Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) teistas:

1) 2019 m. gegužės 13 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį –6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 23.00 iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje bei mokytis;

2) 2020 m. sausio 3 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – 20 parų arešto bausme;

3) 2020 m. sausio 20 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per bausmės laiką nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei tęsti mokslą;

4) 2020 m. gegužės 25 d. Marijampolės apylinkės Marijampolės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto bausme. 2020 m. gegužės 26 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi nuosprendžiu paskirta – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista – 45 parų arešto bausme;

5) 2020 m. birželio 4 d. Marijampolės apylinkės Marijampolės rūmų teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant būti namuose gyvenamoje vietoje nuo 22.00 iki 06.00 val. ir tęsti mokslą;

6) 2020 m. spalio 5 d. Marijampolės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 127 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir tęsti mokslą;

7) 2021 m. kovo 18 d. Marijampolės apylinkės Marijampolės rūmų teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios pradėti mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis ir BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, paskirta bausmė iš dalies sudėta su 2021 m. sausio 14 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi paskirta – 45 parų arešto bausme (pridedant 30 parų arešto) ir paskirta subendrinta – 1 metų 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios pradėti mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Į bausmės laiką įskaityta – 45 parų arešto bausmė (atlikęs 2021 m. kovo 12 d.), skirta 2021 m. sausio 14 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi ir nustatyta, kad galutinė bausmė yra paskirta – 1 metai 2 mėnesiai laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios pradėti mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje;

8) 2022 m. vasario 2 d. Marijampolės apylinkės Marijampolės rūmų teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., tęsti mokslą arba dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., tęsti mokslą arba dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie 2021 m. kovo 18 d. Marijampolės apylinkės Marijampolės rūmų teismo nuosprendžiu paskirtos – 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės (4 mėnesiai) ir paskirta galutinė subendrinta – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., tęsti mokslą arba dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

2022 m. balandžio 27 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi paskirta papildoma pareiga – dalyvauti elgesį keičiančioje programoje.

