Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-06-04 · Byla Nr. A2.6.-6468-988/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-06-04
Bylos Nr.
A2.6.-6468-988/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-05780-2015-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Pranka
Pažeidėjas
R. L.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-6468-988/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05780-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. birželio 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. L.,sekretoriaujant Aistei Bareikei,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. L., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. 2015-04-23, apie 19.00 val., Šiltnamių g. 29, Vilniuje, vairuodama automobilį Jeep Compass, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodama iš stovėjimo vietos ir sukdama į dešinę, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė greta stovintį automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadindama abu automobilius, iš eismo įvykio vietos išvažiavo pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

R. L. taip pat buvo surašytas administracinio pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 130 str. 1 d. dėl to, kad tuo pat metu, po eismo įvykio, iš eismo įvykio vietos išvažiavo pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, 220, 222 punktų reikalavimus.

R. L. apklausta teisme parodė, kad su pažeidimu sutinka visiškai. 2015-04-23, apie 18.30 val. atvažiavo į ligoninę paimti kompiuterinės tomografijos rezultatų. Rezultatus perskaitė stovėjimo aikštelėje, susinervino ir tiesiog išvažinėdama apie 19 val., nepaliko tarpo ir net nesuprato, kad kliudė kitą automobilį. Sukdama į dešinę nieko nematė, tik išgirdo traškėjimą, tokį kaip būna kai užvažiuoji ant plastikinio butelio. Pagalvojo, kad užvažiavo ant kažkokio plastikinio daikto. Stabtelėjusi, pasižiūrėjo per veidrodėlius, bet nieko nepastebėjo ir išvažiavo namo į Grigiškes. Jos automobilio veidrodėliai dideli, bet rato nesimato, o ji užkabino automobilio galiniu ratu ir sparnu. Nesuprato, nes per 18 metų, niekada neturėjo tokių įvykių. Iš automobilio nebuvo išlipusi. Šalia stovėjo automobilis, bet nežino koks. Koks automobilis sužinojo tik tada, kai iškvietė policija ir pasakė apie įvykį. Policija paskambino 19.58 val., ji persirengė ir nuvažiavo į įvykio vietą apie 20.30 val. ar anksčiau, kur pareigūnai braižė schemą ir surašė jai ATP protokolą, blaivumo netikrino, nes nebuvo priežasties. Policijos pareigūnai jai pasakė, kad jiems paskambino liudytojas ir nurodė, kad ji kliudė automobilį BMW. Tuo metu nei liudytojo, nei savininko nebuvo. Automobilio BMW savininkas buvo atėjęs trumpam, tikriausiai pasirašyti, ir grįžo atgal į ligoninę. Ant jos automobilio apgadinimų nesimatė, nes ji kliudė automobilio dešinės pusės galinio rato niša ar sparnu, nežino kaip vadinasi, ten yra keletas nubrėžimų. Automobiliui BMW apgadintas priekinio bamperio kampas, įskeltas nebuvo, nežino ar stipriai, ekspertai turi pasakyti. Išvažiavo iš įvykio vietos, nes nesuprato, kad apgadino automobilį, nepajuto smūgio, girdėjo tik traškesį, neturėjo tikslų padaryti kažkam nuostolių. Nesutinka, kad galėjo suprasti, kad kliudė kitą automobilį, nes ji dairėsi. Gailisi dėl įvykio, kreipėsi į draudimą, nukentėjusiajam tikrai atlygino nuostolius. Administracine tvarka bausta už greičio viršijimą. Prašo neatimti vairavimo pažymėjimo, gyvena viena, dirba. Naktį suveikus signalizacijai, reikia važiuoti patikrinti.

