- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-08-03
- Bylos Nr.
- 2-10616-945/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05899-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- UAB „duomenys neskelbtini“
- Kategorijos
- 14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas, sekretoriaujant Ievai Mikalauskaitei, Agnei Sinkevičiūtei, dalyvaujant ieškovui D. M., atsakovės UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriui E. G., išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. M. ieškinį atsakovei UAB „duomenys neskelbtini“ dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė teismui ieškinį (b.l. 3), kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 400 Eur darbo užmokesčio ir delspinigius už vėlavimo atsiskaityti laiką. Ieškovas dirbo UAB „duomenys neskelbtini“ nuo 2015 m. sausio 8 d. iki 2015 m. sausio 30 d. Nors darbo sutartyje buvo nurodyta 4 valandų per dieną darbo trukmė, ieškovas dirbo po 8 valandas. Šalys buvo žodžiu sutarę, jog darbo užmokestis ieškovui bus mokamas už atliktus darbus, tačiau ieškovui nebuvo sumokėtas nei žodžiu sutartas, nei sutartyje nurodytas darbo užmokestis.
Atsiliepimas
Atsakovė teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog tarp šalių nebuvo susitarimo dėl kitokių, nei nurodyta darbo sutartyje, darbo sąlygų, su ieškovu buvo tinkamai ir laiku atsiskaityta, tačiau, ieškovui nepasirašius apskaitos dokumentų, atsakovė neturi kaip įrodyti šį faktą, dėl to sutinka sumokėti 121,43 Eur darbo užmokestį pakartotinai. Atsakovė pateikė duomenis apie 2015 m. balandžio 23 d. atliktą mokėjimą 110,50 Eur sumai (b.l. 25).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovės atsiskaitymo su ieškovu. Kaip matyti iš šalių sudarytos darbo sutarties, ieškovas dirbti pradėjo 2015 m. sausio 8 d., šalys susitarė dėl 20 val. per savaitę darbo laiko trukmės ir ½ minimalios mėnesinės algos darbo užmokesčio. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog nuo 2015 m. vasario 1 d. ieškovas nebevykdė darbo funkcijų, jog iki darbo sutarties nutraukimo 2015 m. vasario 24 d. jam buvo fiksuojamos pravaikštos, t.y. ieškovas faktiškai dirbo 17 darbo dienų. Kaip konstatavo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisija (toliau- Darbo ginčų komisija) 2015 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. DGKS-911 priimtu darbo byloje Nr. APS-2-2163 (b.l. 6-7, 16-17), ieškovui už 17 darbo dienų, dirbtų 2015 m. sausio mėn., priklauso 121,43 Eur darbo užmokesčio (išmokėtina suma- 110,50 Eur). Šią sumą atsakovė ieškovui sumokėjo 2015 m. balandžio 23 d. (b.l. 19).
Teikdamas ieškinį ieškovas nurodė, jog faktiškai buvo susitarta dėl visos darbo dienos darbo laiko trukmės ir darbo užmokesčio, kuris buvo siejamas su faktiškai atliktu darbu. Pareiga įrodyti, jog ieškovas buvo įsipareigojęs dirbti ir faktiškai dirbo po 20 val. per savaitę, tenka atsakovei. Šią aplinkybę atsakovė įrodinėja šalių sudaryta darbo sutartimi, kurios autentiškumo ieškovas neginčija. Esant atitinkamam rašytiniam įrodymui, vertinant įrodinėjimo pareigos paskirstymo prasme, aplinkybę, jog darbo sąlygos buvo kitokios, nei oficialiai užfiksuota, įrodyti privalo darbuotojas. Priešinga išvada nepateisinamai apsunkintų darbdavio padėtį, suteiktų galimybę darbuotojui piktnaudžiauti reiškiant nepagrįstus reikalavimus, kuriuos paneigiančių įrodymų darbdavys gali neturėti. Šiuo aspektu pripažintina, jog darbuotojui lengviau įrodyti darbo faktą, nei darbdaviui šį faktą nuginčyti. Aplinkybę, jog egzistavo kitokio pobūdžio žodinis susitarimas, ieškovas įrodinėja tik savo paaiškinimais ir liudytojo B. K. parodymais. Vertinant šiuos įrodymus dėmesys atkreiptinas į kelias reikšmingas aplinkybes. Pirma, dėl artimų ieškovo ir liudytojo tarpusavio santykių, taip pat fakto, jog liudytojas, kaip ir ieškovas, kartu įsidarbinęs UAB „duomenys neskelbtini“, vėliau kartu nustojo vykdyti darbo funkcijas, jo liudijimo objektyvumas negali būti vertinamas kaip nekeliantis abejonių. Antra, kaip pripažino liudytojas, jis su ieškovu neturėjo kvalifikacijos atlikti darbus, kuriems buvo pasamdyti, dėl ko didžiąją dirbto laiko