2022 m. gegužės 23 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista – 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme. Nutartis 2022 m. liepos 8 d. įsiteisėjusi. Bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. M., 2022 m. liepos 10 d. apie 17.38 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, sankryžoje, šalia pėsčiųjų perėjos, įžūliu elgesiu, kitų žmonių akivaizdoje, necenzūriniais žodžiais iškoneveikė D. V. ir tyčia, kumščiu sudavė jam vieną smūgį į galvą, o šiam nugriuvus ant žemės, tyčia vieną kartą įspyrė į galvą, taip padarė D. V. poodinę kraujosruvą kairio smilkinio, ausies kaušelio srityje ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis R. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta. Parodė, kad nukentėjusiojo nepažįsta. Įvykio dieną buvo atvažiavęs pas brolį. Jis važiavo motoroleriu, kai tuo pat metu nukentėjęs su žmona važiavo skersai per kelią su dviračiu. Jis pasakė pastabą dėl važiavimo ir įvyko konfliktas. Iš pradžių buvo žodinis konfliktas. Pripažįsta, kad nukentėjusiajam įspyrė, sudavė smūgį į galvą. Apsižodžiavo, priėjęs nukentėjęs jam sudavė per šalmą, todėl susierzinęs padarė neapgalvotą sprendimą, iškoliojo necenzūriniais žodžiais. Elgėsi chuliganiškai buvo piktas, panaudojo fizinį smurtą. Tai didžiausi klaida, labai gailisi. Nukentėjęs pirmas priėjo. Jis pasakė necenzūrinius žodžius, nes pasirodė, kad skersai perėjos važiuoja ir gavosi avarine situacija, dėl to taip pasakė, tada nukentėjęs priėjo ir jam griebė už šalmo. Jis rėkė paleisti šalmą ir netampyti. Buvo aplink žmonų, niekas nežinojo dėl ko įvyko konfliktas. Pripažįsta, kad elgėsi chuliganiškai. Su pareikštu civiliniu ieškiniu iš esmės sutinka, tačiau mano, kad suma turėtų būti mažesnė, pažada žalą atlyginti.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Nukentėjusysis D. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. liepos 10 d., apie 17.30 val. su šeima, J. V., A. V., R. V. važiavo dviračiais (duomenys neskelbtini). Važiuodami dviračiais, priartėjo prie pėsčiųjų perėjos. Pastebėjęs, kad jį automobiliai praleidžia, važiavo dviračiu per perėją. Judant per perėją, jam iš kairės pusės pagal jo judėjimo kryptį, pastebėjo važiuojamojoje dalyje sustojusį motorolerį. Vienu metu jo ir motorolerio vairuotojo žvilgsniai susitiko, jam siekiant įsitikinti ar motoroleris nejuda ir tuo metu motorolerio vairuotojas pradėjo jį plūsti, įvairiais necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip (duomenys neskelbtini), (necenzūrinis žodis), (duomenys neskelbtini). Po šių jo veiksmų jis nulipo nuo dviračio, paguldė jį ant važiuojamosios dalies ir priėjo prie motorolerio vairuotojo, jam iš dešinės pusės su tikslu sudrausminti ir įspėti, kad tokiais savo veiksmais jis pažeidinėja viešąją tvarką. Ką tiksliai jis jam sakė, nepamena, tačiau jokių keiksmažodžių ar kitų įžeidžiamų žodžių nenaudojo. Mopedo vairuotojas nenurimo, stovėjo toje pačioje vietoje ir kartojo tuos pačius keiksmažodžius toliau. Tuo metu įvykio vietoje buvo pašalinių asmenų, kurie turėjo girdėti, kaip motorolerio vairuotojas jį plūsta necenzūriniais bei jį žeidžiančiais žodžiais. Šie pašaliniai asmenys matę įvykį buvo sustoję ir stebėjo juos. Jam pasiūlius vairuotojui pasitraukti nuo važiuojamosios dalies ir atlaisvinti eismą, motorolerio vairuotojas užvestą transporto priemonę paguldė ant kelio dangos. Siekiant atlaisvinti važiuojamąją dalį, pasilenkė pakelti mopedą ir tuo metu vairuotojas jį pradėjo rankomis stumdyti, tuo metu fizinio skausmo nejuto. Vėliau pats vairuotojas pakėlė motorolerį, sėdo ant jo bei pradėjo važiuoti. Tuo metu jis apsisuko ir pasiėmęs savo dviratį, jį nuvedė į šalį bei pastatė prie žolės. Jam besisukant link motorolerio vairuotojo pusės pajuto ne mažiau kaip du smūgius bei spyrį į galvą. Nuo pirmojo smūgio ir spyrio jis nukrito ant žemės, jam nespėjus atsikelti pajuto antrąjį smūgį į dešinį galvos smilkinį. Vėliau gulėdamas ant žemės, pasisuko kryptimi iš kurios buvo suduoti smūgiai, pastebėjo labai greitai nubėgantį tą patį vaikiną su kuriuo prieš tai sukonfliktavo. Kiek pamena jis buvo apie 175 cm. ūgio, lieso kūno sudėjimo, jo amžius turėtų būti apie 19-20 metų, ant jo dešinės kojos, žemiau kelio buvo užgijęs nubrozdinimas. Jis vilkėjo baltas kojines, mėlynos spalvos sportinius batus, juodos spalvos šortus, bei ,,Hummel“ firmos striukę, kuri yra šviesiai pilkos spalvos su tamsiai pilkos spalvos elementais, ant krūtinės kairėje striukės pusėje yra raudonos spalvos logotipas. Vaikinas buvo užsidėjęs margą šalmą. Prieš įvykstant konfliktui bei jo metu, šalia vairuotojo ėjo pėsčiasis, nešdamasis šalmą rankoje, įvykį matė ir stebėjo, tačiau pats nesikišo, jokių veiksmų neatliko. Nuo smūgių ir skausmo jautėsi apsvaigęs, todėl po kiek laiko atsistojęs pradėjo eiti link įtariamojo, kuris užlipo ant motorolerio. Pastebėjęs, kad nesugebės motorolerio pavyti pėsčiomis, grįžo link dviračio ir pradėjo važiuoti gatve, link užpuoliko. Motorolerio vairuotojui pradėjus važiuoti, jis tolumoje jį matė ir mėgino sekti pagal garsą. Motoroleris tolo kryptimi link (duomenys neskelbtini). Prie kalno sutiko vyriškį, kuris iš kanistro pylė kurą į mėlynos spalvos ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio paklausus ar nematė motorolerio, jis patvirtino, kad jo vairuotojas nuvažiavo ta kryptimi, kuria jis juda. Jo žiniomis abu anksčiau minėti asmenys, motorolerio vairuotojas ir pėsčiasis, kuris su savimi turėjo šalmą, iš įvykio vietos nuvažiavo kartu, ta pačia transporto priemone. Jam nusileidus nuo kalno, į jo mobilųjį telefoną paskambino žmona ir pranešė, kad į įvykio vietą atvyko GMP, ir jam telefonu pakalbėjus su jais, sutarė, kad jis sustos ir jie atvažiuos prie parduotuvės ,,Rimi“ jį apžiūrėti. Medikai atvykę apžiūrėjo jį bei pristatė atgal į įvykio vietą, kur jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Įvykio vietoje trumpai pabendravo su pareigūnais ir medikų buvo pristatytas į Kauno trečiąją ligoninę, esančią (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jaučia galvos skausmą, kur buvo suduoti smūgiai, žandikaulio sąnary bei viršugalvy. Gydymo įstaigoje jam buvo atlikti būtinieji tyrimai. Po tyrimų buvo išleistas gydytis namo. Dėl šio įvykio turtinės žalos nepatyrė. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą bei pageidauja reikšti civilinį ieškinį. Įvykio metu aplink be jo šeimos narių buvo daugiau asmenų, tačiau jis jų asmeniškai nežino, jo žiniomis jie ir iškvietė pagalbą, paskambindami į BPC. Pažymėjo, kad viso šio įvykio metu jam buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas, įvykį matė jo šeimos nariai bei kiti pašaliniai asmenys. Jie nespėjo įsikišti, nes jo veiksmai buvo staigūs ir netikėti. Tačiau šis tikrai savo įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams. Jam išaiškinta teisė reikšti civilinį ieškinį, šia teise pasinaudos tyrimo metu, prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju, jam padaryta fizinė bei moralinė žala. Šio įvykio metu ir net šiuo metu jaučia skausmą, nerimą, baimę dėl ateities, ir savo sveikatos (1 t., b. l. 13-16).

