- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-01-25
- Bylos Nr.
- e1-251-890/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25326-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Kaltinamasis
- E. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė
išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Viktorijos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, gyvenantis – (duomenys neskelbtini), procesinį dokumentą sutikęs gauti el. paštu: (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. S. 2023 m. liepos 8 d., apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, esančiame garažų masyvo (duomenys neskelbtini) bokse, viename iš garažų, kuriame buvo V. B., mojavo prieš pastarąjį kirviu, o V. B. vengiant smūgio ir ranka dengiantis galvą, kirvio buka dalimi pataikė jam į ranką, padarydamas atvirą kairio stipinkaulio lūžimą su poslinkiu, dėl ko nukentėjusiajam V. B. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis E. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad pamena, kad įvykio dieną jo mama buvo pašarvota prie traukinių stoties šarvojimo salėje. Mamos mirtis buvo netikėta, pamena, kad įvykio dieną jis vartojo alkoholį ir raminančius vaistus. Šiuos vaistus buvo pasiėmęs iš mamos, nes jai gydytojai buvo prirašę raminamų nuo streso, po to, kai sužinojo, kad serga vėžiu ir tai jau paskutinė šios ligos stadija. Po to, kai sužinojo apie šią ligą, mama išgyveno mėnesį su trupučiu, gydymas jau nepadėjo. Su mama sutarė labai gerai, gyveno kartu ir jos netektis jį labai stipriai sukrėtė. Įvykio dieną jis buvo vartojęs ir alkoholio ir raminamųjų vaistų. Tą dieną kavinėje su draugu vartojo alkoholį ir jam grįždamas iš miesto į namus, netoli namų esančiuose garažuose išgirdo viename iš garažų triukšmą. Jis užėjo į tą garažą ir susiginčijo su garaže buvusiu vyru. Jis neatsiminė, dėl ko susiginčijo, bet tai buvo žodinis konfliktas ir to konflikto metu tas vyras jam stikliniu buteliu užsimojo ir pataikė į žandikaulį. Vyras buvo nepažįstamas. Jis atsiminė, kad jis dar nukrito nuo smūgio ant žemės. Jam atsikėlus, tas vyras pasakė „nu ką, ar mažai gavai“. Jis iš garažo iškart išėjo, nuėjo į namus ir pasiėmė iš namų kirvį bei grįžo atgal į garažą galvodamas, kad pagąsdins tą vyrą, kad jis nusiramintų. Atėjęs vėl į garažą, jis to vyro paklausė, kodėl šis trenkė jam su buteliu, po ko tas vyras jį vėl pradėjo pulti ir jie pradėjo grumtis. Jis tyčia asmeniui kirviu netaikė, mano, kad kirviu galėjo pataikyti grumtynių metu. Grumtynės vyko atsistojus garažo viduje. Jis nematė ir nejautė, kad asmeniui pataikė kirviu. Po grumtynių jis išėjo iš garažo ir nuėjo namo, o kirvį kažkur pametė po balkonu. Po to, jis girdėjo, jog atvyko policijos pareigūnai, bet pas pareigūnus jis nėjo, suprato, kad padarė kažką negerai. Jis pats nematė, kad sužalojo asmenį. Jei asmuo nebūtų jam pirmas trenkęs su buteliu, jis tikrai nebūtų pas jį grįžęs su kirviu. Tuo metu jis nenorėjo asmens sužeisti, norėjo jį tik pagąsdinti ir išsiaiškinti, kodėl šis trenkė jam su buteliu pirmas. Jis prisipažįsta, kad pasielgė netinkamai, labai apgailestauja, jis nėra agresyvus, neturi teistumų, nedalyvauja jokiose muštynėse, yra ramaus būdo. Kaip ir sakė, asmens nenorėjo sužaloti, norėjo jį tik pagąsdinti, kad apsiramintų, bet, būnant išgėrus ir dar depresinėje būsenoje dėl mamos netekties, pasielgė neapgalvotai ir netinkamai. Jis nori to vyro atsiprašyti ir su juo susitaikyti. Taip pat jis pripažįsta ligonių kasų pateiktą civilinį ieškinį. Jis šiuo metu nedirba, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje, pažada susirasti darbą ir atlyginti padarytą žalą. Jis artimiausiu metu nuvyks į ligonių kasas ir pasirašys įsipareigojimą dėl žalos atlyginimo dalimis. Didžiąją laiko dalį dirbdavo užsienyje, bet šiuo metu į užsienį vykti neketina, ieškosis darbo Lietuvoje. Šis įvykis jam bus pamoka gyvenime. Jis dėl to labai apgailestauja ir nuoširdžiai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo E. S. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.