Liudytoja B. S.-Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015-04-23, apie 19.00 val., atvyko į ligoninę atlikti tyrimų. Turėjo laiko, todėl nesprendė pavalgyti. Bevalgant, akys buvo nuleisto, tačiau išgirdo aikštelėje triukšmą, lyg būtų gniaužomas butelis ar skardinė. Pakėlus akis pamatė, kaip juodos spalvos automobilis Jeep, išsisuko iš savo stovėjimo vietos ir kliudė juodos spalvos automobilį BMW. Nusprendė, kad kliudė, nes buvo tas garsas ir susvyravo automobilis BMW. Automobilis Jeep sustojo, pastovėjo 3 - 5 s ir nuvažiavo, jį vairavo šviesių plaukų moteris, veido bruožų nepamena, moteris nebuvo išlipusi, ji nematė ar moteris dairėsi. Automobilio Jeep valstybinį numerį įsirašė į savo telefoną. Tada, nuėjo patikrinti automobilio BMW. Pamatė, kad apibraižytas automobilio vairuotojo pusės priekinis bamperis, prie lempos šiek tiek atšokęs, jokių įskilimų nesimatė, paskambino te. 112. Kai skambino reikėjo išlipti iš automobilio ir prieiti arčiau prie automobilio BMW, kad galėtų pasakyti jo valstybinį numerį. Stovėjo už 10-15 metrų, lauke buvo šviesu. Moteris turėjo pajusti susidūrimą, nebent muzika garsiai grojo ir ji negirdėjo. Išvažiavimas aikštelėje yra sudėtingas, reikėjo truputį manevruoti. Moteris turėjo girdėti garsą, nes ji girdėjo už 10-15 metrų, o iš garso turėjo suprasti, kad kliudė kitą automobilį. Mano, kad vairuotoja suprato, kad kliudė ir per šoninį veidrodėlį galėjo matyti kito automobilio apgadinimus. Vėliau paskambino iš policijos, nes klaidingai užsirašė automobilio BMW valstybinius numerius, todėl ji atėjo parodyti automobilį, buvo 20.10 val., tuo metu automobilio Jeep dar nebuvo. Ji nematė kada automobilis Jeep sugrįžo į įvykio vietą. Garsas buvo panašus į gniuždomą skardinės ar butelio garsą. Mano, kad jei užvažiuotum ant plastikinio butelio, tai automobilyje tą garsą būtų sunku išgirsti, ne toks būtų garso lygis.

Be R. L. prisipažinimo, pažeidimas, numatytas LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame nurodyta pažeidimų esmė; rašytiniu R. L. paaiškinimu, kad 2015-04-23, apie 19.00 val., vairuodama automobilį Jeep Compass, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo iš stovėjimo vietos automobilių stovėjimo aikštelės Šiltnamių g. 29, Vilniuje. Buvo giedra, šviesu, važiuojamoji dalis sausa. Išvažiavimo greitis buvo 1-2 km/val., buvo įjungti artimųjų šviesų žibintai. Automobilių stovėjimo vietų ženklinimo nėra. Judėdama iš automobilio stovėjimo vietos, užkliudė jai iš dešinės stovintį automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo 50 cm atstumu nuo jos automobilio. Išgirdo trakštelėjimo garsą, stabtelėjo, apsidairė, bet iš automobilio neišlipo, nepastebėjo žalos, pamanė, kad užkliudė kokį plastiką ant asfalto ir nuvažiavo toliau. Eismo įvykio metu asmenys nesužaloti. Automobilis draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu; vyr. patrulio D. Č. tarnybiniu pranešimu, kad 2015-04-23 buvo gautas pranešimas, kad Šiltnamių g. 29, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje automobilis Jeep Compass, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš stovėjimo vietos, apgadino greta stovintį automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie įvykį pranešė liudininkė, kuri už automobilio BMW valytuvo paliko raštelį (b. l. 15). Atvykus buvo rastas apgadintas automobilis BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), subraižytas priekinis bamperis kairėje pusėje. Priėjusi liudininkė paaiškino, kad viską matė, kaip iš stovėjimo vietos išvažinėdamas automobilis Jeep Compass, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamas į dešinę užkabino ir apgadino stovinčio automobilio BMW priekinį bamperį. Susidūrimo garsas traškesys buvo didelis, tai išgirdo ir automobilio Jeep vairuotoja, kuri sustojo, susižvalgė ir padidinusi greitį išvažiavo iš įvykio vietos. Duomenų bazėje buvo nustatyta, kad automobilis Jeep Compass, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso R. L., kuriai buvo paskambinta telefonu. R. L. nurodė, kad ji vairavo automobilį Jeep, ir išvažiuodama iš stovėjimo vietos girdėjo keistą traškesį, bet nesupratusi kas atsitiko, išvažiavo. Jos buvo paprašyta sugrįžti į įvykio vietą. Jai atvažiavus, buvo apžiūrėtas automobilis Jeep ir rasti apgadinimai, t. y. įlenktos ir apibrozdintos galinės dešinės pusės durys bei apibrozdintas galinis dešinys sparnas sutampa su apgadinimais ant automobilio BMW – apibrozdintas ir pastumtas priekinis bamperis kairėje pusėje. Sužalojimų aukščiai ir pobūdžiai atitinka; V. P. rašytiniu paaiškinimu, kad 2015-04-23, apie 18.00 val. pastatė automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo be apgadinimų, stovėjimo aikštelėje Šiltnamių g. 29, Vilniuje. Apie 20.15 val., jam paskambino policijos pareigūnas ir pranešė, kad jo automobilis apgadintas – nubrozdintas ir kitaip pažeistas bamperis ir parkavimo davikliai. Automobilis draustas; iš eismo įvykio vietos schemos ir papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio Šiltnamių g. 29 metu apgadintas automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, automobilio Jeep Compass, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės sparnas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad įrodyta, jog R. L. 2015-04-23, apie 19.00 val. Vilniuje, Šiltnamių g. 29, vairuodama automobilį Jeep Compass, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodama iš stovėjimo vietos, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip jį apgadino, jos veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. L. buvo surašytas ir už pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-19 nutartis Nr. 2AT-11-2012).