Liudytoja R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. liepos 10 d. apie 17.30 val. su šeima, J. V., A. V., D. V. važiavo dviračiais (duomenys neskelbtini). Važiuodami dviračiais, priartėjo prie pėsčiųjų perėjos. Jos vyras pirmas įžengė į pėsčiųjų perėją kartu su jų dukra J., o ji su A. buvo šiek tiek toliau, artėjo link perėjos, kai jos vyras įėjo į perėją su J. ji nematė. Jai beartėjant išgirdo prie perėjos triukšmą. Tada pagalvojo, kad jos vyrą partrenkė, kadangi iš tolo pamatė, kad vyro dviratis guli ant perėjos. Atėjusi prie perėjos, paklausė vyro, kas nutiko. Tuo metu jai nieko nepaaiškino, dėl to vis dar galvojo, kad jos vyrą partrenkė. Prie perėjos stovėjo jos vyras ir dar du vaikinai, vienas iš vaikinų sėdėjo ant motorolerio, o kitas vaikinas stovėjo prie jos vyro bei tarpusavyje konfliktavo. Minėtas vaikinas buvo su mėlynos spalvos šalmu, kaip suprato jis buvo motorolerio vairuotojas. Kitas vaikinas buvo be šalmo. Jos vyrą motorolerio vairuotojas pradėjo plūsti įvairiais necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip (necenzūrinis žodis), buvo daugiau įvairių necenzūrinių žodžių, tačiau neprisimena. Viso įvykio metu ji buvo prie savo vyro ir motorolerio vairuotojo, stengėsi vis raminti minėtą vaikiną, kad šis liautųsi plūstis necenzūriniais žodžiais bei nekonfliktuotų. Jos vyras jam sakė, kad pasitraukiam pasikalbėti nuo važiuojamosios kelio dalies, jog netrukdyti eismui. Tuo metu vyras pasiėmė savo dviratį ir vedėsi jį link šaligatvio. Jos vyrui besivedant dviratį, prie jo priėjo tas pats minėtas vaikinas su mėlynu šalmu bei jam sudavė su ranka smūgį į kairę veido sritį, ko pasėkoje jos vyras nugriuvo ant žemės. Jos vyrui nukritus ant žemės, iš karto tas pats vaikinas jam spyrė su koja į dešinės pusės galvos sritį, į smilkinį. Vyras po smūgio bandė stotis, tuo metu pamatė, kad minėtas vaikinas ir jo draugas pasiėmęs motorolerį pradėjo šalintis, link (duomenys neskelbtini). Ji bandė vaikiną, kuris sumušė jos vyrą, sulaikyti, tačiau nesėkmingai. Taip pat minėtą vaikiną bandė sulaikyti jai nepažįstamas vyriškis, kuris tuo metu buvo gatvėje ir matė visą įvykį, tačiau jam taip pat nepavyko. Motoroleris tolo kryptimi link (duomenys neskelbtini). Tada jos vyriškis pasiėmęs savo dviratį, su dviračiu bandė vytis vaikinus su motoroleriu, tačiau jam nepavyko. Po kurio laiko atvyko medikai, jie apžiūrėjo jos vyrą bei išvežė į (duomenys neskelbtini). Įvykio metu aplink be jos šeimos narių buvo daugiau asmenų, tačiau ji jų asmeniškai nežino. Viso įvykio metu konfliktas vyko tarp jos vyro ir motorolerio vairuotojo - vaikino su mėlynu šalmu, kitas vaikinas į konfliktą nesikišo, stovėjo prie motorolerio. Po įvykio jai vyras paaiškino, kad jo nepartrenkė, o jam einant per perėją, motorolerio vairuotojas, kuris buvo sustojęs prie perėjos praleisti jos vyrą su J., jam pasakė eiti per perėją greičiau vartodamas įvairius necenzūrinius žodžius. Jos vyras jį drausmino, dėl necenzūrinių žodžių, tada jie sukonfliktavo ir tuo metu kaip ir apklausoje minėjo, atėjo ji kartu su A. (1 t., b. l. 59-60).

