- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-26
- Bylos Nr.
- eI3-3226-283/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00038-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.)
- Atsakovas
- R. V.
- Pareiškėjas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui R. V. dėl negrąžintų paramos lėšų ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėja, ir Nacionalinė mokėjimo agentūra) kreipėsi į administracinį teismą prašymu iš atsakovo R. V. (toliau – ir atsakovas, ir R. V.) priteisti 1 450,54 Eur negrąžintų paramos lėšų ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas pradedant 2019 m. gruodžio 27 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos. Pareiškėja nurodė, kad R. V. 2018 m. gegužės 22 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paraiška). Atsakovas deklaravo 71,61 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, ir 71,53 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (didesnio intensyvumo gamtinių trūkumų vietovėse) (toliau – Programos priemonė). Pareiškėja nurodė, kad Paraiška buvo vertinta, vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. 3D-220 redakcija) (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (2018 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. 3D-216 redakcija) (toliau – ir 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ taisyklės), Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3D-23 „Dėl Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašo patvirtinimo ir valdymo kontrolės institucijų paskyrimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. 3D-297 redakcija) (toliau – ir Aprašas), Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 „Dėl Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. 3D-53 redakcija) (toliau – ir Metodika).
Nacionalinė mokėjimo agentūra, pagrįsdama prašymą, nurodė, kad vertinant Paraišką, buvo nustatyta, jog R. V. priklauso mažesnė paramos suma dėl Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) nustatyto Aprašo 40 punkte numatyto valdymo reikalavimo pažeidimo. Iki 2018 m. spalio 5 d. atsakovui buvo apskaičiuota ir perduota mokėjimams bendra 10 325,84 Eur tiesioginių išmokų (pagrindinės tiesioginės išmokos, išmokos už pirmuosius hektarus, žalinimo išmokos) ir kompensacinių išmokų pagal Programos priemonę suma, o pagal Paraiškos duomenis ir atsižvelgus į tai, kad dėl nustatyto pakartotinio netyčinio Aprašo 40 punkte numatyto valdymo reikalavimo pažeidimo taikoma 45 proc. kompleksinio paramos susiejimo sankcija visoms paramos priemonėms, turėjo būti apskaičiuota ir perduota mokėti 7 823,26 Eur, t. y. 2 502,58 Eur mažiau. Nacionalinė mokėjimo agentūra teigė, kad, vadovaujantis Taisyklių 96 punktu ir 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ taisyklių 43 punktu, Paraiška buvo vertinama pakartotinai ir susidarė bendra 2 502,58 Eur dydžio grąžintinų paramos lėšų suma.
Šalies argumentai
Pareiškėja paaiškino, kad atsakovas, teikdamas Paraišką, įsipareigojo neteisingai apskaičiuotą ir išmokėtą paramos sumą grąžinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Nacionalinė mokėjimo agentūra 2019 m. liepos 18 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nustatė, kad R. V. susidarė 2 502,58 Eur grąžintinų paramos lėšų suma. Apie priimtą Sprendimą atsakovui buvo pranešta 2019 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skolos susidarymo ir dalies išskaičiavimo“. Pareiškėja paaiškino, kad Sprendime nurodyta grąžintinų lėšų suma (2 502,58 Eur) skiriasi nuo tos, kurią prašoma priteisti iš atsakovo (1 450,54 Eur), kadangi, taikant Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.2 punkte numatytą grąžintinų lėšų įskaitymą, 2019 m. liepos 26 d.-2019 m. gruodžio 27 d. laikotarpiu buvo išskaičiuota dalis atsakovui priklausančios mokėti skolos ir palūkanų. Nacionalinė mokėjimo agentūra paaiškino, kad, vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės) 14 ir 15.1 punktais bei Reglamento (EB) Nr. 809/2014 7 straipsniu, nuo 2019 m. gruodžio 27 d. pradėtos skaičiuoti 5 procentų palūkanos nuo R. V. negrąžintos 1 450,54 Eur skolos sumos.
