbo ir O. T., bet ji buvo motinystės atostogose. UAB „(duomenys neskelbtini) “ turėjo skolų, bet kiek, nežino. Nežino, ar įmonės kasoje buvo grynų pinigų. Ar įmonė kam buvo paskolinus pinigų, nežino. Pelno įmonė neturėjo. UAB „V.d.“ dirbo ji prekybos centro vedėja, šiuo metu ten nedirba. Patvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jie visi teisingi. Ji tik pasirašė dokumentus dėl išėjimo iš darbo, juos pateikė G. J.. Turbūt, pasirašė dokumentus pagal tokias datas, kurios buvo juose nurodytos. Neatsimena, ar be G. J. dar kas buvo, kai pasirašė dokumentus. Prie jos niekas jokių firmos dokumentų neperdavinėjo. Patalpose, Baublio g. 3B, Vilnius, matė įmonės dokumentus, kur anksčiau buvo direktorės kabinetas. Kai išėjo iš darbo 2010 m. kovo 30 d., daugiau įmonės patalpose nebuvo. Neprisimena, ar dar kas buvo kabinete, kai matė įmonės dokumentus. Niekas neprašė pasirašyti jokių dokumentų dėl dokumentų perdavimo. Nepažįsta A. A.. Dirbo UAB „V.d.“, ši firma buvo tose pačiose patalpose, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jos darbo vieta realiai tada nepasikeitė. J. J. ją įdarbino į UAB „V.d.“. Neprisimena, kiek praėjo po 2010 m. kovo 30, kai buvo įdarbinta į UAB „V.d.“. Prekyba vyko ir tęsėsi toliau. Keletą dienų buvo veikla nutrūkusi, vyko kažkokie skaičiavimai. A. L. taip pat buvo įdarbinta į UAB „V.d.“, ji buvo finansininkė, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai baigėsi direktoriavimo terminas, jai pradėjo plaukti šaukimai iš VMI, kad pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės dokumentus. Nepasirašinėdavo šaukimų, jų neimdavo, kaip gali imti, jei ji ne direktorė. Kažkam iš Jablonskių šeimos narių sakė, kad buvo neišregistruota kaip direktorė iš juridinių asmenų registro duomenų. Buvo pasakyta tokia frazė: „nepergyvenk, G. J. surado kažkokį A., ant kurio viską numes“. Tai buvo pasakyta eilinį kartą, kai jai atėjo šaukimas ar kažkas panašaus. Jai tada A. L. taip pasakė, kad girdėjo, kad tuos bus naujas direktorius, ji pasakė tą pavardę. Žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi skolų. Ji žinojo, kad negali apmokėti skolų, nes nebuvo pelno. Kai kurie tiekėjai pasikeitė, kai kurie liko, kai jau buvo UAB „V.d.“. Kaip įmonė atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininkais, nežino. Savo noru išėjo iš UAB „V.d.“, jai atrodo tais pačiais, 2010 m. Išėjo, nes buvo nelabai malonu dirbti. Kai buvo prasidėjęs ikiteisminis tyrimas su ja niekas nebendravo, nei A. L., nei Jablonskių šeima. Tuomet, pradžioje, ji įsidarbino pagal skelbimą laikraštyje, bendravo dėl darbo su J. J.. Direktorė buvo J. J., o įmone rūpindavosi finansininkė-apskaitininkė, nes J. J. labai daug laiko būdavo užsienyje. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad pirmą kartą išėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)s“ 2009-07-09. Dirbo pardavėja, paskui G. J. pasiūlė tapti direktore. Jis to paprašė ir tai buvo paslauga jam. G. J. J. tai ir žinojo, nežino. Būdavo dienų, kai jai reikėjo mokėti teikėjams, o vadybininkai nepriimdavo užsakymo, nes įmonė turėjo skolų. Tai buvo prieš pabaigą, prieš jai išeinant iš darbo. Kokia skola nežino, bet didelė, nes buvo daug tiekėjų, kuriems įmonė turėjo skolų. Kokia tai buvo suma, nepasakys. Nežino, ar J. J. žinojo, kad ji neišregistruota iš asmenų registro, kaip direktorė. Paskui, kai dirbo UAB „Via domina“, apie tai sakė J. J.. Jei reikėdavo sutarčių tiekėjams, kviesdavo finansininkę. Negali pasakyti, ar G. J. prie jos ruošė kokius dokumentus. G. J. neprašė jos nieko pasirašinėti, jokių dokumentų. Kai buvau direktore, negavo atlygio, tai buvo paslauga, nieko daugiau.

Teisiamajame posėdyje liudytoja A. L. parodė, jog kaltinamasis pažįstamas iš darbo santykių. Dirbo ji UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo kada neprisimena, atrodo, iki 2009 m. rugsėjo mėnesio. Dirbo vyr. finansininke. Įmonė buvo įsikūrusi(duomenys neskelbtini), vykdė mažmeninę prekybą, direktorė J. J.. Ji tvarkė įmonės apskaitą. Kažkokias sutartis ruošdavo. Buvo ji viena įmonės buhalterė. Jai atrodo, keletas akcininkų buvo. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad įmonėje įsidarbino 2002 m. sausio mėnesį. Ankstesnius parodymus patvirtina, jų neatsisako, nes dabar nelabai ką prisimena. Jai atrodo, buvo visokių metų įmonei, ir pelningų, ir ne. Stengėsi ji laiku pateikti visas ataskaitas. Įmonė ir parduotuvė buvo įsikūrusi adresu (duomenys neskelbtini). Kiek žino, įmonė nutraukė veiklą, nes buvo sustabdyta licencija prekiauti alkoholiu, buvo nuostolinga dirbti. Savo noru išėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini). Bendrovės dokumentai buvo biure. Ji biure turėjo savo kabinetą. Darbo metu, matyt, ji buvo atsakinga už finansinius įmonės dokumentus. Dokumentų buvo visur, nes per metus jų daug susikaupė. Direktorė būdavo biure, būdavo, kad išvažiuodavo į užsienį. Kai išėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, dokumentų priėmimo-perdavimo akto nepasirašė. Jai atrodo, J. J. buvo direktorė, kai ji išėjo. Išėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „V.d.“ ne iškart, po kelių dienų pertraukos. Ten dirbo vyr. finansininke. Viską UAB „V.d.“ pradėjo nuo nulio. Direktorė buvo J. J.. UAB „V.d.“ veikla buvo panašaus pobūdžio, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ir šiuo metu dirba UAB „V.d“, įmonė veikianti. Dokumentai visada buvo tvarkingai susegti ir sudėti į lentynas, į aplankus. Neprisimena, kas pasirašė jos atleidimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kas UAB „V.d.“ akcininkai, nežino. UAB „V.d.“ prekiauja alkoholiu. G. J. UAB „V.d.“ dirba vadybininku, o kuo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepamena. A.o pavardės neteko girdėti. Nežino, ar tai nuomojamos patalpos adresu (duomenys neskelbtini). UAB „V.d.“ užsiima mažmenine prekyba, pagrinde prekiauja maisto produktais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo biure, o kai ji pradėjo dirbti UAB „V.d.“, tų dokumentų jau nebebuvo. Kur jie buvo, nežino. Gal ir buvo akcininkų pasikeitimas, kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, neprisimena. L. V. dirbo kartu, ji buvo pardavėja. Pas juos dirbo daug žmonių, O. T. dirbo irgi pardavėja, bet paskui ji išėjo į dekretą. Frazė, kurią pasakė Alma, buvo, kad neva, jai nukris našta, nes G. J. surado, kažkokį direktorių A. A. pavardę kažkur matė. Kai ji paliko biurą ir išėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, dokumentai buvo lentynose, adresu(duomenys neskelbtini), keliuose kabinetuose. Dokumentų buvo nemažai, kiek, nepasakys, bet daug. Gal buvo savaitgalis, kai nebuvo darbe, paskui jai atėjus, dokumentų jau nebebuvo. Neklausė niekieno, kur dingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. Tęsė darbą toliau nuo nulio UAB „V.d.“. Žino, kad L. V. kažkokį laikotarpį buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Kai dirbo kartu, bendravo su L. V.. Ji ir buvo kviesta dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų. Ji taip ir sakė tyrimo metu, kad vieną dieną paliko visus dokumentus įmonėje, kitą kartą grįžusi, nieko nerado, jų jau nebuvo. Ji vieną kartą yra gavusi šaukimą, taip pat žinojo, kad ir L. V. yra kviečiama į Mokesčių inspekciją. Kažką kalbėjo su ja apie tai, bet ką konkrečiai, nežino. Neprisimena, kad būtų sakiusi, kad G. J. suras įmonei naują direktorių. Yra kažkur mačiusi A. pavardę, ar girdėjusi, bet su G. J. apie tai nekalbėjo. Po apklausų sužinojo A. pavardę. A. A. nėra mačiusi. Nematė, kad kas fiziškai perduotų UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentus. Nieko nežino apie 2010 m. kovo mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentų perdavimą. Nežino, ar buvo surašytas UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentų priėmimo-perdavimo aktas. Dokumentų perdavime nedalyvavo, kas ten dalyvavo, nežino. Neprisimena, kad G. J. jos prašytų išrašyti kokias sąskaitas-faktūras, ar lieptų priimti ir atleisti žmones. Yra numeravusi buhalterinius dokumentus, kai vyko Mokesčių inspekcijos patikrinimas. Kai dirbo, su L. V. dažnai bendravo, o kai ji buvo atleista, tai 1-2 kartus buvo susitikę. Nežino, ar ji pyko ant Jablonskių šeimos. Kažkada buvo įmonės patikrinimas. Tiksliai neprisimena, bet esminių pažeidimų nekonstatavo. Jai atrodo, vieną kartą įmonę tikrino Mokesčių inspekcija. Tvirtai teigia, kad girdėjo frazę iš Almos dėl A. suradimo. Papildomai parodė, jog nori patikslinti, ką netiksliai išsireiškė ano posėdžio metu. Sakė, kad nebuvo UAB “ (duomenys neskelbtini) ” dokumentų biure, bet jų, iš tikrųjų, nebuvo jos kabinete, jie buvo kituose kabinetuose, biure. Niekada nemąstė, kas būdavo anksčiau, o grįžusi namo, po teismo, viską apmąstė. Patalpose, turėjo, omenyje, kad jos kabinete nebuvo UAB “(duomenys neskelbtini) ” dokumentų. Gal ano posėdžio metu ne taip išsireiškė, nes seniai tai buvo. Gal iš susijaudinimo taip pasakė, kad nežino, kur buvo UAB “(duomenys neskelbtini) ” dokumentai. Neprisimena, kodėl taip pasakė. Neklausė, kur dingo dokumentai iš jos kabineto. Dokumentų nebebuvo kabinete. Kai atėjo dirbti į UAB “V.d.”, jos kabinete UAB “ (duomenys neskelbtini) ” dokumentų nebuvo, jie buvo kituose kabinetuose. Kuriuose kabinetuose, nežino. Viso patalpose 4 kabinetai. Negali konkrečiai pasakyti, kur buvo dokumentai, bet jos kabinete jų nebuvo. Kažkuriame kabinete buvo, bet kuriame, negali paskyti. Matė kažkuriame kabinete dokumentus. Kada numeravo dokumentus, nepamena. Jei gerai prisimena, bet negali garantuoti, kai nebedirbo, akcininkas G. J. vieną kartą prašė, pagal įgaliojimą pateikti mokesčiams dokumentus. Vieną kartą prisimena, kada numeravo dokumentus. Šį įgaliojimą matė, (pateiktas posėdžio metu, prokuroras parodo) pagal šį įgaliojimą numeravo dokumentus. Tiksliai nepasakys, gal viena numeravo dokumentus, neprisimena. Neprisimena, kad jai padėtų kažkas numeruoti. Neprismena, kad po to, (po 2009-11-02 įgaliojimo 5 mėnesius į priekį) turėtų fizinę prieigą prie dokumentų. Jai atrodo, vežė VMI dokumentus. Jai atrodo, jų neparsivežė atgal į biurą. Ji ne visus dokumentus vežė į VMI, dalį, kiti dokumentai liko biure. Iki kada likusius dokumentus matė biure, negali pasakyti. Buvo laikas, kai dokumentų nebebuvo išvis. Kiek iki to praėjo laiko, nepasakys. Neprisimena, nesidomėjo, ar kas švietė, numeravo, apžiūrinėjo tuos dokumentus. Nepamena, kad po to, kai buvo pateiktas įgaliojimas, turėjo kontaktą su tais dokumentais.