Liudytoja V. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. liepos 10 d., dienos metu, tikslaus laiko neprisimena, kartu su vyru važiavo automobiliu ,,Hunday Santa Fe“ (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo jos vyras A. R.. Važiuodami pamatė, kad ties perėja, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini) ties pastatu pažymėtu numeriu 1A, yra susirinkę daug žmonių, pagalvojo, jog galimai įvyko eismo įvykis. Važiuodami sulėtino greitį bei sustojo ties perėja, kur vyko įvykis, kadangi pamatė, kad vyksta konfliktas tarp vyriškių. Kartu su vyru išlipo iš automobilio bei nuėjo pažiūrėti, kas vyksta. Pamatė, kad konfliktuoja du jauni vyriškiai, kurie buvo atvykę su motoroleriu bei dviratininkas, kuris buvo su dviračiu, tuo metu dviratis bei motoroleris gulėjo ant žemės. Jis tuo metu paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu, kad atvyktų policija. Pamatė, kad vienas iš vaikinų, kuris buvo su motoroleriu sudavė pėsčiajam vyriškiui smūgį į veido sritį, tada minėtas vyriškis, kuris buvo su dviračiu nugriuvo ant žemės, o tas pats vaikinas, kuris sudavė smūgį į veido sritį, išsibėgėjęs spyrė su koją į galvos sritį, tiesiai į smilkinį. Kuris vaikinas sudavė smūgį bei spyrė su koja į galvos sritį iš dviejų vaikinų buvusių su motoroleriu, ji tiksliai neprisimena. Tada vyriškis nugriuvęs ant žemės atsistojo. Tuo metu minėti vaikinai su motoroleriu bandė šalintis iš įvykio vietos besistumdami motorolerį, tuo metu ji ir jos vyras atsisėdo į automobilį ir su automobilio pagalba bandė užkirsti kelią, jog asmenys nepabėgtų. Asmenims vis tiek pavyko užsikurti motorolerį, ir pasišalinti kryptimi link Prancūzų gatvės. Atsistojęs nukentėjęs vyriškis atsisėdo ant dviračio ir nuvažiavo paskui motorolerį. Nei vieno iš vyriškių atvykusių su motoroleriu ji nepažįsta, anksčiau nėra jų mačiusi. Dėl ko įvyko visas šis konfliktas nežino, kadangi konflikto pradžios nematė (1 t., b. l. 65-66).