Atsakovas R. V. iki teismo nustatyto termino atsiliepimo į prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas.
Byloje nagrinėjamas Nacionalinės mokėjimo agentūros prašymas iš R. V. priteisti 1 450,54 Eur negrąžintų paramos lėšų ir 5 procentų metines palūkanas nuo negrąžintų lėšų sumos, pradedant jas skaičiuoti 2019 m. gruodžio 27 d. iki kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Bylos duomenys patvirtina, kad R. V. 2018 m. gegužės 22 d. pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje deklaravo 71,61 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, ir 71,53 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (didesnio intensyvumo gamtinių trūkumų vietovėse).
Nacionalinės mokėjimo agentūros pateiktais duomenimis, iki 2018 m. spalio 5 d. R. V. buvo apskaičiuota ir perduota mokėti 10 325,84 Eur tiesioginių išmokų suma.
Nacionalinė mokėjimo agentūra, atlikusi R. V. pateiktos Paraiškos pakartotinę patikrą, nustatė, jog susidarė bendra 2 502,58 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma. Pareiškėja patikros metu nustatė pakartotinį netyčinį Aprašo 40 punkte numatyto valdymo reikalavimo, nustatančio, kad ūkinių gyvūnų laikytojai turi laikytis Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 „Dėl Ūkinių paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo“, pažeidimą. Nacionalinė mokėjimo agentūra, nustačiusi nurodytą pažeidimą, vadovaudamasi Metodikos 13.1 punktu, taikė 45 proc. kompleksinio paramos susiejimo sankciją visoms paramos priemonėms (tiesioginėms išmokoms, kompensacinėms išmokoms), kurioms taikomi kompleksinės paramos reikalavimai, ir nustatė, kad R. V. turėjo būti apskaičiuota ir perduota išmokėjimui 7 823,26 Eur, t. y. 2 502,58 Eur mažiau paramos suma.
Nacionalinė mokėjimo agentūra 2019 m. liepos 18 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kuriame konstatavo, kad, vadovaujantis Gražintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.3 punktu, Reglamento Nr. 1306/2013 54 straipsnio 1 dalimi, 56 straipsnio 1 dalimi ir 58 straipsniu, R. V. privalo grąžinti 2 502,58 Eur dydžio lėšų sumą.
Informacija apie Nacionalinės mokėjimo agentūros 2019 m. liepos 18 d. priimtą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ buvo paskelbta informaciniame portale adresu: https://portal.nma.lt. R. V. apie priimtą Sprendimą buvo informuotas 2019 m. rugpjūčio 14 d. Nacionalinės mokėjimų agentūros raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skolos susidarymo ir dalies išskaičiavimo“. Be to, šiuo raštu atsakovas buvo informuotas, jog susidariusią skolą jis privalo pervesti į Nacionalinės mokėjimo agentūros nurodytą sąskaitą per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo datos.
Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.3. punktas numato, jog vykdomoji institucija, nagrinėjamu atveju – Nacionalinė mokėjimo agentūra, priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo gavo didesnę nei priklauso paramą. Šių taisyklių 11 punktas nustato, kad grąžintinų lėšų grąžinimo terminas yra 60 kalendorinių dienų nuo rašto užregistravimo administruojančiojoje institucijoje, išskyrus Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 19 punkte nurodytą atvejį. Jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus.
Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 4 punktas nustato, jog sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo priima vykdomoji institucija, šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas. R. V., teikdamas Paraišką, pasirašydamas patvirtino, kad yra išsamiai susipažinęs su paramos teikimo tvarka bei sąlygomis, bei įsipareigojo neteisingai apskaičiuotą ir pervestą į sąskaitą paramos sumą grąžinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai.