Įvertinus byloje surinktą medžiagą nustatyta, jog R. L., išvažiuodama iš aikštelės, kaip konstatuota anksčiau, užkliudė kitą automobilį ir nuvažiavo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ji elgėsi neapdairiai, savo neatidžiais veiksmais apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą – automobilį. Tačiau teismas pripažįsta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesuvokė, kad pažeidė Kelių eismo taisykles ir sukėlė eismo įvykį. Tai, kad R. L. galėjo nesuprasti sukėlusi eismo įvykį, patvirtina eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimai, kurie padaryti minimalaus kontakto tarp automobilių metu, yra nežymūs, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo nepajusti kontakto tarp automobilių, nesuvokti, kad sukėlė eismo įvykį. Teismas pažymi, kad R. L. neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes buvo apsidraudusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir vairavo turėdama teisę vairuoti transporto priemones, duomenų, kad buvo neblaivi, ar kitų aplinkybių, galėjusių įtakoti jos tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, byloje nenustatyta. Viso proceso metu, R. L. nuosekliai parodė jokio kontakto su kitu automobiliu nepajutusi. Taip pat pažymėtina, kad tik sužinojusi apie eismo įvykį, praėjus kiek daugiau nei valandai, sugrįžo į įvykio vietą, kur eismo įvykis buvo įformintas. Nors liudytoja B. S.-Zuzevičienė nurodė mananti, jog vairuotoja turėjo išgirsti, pajusti bei suprasti, kad buvo kontaktas su kitu automobiliu, remiantis vien tokiu liudytojos vertinimu negalima daryti neabejotinos išvados, kad R. L. suvokė pažeidusi Kelių eismo taisykles ir sukėlusi eismo įvykį. Tad nesant galimybės paneigti abejonių, visi byloje nepašalinti neaiškumai yra vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos R. L. veiksmuose nenustatyta.

LR ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymas galimas tik tuo atveju, jei yra nustatoma asmens tyčia pasišalinti iš įvykio vietos. Įvertinus byloje surinktus duomenis, darytina išvada, jog nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad yra LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, t.y. nėra subjektyviosios pusės, o visos byloje esančios abejonės dėl įvykio aplinkybių vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutrauktina (LR ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

R. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad ji prisipažino padariusi pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jai jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę – dirbanti, turi dvi galiojančias nuobaudas, baudos sumokėtos, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad jos veika nesukėlė realaus pavojaus kitų žmonių sveikatai, gyvybei ir nepadarė didelės turtinės žalos, todėl jai skirtina minimali sankcijos už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 30 str., 30² str., 31 str., 32 str., 127 str., 224 str., 287 str., 250 str. 1 d. 1 p., teismas,-

nutarė:

R. L., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, bylos teiseną nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties.

Pagal LR ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėja turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundusi tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos mokesčio kodas 6030, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank” arba sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Pranka