Liudytojas R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. liepos 10 d. apie 17.30 val. ėjo pėsčiųjų taku adresu (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Jam einant pėsčiųjų taku ir praėjus už pėsčiųjų perėjos, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini) ties pastatu pažymėtu numeriu 1A, Kaunas, prie perėjos išgirdo automobilio signalo garsą. Atsisukęs pamatė, kad galimai motorolerio vairuotojas stovėdamas kelyje bando užlįsti už taip pat kelyje stovėjusio automobilio, kurio jokių duomenų neprisimena. Suprato, kad gali įvykti konfliktas tarp vairuotojų, dėl to, kad motorolerio vairuotojas bando užlįsti už kelyje stovėjusio automobilio, todėl pasiėmęs savo mobilųjį telefoną pradėjo filmuoti įvykį. Pradėjęs filmuoti, pamatė, kad pėsčiajam, ėjusiam per pėsčiųjų perėją, minėto motorolerio vairuotojas sudavė smūgį į veido sritį, po kurio pėsčiasis nugriuvo ant žemės. Kiek matė nugriuvusiam pėsčiajam taip pat motorolerio vairuotojas spyrė su koją į veido į sritį. Tuo metu jis pasidėjęs savo telefoną nubėgo link pėsčiųjų perėjos norėdamas padėti pėsčiajam. Jam nubėgus prie pėsčiųjų perėjos, pamatė, kad stovėjo motoroleris, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), prie kurio stovėjo trys vyriškiai, du iš jų buvo su motoroleriu, o kitas vyriškis buvo asmuo, kuriam sudavė smūgius. Vyriškis, kuris sudavė smūgius, visą laiką stovėjo užsidėjęs mėlynos spalvos šalmą, buvo apsirengęs juodos spalvos šortais bei tamsios spalvos džemperiu, jis buvo motorolerio vairuotojas. Kitas vyriškis, kuris buvo kartu su motorolerio vairuotoju buvo apsirengęs tamsios spalvos megztinį bei spalvotus, margus šortus. Ar šis vyriškis nukentėjusiajam sudavė smūgius, jis dėl praėjusio laiko neprisimena. Jam pribėgus prie konfliktuojančių asmenų, motorolerio vairuotojas su kartu buvusiu kitu vyrišku, pasiėmę motorolerį bandė šalintis, pradėjo bėgti stumiantis motorolerį. Jis bandė sulaikyti motorolerio keleivį, jam užšokdamas ant nugaros, tačiau jis nusistūmė jį bei jiedu nuvažiavo kryptimi link Prancūzų gatvės. Dėl ko įvyko šis visas konfliktas tarp asmenų, jis nežino, kadangi pradžios konflikto nematė. Jis savanoriškai pateikia jį apklausiančiai tyrėjai vaizdo įrašo medžiagą, kurią nufilmavo įvykio metu bei tuo metu neturėjo galimybės pateikti įvykio vietoje buvusiems policijos pareigūnams (1 t., b. l. 71-72).

Iš 2022 m. liepos 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1380/2022(02) matyti, kad D. V. konstatuota poodinė kraujosruva kairio smilkinio, ausies kaušelio srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. liepos 10 d. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimas galėjo būti padarytas spiriant, smūgiuojant rankomis, griuvimui ant kieto neriboto paviršiaus nebūdingas (1 t., b. l. 49-51).

