- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-05
- Bylos Nr.
- 2S-1096-798/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Goda Ambrasaitė-Balynienė, Antanas Rudzinskas (pran.)
- Atsakovas
- D. Ž.
- Ieškovas
- D. Ž.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Danske bank A
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Rudzinsko (pranešėjas),
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės D. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės 2011 m. sausio 21 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas atsakovės D. Ž. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovo D. Ž. ieškinį atsakovei D. Ž. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Danske bank A/S Lietuvos filialas, UAB ,,Kamineros grupė“, AB spaustuvė ,,Spindulys“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus m. 2 apylinkės teisme priimtas atsakovės D. Ž. patikslintas priešieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. 2010-12-16 gautas atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. įpareigoti ieškovą D. Ž. mokėti sūnui P. Ž. 1000 Lt dydžio išlaikymą kiekvieną mėnesį, pavedant šias pinigų sumas uzufrukto teise valdyti D. Ž. iki kol Vilniaus m. 2 apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė bylą bei įpareigoti ieškovą D. Ž. mokėti atsakovei D. Ž. 1000 Lt dydžio išlaikymą kiekvieną mėnesį iki kol Vilniaus m. 2 apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla arba įpareigoti ieškovą D. Ž. iki 2010-12-31 sumokėti atsakovei D. Ž. ½ AB „Sanitas“ išmokėtų 263 524,35 Lt dividendų.
Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2011 m. sausio 21 d. nutartimi atsakovės D. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: priteisė iš ieškovo D. Ž. laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui P. Ž. po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki kol byloje bus priimtas sprendimas bei pavedė uzufrukto teise nepilnamečio sūnaus P. Ž. išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti jo motinai D. Ž.. Likusią prašymo dalį atmetė. Teismas spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio vaikui nustatymo pažymėjo, jog nepaisant to, kad atsakovas geranoriškai teikia išlaikymą nepilnamečiui sūnui, tačiau atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą laikinosios apsaugos priemonės taikytinos iki šalių ginčas bus išspręstas teisme. Prašymą dėl išlaikymo priteisimo atsakovei teismas atmetė, motyvuodamas tuo, kad atsakovė priešieškinyje nereikalauja priteisti išlaikymo iš sutuoktinio, tad būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas dėl atsakovės, kaip sutuoktinės išlaikymo nėra reikalingas. Teismas taip pat nurodė, kad sutuoktinis, turintis turto ir pajamų, iš kurių gali save pakankamai išlaikyti, neturi teisės į išlaikymą. Prašymo dėl AB „Sanitas“ dividendų 263 524,35 Lt sumai padalinimo teismas netenkino, argumentuodamas tuo, kad tokiu atveju teismas pasisakytų dėl ginčo esmės, nes padalintų tarp sutuoktinių dalį turto, neišnagrinėjęs bylos.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė D. Ž. prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartį dalyje dėl išlaikymo atsakovei priteisimo ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodė, kad šeimos santykių sukūrimas suponuoja sutuoktinių tiek asmeninių neturtinių, tiek turtinių teisių ir pareigų atsiradimą. CK 3.27 str. normos taikymas pasižymi tuo, kad negali būti užtikrinamas šių pareigų priverstinis vykdymas, išskyrus pareigą materialiai pasirūpinti sutuoktiniu, kuriam tokia parama yra reikalinga dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių. Tokiomis aplinkybėmis gali būti sutuoktinio liga, nedarbingumas, vaiko priežiūra, mokymasis ir panašiai. Civilinėje byloje yra nustatyta, kad atsakovė dirba onkohemotologinių ligonių draugijoje „Paguoda“, vidutinis darbo užmokestis tesudaro 440 Lt, atsakovės gaunamos pajamos neužtikrina minimalaus gyvenimo lygio, todėl priteistinas išlaikymas iš kito sutuoktinio. Teismo nutartis atsisakyti iš dalies tenkinti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prieštarauja CK 1.5 str. 4 p. numatytiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, pažeidžia civilinės bylos subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principus. Teismo nutartis prieštarauja CPK 291 str. 1 d. 5 p., nes nemotyvuota. Nurodo, kad neneigia aplinkybės, jog turi nekilnojamojo turto, tačiau bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto realizuoti negali, kol jis nėra padalintas. Bendrąja jungtine nuosavybe priklausančios įmonių akcijos yra areštuotos teismo, dividendus iš jų gauna tik ieškovas. Nurodo, kad per dvejus metus nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme byla nė kiek nepasistūmėjo į priekį, civilinė byla vis dar nepradėta nagrinėti iš esmės. Iš prie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktų dokumentų yra akivaizdu, kad atsakovei būtinas laikinas išlaikymas tol, kol bendrąją jungtine nuosavybės teise įgytas turtas nebus padalintas tarp sutuoktinių. Šiuo metu ieškovei yra užkirstas kelias naudotis visu per gyvenimą įgytu turtu, lėšomis, patenkinti net pačius būtiniausius poreikius, tuo tarpu ieškovas juo naudojasi laisva valia, išlaidauja, leidžia iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto (akcijų) įgytas pinigines lėšas ne šeimos poreikių tenkinimui. Nurodo, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažeidė CPK 148 str. 1 d. reikalavimus. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisme buvo gautas jau po to, kai ieškinys ir priešieškinys dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių buvo priimti ir civilinė byla buvo iškelta, tad teismas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones turėjo išspręsti ne vėliau kaip per tris dienas.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl jos naikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).