Iš 2023 m. liepos 8 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2023 m. liepos 8 d., apie 19 val. 50 min., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, garažų masyve, garaže be numerio, nenustatytos tapatybės asmuo kirviu sužalojo V. B. Iš (duomenys neskelbtini) ligoninės gautas pranešimas, kad V. B. nustatyta diagnozė – atviras stipinkaulio lūžis.
Iš 2023 m. liepos 9 d. tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių patikslinimo matyti, kad liepos 8 d., patruliuojant apie 19.50 val. iš budėtojų buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nepažįstamas vyras eina per gatvę rėkauja, pasiėmęs rankoje akmenį grasina praeiviams, agresyviai nusiteikęs, vyras nuėjo už garažo, už konteinerių. Apie 19 val. 53 min. atvykus nurodytu adresu, šalia (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo buvo pastebėti susirinkę asmenys ir atidarytos pirmo garažo durys, aplinkui buvo matyti galimai kraujo lašai. Atidarytame garaže sėdėjo sužalotas asmuo, kaip vėliau paaiškėjo V. B., kuris paaiškino, kad jam būnant garaže, kažkas pradėjo į jį brautis, o pradarius duris, nepažįstamas asmuo, apsirengęs juodai, apie 40 m. amžiaus, pradėjo konfliktuoti, metė į jį plytą, po to pasakė, kad užmuš ir išėjo, po kiek laiko grįžo ir puolė su kirviu, tačiau asmuo spėjo prisidengti ir jam buvo sužalota kairė ranka. Asmenį greitosios medicinos pagalbos brigada išsivežė į ligoninę. Būnant įvykio vietoje, prie jų priėjo G. R., kuris paaiškino kad V. B. užpuolęs asmuo gyvena (duomenys neskelbtini) namo paskutinėje laiptinėje ir jis dažnai mato tą asmenį kieme šūkaujantį ar besielgiantį neadekvačiai. Užėjus į nurodyto namo paskutinę laiptinę (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto buto duris atidarė L. B., kuri iš apibūdinimo atpažino asmenį, kad tai gali būt (duomenys neskelbtini) bute gyvenantis jos nuomininkas. Kadangi (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto buto durys nebuvo užrakintos, raktas buvo paliktas spynoje iš lauko pusės, buvo patekta į minėtą butą. Butas buvo tuščias, tačiau buvo rasta galimai užpuolimą įvykdžiusio asmens tapatybės kortelė, išduota E. S. vardu. Taip pat rasta asmens nuotrauka.
Iš 2023 m. liepos 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančių gyvenamųjų pastatų pastatytame garaže. Priėjus prie garažo, ant žemės, matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo, kurios matosi lauke bei garaže. Garažo viduje matosi alkoholinių gėrimų buteliai, ant grindų esančių medinių lentų taipogi matomos raudonos spalvos dėmės. Nustatyta, kad įvykio vieta galimai filmuojama vaizdo stebėjimo kamera, esančia ant (duomenys neskelbtini) pastato.
Iš vaizdo įrašo, kurį 2023 m. liepos 8 d. policijos pareigūnams, atvykusiems į įvykio vietą, pateikė T. P., matyti iš nugaros nueinantis vyriškis, apsivilkęs juodos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėlius, juodos spalvos šortus, ant galvos užsidėjęs kepurę. Taip pat užfiksuota, kad asmuo dešinėje rankoje laiko daiktą panašų į kirvį.