Iš 2022 m. spalio 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad užfiksuota, kad D. V. iš atpažinimui pateiktų 6 nuotraukų, nuotraukoje Nr. 3 atpažino asmenį R. M., kaip asmenį, kuris 2022 m. liepos 10 d. apie 17.39 val. adresu (duomenys neskelbtini) viešoje vietoje, vairuojant mopedą, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), naudodamas necenzūrinius žodžius ir fizinę jėgą jį užpuolė. Jį atpažįsta iš akių ir nosies formos (1 t., b. l. 34-39).

Iš 2022 m. liepos 10 d. apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta, esanti A. ir J. (duomenys neskelbtini) sankryža. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (1 t., b. l. 27-32).

Iš 2022 m. liepos 10 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. M. pateikė vaizdo įrašą ir penkias nuotraukas (2 t., b. l. 86-91).

Iš 2022 m. spalio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas R. M. pateiktas vaizdo įrašas, kuriame fiksuotas vaizdas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Vaizdo įraše yra matomi keturi asmenys. Pirmas asmuo dėvi ant galvos motociklininko mėlynos spalvos su baltos spalvos dryžiais šalmą, vilki pilkos ir juodos spalvos striukę, dėvi juodos spalvos šortus bei avi mėlynos spalvos batus. Antras asmuo vilki tamsios spalvos viršų, dėvi įvairių spalvų šortus bei ant pečių juodos spalvos kuprinę, kairėje rankoje nešasi įvairių spalvų motociklininko šalmą ir avi tamsios spalvos sportbačius. Trečias asmuo dėvi ant akių nuo saulės apsaugančius juodos spalvos akinius, dėvi tamsiai mėlynos spalvos marškinėlius bei šviesiai pilkos spalvos šortus, avi juodos spalvos sportbačius. Ketvirtas asmuo dėvi mėlynos spalvos marškinius, per juosmenį užsirišusi juodos spalvos džemperį, šviesios spalvos šortus bei avi juodos spalvos sportbačius. Ant žemės yra matomas gulintis pilkos spalvos motoroleris, vast. Nr. nesimato dėl prastos vaizdo įrašo kokybės. Taip pat ant žemės guli tamsios spalvos dviratis. 00:03 s. trečias asmuo tiesia kairę ranką prie gulinčio motorolerio. 00:03 s. pirmas asmuo su dvejomis rankomis, tiesdamas ties krūtine trečiam asmeniui jį pastumia. 00:05 s. trečias asmuo laiko minėtą motorolerį už rankenos, kai tuo tarpu pirmas asmuo su dvejomis rankomis, tiesdamas ties krūtine trečiam asmeniui jį pastumia antrą kartą. 00:08 s. pirmas asmuo su dvejomis rankomis tiesdamas ties krūtine trečiam asmeniui, bando jį pastumti, tačiau trečias asmuo, pirmojo asmens rankas sulaiko. 00:14 s. pirmas asmuo bando pakelti ant žemės gulintį motorolerį. 00:20 s. pirmas asmuo atsisėda ant motorolerio. 00:24 s. trečias asmuo kairę ranką tiesia ties pirmojo asmens galvos sritimi ir pirmam asmeniui suduoda smūgį į motociklininko šalmo dešinę pusę. 00:25 s. pirmas asmuo užsimoja dešinės rankos kumščiu į trečią asmenį, kuris minėto smūgio išvengia. Antras ir ketvirtas asmuo įvykusio įvykio metu, minėtą situaciją stebėjo iš šalies, nesikišdamas į pirmo ir trečio asmens veiksmus. 00:28 s. pirmas ir antras asmuo bando šalintis Prancūzų g. 00:32 s. trečias asmuo pakelia ant žemės gulintį dviratį. 00:38 s. pirmas asmuo nulipa nuo motorolerio ir priėjęs prie trečio asmens suduoda dešinės rankos kumščiu smūgį trečiam asmeniui į kairės pusės galvos sritį. 00:39 s. trečias asmuo krenta ant žemės. 00:40 s. vaizdo įrašo pabaiga (1 t., b. l. 95-102).

Iš 2022 m. liepos 10 dokumentų savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. V. pateikė 1 fotonuotrauką (1 t., b. l. 104).

II. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė.