Civilinio proceso kodekso 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismine tvarka. Tikimybė, jog sprendimą ateityje įvykdyti bus sunkiau, gali atsirasti tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių, kurias teismui būtina įvertinti taikant laikinąsias apsaugos priemones.
Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o į bylą pateiktus įrodymus vertina tik ta apimtimi, kurį yra būtina sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą.
Byloje nustatyta, kad byloje tarp šalių kilo ginčas dėl santuokos nutraujkimo esant vieno sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos atlyginimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Atsakovė teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki teismo sprendimo byloje priėmimo taikymo įpareigojant ieškovas teikti jo nepilnamečiam sūnui P. Ž. 1000 Lt išlaikymą kiekvieną mėnesį pavedant šias lėšas uzufrukto teise valdyti atsakovei bei įpareigoti ieškovą teikti atsakovei 1000 Lt dydžio išlaikymą kiekvieną mėnesį iki bylos išnagrinėjimo arba įpareigoti ieškovą atsakovės naudai sumokėti ½ dalį AB ,,Sanitas“ išmokėtų 263 524,35 Lt dividendų. Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartimi atsakovės prašymas patenkintas iš dalies ir priteistas 1000 Lt išlaikymas nepilnamečiam sūnui P. Ž. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.
Šalies argumentai
Nesutikdama su teismo nutartimi atsakovė atskirajame skunde nurodo, jog ieškovas turi pareigą materialiai išlaikyti kitą sutuoktinį kuriam tokia parama yra reikalinga dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių. Atsakovės dirbo užmokestis sudaro 440 Lt, todėl atsakovės gaunamos pajamos neužtikrina minimalaus gyvenimo lygio, dėl to teismas turėjo pagrindą tenkinti jos prašymą bei priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio (ieškovo). Taip pat nurodo, jog priimdamas skundžiamą nutartį teismas pažeidė Civilinio kodekso 1.5 straipsnio, Civilinio proceso kodekso 148 straipsnio, 291 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais.
Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, tame tarpe nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti laikiną išlaikymą vaikui. Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatoma, kad teismas gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, tokiu atveju pagal analogiją taikomos Civilinio kodekso 3.72 straipsnio, 3.192-3.203 straipsnio nuostatos. Civilinio kodekso 3.72 straipsnio 2 dalyje prezimuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Šio straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes.
Bylos medžiaga rodo, kad atsakovė turi darbą ir dirbą, gauna 440 Lt atlygį. Byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovei būtų apribotas darbingumas, ji sirgtų sunkia liga ar pan., todėl pagrindo pripažinti, kad atsakovė būdama darbinga negali susirasti geriau apmokamo darbo leidžiančio patenkinti jos poreikius nėra pagrindo. Bylos duomenys rodo ir atsakovė pripažįsta, jog turi pakankamai turto, tačiau jis yra areštuotas. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad atsakovės turtas šiuo metu yra areštuotas nesudaro pagrindo pripažinti, kad jai reikalingas išlaikymas, kurį ji prašo priteisti iš kito sutuoktinio, nes iš esmės ji gali save išlaikyti. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama ne su sutuoktinio nedarbingumu ar kitomis aplinkybėmis, su jo turtine padėtimi, todėl atsakovės reikalavimas priteisti jai išlaikymą iki bylos išnagrinėjimo atmeta kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei taikė procesinės teisės normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2011m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.