Teisiamajame posėdyje liudytoja J. J. parodė, jog kaltinamasis jos sūnus, parodymus duoti sutinka. UAB „(duomenys neskelbtini) “ vykdė mažmeninės prekybos ir maisto produktų gamybos veiklą nuo 2001 m. pradžios iki 2009 m. imtinai. Be maisto produktų bendrovė taip pat prekiavo alkoholiu ir tabako gaminiais. Per 9 metus bendrovės dokumentai kontroliuojančių institucijų buvo tikrinami ne vieną kartą, tame tarpe ir mokesčio administratoriaus. 2009 m. mokesčio administratoriaus patikrinimai tapo itin dažni. Iki 2009-09-04, kol dirbo bendrovės direktore, dokumentai tikrintojams buvo teikiami jos iniciatyva. Nuo 2009-01-14 iki 2009-03-25, tai yra, apie 2,5 mėnesio, mokesčio administratorius bendrovėje atliko pilną ūkinės-finansinės veikos patikrinimą už 4 metų laikotarpį, nuo 2005-01-01 iki 2008-12-31. Iš Mokesčių inspekcijos kovo 25 d. operatyvaus patikrinimo pažymos, Nr. 186-15, 5 lapai, matyti, kad bendrovė pateikė mokesčio administratoriui visus dokumentus už daugelį veiklos metų, nuo 2005-01-01. UAB „(duomenys neskelbtini) “ nebedirbo nuo 2009-09-04, tuo metu bendrovėje nebuvo nei vieno darbuotojo. 2009-09-14 Mokesčių inspekcijos atstovės vėl pakartotinai atliko patikrinimą. Visi dokumentai buvo bendrovės biuro patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) . Kontrolierius juos matė bei atliko jų patikrinimą tą pačią dieną. Patikros rezultatai užfiksuoti 2009-09-14 faktų fiksavimo pažymoje Nr. 185-96601, tas irgi yra pateikta. Tą pačią dieną 2009-09-14 VMI atstovės pateikė nurodymą Nr. 21-26-304-57 dėl įvairių dokumentų pateikimo. Tuo metu ji bendrovėje nebedirbo, todėl neturėjo teisės atlikti jokių veiksmų įmonės vardu. Įvykdyti reikalavimą laikė savo pareiga, nes visus įmonės veiklos metus taip elgėsi, todėl akcininkas G. J. pavedė savo įgaliojimu jai įvykdyti mokesčio administratoriaus nurodymą ir pateikti visus dokumentus. 2009-09-25 visi dokumentai buvo pateikti. Šį faktą įrodo 2009-09-25 bendrovės lydraštis Nr. 2009-09-25-1-2. Mokesčių inspekcijos atstovė L. O. raštu pažymėjo ant lydraščio, kad 2009-09-28 visi dokumentai gauti, taip pat sudarė 2009-09-28 VMI dokumentų poėmio aktą Nr. 185-1093-01. Netrukus, 2009-10-19 buvo gautas dar vienas mokesčio administratoriaus nurodymas, Nr. 21-26-305-4741, reikalaujant pristatyti dar visą eilę bendrovės dokumentų. Vėl akcininkas G. J. pagal 2009-11-02 įgaliojimą, pavedė A. L. pristatyti visus VMI reikalautus dokumentus. Tai įrodo 2009-11-02 UAB „(duomenys neskelbtini) lydraštis Nr. 2009-11-02-1-1, kuriame VMI atstovė L. O. pažymėjo apie dokumentų gavimą. UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentus mokesčio administratoriui pateikė daugybę kartų ir paaiškinimus, jei to reikėjo, o to ypatingai reikėjo 2009 m. pradžioje. Ji yra įsitikinusi, kad mokesčio administratorius turėjo visas galimybes nustatyti tiek UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos, struktūros dydį, kapitalą, įsipareigojimus, taip pat patikslinti mokesčio dydį, jei to būtų reikėję. Reikalavimai ir toliau buvo teikiami tiek jai, tiek akcininkui G. J., tiek direktorei L. V.. 2009-03-25 VMI operatyvaus patikrinimo pažymoje yra užfiksuotas UAB „(duomenys neskelbtini) bendrovės įsiskolinimas asmeniškai jai, J. J., virš 1 milijono, ši suma užfiksuota pakartotinai VMI pažymoje rugsėjo 14 d., Nr. 18596601. Tai įrodytas faktas, pagrįstas buhalteriniais dokumentais. Tai jų šeimos santaupos, kurios buvo investuotos į bendrovės veiklą, ir kurios liko nesugrąžintos iki šiol. Vien dėl šių lėšų investavimo slėpti bendrovės dokumentus, ar vykdyti nesąžiningą veiklą, nei akcininkui G. J., nei jai, kaip direktorei nebuvo jokio motyvo. Tiek ji, tiek kiti šeimos nariai dėjo visas pastangas. Dėl objektyvių aplinkybių, būtent, dėl licencijos prekybai alkoholiu bei tabaku, kas tuo metu sudarė net iki 70 procentų apyvartos, tolesnė įmonės veikla nebuvo galima. Dabartinė jos bendrovė, kuri dirba jau 4 metus, be šios srities lygiai taip pat negalėtų tęsti veiklos. Jie bendrovės bankroto neiniciavo, bankroto procedūrą iniciavo vienas iš smulkių kreditorių. Niekas, nei ji, nei sūnus G. J. niekada neklastojo jokių dokumentų, tai niekada nebuvo užfiksuota, visada veiklą vykdė sąžiningai ir atvirai. Ar 2009 m., ar 2010 m. kovo pradžioje G. J. tapo įmonės akcininkas. Ji turėjo kontrolinį akcijų paketą virš 50 procentų, o kiek G. J. įgijo, nepamena.

Ji prašė L. V., kad būtų įmonės direktore. Tuo metu buvo aišku, kad UAB „(duomenys neskelbtini) veiklos tęsti negalės, ekonomiškai išsilaikyti neturėjo jokių šansų. Todėl, jie šeimoje tarėsi, kaip iš tos situacijos išeiti. Buvo manoma, kad šią įmonę būtų galimą panaudoti kitai veiklos sričiai. Sūnus G. J. ketino kurti savo verslą ir su ta mintimi, naujai įmonei reikėjo investicijų, šeima jų neturėjo, todėl, buvo priimtas, mano, racionalus sprendimas - panaudoti naujo verslo vystymui jau esamą bendrovę. Pagal įstatymus administracijos vadovas turi būti bendrovėje. Bankrutuojančioje bendrovėje jiems nepavyko greitai surasti žmogaus, tikėjosi, kad per tam tikrą laiką suras gal kitą direktorių, nors tikėjosi, kad L. V. ir pati būtų likusi, jei būtų sugebėjusi tą daryti. L. V. nebuvo perduoti buhalterinės apskaitos dokumentai. Dokumentai buvo laikomi biuro patalpose, ten yra 4 kabinetai. Dokumentai nedingo. A. L. turėjo savo kabinetuką biure, tas kabinetas buvo atlaisvintas ir dokumentai išnešti į kitus kabinetus tik tada, kai atsirado UAB „Via domina“ ir ji pradėjo tvarkyti naujos įmonės veiklą. Liudytoja kalbėdama, kad biure tų dokumentų nematė, turėjo omenyje savo mažą kabinetuką, bet jokiu būdu, ne biuro patalpas. Ji šiuo metu atvykusi ir pasiruošusi patikslinti savo parodymus. A. A. pavardė girdėta. Žino, kad jis nupirko UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijas. Jie visi ieškojo pirkėjo, žinojo, kad toks pretendentas atsirado ir, kad toks buvo, ir kad įvyko sandoris. Su pačiu A. A. neteko bendrauti. Neprisimena, kas jai pasakė, bet, žinojo, kad toks asmuo yra. Nesupranta, kodėl kaltinamas sūnus. Pati žinojo, jei vyks sandoris, reikia paruošti dokumentus, kiek žino, juos sutvarkyti, perduoti, kiek žino, tai ir buvo padaryta. Yra tikra, kad pirkėją A. A. matė sūnus. Įmonės pirkimas ekonomiškai buvo patraukus dėl didelio įsiskolinimo jai. Skolos buvo nedidelės, mokesčių įmonėje neliko, nes iki paskutinio momento mokėjo. Tas didelis įsiskolinimas buvo patraukli aplinkybė, nes, jei kažkas įsigijęs įmonę, sugebėtų atstatyti veiklą, tai duoda galimybę iš įmonės veiklos gauti tuos pinigus. Buvo smulkių kreditorių, keletas šimtais ir tūkstančiais, ir vienam iš tiekėjų apie 20 000 Lt. Neatsimena, ar atsiskaitė su kreditoriais, su visais tai tikrai ne. Nutiko taip, kad 2008 m. nuo pradžios iki pabaigos buvo priversta skirti didelį dėmesį sričiai, kurią turėjo Baltarusijoje, mažiau domėjosi UAB „(duomenys neskelbtini) “ veikla. Maždaug metų viduryje atvyko tabako ir alkoholio kontrolės specialistai. Kažkokiu nesuprantamu būdu alkoholio skyriuje, pas darbuotoją I. B. surado tris „Ledo“ degtinės butelius, kurių darbuotojos negalėjo pagrįsti įsigijimo dokumentais. Tai buvo pripažinta, kaip didelė įmonės pražanga, nors čia įmonė tikrai ne prie ko, jie dirbo sąžiningai. Nutiko taip, kad jiems nepavyko apginti įmonės interesų ir alkoholio bei tabako licencija buvo atimta. Ekonomiškai įmonei jokių šansų tęsti veiklą nebebuvo. (duomenys neskelbtini) gulėjo biure įmonės dokumentai. Jei keisdavosi akcininkai, jokių dokumentų perdavimo aktų nesudarinėjo. Tuo metu buvo prasta situacija, licencijos atėmimas buvo paskelbtas viešai, įmonė turėjo daug sunkumų.