Kaltinamojo R. M. kaltė neabejotinai įrodyta nukentėjusiojo D. V. parodymais, kad žodinio konflikto metu su kaltinamuoju R. M., kai kaltinamasis viešoje vietoje, sankryžoje, šalia pėsčiųjų perėjos, įžūliu elgesiu, kitų žmonių akivaizdoje, necenzūriniais žodžiais iškoneveikė D. V. ir tyčia, kumščiu sudavė jam vieną smūgį į galvą, o šiam nugriuvus ant žemės, tyčia vieną kartą įspyrė į galvą, taip padarė D. V. poodinę kraujosruvą kairio smilkinio, ausies kaušelio srityje ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Liudytojos R. V. parodymais, kad 2022 m. liepos 10 d. apie 17.30 val. su šeima, J. V., A. V., D. V. važiavo dviračiais (duomenys neskelbtini). Važiuodami dviračiais, priartėjo prie pėsčiųjų perėjos. Jos vyras pirmas įžengė į pėsčiųjų perėją kartu su jų dukra J., o ji su A. buvo šiek tiek toliau, artėjo link perėjos, kai jos vyras įėjo į perėją su J. ji nematė. Jai beartėjant išgirdo prie perėjos triukšmą. Atėjusi prie perėjos, paklausė vyro, kas nutiko. Jos vyrą motorolerio vairuotojas pradėjo plūsti įvairiais necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip (necenzūrinis žodis). Viso įvykio metu ji buvo prie savo vyro ir motorolerio vairuotojo, stengėsi vis raminti minėtą vaikiną, kad šis liautųsi plūstis necenzūriniais žodžiais bei nekonfliktuotų. Jos vyras jam sakė, kad pasitraukiam pasikalbėti nuo važiuojamosios kelio dalies, jog netrukdyti eismui. Jos vyrui besivedant dviratį, prie jo priėjo vaikinas su mėlynu šalmu bei jam sudavė su ranka smūgį į kairę veido sritį, ko pasėkoje jos vyras nugriuvo ant žemės. Jos vyrui nukritus ant žemės, iš karto tas pats vaikinas jam spyrė su koja į dešinės pusės galvos sritį, į smilkinį. Liudytojos V. R. parodymais, kad 2022 m. liepos 10 d., kartu su vyru važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini). Važiuodami pamatė, kad ties perėja, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini) ties pastatu pažymėtu numeriu 1A, yra susirinkę daug žmonių, pagalvojo, jog galimai įvyko eismo įvykis. Važiuodami pamatė, kad vyksta konfliktas tarp vyriškių. Pamatė, kad konfliktuoja du jauni vyriškiai, kurie buvo atvykę su motoroleriu bei dviratininkas. Pamatė, kad vienas iš vaikinų, kuris buvo su motoroleriu sudavė pėsčiajam vyriškiui smūgį į veido sritį, tada minėtas vyriškis, kuris buvo su dviračiu nugriuvo ant žemės, o tas pats vaikinas, kuris sudavė smūgį į veido sritį, išsibėgėjęs spyrė su koją į galvos sritį, tiesiai į smilkinį. Liudytojo R. M. parodymais, kad 2022 m. liepos 10 d. apie 17.30 val. einant pėsčiųjų taku prie perėjos išgirdo automobilio signalo garsą. Atsisukęs pamatė, kad galimai motorolerio vairuotojas stovėdamas kelyje bando užlįsti už taip pat kelyje stovėjusio automobilio, todėl pasiėmęs savo mobilųjį telefoną pradėjo filmuoti įvykį. Pradėjęs filmuoti, pamatė, kad pėsčiajam, ėjusiam per pėsčiųjų perėją, minėto motorolerio vairuotojas sudavė smūgį į veido sritį, po kurio pėsčiasis nugriuvo ant žemės. Kiek matė nugriuvusiam pėsčiajam taip pat motorolerio vairuotojas spyrė su koją į veido į sritį. Vyriškis, kuris sudavė smūgius, visą laiką stovėjo užsidėjęs mėlynos spalvos šalmą, buvo apsirengęs juodos spalvos šortais bei tamsios spalvos džemperiu, jis buvo motorolerio vairuotojas. 2022 m. liepos 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1380/2022(02) patvirtina, kad D. V. konstatuota poodinė kraujosruva kairio smilkinio, ausies kaušelio srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. liepos 10 d. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimas galėjo būti padarytas spiriant, smūgiuojant rankomis, griuvimui ant kieto neriboto paviršiaus nebūdingas.2022 m. spalio 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką D. V. iš atpažinimui pateiktų 6 nuotraukų, nuotraukoje Nr. 3 atpažino asmenį R. M., kaip asmenį, kuris 2022 m. liepos 10 d. apie 17.39 val. adresu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, vairuojant mopedą, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), naudodamas necenzūrinius žodžius ir fizinę jėgą jį užpuolė. 2022 m. liepos 10 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kad R. M. pateikė vaizdo įrašą ir penkias nuotraukas. 2022 m. spalio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo, kad apžiūrėtas R. M. pateiktas vaizdo įrašas, kuriame fiksuotas vaizdas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), sankryžoje. 2022 m. liepos 10 dokumentų savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad R. V. pateikė 1 fotonuotrauką.