Teisminėje praktikoje suformuotas išaiškinimas, kad vykdomosios institucijos priimtas sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019). Toks taikomų teisės normų aiškinimas reiškia, kad R. V., gavęs Nacionalinės mokėjimo agentūros 2019 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. SP1-881 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ ir nesutikdamas su juo, turėjo teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, R. V. skundas dėl Sprendimo nuginčijimo administraciniame teisme nebuvo ir nėra nagrinėjamas.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad Sprendimas dėl susidariusios skolos sugrąžinimo yra nenuginčytas bei galiojantis, ir, vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 4 punktu, yra pagrindas iš R. V. susigrąžinti grąžintinas lėšas.
Pagal Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.2 punktą, administruojančioji institucija grąžintinas lėšas gali susigrąžinti taikydama grąžintinų lėšų įskaitymą. Pareiškėjos prašyme nurodyti ir byloje pateikti Nacionalinės mokėjimų agentūros informacinio portalo duomenys apie mokėjimus/atsiskaitymus, patvirtina, kad Nacionalinė mokėjimų agentūra, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.2 punktu, R. V. taikė grąžintinų lėšų įskaitymą. Pagal Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 18 punktą, iš grąžintų lėšų pirmiausia dengiamos palūkanos, po to - kitos grąžintinos lėšos pagal jų susidarymo eiliškumą (pirma dengiamos anksčiau nustatytos grąžintinos lėšos). Įvertinus pareiškėjos pateiktus paaiškinimus ir duomenis, sprendžiama, kad Nacionalinė mokėjimų agentūra 2019 m. liepos 26 d. išskaičiavo 33,14 Eur skolos; 2019 m. rugsėjo 30 d. – 422,80 Eur skolos; 2019 m. spalio 4 d. – 85,54 Eur skolos; 2019 m. gruodžio 9 d. – 4,7 Eur skolos ir 14,72 Eur palūkanų, apskaičiuotų iki 2019 m. gruodžio 8 d. (įskaitytinai); 2019 m. gruodžio 20 d. – 108,03 Eur skolos ir 2,97 Eur palūkanų, apskaičiuotų iki 2019 m. gruodžio 19 d. (įskaitytinai); 2019 m. gruodžio 27 d. – 422,21 Eur skolos ir 1,79 Eur palūkanų apskaičiuotų iki 2019 m. gruodžio 26 d. (įskaitytinai).
Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros reikalavimas priteisti iš R. V. 1 450,54 Eur negrąžintas paramos lėšas yra pagrįstas ir tenkinamas.
Be to, Nacionalinė mokėjimo agentūra prašė iš R. V. priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo negrąžintų lėšų sumos, pradedant jas skaičiuoti 2019 m. gruodžio 27 d. iki kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte numatyta, jog metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Šių taisyklių 15.1 punkte nurodyta, kad jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Bylos duomenimis, R. V. Nacionalinės mokėjimo agentūros nurodytu terminu 2 502,58 Eur dydžio išmokos negrąžino, todėl pareiškėjai atsirado pagrindas 2019 m. spalio 15 d. pradėti skaičiuoti 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos sumos. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėja taikė grąžintinų lėšų ir palūkanų įskaitymą, sprendžiama, jog Nacionalinė mokėjimo agentūra pagrįstai reikalauja priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanos už pavėluotas grąžinti paramos lėšas, skaičiuojamas nuo 2019 m. gruodžio 27 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią skola visiškai susigrąžinama.
Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuojama, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros reikalavimai priteisti iš R. V. 1 450,54 Eur paramos skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies pradedant 2019 m. gruodžio 27 d. iki visos skolos grąžinimo dienos, yra teisėti ir pagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
prašymą tenkinti.
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos priteisti iš R. V. 1 450,54 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt eurų ir 54 euro centus) paramos lėšų ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas, skaičiuojamas pradedant 2019 m. gruodžio 27 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią lėšos visiškai sugrąžinamos.
Priteistas paramos lėšas ir palūkanas pervesti į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą Nr. LT207300010084024685, esančią akcinėje bendrovėje Swedbank, banko kodas 73000, langelyje „Mokėjimo paskirtis“ nurodant 2019 m. rugpjūčio 14 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.