-Tyrimo metu teisingai nurodžiau, kad 2009-03-12 G. J. tapo akcininku. Kai išėjo iš direktorės pareigų, dokumentų neperdavė, bet jie liko biuro patalpose. Jokio įmonės turto neperdavė išeidama iš direktorės pareigų, nes jo nebuvo. Įmonė veikė 9 m., todėl, viso turto reikėjo jau veiklos pradžioje. Į UAB „V.d.“ įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto nebuvo perduota, gal už 1000 buvo prekių parduota. Kadangi, Santariškės nėra iš gyvenamųjų rajonų, kuriame išgyventi vien iš prekybos buvo problematiška, pajamos buvo kuklios. 2006 m. ir vėlesni metai buvo labai patrauklūs nekilnojamo turto srityje. Šeima turėjo šiek tiek santaupų, jiems atrodė, kad reikia toliau vystyti įmonę ir šalia prekybinės veiklos pradėjo investicines veiklas. Taip buvo įsigyti du butai Paribio g. 23-36, ir Paribio g. 23-3, Vilniuje. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini) įsigijo butus su jų investicijomis. Butai buvo įsigyti nekilnojamo turto bumo laikotarpiu, kai pirkimai buvo vykdomi maksimaliomis kainomis. O pardavimas užtruko, nes jiems iškrito beveik metai laiko, kadangi, ji beveik tiek laiko buvo Baltarusijoje. Pardavimo momentas susiklostė krizės laikotarpiu, kada butų net už savikainą nebuvo įmanoma parduoti, nekalbant apie kažkokį uždarbį. Jei ji, kaip vadovė, tuos butus būtų pardavusi nuostolingai, tada būtų kaltinama už padarytą žalą įmonei. Todėl, tuos butus nupirko pati, už juos sumokėjo didesnę nei rinkos vertę. Nustatyta tvarka buvo atliktas turto vertinimas ir pagal dokumentuose pateiktą nustatytą turto vertinimo sumą sumokėjo. Šios operacijos buvo tokių aplinkybių rezultatas. Jos išsilavinimas spec. vidurinis arba nebaigtas aukštasis. Specialybė - buhalterinė apskaita. Yra skaičiusi Akcinių bendrovių įstatymą, bet negali pasakyti, kad dabar jį visą atsimena. Su buhalteriniu apskaitos įstatymu susipažinusi. Jos bendrovėje buvo vyr. finansininkė, kuri buvo atsakinga už apskaitą, o ji žinojo, kad reikia saugoti įmonės dokumentus, ką ir darė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės pareigų nevykdė nuo 2009 m. rugsėjo 4 d., ką rodo ir „Sodros“ duomenys, todėl, ir to darbo nedarė, tai yra, nepateikė duomenų į 2009-12-31, 2010-01-21, 2010-02-01, 2010-03-04 reikalavimus. Yra įsitikinusi, kad direktore jau tuo metu nebuvo. Už registrų centro veiksmus atsakyti negali. Tuo metu, nuo rugsėjo 5 d. dirbo UAB „V.d.“ ir vykdė šios bendrovės vadovės pareigas. Atkreipia dėmesį, kad net ir nebūdama vadove, iki tų minėtų reikalavimų ne vieną kartą teikė dokumentus VMI. Negali pasakyti, ar tie dokumentai, kuriuos prokuroras išvardino, jai yra žinomi, greičiausia, kad ne. Prisimena gal vieną atvejį, bet tikrai ne daugiau, kai po visų šių pateikimų buvo dar kažkoks nurodymas dėl pateikimo, bet jo neskaitė, nesusipažino. Neturi tų dokumentų, tų reikalavimų, negali pasakyti, ar jie jai žinomi. UAB „(duomenys neskelbtini) “ elektroninio pašto adresas buvo -(duomenys neskelbtini) Kol įmonė veikė, turėjo prieigą prie šio el. pašto adreso, vėliau, tuo nesidomėjo. 2009 m. gruodį – 2010 m. sausį galėjo prieiti prie šio el. pašto prieigos. 2010-01-21 jokių el. Laiškų, skirtų UAB „(duomenys neskelbtini) neskaitė, nes tos įmonės reikalų netvarkė. Pati nuėjo pagal akcininko įgaliojimą į Mokesčių inspekciją 2009-09-28. Nepamena, ar 2010 m. buvo VMI. Kad buvo VMI patvirtins, bet kada buvo, negali pasakyti. Investicinei veiklai VMI tikrino 2009 m. pradžioje, būtent, 2,5 mėnesio, skyrė labai didelį dėmesį, ir investicinė veikla po to patikrinimo paskui dar kartą buvo tikrinta. Įmonės vardu jokių veiksmų nedarė ir jokių veiksmų neatliko, po reikalavimų, nes nedirbo joje. Jokių veiksmų įmonės vardu neatliko. Neinformavo G. J., nesuprato, ką reikia pateikti VMI, jai nebuvo žinomi reikalavimai. Biure būna dažnai ir tie dokumentai ten buvo iki pardavimo dienos. Iš G. J. nieko nebuvo reikalauta, nesupranta šio klausimo. Neskaitė UAB „(duomenys neskelbtini) “ el. pašto, neturėjo tam laiko. L. V. direktore tapo kovo 15-16 d. Pagal aktus L. V. nebuvo perduoti įmonės dokumentai, bet jie liko įmonėje, biure. Bendrais bruožais įmonės veiklą visada žinojo. Ji prašė L. V. tapti UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadove. Ar G. J. to prašė, gal prašė, gal ir ne. Prašė L. V. tapti UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadove, kad įstatymiškai būtų galima tvarkyti įmonės dokumentaciją ir tikėdamasi, kad tai padės bendrovės veiklos atstatymui. Jai atrodė, kad stengdamasi ir dirbdama, skirdama laiko, su tam tikra pagalba L. V. sugebės atlikti šias pareigas, bent jau teorinę galimybę ji turėjo, juo labiau, nebuvo iš ko rinktis. Visi ieškojo visur vadovo, klausinėjo, kas galėtų tas pareigas užimti, norėjo, kad ta įmonė veiktų, turėjo tiesioginį suinteresuotumą. Kovo 16 d. nebuvo ji pati įmonės vadove. Nuo 2009-09-04 nebuvo vadove, nes tai buvo akcininkų sprendimas, pranešimas “Sodrai”. Į registrą kreipėsi, bet registras dėl kažkokių savų motyvų iškart to prašymo neįvykdė, kodėl, negali pasakyti. Su registru vėliau tas klausimas buvo išspręstas, tiesiog, pagal jų kreipimąsį jie neįvykdė prašymo iškart. Vėliau buvo įvykdytas. Kada, nepamena. Netęsė toliau direktorės pareigų, nes turėjo vykdyti UAB “V.d.” pareigas. Neregistravo dienos, iki kada biure matė UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentus, bet jie iki akcijų pardavimo A. ten buvo. Kaip jie iš ten iškeliavo, negali pasakyti, tuo momentu, kai įvyko perdavimas, nedalyvavo. Dokumentus matė ir jie buvo biure, o po sandorio, žinojo, kad sandoris įvyko ir nebandė žiūrėti tų dokumentų. Dokumentai nedingo, jie buvo perduoti pagal sutartį. Akcijų pardavime nedalyvavo, sandorio pasirašymo metu taip pat ne. Ruošė dokumentus. Juos numeravo, sudėjo į segtuvus gražiai. Ji surašė dokumentų apyrašus. Dokumentų buvo labai daug. Jai padėjo A. L. tvarkyti dokumentus. Dokumentų buvo labai daug, jie tvarkingai buvo sudėti ir iki tol, juos reikėjo tik sunumeruoti, tai neužėmė labai daug laiko. Nebuvo konrečios datos, kada tai darė. Kiekvieną dieną, kai leidavo aplinkybės, prie esamos vykdomos veiklos, tą darbą darė. Ji buvo suinteresuota šio sandorio atsiradimu, nes matė galimybę atgauti dalį savo investuotų lėšų. Jei pirkėjas domisi ir perka, kam jam ta makulatūra “ant durniaus”, mąstė gyvenimiškai. Įmonės vardu atlikti oficialius veikmus yra viena, o paimti techniškai sutvarkyti dokumentus, sudėti į segtuvus, galiausiai, tai buvo jos moralinė pareiga, kad dokumentai išliktų. Sandoryje nedalyvavo. Jie šeimoje bendrauja kiekvieną dieną ir, matyt, bebendraujant paaiškėjo, kad dokumentai jau sutvarkyti. Gal pernešė kokį segtuvą G. J., bet šiaip ji dokumentus ruošė. Suruošti dokumentai iki sandorio liko biure, 3 kabinetuose, didžiajame, mažiasniame ir mažajame sekretoriate. L. V., A. L., jos vyras, akcininkas G. J. ir ji galėjo matyti tuos dokumentus biure. Kaip įvyko dokumentų perdavimas, nedalyvavo, nematė. Jai nebuvo svarbus tas momentas, kai dokumentų nebeliko biure, pats svarbiausias momentas buvo, kad įvyko sandoris. Netvarkė reikalų susijusių su L. V. tapimu direktore, todėl apie pranešimus apie ją atitinkamoms institucijoms, negali nieko pasakyti. Tiksliai negali pasakyti, bet gal ir neprisidėjo L. V. prie dokumentų tvarkymo, ruošimo. L. V. prie dokumentų fiziškai prieigą turėjo, ji galėjo nueiti į biurą, juos pamatyti ir paliesti. Jos supratimu parodymai sutampa, bet gal iš susijaudinimo, A. L. nurodė truputį ne tas aplinkybes. A. L. kabinetas iš tiesų buvo pralaisvintas. Reikėjo pradėti vykdyti UAB “V.d” veiklą, todėl jos kabinetukas buvo atlaisvintas. Ji duodama parodymus turėjo omenyje, kad jos tuose trijuose kvadratuose nebuvo dokumentų, bet tai nereiškia, kad tų dokumentų nebuvo biure, (duomenys neskelbtini). Tvarkė su A. L. dokumentus, bet kokią dieną ir kokią valandą tai vyko, nepasakys, nežino. Registravimo darbo ji neatliko, gal paklausti reiktų liudininko A. J., dėl G. J. tapimo akcininku, kada ir kaip jis buvo registruotas. G. J. žadėjo išsiregistruoti pats naujas akcininkas. Kiek suprato, naujas akcininkas žadėjo pats išsiregistruoti registre. Negali pasakyti, šio darbo, dėl G. J. įregistravimo registre ji nedarė, neregistravo. Registravimo klausimų nežino. Pranešime “Sodrai” dėl L. V. tapimo vadove, nedalyvavo. Bendrais bruožais girdėjo, kad su L. V. išregistravimu iš registro buvo problemų, bet konkrečių aplinkybių nežino. Lygiai, taip pat, kaip savo laiku neišregistravo ir jos pačios. Jos tai nenustebino, nes jau taip yra buvę. Apie frazę, kad “rado kažkokį A., ant kurio viską numes” nieko negali paaiškinti, bet yra įsitikinusi, kad ji neatitinka realios situacijos. Niekas nieko neketino kažkam numesti. Buvo būtent taip, kaip sakė, ir ne kitaip. L. V. buvo gera darbuotoja, bet be galo impulsyvi asmenybė, yra girdėję iš jos ir anksčiau visokių išsireiškimų, neatitinkančių realybės. Nežino, nematė A., ar jis buvo Lietuvoje, ar ne, jo nematė. Žino, kad jokių klastojimų sūnus G. nedarė. Yra tuo tikra, žino, kokį sūnų užaugino. Negali pasakyti, ar A. parašas suklastotas, ar ne. Apie jokias klastotes nežino. Per visus 2009 m. vyko Mokesčių inspekcijos patikrinimai, o ypatingai dažni nuo 2008-2009 m. Gal su kokiu vienu pavedimu tikrinti įmonę yra susipžinusi, bet motyvų tikrintojai, dėl ko taip dažnai tikrina, nesakydavo, sakydavo, kad atėjo patikrinti, ir ką ji turi jiems pateikti. Subjektyvumo tikrinime tikrai buvo, tie patikrinimai veiklai tikrai trukdė. Buvo žmonių, kurie norėjo sutrukdyti įmonės veiklą. UAB “ (duomenys neskelbtini)” 2009 m. liepos mėnesį nustojo vykdyti ūkinę-komercinę veiklą. G. J. 2009 m. kovo mėnesį įsigijo akcijas. Kada G. J. buvo akcininkas, pajamų nebuvo, įmonė nevykdė aktyvios veiklos, jokios veiklos nebuvo, prievolės mokesčiams irgi nebuvo. Nuo 2009-09-04 jokių pajamų iš UAB “ (duomenys neskelbtini) ” negavo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. J. parodė, jog kaltinamasis jo sūnus, parodymus duoti sutinka. UAB „(duomenys neskelbtini) “ įmonė, kurioje ilgą laiką dirbo žmona, J. J.. Šioje įmonėje vieną kitą pagalbą teikė ir jis, konsultavo, ruošė dokumentų maketus. Įmonė veikė nuo 2001 m. ar 2003 m., tai yra, jau daugiau, kaip 10 m. Įmonė užsiėmė prekybine veikla, buvo parduotuvė, kuri įvairiomis prekiavo prekėmis, viename tarpe buvo, lyg kavinės padalinys, bet tas buvo gerokai anksčiau. Įmonės akcininkais buvo įvairūs asmenys arba įmonės. Žmona buvo vienintelė įmonės steigėja, jei neklįsta, o paskui atsirasdavo nauji akcininkai, arba asmenys, arba juridinės firmos. 2008-2009 m. akcininkų buvo kokie 4, bet įmonė turėjo problemų, nes paskutiniame etape ją pastoviai tikrindavo įvairios institucijos, rasdavo trikdžių įprastinei veiklai. Buvo atimta licencija, vėliau atstatyta, paskui vėl atimta ir šansų ją atstatyti buvo nedaug. Įmonė nutarė tos veiklos nebevykdyti, o sukurti naują įmonę ir ten tęsti naujos įmonės veiklą. Jei neklįsta, 2009 m. žmona tai padarė. Vienas iš įmonės akcininkų buvo sūnus G. J.. 2009 m. viduryje, kai įmonės veikla komplikavosi, o prekybinė veikla buvo perkelta į naujai sukurtą įmonę, mąstė ką daryti su ta įmone. Nutarė, kad įmonę reikia išsaugoti, kad bent dalinai atgauti įdėtas investicijas, nes buvo įdėta gana daug šeimos lėšų. Buvo rengiamas vienas tarptautinis projektas, turėjo vilčių, bet planas, deja, nepavyko. Kitas pamąstymas buvo, kad sūnus galvojo užsiimti internetine prekyba, kuo užsiima ir šiandien, buvo mintis panaudoti šią įmonę tai specifinei prekybinei veiklai. Darbuotojų buvo nedaug, o paskutiniu metu, turbūt, tik direktorė ir buhalteris, o nuo rudens neliko nei vieno darbuotojo, liko tik akcininkai, tarp kurių buvo ir jo sūnus. Nepavyko rasti veiklos galų, kurie garantuotų, kad įmonės veikla bus atstatyta, ir bus galimybė atgauti įdėtas lėšas. Tada nutarė, kad įmonę reikia parduoti. Tą lengviausia padaryti, kai akcijos vieno asmens rankose. Sūnus nupirko iš dviejų akcininkų akcijas, taip tapo vienu akcininku. Tada galvojome, ką daryti su įmone. Likviduoti neapsimokėjo, kelt bankroto bylą savo pačių prievole - nelogiška. Buvo sudėtinga situacija, todėl, vienintelis kelias buvo bandyti parduoti įmonę, kad po pardavimo būtų kokie nors šansai atgauti bent dalį įdėtų lėšų. Tai buvo padaryta 2010 m. pradžioje, pavasarį. Buvo dėti skelbimai į įvairias svetaines, tą darė sūnus, įdėtas skelbimas į spaudą, kad parduodamos įmonės akcijos. Pasitarė, kokiomis sąlygomis tai galėtų būti parduota. Toks įmonės pirkimas vargu ar ką domintų, nes įmonė neveikianti, tačiau turinti galimybių užsiimti prekybine veikla. Nutarė sudaryti palankias sąlygas pirkėjui, atiduoti su akcijomis, įsiskolinimu priklausančių žmonai, ir taip tikėtis bent dalinai atgauti lėšas. Įmonių buvo ir kitų, tuo pačiu metu jo kitose 5 įmonėse taip pat vyko patikrinimai, turėjo dar 4 bylas su VMI, kur ginčijosi, jokių priekaištų nerado. Taip buvo nuspręsta įmonę parduoti, atsirado pirkėjas, kuris norėjo nupirkti akcijas, su sąlyga, kad jam perleidžiama ir žmonai priklausanti skola. Su pirkėju bendravo sūnus, jis tik padėjo ieškoti, bet nieko nesurado. Jis talkino, kai buvo daromas sandoris, kai reikėjo pasirašyti sutartį. Buvo panaudoti sutarties maketai, kuriuos jis paruošė gal metai ar pusantrų atgal. Taip pat padėjo betarpiškai atiduoti, pakrauti dokumentus. Turėjo biurą, viename kambaryje buvo sudėta visa dokumentaciją, kurią per langą pakrovė į automobilį, kuriuo atvažiavo A. A.. Sutarčių trafaretai buvo paruošti seniai, gal 1-2 m. atgal, jie buvo naudojami įvairiose situacijose, kada jų reikėjo, tame tarpe, kai ir G. J. reikėjo