Atsižvelgiant į anksčiau išanalizuotas aplinkybes kaltinamojo R. M. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo padaryta veikos atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje požymius.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

R. M. padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta, sutrikdyta viešoji tvarka, demonstruojama nepagarba visuomenei įžūliu elgesiu, pavartotas fizinis smurtas kito asmens atžvilgiu bei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

R. M. teistas (1 t., b. l. 12-26, 29-31, 32-43, 44-52, 53-54, 55-57, 58-63, 64-65, 66-72, 73-74, 75-81, 82-87, 88-93, 94-98), baustas administracine tvarka (1 t. b. l. 99-129). Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 130). Sodros duomenimis nuo 2022 m. lapkričio 13 d. dirbantis (duomenys neskelbtini) (1 t, b. l. 131). Psichiatrinis gydymas netaikytas (2 t., b. l. 4), priklausomybės ligų centre registruotas, diagnozė (F10.1) (2 t., b. l. 7). 2022 m. lapkričio 4 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. 93TPK-1095/2022, nurodyta, kad R. M. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (2 t., b. l. 11).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta bei įvertinus kaltinamojo elgesį teisiamojo posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, nesant aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kadangi 8 kartus teistas, konstatuotina, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti kaltinamajam R. M. skiriant BK 284 straipsnyje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Kaltinamajam kaltę pripažinus, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015).

Šioje baudžiamojoje byloje įvertinta R. M. asmenybė, teismas mano, kad dar yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie veikų padarymo aplinkybes, kad jis prisipažino kaltas ir nuoširdžiai gailisi, suprato savo neapgalvotų veiksmų pasekmes, pagrįstai manytina, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad R. M. realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas padarytų itin teigiamos įtakos jo ankstesniam elgesiui. Taigi, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, į probacijos instituto galimybes taisyti nusikaltusius asmenis laisvėje, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai R. M. atžvilgiu gali būti pasiekti jam suteikiant galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje, todėl jam taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant įpareigojimus, tai bus pakankamai efektyvu, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas bei asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimui.

Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

V. Dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimo

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis D. V. pareikškė civilinį ieškinį 2 000 eurų sumai neturtinei žalai atlyginti (1 t. b.l. 52-54).

Kaltinamasis su pareikštu nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu neturtinės žalos atlyginimui, sutinka iš dalies.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačiomis ar iš esmės panašiomis faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, tačiau ieškinys mažintinas atsižvelgiant ir į kaltinamojo R. M. turtinę padėtį, į tai, kad nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, sunkių pasekmių nesukėlė, todėl nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajam D. V. priteistina iš kaltinamojo – 1 000 eurų (vieno tūktančio eurų) dydžio suma jo nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti.

V. Kiti klausimai

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 151-153) bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 155-157), nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti, panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė, esanti baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 94), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 298 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-302 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nuteisti jį – 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. M. – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi R. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti – 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 7 punktu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, jei tai susiję su darbu ar mokymusi;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktu įpareigoti R. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti, panaikinti.

Nuketėjusiojo D. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. M. 1 000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę, esančią baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.