Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. A. atstovės advokatės V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimo, kuriuo pakeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros nutarimas ir A. A. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 51² str. 2 d. skirta 500 (penkių šimtų) litų bauda;

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros nutarimu pripažintas kaltu už tai, kad jis, dirbdamas UAB „VSA Vilnius“, teikiančioje viešąją atliekų tvarkymo paslaugą Vilniaus mieste, ūkio padalinio vadybininku, neužtikrino Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. reikalavimų įgyvendinimo ir pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos departamento išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime (TIPK) leidimo Nr. VR-V-02-163 sąlygas. 2012 m. birželio 29 d. surašytas patikrinimo aktas, kuriame nurodoma, kad UAB „VSA Vilnius“ atviroje veiklos teritorijoje veikia įrengta atliekų rūšiavimo linija, kuri nėra numatyta Bendrovei išduotame TIPK leidime Nr. VR-V-02-163, bei Bendrovės mišrių komunalinių atliekų perkrovimo rampoje vienu metu sandėliuojama daugiau, nei nurodyta TIPK leidimo Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane.

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra už tokius A. A. veiksmus, pripažino jį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 51² str. 2 d. ir skyrė jam 5000 (penkių tūkstančių) litų baudą.

Pažymima, kad į bylą pateikti UAB „VSA Vilnius“ paaiškinimai, jog BUAB Prekybos namai „Lina“ nutraukus atliekų priėmimo ir perdirbimo veiklą statybinių atliekų ir antrinių žaliavų priėmimo ir perdirbimo aikštelėje (Lentvario g. 15, Vilnius), paliktas didelis kiekis nespėtų perdirbti atliekų. Aikštelė yra savivaldybės išnuomotame valstybiniame žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiam Lietuvos Respublikai. Palikta daugiau nei 67.430 tonų atliekų. Aikštelė užteršta ne tik mišriomis statybinėmis atliekomis, buitinėmis šiukšlėmis, tačiau ir išbėgusiais tepalais. Pažeidimus ne kartą konstatavo ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas.

2010-03-22 priimta Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos BUAB PN „Lina“ iškėlimo. Bendrovė nutraukė veiklą, tačiau kaip buvo privaloma pagal BUAB Prekybos namai „Lina“ patvirtintą veiklos nutraukimo planą, aikštelėje esančių atliekų plane nurodytu būdu nepašalino ir aikštelės nesutvarkė. Dar iki BUAB PN „Lina“ veiklos nutraukimo plano sudarymo bendrovė teritorija naudojosi netinkamai, kaupdama didesnius atliekų kiekius nei leidžiama, netvarkydama atliekų. 2010-06-28 d., 2010-10-27 d., 2010-11-26 d. Vilniaus RAAD atliktų patikrinimų metu nustatyti atliekų tvarkymo įstatymo pažeidimai, kas faktiškai pažymėta ir BUAB PN „Lina“ administratoriaus UAB „Bankroto administratorių biuras“ įgalioto asmens veiklos ataskaitoje. Bankroto administratoriaus parengtoje tikslingumo analizėje konstatuojama, jog sutvarkyti daugiau nei 67.430 tonų atliekų bankrutuojanti bendrovė neturi lėšų.

Vertindamas į bylą pateiktas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, jog Atsakovas į bylą taip ir nepateikė duomenų apie nutarime fiksuojamą, esą didesnį atliekų kiekį (apie 80 t.). Byloje liko neįrodyta, kiek konkrečiai tonų buvo viršytas kiekis, kokiais teisės aktais remiantis viršytas kiekis nustatytas. Pareigūnai nestebėjo situacijos ir nepagrįstai vieną kartą atvykę į Bendrovės teritoriją nusprendė, jog veikia atliekų rūšiavimo linija. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Atliekos Bendrovės teritorijoje nebuvo sandėliuojamos. Bendrovėje vykdoma atliekų tvarkymo veikla. Projektuojant rūšiavimo liniją ji faktiškai neveikė. Į bylą pateiktas išrašas iš 2012-07-28 d. „Vilniaus diena“ apie tai, jog bendrovė atlieka savo veiklos koregavimą, tikslina leidimą ir ateityje numato rūšiuoti atliekas. Tokie veiksmai jokiu būdu negali reikšti pagrindo administracinei atsakomybei taikyti. Nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties administracinė atsakomybė negali būti taikoma.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. numato, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. A. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Lietuvos Respublikos ATPK 51² str. 2 d., inter alia, įtvirtinta, kad ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šio leidimo sąlygose nustatytų reikalavimų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nėra atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nėra priimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus, užtraukia baudą piliečiams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų, pareigūnams – nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų ir juridinių asmenų vadovams – nuo trijų tūkstančių litų iki šešių tūkstančių litų.