Iš policijos pareigūnų „Body“ kamerų darytų vaizdo įrašų matyti, kaip prie (duomenys neskelbtini) esančio garažo apie įvykį pareigūnams pasakoja susirinkę žmonės. Vienas iš susirinkusių žmonių pasakoja aplinkybes anglų kalba. Nustatyta, kad šis asmuo (duomenys neskelbtini) pilietis G. H., kuris matė įvykį. Nukentėjusysis V. B. nurodė, kad jį užpuolęs vyriškis laužė jo garažo duris, rankoje turėjo kirvį, užėjęs į garažą mosikavo kirviu jam virš galvos, sudavė į ranką ir ją sulaužė, ant kairės rankos matosi kraujas. Vienas iš susirinkusių žmonių, vyras, kuris prisistatė T. P., nurodė, kad spėjo telefonu šiek tiek nufilmuoti ir padaryti nuotrauką bei persiuntė pareigūnui darytus įrašus, taip pat nurodė, kad paties įvykio nematė, tik užfiksavo nueinantį užpuoliką. Įvykio vietoje buvusi moteris nurodė, kad tai ji išvietė pareigūnus. Ji paaiškino, kad ėjo su sūnumi per gatvę, pamatė tą vyrą, kuris buvo labai agresyvus, rėkavo necenzūriniais žodžiais. Tas vyras priėjo prie garažo, pradėjo rėkti ant garaže buvusio vyro, paėmė nuo žemės plytą, kurią metė į tą žmogų, po to grįžo prie garažo su kažkokiu pagaliu ar kirviu ir pradėjo mosikuoti juo prieš tą žmogų, tuomet jis užsimojo ir sužalojo jį. Ji suprato, kad asmeniui kažkas negerai, nes nukentėjęs vyras pradėjo šaukti. Kitas įvykio liudytojas nurodė, kad užpuolikas išbėgo su kirviu iš paskutinės laiptinės geltono namo, esančio už garažų ir nubėgo pro krūmus, teigia, kad šiame rajone yra matęs tą asmenį, galimai jis vietinis gyventojas ar nuomininkas.
Nukentėjusysis V. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. liepos 8 d., maždaug po 19.00 val. jis buvo vienas garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). Jis jau ruošėsi eiti namo, kai išgirdo lauke vyrišką balsą, kuris kažką šnekėjo lietuviškai, keikėsi, su kažkuo trenkė į jo garažo duris. Jis paklausė to asmens, kuo jam užkliuvo jo durys, pasakė, kad eitų šalin. Tuo metu asmuo kirvio rankoje neturėjo, bet paėmė nuo žemės trinkelę ir ją metė į jį, bet nepataikė, trinkelė nukirto prie garažo durų ir tas vyras pabėgo. Jis grįžo į garažą, bet garažo durų neužsidarė, nusimovė darbo pirštines, ruošėsi išeiti, tačiau maždaug už 2 minučių grįžo tas pats vyras su kirviu rankoje ir be jokių žodžių pradėjo prieš jį mosuoti kirviu, užsimojo ir taikėsi jam kirsti iš viršaus, t.y. į galvos sritį, bet jis galvą prisidengė kaire ranka ir tas vyras kirvio buka dalimi kirto jam į ranką ir prakirto odą bei sulaužė dilbio kaulą. Asmuo nuleido kirvį, atrodė nurimo ir tiesiog nuėjo nuo garažo. Matė, kad aplink yra jau pašalinių žmonių, sąmonės nebuvo praradęs. Jį sužalojusio asmens jis nepažįsta, tačiau yra keletą kartų matęs rajone. Asmuo buvo apie 1.60 m ūgio, pilkų pusilgių plaukų, akys šviesios pilkos. Kaip buvo apsirengęs neįsidėmėjo, kalbėjo lietuviškai, atrodė neadekvatus, apsvaigęs, pasirodė, kad jo vyzdžiai išsiplėtę. Dėl kokių priežasčių asmuo jį užpuolė, nežino, su juo nėra turėjęs jokio konflikto. Jis civilinio ieškinio jis nereikš, tačiau nori, kad asmuo būtų nubaustas įstatymų numatyta tvarka.