įforminti sutartį su A. A.. G. J. yra kompiuterių specialistas. Kai kuriuos konsultacinius klausimus, kaip naujų įstatytų paruošiąs, įstatytų pataisymas, ruošdavo jis pats, padėdavo pildyti formalumus registre. Pateikė formą dėl L. V. priėmimo į darbą, taip pat vedė ginčus su registrų tarnyba, kai jie nenorėjo išregistruoti L. V. po jos atleidimo, po laikino įdarbinimo, argumentuodami tuo, kad nėra paskirtas naujas direktorius, bet tą ginčą laimėjo ir ji po pusmečio buvo išregistruota. Buvo rašomi raštai, einama į atitinkamus registro skyrius, šnekėta, turi keletą susirašinėjimo pavyzdžių. Registro tarnyba 2010 m. lapkričio mėnesį, po pusės metų, tenkino jų prašymą ir išregistravo L. V. iš registro kaip UAB „(duomenys neskelbtini) “ generalinę direktorę, (asmuo pateikia dokumentus). Tų raštų buvo ir daugiau, jis čia pateikė ne viską, jei teismui reiks, bus galima pateikti ir daugiau. Kai jie pateikė duomenis išregistruoti L. V., tai buvo kovo pabaiga, ir tuo metu, sūnus jau nebuvo akcininkas. Tada, tame pačiame prašyme užpildė blanką dėl naujo akcininko. Bet registrų tarnyba nepriėmė viso paketo, todėl nepakeitė duomenų nei apie generalinį direktorių, nei apie akcininką. Pakeitė tik metų pabaigoje, po ilgo susirašinėjimo ir ginčų. Matė žmogų, kuris priėminėjo dėžes, kurias jam padavinėjo, jis krovė jas į savo mašiną, mano, kad tai buvo A. A.. Nematė jo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Yra pasirašęs labai daug įvairiausių sutarčių ir niekada netikrino kito žmogaus asmens tapatybės dokumento. Nežino, ar įstatymai numato prievolę tikrinti asmens tapatybę pasirašant sutartį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo ruošiami porą dienų, juos ruošė žmona J., jis gal tik atnešė kokias dėžes. Paskui atvažiavo A. A. ir sukrovė į jo automobilį dėžes su dokumentais. Sutartis buvo pasirašyta, jei neklįsta, kovo 24 d., o po poros dienų, kokią kovo 26-27 d. buvo perduoti dokumentai. Dokumentų perdavime dalyvavo jis pats, sūnus ir A. A.. Žmogus, kuris atvažiavo. Mašina buvo ne lengvoji, o kaip anksčiau būdavo rusiškos „Latvijos“. Dokumentų buvo daug, gal 30-40 dėžių. Žino, kad buvo sudarytas dokumentų perdavimo aktas, bet jis jo sudaryme nedalyvavo. Jis krovė dokumentus, su A. A. bendravo sūnus. Dokumentų perdavimo aktas buvo, bet jį pasirašinėjo ne prie jo. Matė jau pasirašytą ir pačią sutartį, ir aktą. Kada buvo pasirašytas aktas, negali pasakyti, nematė. Dalyvavo tik kraunant dokumentus, porą dienų po sutarties pasirašymo. Nežino, kada buvo pasirašytas dokumentų perdavimo aktas. A. A. bendravo su sūnumi, kalbėjo jis su sūnumi, jis pats tik padėjo krauti dėžes. Privažiavo mašina prie lango, atidarė duris, išlipo žmogus, jie atidarė langą ir per langą krovė dėžes. Jie bendravo kraunant dokumentus, iš esmės jis (A. A.) krovė, jie padavinėjo dėžes. Matė, kaip atvažiavo mašina prie lango krauti dokumentų. Nežino, ar jis (A. A.) buvo užėjęs į biurą. Buvo paprasčiausiai krovimas, jis nesidomėjo, kas atvažiavo, vardo neklausė. Biure ūkinės patalpos, yra keli kambariai. Įėjimas į biurą yra nuo gatvės pusės, įėjimas į pagrindinį kambarį, paskui į kitus kambarius. Nuo gatvės pusės privažiavimas yra sudėtingas, nepatogus. Krovė iš to kambario dokumentus, kur, kai įeini yra pagrindinis kambarys, po dešine puse buhalterės kambarys, po kaire puse, kur yra kambarys, iš to kambario ir krovė. Gal jis (A. A.) buvo užėjęs į biurą ir sveikinosi su sūnumi, nežino, žino, ką jis darė, atsidarė langą ir krovė dokumentus. G. padavinėjo dokumentus, jis davė jam, jis krauna į mašiną. Toliau jis bendravo su sūnumi, kai sukrovėme dėžes, nežino, su juo pačiu nebendravo. Jis liko kambaryje, o tas žmogus su ta mašina nuvažiavo. Jei sąžiningai, neatsimena, kas vyko toliau po dokumentų sukrovimo. Jis liko tvarkyti kambarį, nes ten buvo betvarkė. Tuo metu, kai tvarkė kabinetą, jis (A. A.) užėjęs nebuvo. Yra kiemas, kampas, ir kada mašina išvažiuoja, nesimato. Ar jis iškart išvažiavo, ar pavažiavo ir sustojo, nežino. Pirkėjas atsirado po pokalbio su sūnumi. Sūnus pasakė, kad skambino žmogus, domėjosi, yra potencialus pirkėjas. Viskas vyko gana greitai, tą dieną, kai sūnus pasakė, tai turbūt, o 1-2 d., atvyko pirkėjas ir buvo tartasi dėl akcijų pirkimo. Jis pats skelbimą dėjo į laikraštį, arba į „Vilniaus diena“, arba „Lietuvos rytas“, arba „Respublika“. Skelbime buvo nuodyta, kad parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijos ir telefonas. Telefonas buvo nurodytas arba jo, arba sūnaus. 2008-2009 m. naudojo telefoną su kortele. Turėjo ne vieną telefoną tuo metu. Sūnus irgi turėjo ne vieną telefoną. Jie ir telefonais, ir kortelėmis keičiasi, tai, ar jis įdėjo savo, ar sūnaus, sunku pasakyti, greičiausiai savo telefono numerį įdėjo į skelbimą. Paskui sūnus pasakė, kad skambino pirkėjas ir teiravosi. Informacija buvo įdėta ne tik į skelbimą, į laikraštį, bet taip pat skelbimai buvo dėti į kitus šaltinius, į atvirus portalus, į kuriuos dėjo sūnus. Mano, kad skelbime buvo jo telefono numeris, bet, galbūt, tuo metu, tuo telefonu naudojosi sūnus. Logiška, kad dėjo savo telefono numerį. Į kitus portalus skelbimai buvo dėti, bet dėjo ne jis, o sūnus. Pirkėjas su juo pačiu nebendravo, jis atsirado per sūnų. Sūnus pasakė, kad skambino, žmogus teiraujasi dėl pardavimų. Jam nebuvo reikalo bendrauti su pirkėju. Akcijas pirko už simbolinę sumą, gal 1000 Lt. Skelbime kainos nebuvo. Metų pabaigoje, kai nutarė pardavinėti įmonę ir akcijas, svarstė, kaip galima būtų parduoti ir kokiomis sąlygomis, ko reikės pirkėjui. G. J. apie tai žinojo. Pagal skelbimą su niekuo nebendravo. Buvo gal 30-40 000 suma su mokesčiais visų kitų kreditorių be J. J.. Tiksliai nežino, bet pagrindinis įmonės skolininkas buvo žmona J., suma virš milijono litų, gal dar buvo vienas kitas smulkus skolininkas. Ar kasoje buvo pinigų nežino, greičiausiai, ne. 2009 m. įmonė veiklos beveik nevykdė, tai ir pelno nebuvo. Įmonė turto neturėjo. Įmonė turi skolų milijoną litų, bet pagrindinė skola žmonos. Jie bandė atgauti lėšas, gaivinant įmonės veiklą, nepavyko. Tada kelias arba likviduoti, arba parduoti. Parduoti įmonę su skolomis niekas nepirks, jei kažko nepasiūlai. Pasiūlė skolą perduoti pirkėjui, kreditorinį reikalavimą turi žmona, jis investuoja į akcijas ir jam perduodamas kreditorinis reikalavimas. Pirkėjas perima teisę į tą skolą. UAB „(duomenys neskelbtini) “ turėjo vieną stambų kreditorių – žmoną. Jie parduoda, jei jis nuperka įmonę ir sutvarko, persirašo registre akcininku, paskiria naują direktorių, jiems ta įmonė nebekaba, žmona perrašo jam kreditorinį reikalavimą su kokiu tai atlygiu, tarkim, 10 procentų. Čia, galbūt, gaus 100 000, jei naujasis akcininkas iš veiklos uždirbs milijoną. Ta įmonė veikdama sėkmingai, uždirbdama kitais metais 500 000, ji gali 400 000 išsimokėti sau skolą iš įmonės lėšų. Įmonė skolinga, bet jei ji gauna pajamas, atsiranda šaltinis skolos dengimui. Įmonė užsiėmė prekybine veikla. Jei jam pasiūlytų nupirkti įmonę, kurią jis nupirkęs už 1000 Lt., o įmonė turėtų kažkokį įstatinį kapitalą, ir gautų teisę į milijono skolą, jis tikrai sumokėtų ne 1000, ir per daug metų atsipirktų tos skolos. Jam atrodo, šios įmonės įstatinis kapitalas 160 000. Tikslas pirkti tokią įmonę iš įmonės ateities įplaukų. Rizika atitenka naujam savininkui, jis ją vertina, o jiems tokia proga, kad yra šansas atgauti šiek tiek lėšų. Mano, kad įmonė kovo 25 d. turto neturėjo, o kasoje nežino, ar buvo pinigų. Gal buvo antspaudas, kokie blankai. Pagal balansą registre yra užregistruotas įstatinis kapitalas 160 000. Paribio g. 23-36, Paribio g. 23-3, Vilniuje butus žino. Kai gavo lėšų, buvo nutarta, kad dalį lėšų žmona investuos į nekilnojamąjį turtą ir ji tą veiklą vykdė. Negali pasakyti, arba už įmonės, arba už žmonos lėšas buvo nupirkti tie butai. Gal kuris iš butų buvo atiduotas, dengiant dalį skolos J. J., nes dalis įsiskolinimo buvo dengtas vertybėmis. Dokumentus, susijusius su vertybiniais popieriais, nekilnojamu turtu, reikalavo registras gal iš kokių 7-8 įmonių, metų laikotarpyje tie dokumentai buvo pateikti. Kiek žino, dokumentai buvo pateikinėjami ne kartą ir ne du. Žino, kad reikalavimų buvo labai daug pateikti dokumentus, apie konkrečius 2010 m. reikalavimus nežino, šioje veikloje nedalyvavo. Pirkėjas atsirado labai greitai, per dieną-dvi nuo telefoninio pokalbio buvo pasirašyta sutartis. Nuo skelbimo įdėjimo praėjo nedaug laiko iki telefoninio pokalbio, tiksliai negali pasakyti, nes telefonu ne jis kalbėjo. Per 3-5 dienas išeina skelbimas laikraštyje. Sūnus tik informavo, kad yra pirkėjas, jam persiuntė sutarties trafaretą su tuščiomis vietomis, kad jis toliau tvarkytų tą sutartį, įrašytų duomenis ir formintų pirkimą-pardavimą. Jis pats to nedarė, nes nebuvo savininkas. Po dienos ar dviejų atsirado žmogus, kai sūnus apie jį pasakė. Kaip buvo pasirašomos sutarys, nematė, nedalyvavo. Kur tai vyko, nežino, Vilniuje. Sūnus telefonu pasakė, kad pasirašė sutartį, ir kad žmogus atvažiuos pasiimti po dviejų dienų dokumentų. Paskui padėjo ruošti dokumentus, nešė juos į kabinetą, pakavo. Ruošiami dokumentai buvo visuose kabinetuose, pagrinde pirmajame kabinete ir kur sėdi žmona. Pradžioje dokumentai buvo buhalterės kabinete, iki kol pradėjo juos ruošti, iki kovo 25-26 d. Dalis dokumentų buvo buhalterės kabinete, dalis žmonos kabinete, dalis dokumentų pirmame kabinete, gal keletas paskutiniame, ketvirtajame, kambaryje. Pagrinde dokumentai buvo direktorės ir buhalterės kabinete, ir pirmame. Kur buvo pagrindiniai dokumentai, negali pasakyti, ne jis juos dėjo, ne jis juos atrinkinėjo. Jis daugiau dirbo fizinį darbą. Buhalterė buvo A. L. ir dar viena, buvo du buhalteriai. Dokumentai buvo įvairiuose kabinetuose, tame tarpe, ir A. L.. Jie buvo surinkti iš kur, jis nežino, tai darė žmona, jis tik padėjo juos pakuoti, nešti ir dėti į mašiną. Dokumentų ruošimas truko kokius du gerus pusdienius. Žmona atrinkdavo dokumentus ir pasakydavo, kur sudėti. Dokumentų ruošime pagrinde bendravo su žmona, gal kokiame epizode dalyvavo buhalterė, nežino. Dokumentai buvo įvairių, ne visi jie buvo perduodami, nes ten buvo įvairių įmonių dokumentai. Žmona ruošė aprašą, duomenis aktui. Nekreipė dėmesio, kaip ji tai darė. Jis tvarkė dvi dienas. Mano, tai buvo dienos metas. Jis buvo pakuojant dokumentus į dėžes, dokumentus atrinkinėjo jam matant žmona, gal atrinkinėjo kiti žmonės, kai jo nebuvo. Jo darbas buvo sudėti dokumentus į dėžes. Jis dėjo į dėžes ir ruošė dokumentus atidavimui. Jam dalyvaujant buhalterė A. L. neprisidėjo ruošiant dokumentus, o kai jo nebuvo, nežino. A. L. kabinete dokumentai buvo. Mano, jos kabinete buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB „V.d.a“ dokumentai, gal ir kitų įmonių dokumentai. Mano, kad jos kabinete galėjo būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. Krovė paruoštus dokumentus iš įvairių kabinetų. Kai atvyko krovėjas iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ pusės buvau jis ir sūnus. Mano, kad buvo pasirašytas priėmimo-perdavimo aktas tada, kai buvo perduoti dokumentai. Pirma sužinojo, kad tokie pasirašyti dokumentai yra, kaip aktas. Tą dieną, kai dokumentai buvo perduoti, greičiausiai, jų nematė. Bet šiaip, be abejo, tuos dokumentus matė. Ne jis tvarkė sutartį su A. A., tarėsi ir kalbėjo sūnus, jis pats su juo nešnekėjo ir nebendravo. Jie šeimoje kalbėjo, kokiu būdu būtų galima parduoti ir sudominti pirkėją. Sūnus, turbūt, jam pateikė minimalią informaciją apie tai. Kai vyko dokumentų krovimas kažkokio ypatingo bendravimo apie pirkimą-pardavimą tarp sūnaus ir pirkėjo nepastebėjo, buvo tik minimalus bendravimas. G. J. bendravo su A. A., bet kokiais klausimais, nežino. Kai atvyko pirkėjas, G. persimetė keliais žodžiais su juo, privažiavo, atidarė langą ir pradėjo jam perduoti dokumentus, o jis priėminėjo. Tą akimirką apie akcijas jokių sąlygų ir kalbos nebuvo. Kai krovė dokumentus, tokio bendravimo, kaip ir nebuvo. Po pakrovimo tvarkė kabinetą, o tas žmogus nuvažiavo, bent jau nuo lango. Gana greitai po pakrovimo jis nuvažiavo, tiksliai laiko negali pasakyti, gal po 10-15 min. Po pakrovimo tvarkė kabinetą ir negirdėjo, nematė, ar sūnus bendravo su A. A. dėl akcijų. Kada, kas pateikė prašymą įregistruoti L. V., kaip vadovę, nepamena. Mano, kad buvo paduota registrui ją priėmus, kada ir kokią dieną, nepamena. Kas pateikė registrui informaciją, kad vienintelis akcininkas G. J., nepamena, bet gali būti, kad tą darant, kokiame nors tarpe dalyvavo ir jis pats. Kai pateikinėjo prašymą dėl L. V., užstrigo akcininko klausimus. Registre akcininkai buvo keli, nebuvo informacijos apie tai, kad G. J. yra vienintelis akcininkas, todėl, tai buvo trikdis. Registras nepriėmė paraiškos, nes G. J., kaip naujas akcininkas registre buvo keičiamas tuo pačiu metu, kada buvo išregistruojama L. V.. L. V. neišregistravo, nes nebuvo naujo direktoriaus, todėl registras nei direktorės neišregistravo, nei naujo akcininko neįregistravo. Dėl frazės, kad „viską numes ant kažkokio A. A.“, tai, mano, jas turi aiškinti L. V.. Nežino apie šią frazę nieko, tik žino, kad L. V. mėgo aštrias frazes. Gal turėjo kažkokius priekaištus dėl išregistravimo, tai natūralu, nes ji gaudavo VMI priekaištus, nors direktore ir nebebuvo. Apie A. A. parašų klastojimą nieko nežino, negali to komentuoti. Matė žmogų, kuris dalyvavo priimant dokumentus. Apie dokumentų suklastojimą nežino. Pakrovė žmogui dokumentus, tą žmogų laikė naujuoju akcininku, savininku. Kad pirkėjas yra A. A., taip buvo parašyta sutartyje. Tas žmogus, kuris dalyvavo dokumentų krovime, jį laikė A. A.. Jis pats jį laikė A. A..