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrai įmonės „VSA Vilnius“ nuomos teise valdomoje teritorijoje, adresu Liepkalnio g. 15, Vilnius, atlikus planinį patikrinimą, buvo nustatyta, kad minėtoje teritorijoje esančioje aikštelėje yra įrengta atliekų rūšiavimo linija, kuri nėra nurodyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus reginio aplinkos apsaugos departamento UAB „VSA Vilnius“ išduotame TIPK leidime Nr. VR-4.7-V-02-163, be to, UAB „VSA Vilnius“ mišrių komunalinių atliekų perdirbimo rampoje vienu metu sandėliuojama daugiau nei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus reginio aplinkos apsaugos departamento išduotame TIPK leidime VR-4.7-V-02-163.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad adresu Liepkalnio g. 15, Vilniuje, esančioje teritorijoje įrengta atliekų rūšiavimo linija neveikė, apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija negali sutikti. Iš byloje pateiktų minėtos teritorijos fotonuotraukų (b. l. 15) matyti, kad atliekos yra perdirbtos, surūšiuotos bei susandėliuotos, o tokius veiksmus galima atlikti tik atliekų rūšiavimo linijos pagalba. Pažymėtina ir tai, kad remiantis 2012 m. liepos 19 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu, surašytu A. A. atžvilgiu (b. l. 7-8), pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo paaiškinime parodė, kad sutinka su Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros nustatytais pažeidimais, tarp kurių buvo nurodytas ir neteisėtas atliekų rūšiavimo linijos įrengimas, nurodė, kad būtent jis yra atsakingas už mišrių komunalinių atliekų rampoje esančias atliekas. Nors pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apeliantas aiškino, kad tokius parodymus davė tik dėl to, kad patikrinimo metu jam buvo teigiama, jog ne jis bus baudžiamas administracine tvarka, o įmonė, tačiau toks argumentas nėra patvirtintas jokiais bylos duomenimis. Įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad A. A. buvo siūloma duoti būtent tokius parodymus, nepateikė ir pats apeliantas. Pažymėtina ir tai, kad byloje nenustatyta, jog atliekų rūšiavimo linija priklauso kitam ūkio subjektui, todėl ši versija apeliacinės instancijos teismo atmetama kaip nepagrįsta.

Apeliaciniu skundu ginčijamas ir kitas A. A. inkriminuotas pažeidimas, kad aikštelės teritorijoje buvo viršytas atliekų kiekis. Nurodoma, kad byloje nebuvo nustatyta, koks tiksliai kiekis buvo viršytas, pažymima, kad aikštelės, adresu Lentvario g. 15, Vilnius, dalį nuomos teise valdė dar ir kita įmonė UAB „Lina“, kuri, nutrakusi savo veiklą, minėtoje teritorijoje paliko per 100 tonų neperdirbtų atliekų, todėl neaišku, koks kiekis neperdirbtų atliekų priklausė būtent šiai įmonei. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka.

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas V. R., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, parodė (b. l. 47-48), kad atliekų kiekis buvo apskaičiuotas remiantis Kauno Stulginskio universiteto mokomąja medžiaga, kuri buvo paruošta bendradarbiaujant su Europos Sąjunga, metrologiškai patikrintu GPS įrenginiu. Buvo nustatytas 80 tonų atliekų kiekis, o atliekų tvarkymo nutraukimo plane nurodyta sandėliuoti 40 tonų. Pažymėtina ir tai, kad UAB „VSA Vilnius“ privalėjo pildyti atliekų sandėliavimo apskaitos žurnalą, tačiau, kaip nustatė Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, šis žurnalas nebuvo vedamas. Būtent dėl šios priežasties ir buvo atliktas atliekų kiekio matavimas GPS įrenginiu aikštelėje Lentvario g. 15, Vilnius. Kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tokia atliekų kiekio apskaičiavimo metodika yra naudojama visais atvejais, todėl teismas neturi pagrindo abejoti tokiais Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento paskaičiavimais.

Iš bylos medžiagos matyti, kad bankrutavusi įmonė UAB „Lina“ aikštelėje, esančioje adresu Lentvario g. 15, Vilnius, taip pat kaupė jai priklausančias atliekas, tačiau šioje teritorijoje esančių statybinių atliekų po įmonės bankroto, nesutvarkė. Tai, kad būtent šiai įmonei priklausančias atliekas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas priskyrė UAB „VSA Vilnius“ ir dėl to nustatė, kad įmonė viršija TIPK leidime leidžiamą laikyti atliekų kiekį, nėra patvirtinta jokiais bylos duomenimis. Abejoti šia apelianto pateikta versija leidžia ir tai, kad po pirmojo planinio patikrinimo, nustačius viršytą leistiną atliekų kiekį minėtoje aikštelėje, buvo atliktas kitas patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta (b. l. 85), kad statybinių medžiagų atliekos yra tvarkomos, jų kiekiai sumažėjo ženkliai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, kad UAB „VSA Vilnius“ pripažino, jog nesutvarkytos atliekos yra būtent jų, siekė jas pašalinti, kaip to reikalavo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas. Akcentuotina ir tai, kad A. A., surašant jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, paaiškino, jog sutinka su jam inkriminuotais pažeidimais – tarp kurių buvo ir viršytas atliekų kiekis, stengiasi šalinti trūkumus pagal nustatytus terminus ir patvirtino, kad už mišrių komunalinių atliekų rampoje esančias atliekas yra atsakingas būtent jis. Tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jis neigė esantis atsakingas už šių atliekų tvarkymą, apeliacinės instancijos teismo vertinama kaip jo pasirinkta gynybos pozicija.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą, kurių pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, naikinti kurį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. A. atstovės advokatės V. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.