VTMT Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 803/2023( 03) užfiksuota, kad tyrimo pateiktoje medicininėje dokumentacijoje V. B. konstatuotas atviras kairio stipinkaulio lūžimas su poslinkiu. Sužalojimas padarytas kietų bukų daiktų kategorijai priskiriamu daiktu ar įrankiu, galimai užduotyje nurodytu, nustatytu ir medicininiuose dokumentuose fiksuotu laiku. Sužalojimas padarytas ne mažiau vieno trauminio kontaktinio smūgio poveikio pasekoje. Dėl kaulų lūžių V. B. sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Liudytojas G. H. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2023 m. liepos 8 d. su savo seserimi ėjo į restoraną, jie ėjo (duomenys neskelbtini) gatve. Priešais namus, kitoje gatvės pusėje yra garažai. Dar būnant namo kieme, išgirdo garsą, atrodė, kad vyksta ginčas tarp dviejų vyrų. Jis ginčo esmės nesuprato, nes nemoka lietuvių kalbos. Išgirdęs, atsisuko pažiūrėti, kas vyksta prie garažo. Jis pamatė, kad prie garažo stovintis vyras rankoje laiko kirvį, kurį buvo iškėlęs. Jis neįsidėmėjo, kaip atrodė vyras, jo atpažinti negalėtų. Matė, kaip šis užsimojo kirviu prieš garaže buvusį vyrą. Tą vyrą žino iš matymo, mato jį dirbant garaže. Jis taip pat matė, kad asmuo kirviu pirmą kartą nepataikė vyrui, buvusiam garaže, užsimojo antrą kartą, vyras dengėsi savo kūną dešine ranka ir matė, kaip užpuolikas kirviu smogė garaže buvusiam vyrui į dešinę ranką, smogė kirvio ašmenimis, matė, kad ranka pradėjo kraujuoti, asmuo kirviu užsimojo trečią kartą, bet smūgio nebaigė, nes jis pradėjo bėgti link jų ir šaukti. Jį pamatęs asmuo su kirviu skubiai pasišalino už garažo kampo.
Liudytojas G. R. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. liepos 8 d. tarp 20.00 val. iki 21.00 val. jis buvo savo namuose. Jis išgirdo, kad vyras lauke šūkauja garsiai ir keikiasi, vartojo necenzūrinius žodžius, sakė, kad užmuš. Jis priėjo prie lango pažiūrėti, kas vyksta ir pastebėjo vyrą, kuris yra jo namo gyventojas ir kuris šūkaudamas užėjo į sekančią laiptinę, tai buvo paskutinė namo laiptinė. Po kokių 30 sekundžių šis vyras iš laiptinės išbėgo su kirviu rankoje ir nubėgo už garažų, kurie yra namo kieme nuo laiptinės nutolę apie 20 metrų. Jis paties įvykio nematė, nes įėjimai į garažus yra kitoje pusėje, bet jis išgirdo, kad kažkas pradėjo rėkti, girdėjo vyriško balso rėkimą ir po kelių sekundžių pamatė, kad tas pats vyras, kuris turėjo kirvį, nubėgo į kitą pusę toliau nuo garažo. Kiek jam yra žinoma, po kelių dienų kirvį rado kaimynas. To vyro su kirviu jis asmeniškai nepažįsta, tiesiog jis yra matytas jų kieme, žino, kad tas asmuo yra namo gyventojas ar nuomininkas, nes lankosi kieme, paskutinėje laiptinėje ir būna, kad šūkauja kieme, būdamas atitinkamos būsenos.