dalį teatlikinėjo darbus, kurie buvo skirti tam, kad būtų įvertinti jų gebėjimai. Trečia, net ir nurodydami, jog egzistavo žodinis susitarimas dėl kitokių, nei nurodyta darbo sutartyje, darbo sąlygų, šias sąlygas ieškovas ir liudytojas įvardijo skirtingai. Jeigu ieškovas nurodė, jog už vieno kvadratinio metro apdailą jam buvo prižadėta 20 Lt, tai liudytojas įvardijo 25 Lt sumą. Tokio susitarimo egzistavimu abejoti leidžia ir aplinkybė, jog darbo santykiai prasidėjo jau 2015 m., kai litus jau buvo pakeitę eurai. Ketvirta, reikšminga laikytina ir liudytojo nurodyta aplinkybė, jog, jam ir ieškovui nurodžius, jog jie neturi patirties gipso kartono paviršiams įrenginėti, atsakovės direktorius džiaugėsi, jog į darbą priimami darbuotojai nekėlė sąlygų dėl darbo užmokesčio, sutiko kurį laiką padirbėti tam, kad parodytų, kaip jiems seksis, kad sudarant sutartį nebuvo pateikti konkretūs darbų įkainiai. Tokiais parodymais liudytojas netiesiogiai paneigė konkretaus žodinio susitarimo dėl kitokių, nei nustatyta raštu sudarytoje sutartyje, darbo sąlygų, egzistavimą. Penkta, teisminio bylos nagrinėjimo metu nei ieškovas, nei liudytojas negalėjo paaiškinti, kaip jie skaičiuoja jiems priklausantį darbo užmokestį (negalėjo įvardinti, kiek ir kokių darbų jie faktiškai atliko, liudytojas nurodė, jog darbo užmokestis turėjo sudaryti 300-400 Eur). Šešta, net ir nurodydami, jog dirbo po 8 val. per dieną, tiek ieškovas, tiek liudytojas pripažino, jog jie savarankiškai vykdavo į darbo vietą ir dirbdavo niekieno nekontroliuojami ir neprižiūrimi, t.y. patys sprendė, kada pradėti ir kada baigti darbą, tuo tarpu įrodymai, jog egzistavo susitarimas dėl darbo visą darbo dieną, o ne po 4 val. per dieną, kaip kad nurodyta darbo sutartyje, į bylą nebuvo pateikti. Septinta, ieškovo reiškiamas reikalavimas yra susijęs su siekiu įpareigoti darbdavį vykdyti neteisėtą žodinį susitarimą, kuriuo, jo egzistavimo atveju, būtų siekiama išvengti mokesčių valstybei ir mokėti oficialiai neapskaitomą darbo užmokestį. Sutikdamas su atitinkamomis sąlygomis darbuotojas prisiėmė riziką, jog, nesant pakankamų atitinkamą susitarimą patvirtinančių įrodymų, jo suvokiama objektyviai neapibrėžta teisė negalės būti įgyvendinama. Nurodytų aplinkybių visuma, pripažįstant, jog ieškovui priklausantis darbo užmokestis buvo paskaičiuotas tinkamai (300 Eur/ 2 = 150 Eur /21 darbo dienos 2015 m. sausio mėn. * 17 ieškovo faktiškai dirbtų dienų = 121,43 Eur), leidžia daryti išvadą, jog naikinti ar keisti Darbo ginčų komisijos sprendimą ir priteisti ieškovui kitokią darbo užmokesčio sumą nėra pagrindo.
Kartu pabrėžtina, jog, vadovaujantis CPK 417-418 straipsniuose nustatytu teisiniu reglamentavimu, teismo neriboja darbo byloje ieškovo pareikštų reikalavimų apimtis, teismas gali patenkinti daugiau reikalavimų, nei darbuotojas pareiškė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta 2015 m. vasario 24 d., nuo 2015 m. vasario 2 d. ieškovui fiksavus pravaikštas. Vienintelis mokėjimas, kurį patvirtinančius įrodymus teismui pateikė atsakovė, buvo minėtas darbo užmokesčio už 2015 m. sausio mėn. sumokėjimas. Atleidžiant ieškovą iš darbo jam nebuvo sumokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas. Kadangi pravaikštos laikas, vadovaujantis DK 170 straipsnio 1 dalimi, neįtraukiamas į stažą kasmetinėms atostogoms gauti, ieškovui priklausė 1,92 kalendorinių dienų (25 / 365 * 28) arba 1,34 darbo dienos kasmetinių atostogų (0,7 koeficientas; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. A1-646). Vadovaujantis ieškovo atleidimo iš darbo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo redakcijos 7.1 punktu, vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas už 3 paskutinius kalendorinius mėnesius, einančius prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Per 17 darbo dienų, ieškovo dirbtų 2015 m. sausio mėn., jis uždirbo 121,43 Eur, arba vidutiniškai 7,14 Eur per dieną. Nurodyta aplinkybė lemia, jog ieškovui turėjo būti paskaičiuota 9,57 Eur (priskaitytina suma) kompensacija už nepanaudotas atostogas. Ši suma, atsakovei jos nesumokėjus, priteistina ieškovui iš atsakovės.