L. O. T., kurios parodymai buvo pagarsinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsniu, ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini) s“ realiai dirbo nuo 2005-10-25 iki 2007 metų balandžio mėnesio. 2007 balandžio mėn. ji išėjo į dekretą. Visą darbo laikotarpį ji dirbo pardavėja. Taip pat žodžiu direktorė jai buvo pavedusi vykdyti pamainos vadovo funkcijas, t.y. užsakyti prekes, prižiūrėti, kad netrūktų prekių parduotuvėje. O. T. darbo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktore buvo J. J.. Kas buvo bendrovės akcininkai, nežino. Dėl atleidimo iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ į J. J. ji nesikreipė, nesikreipė ir į jokį kitą UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovą. Dėl atleidimo nesikreipė dėl to, kad tuo laikotarpiu, kai išėjo į dekretą bendrovė vykdė veiklą, todėl ir nerašė jokio prašymo. Kodėl apie jos atleidimą iš darbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini) “ VSDFV nepranešė UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovas, ji negali atsakyti, nes nežino. Ji buvo vaiko priežiūros atostogose ir jai nerūpėjo darbiniai klausimai. Prašymą atleisti ją iš UAB „(duomenys neskelbtini) “, 2010-06-11 ji pateikė VSDFV valdybai ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterei A. L.. Buhalterei prašymą teikė todėl, kad su ja bendravo ir dažnai susitikdavo. Prašymą atleisti ją iš darbo teikė todėl, kad norėjo užsiregistruoti darbo biržoje, bet biržos specialistai informavo ją, kad ji tebedirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir darbo biržoje jos registruoti negali. Kol ji buvo vaiko priežiūros atostogose UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo pradėta bankroto procedūra, todėl į darbą UAB „(duomenys neskelbtini) “ ji negalėjo grįžti ir norėjo užsiregistruoti darbo biržoje. A. A. ji nepžįsta ir šio asmens vardas ir pavardė jai nieko nesako (t. 3, b. l. 103).