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Taigi, nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia.
Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta, jog įrodyta, kad kaltinamasis E. S. 2023 m. liepos 8 d., apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini), esančiame garažų masyvo (duomenys neskelbtini) bokse, viename iš garažų, kuriame buvo V. B., mojavo prieš pastarąjį kirviu, o V. B. vengiant smūgio ir ranka dengiantis galvą, kirvio buka dalimi pataikė jam į ranką, padarydamas atvirą kairio stipinkaulio lūžimą su poslinkiu, dėl ko nukentėjusiajam V. B. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo E. S. veika pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.
Kaltinamojo E. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką.
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamasis E. S. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukreiptą į kito žmogaus sveikatą. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, nevedęs, nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Šių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam E. S. už padarytą nusikalstamą veiką bus pasiekti paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos trukmę parenkant trumpesnę nei šios bausmės vidurkis.
Teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui (BK 48 straipsnio 6 dalis). Šiuo atveju, teismas įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, neskiria kaltinamajam intensyvios priežiūros, tačiau skiria įpareigojimus ir draudimą, kurie teigiamai veiks kaltinamojo elgesį bei skatins daugiau nebenusikalsti. Kaltinamasis bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojamas dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, būti namuose tris mėnesius nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išskyrus jeigu šis laikas būtų susijęs su darbu bei kaltinamajam bausmės laikotarpiu uždraudžiama vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktai, 5 dalies 4 punktas, 6 dalis). Kaltinamasis sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.
Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Šioje baudžiamojoje byloje Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 1 602,70 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo. 2023 m. rugsėjo 21 d. vyresniosios tyrėjos nutarimu Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pripažinta civiline ieškove. 2024 m. sausio 3 d. kaltinamasis E. S. ir Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pasirašė žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria skolininkas E. S. įsipareigoja padarytą žalą PSDF biudžetui atlyginti per 30 mėnesių nuo 2024 m. sausio 3 d. kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, 53 Eur (penkiasdešimt tris eurus). Pirmos įmokos suma – 65,70 Eur, kurią skolininkas įsipareigoja sumokėti iki 2024 m. vasario 29 d. Šį civilinės ieškovės bei kaltinamojo susitarimą dėl žalos atlyginimo teismas patvirtina.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, naikintinos. E. S. dokumentas – asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjus bausmės vykdymą, grąžintina kaltinamajam E. S..
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kirvis, supakuotas į permatomą užspaudžiamą maišą (daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo aktas Nr. PD-00000008762) ir kraujo tepinėlis, supakuotas į voką Nr. 1 (daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo aktas Nr. PD-00000018234), perduoti saugojimui į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių saugyklą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
E. S. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirti laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, 3 (tris) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išskyrus jeigu šis laikas būtų susijęs su darbu, uždraudžiant bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. S. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, 3 (tris) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išskyrus jeigu šis laikas būtų susijęs su darbu, uždraudžiant bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Išaiškinti kaltinamajam E. S., kad jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu, jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei draudimą ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi.
Patvirtinti E. S. ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2024 m. sausio 3 d. žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 602,70 Eur žalos atlyginimo, kuria E. S. įsipareigojo nurodyto dydžio žalą PSDF biudžetui atlyginti per 30 mėnesių nuo 2024 m. sausio 3 d., kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, po 53 Eur (penkiasdešimt tris eurus). Pirmos įmokos suma – 65,70 Eur, kurią E. S. įsipareigojo sumokėti iki 2024 m. vasario 29 d.
Kardomąsias priemones – dokumento paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Pradėjus bausmės vykdymą, E. S. grąžinti iš jo paimtą dokumentą – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kirvį, supakuotą į permatomą užspaudžiamą maišą (daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo aktas Nr. PD-00000008762) ir kraujo tepinėlį, supakuotą į voką Nr. 1 (daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo aktas Nr. PD-00000018234), perduotus saugojimui į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių saugyklą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.