Vertinant ieškinio reikalavimą dėl sankcijos darbdaviui taikymo už savalaikį neatsiskaitymą, dėmesys atkreiptinas į tai, jog, sistemiškai aiškinant DK 141 straipsnio 3 dalies, 207 straipsnio 1 dalies nuostatas darytina išvada, jog darbdaviui vėluojant vykdyti finansines prievoles laikotarpiu iki darbo santykių nutraukimo yra skaičiuojami įstatyminiai delspinigiai, tuo tarpu už laikotarpį po darbo sutarties nutraukimo taikytina sankcija sietina su darbuotojo vidutiniu darbo užmokesčiu. Vadovaujantis DK 207 straipsniu, Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. A1-43, 0,07% dydžio delspinigiai pradedami skaičiuoti po 7 dienų nuo pareigos mokėti darbo užmokestį pažeidimo dienos. Kaip matyti iš darbo sutarties turinio, darbo užmokestį darbdavys įsipareigojo mokėti iki sekančio mėnesio 15-17 dienos, t.y. delspinigiai už vėlavimą sumokėti darbo užmokestį už 2015 m. sausio mėn. laikotarpiui iki ieškovo atleidimo iš darbo 2015 m. vasario 24 d. negalėjo būti skaičiuojami.
Vadovaujantis DK 141 straipsnio 3 dalimi, už vėlavimą atsiskaityti atleidžiant darbuotoją iš darbo jam iš darbdavio priteistinas vidutinis darbo užmokestis už vėlavimo atsiskaityti laiką. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovo vidutinis darbo užmokestis atleidimo iš darbo dieną sudarė 7,14 Eur per dieną arba 149,94 Eur per mėnesį (vidutinis darbo dienų skaičius- 21; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. A1-646). Aptariamos sankcijos taikymui reikšmingomis pripažintinos kelios aplinkybės. Pirma, bendra atsakovės prievolės ieškovui suma buvo mažesnė (121,43 Eur + 9,57 Eur = 131 Eur). Antra, didžioji dalis šios sumos buvo padengta 2015 m. balandžio 23 d. darbdaviui įvykdžius Darbo ginčų komisijos sprendimą (iš vienos pusės, pastaroji aplinkybė patvirtina atsakovės geranoriškumą, iš kitos pusės, parodo, jog darbdavys, kuris neginčijo Darbo ginčų komisijos sprendimo teisėtumo, jam nepalankios sprendimo dalies neįvykdė per 1 mėn. terminą, kuriam praėjus atitinkama sprendimo dalis įsiteisėjo, t.y. be pagrindo delsė įvykdyti finansinę prievolę darbuotojui). Trečia, likusi nepadengta įsiskolinimo dalis yra mažareikšmė. Ketvirta, darbo santykiai tarp šalių tęsėsi itin trumpai, įsiskolinimo suma prilygo visai darbo santykių pagrindu atsakovės ieškovui mokėtinai sumai. Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertina kaip pagrindą ieškovui iš atsakovės DK 141 straipsnio pagrindu priteistiną sumą už laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo dienos sumažinti iki 131 Eur. Papildomai skaičiuotina 7,14 Eur suma už kiekvieną darbo dieną nuo kitos dienos po teismo sprendimo priėmimo iki jo visiško įvykdymo. Toks sankcijos parinkimas atitiks šalių interesų pusiausvyros principą, kadangi taps paskata darbdaviui nedelsiant įvykdyti teismo sprendimą, o kartu sąlygos ir darbuotojo interesų, susijusių su darbdavio vengimu atsiskaityti, apsaugą.
Ieškinį patenkinus iš dalies, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir jo paduodamas ieškinį nemokėjo, už patenkintus ieškinio reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis- 4 Eur- priteistinas iš atsakovės valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Iš atsakovės valstybei taip pat priteistina trečdalio teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas- 1,08 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2015 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. DGKS-911 priimtą darbo byloje Nr. APS-2-2163, palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „duomenys neskelbtini“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 9,57 Eur (devynių eurų 57 ct) (priskaitytina suma) kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 131 Eur (šimtą trisdešimt vieną eurą) už vėlavimo atsiskaityti laiką laikotarpiu nuo kitos dienos po darbo sutarties nutraukimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2015 m. rugpjūčio 3 d.), po 7,14 Eur (septynis eurus 14 ct) už kiekvieną darbo dieną esant 5 darbo dienų savaitei, skaičiuojant nuo kitos dienos po teismo sprendimo priėmimo (2015 m. rugpjūčio 4 d.) iki jo visiško įvykdymo.
Likusius ieškinio reikalavimus atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „duomenys neskelbtini“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4 Eur (keturis eurus) žyminio mokesčio, 1,08 Eur (vieną eurą 8 ct) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis- „Žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu“, teismui turi būti pateikiami sumokėjimo faktą patvirtinantys įrodymai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.