Raštiškame paaiškinime A. A. nurodė, kad jis gyvena Islandijoje nuo 2008-09-01. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini)6. Išvykdamas iš Lietuvos 2008 metų rugpjūčio pradžioje ieškojo paso kelionei ir niekur nerado, todėl išsiėmė naują. Vieną kartą jis buvo grįžęs į Lietuvą tai buvo 2010-09-17. UAB „(duomenys neskelbtini) “ nėra nei girdėjęs, nei pirkęs, apie šią bendrovę sužinojo tik iš FNTT tyrėjos. Asmenų pavarde Jablonskiai jis nepažįsta. Taip pat A. A. nurodė, kad sutartyse vardas ir pavardė bei parašas įrašyti ne jo ranka (t. 3, b. l. 137-138).

Tikslu apklausti A. A. liudytoju ir paimti rašysenos ir parašų pavyzdžius buvo išsiųstas teisinės pagalbos pavedimas į Islandijos Respubliką. Islandijos pareigūnų apklaustas liudytoju A. A. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) tel. Nr. (duomenys neskelbtini) . Atsakydamas į klausimus, A. A. nurodė, kad niekada nepirko UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijų ir nė nežinojo, kad tokia įmonė yra. A. A. nurodė, kad niekada nepasirašinėjo šios įmonės akcijų pirkimo pardavimo sutarties ir dokumentų perdavimo aktą, kai šie dokumentai buvo pasirašyti jis jau buvo Islandijoje. Į Islandiją, nurodo A. A., jis atsikėlė 2008-09-01. 2010 rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje buvo nuvykęs aplankyti šeimos ir dalyvauti vestuvėse. Laikotarpiu 2010 m. kovo 20-26 dienomis į Lietuvą nebuvo išvykęs, ir Islandijos policija gali tai patvirtinti. Buvo išvykęs tik tą vieną kartą - 2010 spalį ar rugsėjį. A. A. nurodo, kad buvo pametęs dokumentus, pametė savo pasą prieš persikraustydamas į Islandiją. Jo niekad nerado ir turėjo gauti naują pasą, maždaug mėnuo iki kelionės į Islandiją. A. A. nežino ar pasą pametė ar jis buvo pavogtas. A. A. paaiškino, kad savo pasą saugojo namie, bet tą vasarą dirbo, kartais pasiimdavo su savimi į darbą, todėl nebežino nei kur, nei kada, nei kaip jį pametė. Tuo pačiu metu jis skyrėsi su žmona, todėl manė, kad galbūt pasas likęs pas ją namie, tačiau ir ten jo nerado. Apie UAB „(duomenys neskelbtini) “ iki su juo susisiekė Islandijoje prokuroras, kaip nurodo A. A., jis nieko nebuvo girdėjęs. G. J. jis nežino. Nepažįsta ir J. J., ir nežino kas jie tokie yra. A. A. paaiškino, kad niekada nebuvo nuvykęs į Baublio g. Vilniuje ir nieko ten nepažįsta. A. A., pateikus jam susipažinti 2010-03-24 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį kategoriškai paneigė pirkęs UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijas ir pasirašęs šį dokumentą, nors rašysena truputį panaši į jo. Bet jis tikrai nerašė savo vardo ir pavardės ant šio dokumento ir tai tikrai ne jo parašas. Pateikus susipažinti 2010-03-26 UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentų, materialinių vertybių ir informacijos perdavimo-priėmimo aktą, A. A., paneigė pasirašęs šį dokumentą, bet parašas truputį panašus į jo. Baigiant apklausą A. A. papildė, kad Lietuvoje turėtų būti jo nuotrauka, ir būtų galima paklausti liudininkų ir kitų, kurie pasirašo po minėtais dokumentais, ar jie atpažįsta jį nuotraukoje, kartu peržiūrėję ir kitų žmonių nuotraukas. Šie dokumentai akivaizdžiai suklastoti, nes juose ne jo parašas ir jis nieko nežino apie šias sutartis, nei apie žmones, nei apie įmonę. Su juo ši byla visiškai nesusijusi. A. A. nurodo, kad 2010 m. kovo 20-26 dienomis dalyvavo islandų kalbos kursuose, tad tuomet tikrai buvo Islandijoje (t. 4, b. l. 43-46).

G. J. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole buvo pateiktos penkių asmenų nuotraukos, iš kurių keturios nuotraukos nesusiję su tiriama baudžiamąja byla, o nuotrauka Nr. 5 yra A. A.. G. J. pasižiūrėję į nuotraukas nurodė, kad pateiktose susipažinimui nuotraukose jis neatpažįsta nei vieno asmens. Asmuo nuotraukoje Nr. 2 vizualiai šiek tiek panašus į asmenį, kuriam jis pardavė UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijas pagal 2010-03-24 sutartį ir perdavė bendrovės dokumentus, bet kad tai tas pats asmuo kategoriškai patvirtinti negali. Šioje nuotraukoje esančio asmens panaši šukuosena ir bendri veido bruožai, primena bruožus vyriškio, kuris pirko UAB „(duomenys neskelbtini) “. G. J. taip pat nurodė, kad vyriškiai, kurie atvaizduoti nuotraukose Nr. 4 ir Nr. 5 nepanašūs į UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijų pirkėją (t. 4, b. l. 109-111).

Vilniaus apskrities VMI 2010-06-22 operatyvaus patikrinimo ataskaitoje Nr. 430-2466 pateikta išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ atsakingi asmenys būdami atsakingi už UAB „(duomenys neskelbtini) “ apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų laikotarpio nuo 2005-01-01 iki 2010-06-22, juos sąmoningai slepia, ir trukdo mokesčių administratoriui tinkamai atlikti savo Funkcijas. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ padarytų BAĮ ir MAĮ pažeidimų ir dėl nepateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2010-06-22, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktūros. Operatyvaus patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini) “ atsakingiems asmenims įteikti mokesčių administratoriaus nurodymai dėl UAB „(duomenys neskelbtini) " buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimo ir paaiškinimų dėl vykdytos finansinės investicinės veiklos pateikimo, nurodymai nebuvo įvykdyti ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų laikotarpio nuo 2005-01-01 iki 2010-06- 22 operatyviam patikrinimui nepateikė, UAB „(duomenys neskelbtini) “ savo pareigų ir prievolių neatliko, todėl operatyvaus patikrinimas atliktas įvertinant operatyvaus patikrinimo metu surinktą medžiagą pagal: Inspekcijos duomenų bazių duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini) “ archyvinėje byloje esančią medžiagą, informaciją gautą iš trečiųjų šalių, Lietuvos bankų pateiktą informaciją, pagal surinktą informaciją iš kito mokesčių mokėtojo operatyvaus patikrinimo. Taip pat konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ tikrinta pagal VMI prie LR Finansų ministerijos raštą 2009-12-31 Nr. (21.13-32-3)-R-126338 dėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ finansinės investicinės veiklos ir sandorių su ūkio subjektais: UAB „M.a.“, UAB „A.s“, VĮ „T.v.“, Lietuvos muitinės tarpininkų asociacija“, UAB „M.p. .“ ir fiziniais asmenimis G. J., A. J. ir J. J.. UAB „(duomenys neskelbtini) deklaruojamu buveinės adresu buvo išsiųstas raštas 2010-01-21Nr. (11.2)-46-1984 UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriui ar įgaliotam asmeniui atvykti į Vilniaus apskrities VMI pasirašytinai susipažinti su operatyvaus patikrinimo pavedimu. Į raštą UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovai neatsiliepė, raštas atgal į VMI negrįžo. 2010-01-21 UAB „(duomenys neskelbtini) “ elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas elektroninis laiškas direktoriui ar įgaliotam asmeniui atvykti Inspekciją pasirašytinai susipažinti su operatyvaus patikrinimo pavedimu, elektroninis laiškas grįžo atgal su įrašu „neįmanoma pristatyti“. Pradėjus operatyvų patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadove pagal Inspekcijos duomenų bazėse turimus duomenis, buvo J. J., tačiau pagal SODRA duomenų bazėje turimus duomenis J. J. darbo laikotarpis UAB „(duomenys neskelbtini) “ nurodytas nuo 2001-12-07 iki 2009-09-04. Inspekcijai duomenų apie vadovų pasiokeitimą UAB „(duomenys neskelbtini) “ nėra pateikusi. Susiekus su J. J. mobiliuoju telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbio metu ji teigė, kad yra atleista iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini) “, bendrovei nebeatstovauja ir suteikti informaciją apie paskirtą kitą vadovą ir bendrovės atstovus atsisakė. J. J. deklaruojamu adresu: (duomenys neskelbtini) išsiųstas raštas 2010-02-01 Nr. (11.2)-46-3292 atvykti 2010-02-11 į Inspekciją ir pateikti informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini) “. Į išsiųstą raštą J. J. neatsiliepė, raštas atgal į Inspekciją negrįžo. 2010-02-26 J. J. pateikė trumpą paaiškinimą raštu „paaiškinu, kad aš neatstovauju UAB „(duomenys neskelbtini) “ nesu jos direktorė, taip pat nesu jos akcininkė“, suteikti bet kokią kitą informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini) “ atsisakė. J. J. pareiškė žodžiu, kad suteiks apie UAB „(duomenys neskelbtini) “ informaciją tik gavusi nurodymą raštu su suformuluotais klausimais. Todėl J. J. buvo paruoštas raštas ir deklaruojamu adresu: (duomenys neskelbtini) išsiųstas raštas Nr. 2010-03-04 Nr. (11.2)-46-8089 su klausimais dėl paaiškinimų pateikimo apie UAB „(duomenys neskelbtini) “ finansinę investicinę veiklą laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki atsakymų pateikimo dienos. Paaiškinimų į užduotus klausimus J. J. Inspekcijai nepateikė, raštas atgal į Inspekciją negrįžo. Juridinių asmenų registrui pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2009-09-02 visduotinio susirinkimo protokole nurodyti akcininkai G. J., A. K., A. kuncevičius. Kitų dokumentų ir duomenų apie akcininkų pasikeitimus UAB „(duomenys neskelbtini) “ Juridinių asmenų registrui iki 2010-03-05 pateikusi nebuvo. Pažymėtina, kad G. J. yra J. J. sūnus, o A. ir A. K. yra J. J. tėvai. 2009-10-28 UAB „(duomenys neskelbtini) vadovė J. J. Juridinių asmenų registrui pranešė, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu iš vadovės pareigų ji atšaukta nuo 2009-09-04, tačiau juridinių asmenų registras atsisakė išregistruoti vadovo duomenis, nes pateikti dokumentai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Kitų dokumentų ir duomenų apie vadovo pasikeitimą UAB „(duomenys neskelbtini) “ Juridinių asmenų registrui iki 2010-03-05 pateikusi nebuvo. Inspekcija turėdama informaciją iš Juridinių asmenų registro, kad J. J. 2010-03-16 dienai buvo UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktore, 2010-03-16 Inspekcijoje, dalyvaujant Inspekcijos specialistams, J. J. buvo supažindinta su UAB „(duomenys neskelbtini) “ operatyvaus patikrinimo pavedimu, tačiau pasirašyti pavedimą atsisakė. J. J. duotas mokesčių administratoriaus nurodymas 2010-03-18 Nr. (21.26)-304-1080 pateikti UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentus ir paaiškinimus apie UAB „(duomenys neskelbtini) “ investicinę veiklą. Su mokesčių administratoriaus nurodymu J. J. buvo supažindinta, dalyvaujant Inspekcijos specialistams, bet priimti ir pasirašyti atsisakė. J. J. duotas antras mokesčių administratoriaus nurodymas 2010-03-29 Nr. (21.26)-304-1174 pateikti paaiškinimus apie UAB „(duomenys neskelbtini) “ finansinę investicinę veiklą laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2010-03-24. Su mokesčių administratoriaus nurodymu J. J., dalyvaujant Inspekcijos specialistams, buvo supažindinta, bet priimti ir pasirašyti atsisakė. 2010-04-19 tarnybiniu pranešimu buvo kreiptasi į Nepriemokų išieškojimo skyrių su prašymu pasirašytinai įteikti buvusiai UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorei J. J. mokesčių administratoriaus nurodymą 2010-04-19 Nr. (21.26)-304-13-64 atvykti į inspekciją pateikti paaiškinimus raštu apie UAB „(duomenys neskelbtini) “ finansinę investicinę veiklą laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2009-09-04. Nepriemokų išieškojimo skyrius tarnybiniu raštu 2010-04-28 nr. (14.6)-39-6144 informavo, kad J. J. su mokesčių administratoriaus nurodymu supažindino, tačiau priimti ir pasirašyti nurodymą J. J. atsisakė. Operatyvaus patikrinimo metu pakartotinai patikrinus Inspekcijos duomenų bazėse turimus duomenis nustatyta, kad pakeista UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovė ir nuo 2010-03-17 UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktore tapo L. V.. Paskirtai vadovei L. V. UAB „(duomenys neskelbtini) “ deklaruojamu adresu registruotu paštu išsiųstas mokesčių administratoriaus nurodymas 2010-03-29 Nr. (21.26)-304-1175 pateikti UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentus, laiškas grįžo į Inspekciją su Lietuvos pašto žyma „Nežinomas“. UAB „(duomenys neskelbtini) “ informacijos apie pasikeitusią buveinės vietą Inspekcijai nepateikė ir kitos buveinės nedeklaravo. 2010-04-13 tarnybiniu pranešimu kreiptasi į Nepriemokų išieškojimo skyrių su prašymu pasirašytinai įteikti naujai UAB „(duomenys neskelbtini) s“ direktorei L. V. mokesčių administratoriaus nurodymą 2010-04-13 Nr. (21.26)-304-1320 atvykti į Inspekciją, pateikti UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentus paaiškinimus. Nepriemokų išieškojimo skyrius informavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorę L. V. rado, su nurodymu supažindino, tačiau pasirašyti nurodymą L. V. atsisakė. Taip pat dėl papildomos informacijos gavimo apie UAB „(duomenys neskelbtini) “ pasikeitusius direktorius buvo išsiųstas pakartotinas raštas Juridinių asmenų registrui 2010-03-30 Nr. (11.1)-46-11725. Pagal 2010-04-16 gautus patikslintus duomenis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ vieninteliu akcininku nuo 2010-03-24 įregistruotas G. J.. Pagal Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija, L. V. UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktore įregistruota nuo 2010-03-24, buvusi direktorė J. J. generaline direktore užregistruota laikotarpiu nuo 2001-12-07 iki 2010-03-24, įgaliojimų pabaigos data nurodyta 2009-09-04. Juridinių asmenų registras informavo, kad dokumentų ir duomenų apie akcininkų pasikeitimą UAB „(duomenys neskelbtini) “ iki 2010-04-15 pateikusi nebuvo. 2010-05-07 tarnybiniu pranešimu buvo kreiptasi į Nepriemokų išieškojimo skyrių su prašymu pasirašytinai įteikti UAB „(duomenys neskelbtini) “ vieninteliam akcininkui G. J. mokesčių administratoriaus nurodymą atvykti Inspekciją ir pateikti UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, paaiškinimus raštu į nurodyme pateiktus klausimus. Nepriemokų išieškojimo skyrius informavo, kad nuvykus buveinės adresu (duomenys neskelbtini) buvusi UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorė J. J., G. J. mama, paaiškino, kad nežino kur rasti UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininką (t. 1, b. l. 10-18).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-01-30 specialisto išvadoje Nr. 11-2541(12), konstatuota, kad 2010-03-24 akcijų pirkimo - pardavimo sutarties titulinėje pusėje rankraštinį įrašą „A. A.“ parašė ir apačioje violetinės spalvos dažomąja medžiaga pasirašė ne A. A., ne G. J., o kitas asmuo. 2010-03-24 akcijų pirkimo - pardavimo sutarties reversinėje pusėje, skiltyje „pirkėjas“ rankraštinį įrašą „A. A.“ parašė ir virš jo pasirašė ne A. A., ne G. J., o kitas asmuo. UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2010-03-26 dokumentų, materialinių vertybių ir informacijos perdavimo - priėmimo akto titulinėje pusėje įrašą „A. A.“ parašė ir apačioje violetinės spalvos dažomąja medžiaga pasirašė ne A. A., ne G. J., o kitas asmuo. UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2010-03-26 dokumentų, materialinių vertybių ir informacijos perdavimo - priėmimo akto reversinėje pusėje, skiltyje „pirkėjas“ rankraštinį įrašą „A. A.“ parašė ir virš jo pasirašė ne A. A., ne G. J., o kitas asmuo (t. 4, b. l. 82-86).

2011-03-29 pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą G. J. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2010-03-24 akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, 2010-03-26 UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentų, materialinių vertybių ir informacijos perdavimo - priėmimo aktą, pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijos parduotos ir dokumentai perduoti A. A. (t. 3, b. l. 39-41).

2011-03-30 pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą G. J. pateikė 2009-12-23 ir 2009-03-12 datomis surašytus UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijų pirkimo –pardavimo sutartis, pagal kurias jis įgyja bendrovės akcijas iš motinos J. J. ir senelių – Antano ir A. K. (t. 3, b. l. 42-48).

2013-01-24 VĮRC savitarnos persiųstas pranešimas su pridedamų dokumentų kopijomis apie UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininkų ir vadovų pasikeitimus (t. 3, b. l. 49-70).

2013-01-17 VSDFV raštu Nr. (7.31) 3-21384 pateikta informacija ir dokumentų kopijos apie L. V. ir O. T. atleidimą iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini) “ (t. 3, b. l. 72-74).

Raštiškame paaiškinime A. A. nurodė, kad jis gyvena Islandijoje nuo 2008-09-01. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) . Išvykdamas iš Lietuvos 2008 metų rugpjūčio pradžioje ieškojo paso kelionei ir niekur nerado, todėl išsiėmė naują. Vieną kartą jis buvo grįžęs į Lietuvą tai buvo 2010-09-17. UAB „(duomenys neskelbtini) “ nėra nei girdėjęs, nei pirkęs, apie šią bendrovę sužinojo tik iš FNTT tyrėjos. Asmenų pavarde Jablonskiai jis nepažįsta. Taip pat A. A. nurodė, kad sutartyse vardas ir pavardė bei parašas įrašyti ne jo ranka (t. 3, b. l. 137-138).

Šalies argumentai

Faktą apie A. A. paso praradimą ir kad jis kreipėsi dėl naujo paso išdavimo patvirtina Klaipėdos apskrities VPK Kretingos r. PK Migracijos poskyrio elektroniniu paštu pateiktas A. A. prašymas išduoti (pakeisti) pasą. A. A. prašymą gauti naują pasą pateikė 2008-08-07 (t. 3, b. l. 130-132).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Jei asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą, jis pagal šį straipsnį atsako tik už nusikaltimus, kuriuos siekia padaryti apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą; jei šis asmuo apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą susitaręs su ūkio subjekto vadovu, pagal BK 222 straipsnį atsako tiek vadovas, tiek minėtas asmuo, apgaulingai tvarkęs buhalterinę apskaitą (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-346/2013). Pats kaltinamasis G. J. neigė padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau neneigė, jog buvo UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininku, jog buvo kažkokiu tikslu įdarbinęs direktore nuo 2010-03-24 L. V., tačiau pats detaliau įmonės veikla nesidomėjo, viską tvarkė tėvai. Akcininku tapo, nes taip norėjo tėvai. Akcijas pardavė kažkokiam žmogui, prisistačiusiam kaip A. A. 2010-03-24. Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. J. nuo 2009 m. gruodžio 23 d. tapo vieninteliu UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininku ir faktiniu įmonės vadovu. Taigi, šiuo atveju savo žinioje turėjo UAB „S(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentus pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str. 1 d., 19 str. nuostatas. Kaip matyti, UAB „(duomenys neskelbtini) “ tikrino Valstybinė mokesčių inspekcija ir tikrinimo metu nebuvo gauti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai (žiūr. operatyvaus patikrinimo pažyma), t.y. mokesčių administratoriaus padaryta išvada, kad esant toms aplinkybėms, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2010-06-22. Pagal teismų praktiką subjektas, kuris neišsaugo įmonės dokumentų, gali būti tiek buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė, taip pat tokios įmonės specialistai, tiek pačios įmonės vyriausiasis buhalteris, konkretus struktūrinio padalinio vadovas, buhalteris. Šioje byloje nėra duomenų, jog aptariamu laikotarpiu kiti asmenys būtų disponavę įmonės dokumentais. Kaltinamajam inkriminuojamas buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas. Už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. Pats paslėpimo faktas nereikalauja specialaus subjektiškumo. Nustatyta, kad Mokesčių inspekcija reikalavimus UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus siuntė ne vieną kartą, t.y. teikė 2009-12-31, 2010-01-21, 2010-02-01, 2010-03-04, 2010-03-05, 2010-03-16, 2010-03-18, 2010-03-29, 2010-03-30. Tiek liudytoja J. J., tiek kaltinamasis G. J. įmonės dokumentų nepateikimą Mokesčių inspekcijai teisino nežinojimu, kad privalo pateikti dokumentus, kad nebuvo tuo momentu, kai atėjo minėti reikalavimai, jie paskirti UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriais. Iš liudytojos J. J. parodymų, rašytinės bylos medžiagos matyti, jog jos kaip UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorės įgaliojimai pasibaigė dar 2009-09-04, tačiau Juridinių asmenų registras informuotas apie tai laiku nebuvo. Minėti mokesčių administratoriaus reikalavimai buvo siųsti J. J. vardu, tačiau, kaip minėta, dokumentai nei iš jos pusės, nei iš G. J. pusės pateikti nebuvo. Kaip minėta vieninteliu įmonės akcininku tapo G. J., kuris, kad ir neįformavus juridinių asmenų registro, tapo atsakingu ir už įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimą, jų pateikimą mokesčių administratoriui. Kaip minėta, trumpu laikotarpiu per aptariamą periodą, t.y. nuo 2010-03-24 į direktorės pareigas priimama L. V.. Liudytoja L. V. parodė, kad ją į direktorės pareigas pasiūlė būtent G. J., kuris jai paaiškino, kad reikės būti tik formaliąja direktore, jokių realių pareigų atlikti nereikės, kas ir įvyko. L. V. parodė, kad nuo 2003 m. lapkričio mėnesio iki 2010 m. kovo 30 d. ėjo UAB „(duomenys neskelbtini) “ pardavėjos pareigas, o nuo 2010-03-24, ji dvi savaites kaip tik buvo įdarbinta įmonės generaline direktore. Ji parodė, kad jai buvo žinomas Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimas apie dokumentų pateikimą, bet ji atsisakė pasirašyti, nes nebebuvo direktore nuo 2010 kovo 30 d., t.y. formaliai tebuvo direktore tik trumpą laikotarpį, nieko nedarė, jokių veiksmų neatliko. Tiek pati liudytoja L. V., tiek kaltinamasis G. J. parodė, jog L. V. tapus UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktore, jai jokie įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai dokumentų perdavimo-priėmimo aktu perduoti nebuvo. Konstatuotina, jog L. V. iš direktorės pareigų nebuvo atleista tinkamai, ilgą laiką nebuvo informuotas apie jos atleidimą Juridinių asmenų registras. Ji pati, kaip parodė, pareikalavo iš J. J., kad ją atleistų iš pareigų, tačiau to padaryta nebuvo, tik 2010 m. lapkričio mėnesį, t.y., praėjus 8 mėnesiams, kreipiamasi, kad L. V. būtų atleista iš direktorės pareigų. Liudytoja L. V. parodė, jog kalbėjosi su UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhaltere A. L., kuri pasakė, jog : „nepergyvenk, nes G. J. surado kažkokį A. A., ant kurio viską numes“. Liudytoja A. L. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ dirbo buhaltere, buhalterinės apskaitos dokumentai buvo jos darbo patalpose, kituose kabinetuose (duomenys neskelbtini) , ir buvo laikomi iki kitos įmonės UAB „V.D.“ įsteigimo, kai pradėjo dirbti šioje įmonėje, UAB „(duomenys neskelbtini) dokumentų jau nebebuvo. Šioje įmonėje direktore buvo ta pati J. J.. Apklausta papildomai jau teigė, kad įmonės dokumentai gal ir buvo ir vėliau įmonės patalpose, tik buvo išnešti iš jos kabineto. Byloje nustatyta, kad asmuo, kuris yra įvardintas UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje A. A. gyvena Islandijoje nuo 2008-09-01, iš Lietuvos išvyko tų pačių metų rugpjūčio pradžioje. Kaip parodė pats A. A. apklausoje pagal teisinės pagalbos prašymą, jis prieš išvykdamas ieškojo paso, niekur jo nerado, galimai buvo pametęs, todėl, išsiėmė naują pasą. Į Lietuvą buvo grįžęs tik vieną kartą, 2010-09-17. Su UAB „(duomenys neskelbtini) s“ niekada jokių reikalų neturėjo, apie bendrovę sužinojo tyrimo metu. Buvo paimti šio liudytojo rašysenos pavyzdžiai, specialisto išvadoje nustatyta, kad 2010-03-24 akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje A. A. nepadarė įrašo, tai įrašė kitas asmuo. Taip pat 2010-03-26 materialinių vertybių ir informacijos perdavimo-priėmimo akte A. A. vardas, pavardė parašyti ne jo ranka, jis šio dokumento taip pat nepasirašė. Taip pat, kaip pirkėjas A. A. irgi nepasirašė, o pasirašė kitas asmuo. A. A. parodymus patvirtino ir teisme apklausta jo motina. Kaltinamasis G. J. teigė, jog 2010 m. kovo mėnesį interneto ar skelbimų laikraštyje pagalba surado įmonės akcijų pirkėją, su kuriuo buvo susitarta dėl akcijų pirkimo-pardavimo aplinkybių. Buvo patikrinta ir tai, kaip įvyko, kokie buvo kontaktai konkrečiai su tariamu pirkėju. Kad pirkėjas A. A. buvo tariamas, nustatyta iš to, kad A. A. tuo metu nebuvo Lietuvoje ir minimų dokumentų negalėjo pasirašyti. Nei kaltinamasis, nei liudytojas A. J. negalėjo detalia papasakoti, kaip vyko dokumentų perdavimas. G. J. teigė, jog po akcijų pardavimo, visus UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentus išsivežė A. A.. Tačiau vėlgi neaišku, kokius dokumentus, kiek dokumentų, nes, kaip žinia, jau tuo metu, kai tapo vieninteliu akcininku, J.jablonskienei, nebebūnant minimos įmonės direktore, G. J. šios įmonės dokumentų neperėmė, dokumentų priėmimo – perdavimo akto nesudarė ir nepasirašė. Kaltinamasis G. J. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ turėjo skolų akcininkei 1 413 454 litus, dėl to reikėjo parduoti įmonę su akcininkės skola, su kitomis skolomis tiekėjams, su sąlyga, kad galimai naujas pirkėjas vykdys veiklą ir atgaivins įmonę. Nuo 2009 m. kovo mėnesio įmonė UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos nevykdė, turėjo didžiulių skolų tiekėjams. Taigi, G. J. negalėjo paaiškinti, kodėl įmonės akcijas pirko tariamas A. A., kuris po to nebuvo rastas ir dingo su visais UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentais. Ištyręs ir įvertinęs visas bylos faktines aplinkybes, teismas pripažįsta, jog kaltinamasis G. J. veikdamas tyčia, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį ir padarinius, tiksliai nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytoje vietoje, padirbo netikrus dokumentus, t.y., savo parašu patvirtino 2010-03-24 UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijų pirkimo - pardavimo sutartį ir 2010-03-26 bendrovės dokumentų, materialinių vertybių ir informacijos perdavimo-priėmimo aktą, ir tokiu būdu, patvirtindamas šiuos melagingus duomenis paslėpė UAB "(duomenys neskelbtini) " buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko kilo nusikalstami padariniai, t.y., negalėjimas iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2010-06-22. G. J. buvo vienintelis akcininkas, kuris nepaskyrė jokio kito vadovo, tapo aukščiausiu valdymo organu, šiuo atveju, vienintelis akcininkas, disponavo įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais. Už nusikalstamą veiką atsako tas asmuo, kuris fiziškai atlieka tuos veiksmus, o tai buvo padaryta kaltinamojo G. J.. Veikos savarankiškumas galbūt buvo įtakotas kaltinamojo šeimos narių, tačiau kaltinamas jis vienas, suvokia veikos pavojingumą ir padarinius.

Taigi, kaltinamojo nusikalstamos veikos baigtos, kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia, jog padarytos dvi nusikalstamos, tyčinės baigtos veikos. Viena veika apysunkė, kita nesunki. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Civilinių ieškinių byloje nėra. Kaltinamasis G. J. 34 metų amžiaus, aukštojo išsilavinimo, šiuo metu dirbantis įmonėje vadovu, vedęs, turi du mažamečius 2 ir 5 metų amžiaus vaikus, turi pastovią gyvenamąją vietą, socialiai integruotas, duomenų apie administracinį baustumą nėra, psichiatrinėse įstaigose nesigydė (t. 4, b.l. 129-130), anksčiau neteistas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam G. J. už abi nusikalstamas veikas tikslinga skirti baudos bausmes, kurios bendrintinos , vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, ir skirtina subendrinta bausmė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 232-233 straipsniais, -

nusprendžia:

pripažinti G.J. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį- 115 MGL (14 950 Lt) bauda;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6 500 Lt) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, jas apimant, ir skirti kaltinamajam G.J. subendrintą bausmę – 115 MGL (14 950 Lt) baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).

Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.

Baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nustatytą terminą sumokant baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos kodas 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.

Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Teismas išaiškina nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė