Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-10-19 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2808-1058/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-10-19
Bylos Nr.
e1-2808-1058/2020
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00118-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
T. R., R. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2808-1058/2020Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00118-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.5.1; 1.2.29.1.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

T. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB „L“, UAB „C“, UAB „T“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje,

R. T. (R. T.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis L. B. (duomenys neskelbtini) firmoje „D“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir 235 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. R. nuo 2011-02-03 iki 2013-07-04, būdamas UAB „L“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas kartu su R. T. pagal išankstinį susitarimą dėl fiktyvaus įdarbinimo, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2013-01-14, UAB „L“ patalpose, (duomenys neskelbtini), nenustatyta kompiuterine technikos pagalba pagamino netikrą dokumentą – 2013-01-14 Darbo sutartį Nr. 3, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad R. T. priimamas dirbti UAB „L“ (duomenys neskelbtini) pareigose, nors žinojo, kad R. T. įmonėje realiai nedirbs, o bus įdarbintas fiktyviai tikslu būti socialiai apdraustam, kad ateityje turėtų galimybę iš kredito įstaigos gauti paskolą naujam gyvenamajam namui įsigyti, po ko šį netikrą dokumentą abu su R. T. pasirašė. Tęsdamas nusikalstamą veiką šį netikrą dokumentą – darbo sutartį panaudojo, pateikdamas UAB „L“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai A. G., nežinančiai apie šio dokumento suklastojimą, kuri pateikė jį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriui.

R. T., veikdamas vieninga tyčia su T. R. suklastojo tikrą dokumentą. Jis, veikdamas kartu su UAB „L“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi T. R. pagal išankstinį susitarimą dėl fiktyvaus įdarbinimo ir netikrų duomenų pateikimo VSDFV Vilniaus skyriui, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2013-01-14, UAB „L“ patalpose, (duomenys neskelbtini), T. R. nenustatyta kompiuterine technikos pagalba pagaminus netikrą dokumentą – 2013-01-14 Darbo sutartį Nr. 3, kurioje įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie R. T. įdarbinimą UAB „L“ (duomenys neskelbtini) pareigose, šį netikrą T. R. pagamintą ir pasirašytą dokumentą patvirtino savo parašu, žinodamas, kad įmonėje realiai nedirbs, o bus įdarbintas fiktyviai tikslu būti socialiai apdraustam, kad ateityje turėti galimybę iš kredito įstaigos gauti paskolą naujam gyvenamajam namui įsigyti bei suvokdamas, kad šis netikras dokumentas – darbo sutartis apie jo fiktyvų įdarbinimą bus panaudota, UAB „L“ atsakingam asmeniui pateikiant ją VSDFV Vilniaus skyriui.

Be to, R. T. davė melagingus parodymus. Jis, 2020 m. kovo 10 d. laikotarpiu nuo 13.16 iki 15.50 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje, adresu Kalvarijų g. 3, Vilniuje, ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00118-20 apklausiamas kaip liudytojas ir būdamas pasirašytinai įspėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, žinodamas, kad jo įdarbinimas UAB „L“ buvo fiktyvus, ir į 2013-01-14 darbo sutartį buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, nes iš anksto buvo susitaręs su T. R., kad realiai įmonėje nedirbs, davė melagingus parodymus, kad „T. R. pasiūlė jam įsidarbinti jo vadovaujamoje įmonėje „L“ (duomenys neskelbtini) pareigose ir jam sutikus 2013-01-14 pasirašė darbo sutartį, suderino, kad dirbs 4 val. per dieną, 5 dienas per savaitę. Darbo vieta turėjo būti (duomenys neskelbtini), ofisas (duomenys neskelbtini) aukšte. Turėjo (duomenys neskelbtini). Patirties (duomenys neskelbtini) neturėjo, bet tikėjo, kad T. R. jį apmokins. Tikėjosi, kad T. R. jam po kurio laiko paskambins, informuos kada reikės atvykti į darbą“, tokiu būdu sąmoningai neteisingai nurodė jam žinomus faktus ir aplinkybes apie savo fiktyvų įdarbinimą UAB „L“.

Kaltinamasis T. R. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įtarime nurodytą data, laiku ir vietoje, iš anksto susitarę su R. T. pasirašė fiktyvią darbo sutartį, kad tariamai įdarbina R. T. savo bendrovėje UAB „L“ (duomenys neskelbtini), nors žinojo, kad jis šioje bendrovėje nedirbs. Tuo metu R. T. ketino įsigyti naują namą ir, kadangi buvo atleistas iš darbo, kaip bedarbis galėjo negauti paskolos iš banko. Todėl ir buvo pasirašyta fiktyvi darbo sutartis, kurią vėliau, per tuo metu buvusią buhalterę A. G. pateikė Sodrai, tokiu būdu R. T. padarant socialiai apdraustu. Labai gailisi dėl tokio poelgio. Sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas supaprastinto proceso tvarka (t. 3, b. l. 182-186). Apklaustas 2020-09-09 įtariamuoju buvo nurodęs, kad UAB „L“ buvo įsteigta maždaug 2012 m., akcininkai buvo kartu su J. V.. Jis buvo (duomenys neskelbtini), o J. V. buvo (duomenys neskelbtini). R. T. fiktyvaus įdarbinimo metu, 2013 m., bendrovės ofisas buvo (duomenys neskelbtini). Bendrovė vykdė nekilnojamojo turto tarpininkavimo veiklą. Su R. T. susipažino tuo metu, kai jis atvažiavo apžiūrėti vieno iš jo, kaip tarpininko, parduodamo namo (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini), norėjo tą namą nupirkti. Taip pat R. T. minėjo, kad turi dabartiniam savo namui pirkėjus, todėl paprašė palaukti poros savaičių. Susitikus po poros savaičių R. T. pasakė, kad pilnos sumos pinigų neturi, kadangi savo namo dar nerealizavo. Išsakė nepasitenkinimą tuometiniam turėtam brokeriui ir paprašė jo (T. R.) pagalbos realizuojant, parduodant, jo namą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutiko, namo pardavėjai irgi tiko sąlyga dar pusę metu pagyventi savo namuose. Buvo suderinta pardavimo kaina. Taip užsimezgė jo bendravimas su R. T.. Tuo metu, kai buvo parduodamas namas, R. T. buvo bedarbis. Kai pradėjo rūpintis pastarojo namo pardavimu, pastebėjo, kad jo namui buvo uždėta hipoteka, todėl pasiteiravo, ar užteks pinigų naujam namui, kuris buvo naujesnis ir brangesnis, įsigyti ir atsiskaityti su hipoteka. R. T. patikino, kad jam pinigų tikrai užteks, kad jo žmona gali paimti paskolą bei paminėjo, kad neblogai būtų namų pirkimo-pardavimo laikotarpiu pačiam būti kur nors įdarbintam, kad nekiltų klausimų, ir jeigu reikėtų, paskolos iš banko paėmimui. Paklausė, ar negalėtų jam padėti šiuo klausimu. Po ko jis sutiko R. T. fiktyviai įdarbinti savo įmonėje. Susitarė, kad R. T. atvažiuos pas jį į ofisą, kur jie pasirašys fiktyvią sutartį. Tikslios datos ir laiko nepamena, dienos metu, sutarties sudarymo dieną susitiko su R. T. ofise, (duomenys neskelbtini), kur jis R. T. tą pačią dieną paruošė ir atspausdino tipinę darbo sutartį, kurioje formaliai buvo nurodytos darbo sąlygos, kadangi pagal jas R. T. turės būti skaičiuojamas atlyginimas. Pasirašė darbo sutartį ir vieną darbo sutarties egzempliorių padavė R. T.. Kiek laiko R. T. turėjo būti fiktyviai įdarbintas jo vadovaujamoje bendrovėje aptarta nebuvo, bendrai buvo kalbėta, kad darbo sutartis galės būti nutraukta po to, kai jis (R. T.) įsigis naują namą. Bet dar pajuokaudavo, kad gal pardavinėdamas savo namą išmoks dirbti (duomenys neskelbtini) ir norės pasilikti dirbti įmonėje nefiktyviai. Pasirašant fiktyvią darbo sutartį nebuvo kalbėta apie tai, kad R. T. bus mokama kažkokią alga, kadangi tai buvo fiktyvus įdarbinimas. Taip pat fiktyvaus įdarbinimo metu su R. T. buvo sutarta, kad už visą jo įdarbinimo laikotarpį įmonėje iš įmonės lėšų bus mokami mokesčiai Sodrai, o po to, kai R. T. parduos savo namą atsiskaitys su juo už brokerio paslaugas, tarpininkaujant jo namo pardavime, bei grąžins įmonei Sodrai už jį sumokėtas lėšas. Jokio susitarimo dėl to, kad R. T. jam mokės kažkokią sumą pinigų arba periodiškai už tai, kad kurį laiką bus fiktyviai įdarbintas sutarta nebuvo, bei ir vėliau tokie pinigai mokėti ir sumokėti nebuvo. R. T. namo pardavimo metu tarp jų buvo draugiški santykiai, jie dažnai susitikdavo ne tik rodant namą klientams. Todėl, kai R. T. kreipėsi į jį ir paprašė paskolinti 5 000 EUR, kadangi neturėjo iš ko gyventi, be to, atrodo, turėjo mokėti užstatą naujo namo pirkimui, mielai sutiko, nes buvo sutarta, kad šiuos pinigus grąžins po namo pardavimo, be to turėjo iš R. T. gauti ir savo procentus už tarpininkavimą parduodant namą. Apie R. T. fiktyvų įdarbinimą J. V. nieko nežinojo. 2013 m., tikslios datos nepamena, pardavė ir R. T. mamos butą. Kiek pamena, R. T. į jo sąskaitą yra pervedęs dalį jam (R. T.) paskolintų 5000 EUR, kita dalis buvo gražinta grynais, bei tarpininkavimo mokestį už jo mamos parduotą butą, kokios tuo metu tai buvo sumos šiuo metu nepamena. Pamena, buvo radęs R. T. namui pirkėją, tačiau R. T. netiko pasiūlyta suma, jis nesutiko parduoti namo. Po ko R. T. kreipėsi į naujo namo savininkę ir prašė nutraukti preliminarią sutartį bei grąžinti jam sumokėtus už namą pinigus. Po to, tarp jo ir R. T. kilo nesusitarimai. Jie susipyko ir išsiskyrė. Vėliau pakvietė R. T. pas save į ofisą ir nutraukė darbo sutartį. R. T. priekaištų neturėjo, kadangi skola jam buvo grąžinta. Po to R. T. pradėjo jam priekaištauti ir sakė, kad jam atkeršys, ką suprato jis ir padarė parašęs pareiškimą policijai. Labai gailisi, kad susidėjo su tokiu žmogumi kaip R. T. ir fiktyviai jį įdarbino norėdamas jam padėti. Po to, kai buvo pasirašyta fiktyvi darbo sutartis su R. T. ją pateikė buhalterei, kuri nieko nežinojo apie R. T. fiktyvų įdarbinimą. Buhalterę tik pagal jai suteiktą įgaliojimą kas mėnesį teikė informaciją Sodrai apie R. T. priskaičiuotą atlyginimą. Atlyginimas R. T. buvo skaičiuojamas tik ant popieriaus, kad nuo jo būtų galima mokėti, kas ir buvo padaryta, mokesčius Sodrai. Nei vieno R. T. priskaičiuoto atlyginimo nėra paėmęs sau. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio (t. 3, b. l. 91-95).

Kaltinamasis R. T. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įtarime nurodyta data, laiku ir vietoje, iš anksto susitaręs su T. R., pasirašė fiktyvią darbo sutartį, kad T. R. tariamai įdarbina jį savo įmonėje UAB „L“ (duomenys neskelbtini) pareigose, nors iš anksto žinojo, kad šioje įmonėje nedirbs, kadangi neturėjo tam laiko. Tuo metu, kai pasirašinėjo fiktyvią darbo sutartį buvo be darbo ir ieškojo sau naujo namo, todėl ir pasirašė fiktyvią sutartį dėl įdarbinimo, kadangi galvojo, kad pritrūkus pinigų naujam namui reikės kreiptis į banką paskolos, o būdamas bedarbiu paskolos galėjo negauti. Po to, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės dėl melagingų parodymų davimo, tyrėjai davė melagingus parodymus, dėl to, kad T. R. įmonėje buvo oficialiai įdarbintas, pasirašė darbo sutartį, buvo numatytos darbo valandos, kad turėjo pardavinėti namus. Tokiu būdu sąmoningai tyrėjai nurodė neteisingą informaciją, suklaidino tyrimą, dėl ko labai gailisi (t. 3, b. l. 162-168, 165). Apklaustas 2020-08-21 įtariamuoju buvo nurodęs, kad 2013 m. sutiko su T. R. pasiūlymu būti fiktyviai įdarbintam T. R. vadovaujamoje bendrovėje „L“. Fiktyvus įdarbinimas jam buvo naudingas tuo, kad jam nereikėjo eiti į darbą, galėjo prižiūrėti savo namus ir kūrenti katilą. Be to, tuo metu buvo pardavinėjamas jo namas ir reikėjo būti namie, jeigu atsirastų koks pirkėjas. Taip pat fiktyvus įdarbinimas buvo naudingas tuo, kad, kaip jam pasiūlė T. R., jeigu jam pritrūktų pinigų naujam namui įsigyti, jo šeima būtų galėjusi paimti paskolą, kadangi buvo oficialiai įdarbintas. Tačiau paskolos jam neprireikė ir per fiktyvų įdarbinimo laikotarpį į gydytojus nesikreipė. Fiktyvi darbo sutartis buvo pasirašyta tą pačią dieną 2013-01-13 UAB „L“ ofise, tikslaus adreso nepamena, galimai įtarime nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad jam bus priskaičiuotas atlyginimas jokios kalbos nebuvo. Tarp jo ir T. R. buvo susitarimas, kad už tai, kad jis bus oficialiai įdarbintas jo įmonėje T. R. mokės kas mėnesį po 100 litų. Pirmus 300 litų už praėjusius 3 mėnesius atidavė, padarydamas pavedimą, po savo mamos parduoto buto 2013 m. kovo mėnesį, nes tik tada turėjo pinigų. Vėliau T. R. pervedė į sąskaitą dar 200 litą. Todėl už savo fiktyviai įdarbintą laikotarpį T. R. įmonėje buvo pilnai atsiskaitęs. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio. Pats šitos nusikalstamos veikos nesugalvojo, o tik sutiko su T. R. pasiūlymu. Tuo metu, kai derino savo fiktyvų įdarbinimą UAB „L“ su T. R., J. V., kuris yra dabartinis šios įmonės direktorius, nieko apie tai nežinojo, tame nedalyvavo (t. 3, b. l. 121-124).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-11-21 liudytoju apklaustas R. T. parodė, kad 2012-09-02 susipažino su T. R., kuris pardavinėjo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), o jis (R. T.) su šeima norėjo šį parduodamą gyvenamąjį namą įsigyti, tokiu būdu ir užsimezgė draugiški santykiai. 2012 m. pabaigoje ieškojo darbo puse etato, nes dėl šeimyninių aplinkybių negalėjo dirbti pilnu etatu. Pokalbių metu T. R. pasiūlė (duomenys neskelbtini) pareigas jo vadovaujamoje UAB „L“. Kadangi T. R. pasiūlymas jį tenkino, nusprendė pabandyti dirbti (duomenys neskelbtini) pareigose, iki tol niekada nėra dirbęs panašaus darbo. 2013-01-14 nuvykęs į UAB „L“, kurios biuras tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso neatsimena) pasirašė darbo sutartį Nr. 3, kad yra įdarbintas 4 val. per dieną (duomenys neskelbtini) pareigose. Darbo sutartį pasirašė UAB „L“ direktorius T. R.. Realiai UAB „L“ nepradėjo dirbti, nes iš įmonės jam niekas nepaskambino ir nepranešė, kada reiktų atvykti į darbą, bei tuo metu šeimoje buvo daug problemų, todėl darbas jam nerūpėjo. 2013 m. birželio mėnesio pradžioje jam paskambino T. R. ir pranešė, kad jis (R. T.) nebedirbs UAB „L“ ir reikia sutvarkyti jo darbo dokumentus. Atvykus į UAB „L“ biurą T. R. jam pranešė, kad su juo yra nutraukiama 2013-01-14 darbo sutartis Nr. 3. Darbo sutarties nutraukimui neprieštaravo, nes realiai UAB „L“ nepradėjo dirbti. Darbo sutartis buvo nutraukta 2013-06-05, nutraukiant darbo sutartį UAB „L“ atstovavo T. R.. 2019 m. vasario mėnesį tvarkėsi asmeninius reikalus Sodroje ir iš pateiktos pažymos sužinojo, kad už laikotarpį nuo 2013-01-14 iki 2013-06-05, kai buvo įdarbintas UAB „L“, jam buvo priskaičiuotas ir išmokėtas 1806,71 Lt (523,26 EUR) darbo užmokestis bei sumokėti mokesčiai Sodrai, kurie sudaro 722,32 Lt (209,20 EUR). Pažymoje nurodytos pinigų sumos, t. y. 523,26 EUR niekada nėra gavęs, bei už jų gavimą nėra pasirašęs jokiuose žiniaraščiuose, todėl mano, kad žiniaraščiuose gali būti suklastoti jo parašai apie darbo užmokesčio gavimą. Siekdamas išsiaiškinti iškilusį klausimą dėl tariamai išmokėto darbo užmokesčio kreipėsi į UAB „L“, tačiau įmonės direktorius J. V. informavo, kad įmonėje nėra dokumentų, susijusių su 2013 m., todėl pasiūlė kreiptis į buvusį įmonės direktorių T. R.. Elektroniniu paštu kreipėsi į T. R., kuris informavo, kad jis (R. T.) įmonėje niekada nedirbo ir jam neturėjo būti mokamas darbo užmokestis, atitinkamai dokumentų, susijusių su darbo užmokesčio išmokėjimu jam, iš viso neegzistuoja, todėl mano, kad buvo suklastoti UAB „L“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir pasisavintos įmonės piniginės lėšos. Dėl tariamai išmokėto darbo užmokesčio į darbo inspekciją nesikreipė (t. 1, b. l. 35). 2020-03-10 papildomos apklausos metu liudytoju apklausiamas R. T. parodė, kad 2013 m. padavė skelbimą dėl namo (duomenys neskelbtini) pardavimo. Tuo pat metų ieškojo sau kito namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurį tuo metu pardavinėjo T. R.. Taip ir susipažino su T. R.. Tai buvo 2012 m. rugsėjo mėnesį. Derino kainą. Tada pasiūlė T. R. pardavinėti namą. Prasidėjo šeimyninės problemos, turėjo padėti žmonos mamai, be to, buvo žiema, reikėjo rūpintis namo kūrenimu. Negalėjo dirbti visą dieną, todėl nuo 2013 m. sausio mėnesio privalėjo išeiti iš darbo. Tuo pat metu T. R. užsiiminėjo jo namo pardavimu ir kito namo, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena, pirkimu. Pamena, kad su naujo namo savininke pradėjo derinti pirkimo klausimą. Tuo metu jo parduodamo ir norimo įsigyti namo, iš pradžių kainos buvo beveik vienodos, apie 370 000 litų. Kai išėjo iš darbo, ir tuo pat metu norėjo pirkti naują namą, jo namo vertė buvo mažesnė, todėl naujo namo įsigijimui galimai būtų reikėję imti paskolą, kadangi jis nedirbo, paskolos galėjo negauti. Paklausė T. R. ką jam daryti, nes galimai, kaip registruotam darbo biržoje, gali būti atsisakyta suteikti paskolą. Tada T. R. pasiūlė įsidarbinti pas jį jo vadovaujamoje įmonėje UAB „L“ (duomenys neskelbtini) pareigose, tuo metu buvo svarbu, kad jis (R. T.) būtų įformintas. Sutiko. Suderino, kad dirbs 4 val. per dieną, 5 dienas per savaitę. Jo darbo vieta turėjo būti (duomenys neskelbtini), ofisas (duomenys neskelbtini) aukšte. Dabar jau įmonės UAB „L“ adresas kitoks: (duomenys neskelbtini). Turėjo (duomenys neskelbtini). Patirties (duomenys neskelbtini) neturėjo, bet tikėjo, kad T. R. apmokys. Jam sutikus, jie susitiko ofise, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tai buvo 2013-01-14, sutarties pasirašymo dieną. Darbo užmokesčio klausimo tuo metu nederino. Jam tuo metu buvo svarbu, kad būtų oficialiai įdarbintas, jeigu kiltų klausimas dėl paskolos gavimo. Be to, tikėjosi, kad T. R. jam po kurio laiko paskambins, informuos, kada reikės atvykti į darbą, nes kiek pamena, tuo metu pati įmonė turėjo problemų, neturėjo klientų. Po darbo sutarties pasirašymo, po keletas dienų, jam paskambino norimo įsigyti namo savininkė, su kuria 2013 m. rugsėjo mėnesį buvo pasirašyta preliminari sutartis, ir paprašė jai duoti apie 5 000 litų, ši suma turėjo įeiti į namo kainą. Kadangi pinigų tuo metu neturėjo, paklausė T. R. ką jam daryti, kadangi T. R. derino visus klausimus dėl namo pirkimo. T. R. pasiūlė jam paskolinti 5 000 litų, surašė pinigų paskolos susitarimą, kurį pasirašė dviese 2013-01-17, šią dieną T. R. jam grynais davė 5 000 litų, iš kurių apie 4 500 litų, tą pačią dieną, davė perkamo namo savininkei. Nuo to laiko, iki 2013 m. birželio 5 d. ofise, (duomenys neskelbtini) gatvėje, nebuvo. Kadangi 2013 m. kovo mėnesį pardavė savo mamos būtą, grąžino T. R. skolą, t. y. 5 000 litų, ir dar 2 300 litų už paslaugas, darė pavedimą į T. R. sąskaitą. Kaip minėjo, turėjo problemų ir dėl naujo namo įsigijimo, ir kitų reikalų, todėl UAB „L“ patalpose nebuvo. Po kovo mėnesio su T. R. nebendravo. 2013 m. birželio mėnesį T. R. paprašė atvažiuoti pas jį ir pasirašyti sutartį dėl atleidimo iš darbo, kadangi T. R. išeidinėjo iš darbo ir norėjo viską sutvarkyti. Nuvyko pas T. R. į ofisą, kuriame nutraukė jo darbo sutartį. Nieko T. R. neklausė. Visą ta laikotarpį, kurį buvo įdarbintas pas T. R., nedirbo ne vienos dienos. Su T. R. bendravo tik dėl jo esamo namo pardavimo ir busimo namo pirkimo. Kadangi jam, T. R. kaip brokerio pagalba, nepavyko parduoti savo namo, todėl negalėjo įsigyti namo pagal pasirašytą preliminarią sutartį. Po ko, padavė šią pardavėją į teismą, kad ji grąžintų pinigus, kuriuos jis jai mokėjo dalimis pagal preliminarią sutartį, o T. R. įtraukė atsakovu kaip trečią asmenį, tačiau teismą pralaimėjo. Tvarkydamas savo reikalus sužinojo (pažyma iš VSDFV), kad UAB „L“ už jo įdarbinimo laikotarpį nuo 2013-01-14 iki 2013-06-05 sumokėjo 1806,71 litų (523,26 eurų). Kreipėsi į advokato padėjėją A. T., kuris atstovavo jo interesus teisme, kurį pralaimėjo, ir advokatas pasakė, kad jis (R. T.) turi teisę reikalauti, kad jam būtų sumokėtas atlyginimas, kuris sumokėtas nebuvo, nors iš pažymos matosi, kad pinigai buvo sumokėti. Todėl įtarė, kad šiuos pinigus T. R. galėjo pasisavinti. A. T. paruošė visus reikiamus dokumentus, kurie buvo pateikti teismui, tačiau teismas prašymą atmetė, kadangi ginčo neišnagrinėjo darbo ginčo komisija. Po ko, prašymas buvo pateiktas Darbo ginčo komisijai, kuri šį prašymo nagrinėjimą atmetė dėl praleisto termino. Po ko buvo kreiptasi į prokuratūrą (t. 3, b. l. 1-4). Ikiteisminio tyrimo metu 2020-05-15 papildomai liudytoju apklaustas R. T. parodė, kad nei ant vieno jam tyrėjos parodyto dokumento, t. y. už 2013 m. kovo mėnesį atlyginimo žiniaraščio Nr. (duomenys neskelbtini), už 2013 m. vasario mėnesį atlyginimo žiniaraščio Nr. (duomenys neskelbtini), atlyginimo žiniaraščio Nr. (duomenys neskelbtini), nėra jo parašų, ant jam parodytų dokumentų nepasirašinėjo, čia yra labai bloga jo parašo imitacija. Ant apklausos metu jam parodytos 2013-01-14 darbo sutarties, kurią pasirašė T. R. ir jis (R. T.), prie jo vardo ir pavardės tikrai yra jo parašas. Žiūrint vizualiai parašas ant nurodytos darbo sutarties ir parašai ant prieš tai jam rodytų dokumentų skiriasi. Apklausos metu anksčiau parodytus dokumentus mato pirmą kartą (t. 3, b. l. 5-8). 2020-06-12 papildomai apklaustas liudytoju R. T. parodė, kad šiame ikiteisminiame tyrime, pasirašęs dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, žinodamas, kad už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė, davė melagingus parodymus, o būtent, dėl to, kad laikotarpiu nuo 2013-01-14 iki 2013-06-05 buvo oficialiai įdarbintas įmonėje „L“, kurios vadovu buvo T. R., kurioje dirbo. Nors iš tikrųjų šioje įmonėje buvo įdarbintas fiktyviai. Viskas prasidėjo nuo to, kad dirbant UAB „F“ 2012 m. pabaigoje – 2013 m. pradžioje, vadovas jam pasakė, kad dėl didelio darbo krūvio tūri dirbti pilnu etatu arba toks darbininkas nereikalingas. Kaip tik tuo metu vyko procesas, apie kurį davė parodymus anksčiau, dėl jo namo pardavimo ir naujo namo pirkimo. Kadangi žiemos metu negalėjo dirbti pilnu etatu, reikėjo kūrenti namą, prižiūrėti amžiną atilsi sirgusią uošvienę, turėjo rūpesčių dėl namo pardavimo, kuriuo tuo metu rūpinosi kaip tik T. R.. Apie tai, kad UAB „F“ vadovas jam pasiūlė arba dirbti visą dieną arba iš viso išeiti iš darbo, vieno pokalbio metu pasakė T. R.. Tuo metu pardavinėjo savo namą, kurio kaina krito, ir norėjo nupirkti kitą namą, už kurį jau buvo sumokėjęs kažkokią pinigų sumą, o kitą dalį turėjo sumokėti po savo namo pardavimo, bet nebuvo tikras, kad užteks pinigų, todėl galbūt būtų reikėję kreiptis ir į banką dėl paskolos. Būdamas bedarbiu paskolos negautų. Labai pergyveno, nežinojo ką daryti, taip greitai darbo nerastų. Pokalbio metu T. R. pasiūlė įdarbinti jį savo vadovaujamoje įmonėje „L“, kuri užsiima nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, fiktyviai, keletai valandų per dieną, kad jis (R. T.) būtų įdarbintas, o už tai, kad T. R. įmonėje bus įdarbintas turi T. R. kas mėnesį mokėti po 100 litų. Jis sutiko ir 2013 m. sausio mėnesį, tikslios datos nepamena, nuvažiavo į T. R. ofisą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslaus adreso nepamena, kur dalyvaujant T. R. pasirašė pastarojo jam paruoštą darbo sutartį dėl įdarbinimo UAB „L“. Po šios sutarties pasirašymo antrą kartą T. R. ofise buvo jau tik dėl sutarties nutraukimo. Jokios veiklos šioje įmonėje neatliko. Jam tik reikėjo, kad kol vyksta jo namo pardavimas ir kito namo pirkimas būti oficialiai įdarbintam, nes galvojo, kad galbūt reikės kreiptis į banką dėl paskolos. Su T. R. už fiktyvų jo įdarbinimą atsiskaitymas vyko taip: kai įvyko jo namo pardavimas ir į sąskaitą įkrito pinigai, jis 2013-03-07 į T. R. sąskaitą pervedė 7 300 litų, iš kurių 5 000 litų buvo jam grąžinta skola, 2 000 litų – atlyginimas už jo namo pardavimą, ir 300 litų už 3 mėnesių (sausio, vasario, kovo) fiktyvų įdarbiną. Vėliau, 2013-03-13 į T. R. sąskaitą pervedė likusius 200 litų, už 2 mėnesius (balandį ir gegužę) jo fiktyvaus įdarbinimo, pavedimą pavadino sąskaitos papildymas. Per tą laikotarpį, kai buvo fiktyviai įdarbintas, nesikreipė nei į banką dėl paskolos, nei į medicinos įstaigas dėl medikų paslaugų. Apie tai, kad jo „etatui“ bus mokamas kažkoks atlyginimas su T. R. susitarimo nebuvo. Apie tai, kad už tą laikotarpį, kurio metu jis fiktyviai buvo įdarbintas T. R. įmonėje, jam buvo sumokėtas atlyginimas sužinojo atsitiktinai, kai tvarkydamas savo reikalus Sodroje gavo pažymą apie jam neva išmokėtas išmokas. Labai gailisi, kad nežinodamas įstatymų ir klausydamas T. R. sutiko padaryti nusikalstamą veiką ir po to davė melagingus parodymus (t. 3, b. l. 14-17).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-04-28 apklaustas specialiuoju liudytoju T. R. parodė, kad UAB „L“ buvo įsteigta 2011 m. ar 2012 m., tiksliai nepamena. Įsteigė kartu su tuometiniu partneriu J. V.. Įmonė užsiėmė nekilnojamu turto tarpininkavimu, pirkimu, pardavimu, nuoma. Pirmas ofisas buvo (duomenys neskelbtini). Po to persikraustė į (duomenys neskelbtini) gatvę, tikslaus namo numerio nepamena, atrodo (duomenys neskelbtini) su kažkiek. R. T. buvo įdarbintas nuo 2013 m. vasario iki birželio. UAB „L“ buhalterinę apskaitą tvarkė atskira įmonė, kurios būstinė buvo adresu (duomenys neskelbtini). Kol jis buvo direktoriumi šį įmonė visada tvarkė UAB „L“ buhalterinę apskaitą. Buhalterinius dokumentus šiai įmonei teikdavo arba jis arba J. V.. UAB „L“ dirbdavo jis, J. V., M. P., taip pat buvo partneriai, taip vadinami brokeriai, kurie dirbdavo pagal individualios veiklos pažymėjimą. Ar atlyginimai darbuotojams buvo mokami grynais šiuo metu nepamena, atrodo, turėjo būti mokami pavedimais, kurios atlikdavo buhalteriją tvarkanti įmonė. Jeigu neklysta, 2012 m. rudenį, metų pabaigoje R. T. atvažiavo pažiūrėti jo (T. R.) parduodamo namo (duomenys neskelbtini). Kokia tiksliai buvo namo vertė šiuo metu nepamena, virš 300 000 litų, tikslios sumos nepamena. R. T. apžiūrėjo namą, namas jam patiko. Informavo, kad nori jį pirkti, bet nurodė, kad šiuo metu parduoda savo namą (duomenys neskelbtini). Praėjus kelioms dienoms, maždaug iki savaitės, R. T. paskambino ir informavo, kad sandoris dėl jo parduodamo namo neįvyko, bet tikrai nori pirkti tą namą, ir jeigu savininkė sutinka palaukti, jis tikrai jos namą pirks. Savininkė sutiko, pasakė, kad gali palaukti, kol R. T. parduotų savo namą, bet paprašė pasirašyti preliminarią sutartį ir gauti užstatą, taip patvirtinant, kad R. T. ketinimai yra rimti. Tada R. T. paprašė apžiūrėti jo namą ir padėti su pardavimu. Jis namą apžiūrėjo, jį įvertino, pasakė jo kainą. Nurodė starto kainą ir žemutinę, už kurią namas būtų parduodamas. Jeigu neklysta, žemiausia kaina buvo 280 000 litų. Bet, kadangi turėjo laiko, R. T. norėjo parduoti namą už 330 000-340 000 litų. Paaiškino R. T., kad buvo aiškus kainų skirtumas tarp jo ir norimo pirkti namo, kad jam neužteks pinigų namui įsigyti. R. T. jį užtikrino, kad jo žmona gali gauti paskolą. Dar R. T. minėjo, kad yra jo mamos butas, taip dar galės prisidurti pinigų. R. T. namo pardavinėjimas vyko ilgai. Buvo parduotas jo mamos butas, pagal kurį visi pinigai turėjo atitekti R. T., tačiau mama padalino pinigus tarp R. T. ir jo brolio. Kelis kartus buvo tęsiama preliminari sutartis su namo savininke. Pinigai jai buvo mokami dalimis. Kiek suprato, tarp R. T. ir jo brolio įvyko konfliktas dėl buto pardavimo sumos. Po to R. T. suprato, kad jam nepavyko nupirkti norimo namo, jis pradėjo reikalauti iš savininkės užstato grąžinimo. Tada iš kažkur pasijungė jo atstovas A. Po to, R. T. bandė jį padaryti tarpininku grąžinant užstatą. Kol vyko jo namo, mamos buto pardavimai, tarp jų buvo geri, draugiški santykiai. Pačioje pradžioje, kai pradėjo bendrauti R. T., atrodo, dirbo (duomenys neskelbtini), ar jau buvo išėjęs. R. T. matė kaip jis (T. R.) pardavinėjo jo namą, pardavė R. T. mamos butą, R. T. susidomėjo ir paklausė, ar negali jis tapti (duomenys neskelbtini). Jis sutiko. Prieš tai R. T. patirties neturėjo, bet ne visi ateidami turėjo patirties. R. T. buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini), su juo buvo pasirašyta sutartis (duomenys neskelbtini). Pasirašant sutartį buvo dviese. Kokios buvo sąlygos darbo sutartyje dėl atlyginimo šiuo metu nepamena, buvo fiksuotas kažkoks pastovus minimalus atlyginimas, koks tiksliai, nepamena. Su R. T. daug bendravo. Jo darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), bet kaip ir visi dirbdavo iš namų. R. T. matė kaip jis bendrauja su klientais, paaiškino kaip vyksta pardavimai, klientu paieška, kad reikia savarankiškumo. Kiek kartų buvo susitikę po sutarties pasirašymo, nepamena, atrodo susitiko pas R. T. namie. Pardavinėjo jo namą. Buvo atvejų kai ir R. T. pats rodydavo savo namą. Per tą laikotarpį nuo 2013-01-14 iki 2013-06-05 R. T. nepardavė ne vieno objekto, nesudarė ne vienos sutarties. R. T. ofise beveik nematė, jis dirbo iš namų. Ką ir kokius darbus R. T. atliko nežino. Jis jokių bonusų, jokių komisinių neuždirbo. R. T. turėjo būti sumokėtas pastovus nekintamas kas mėnesio atlyginimas, koks buvo numatytas atlyginimas pagal darbo sutartį, koks jis buvo nepamena. Kiek pamena, jam turėjo būti mokėjimas atliktas pavedimu, ar mėnesio pradžioje ar pabaigoje, nepamena. Pavedimus turėjo atlikti buhalterinė įmonė. Buhalterinėje įmonėje buvo jo sutartis, pagal kurią R. T. buvo skaičiuojamas atlyginimas. Nepamena, kiek kas mėnesį R. T. buvo sumokėta. Paaiškinti, kodėl Sodros pateiktoje pažymoje nurodytos skirtingos atlyginimo sumos negali, tai gali pasakyti tik buhalterė, kuri skaičiavo R. T. atlyginimą. Kodėl žmogus sako, kad jam nesumokėtas atlyginimas, nežino. Tyrėjos parodytame dokumente yra jo (T. R.) parašas, ar yra J. V. ir R. T. parašai, nepamena. Kodėl R. T. atlyginimas sumokėtas nebuvo nežino, matyt, per klaidą. Apie tai, kad R. T. nesumokėtas atlyginimas sužinojo iš Darbo ginčo komisijos. Visus buhalterinius atlyginimus tvarkė buhalterinė įmonė (t. 3, b. l. 63-66). 2020-05-15 papildomai apklaustas specialiuoju liudytoju T. R. parodė, kad ant jam apklausos metu parodytų dokumentų, t. y. atlyginimo žiniaraščių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) užfiksuota informacija apie tai, kad jam (T. R.), J. V. ir R. T. buvo išmokėti atlyginimai, nurodytos sumos, ar tai buvo grynais ar pavedimu pasakyti negali, nepamena. Šiuos atlyginimus išmokėjo tuo metu dirbusi buhalterė, kuri tiksliai nepamena, kadangi buhalterės keitėsi. Ant nurodytų dokumentų atpažįsta savo parašą, panašu, kad yra ir J. V. parašas. Ar prie vardo ir pavardės R. T. yra jo (R. T.) parašas nežino, kadangi jo parašo nepamena (t. 3, b. l. 67-69).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. V.(ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas 2020-09-14 nutarimu) parodė, kad UAB „L“ dirba nuo pat jos įkūrimo dienos kartu su T. R., nupirko ją maždaug prieš 10 metų, tiksliai nepamena. UAB „L“ užsiima (duomenys neskelbtini). Bendrovės ofiso vietos keitėsi. Iš pradžių įmonės ofisas buvo (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso jau nepamena, vėliau – (duomenys neskelbtini). Iš pradžių, dirbo su T. R. dviese. Vėliau buvo priimti ir kiti darbuotojai, jų buvo 2 ar 3. T. R. buvo bendrovės direktorius, o jis buvo komercijos direktorius. T. R. buvo atsakingas už tai, kas jam priklausė pagal įstatus, o jis buvo atsakingas už pardavimus, nuomą, žmonių apmokymus. Kiek pamena, pradžioje UAB „L“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „M“ darbuotojai, kas tiksliai nepamena, vėliau, apskaitą perėmė buhalterė A. G., kada tai buvo, tiksliai nepamena. Kas tiksliai tvarkė UAB „L“ buhalterinę apskaitą, kai T. R. buvo įdarbintas R. T. nepamena. UAB „L“ kasa, atrodo buvo ofise, dabar tiksliai nepamena. Kas buvo atsakingas už UAB „L“ kasą 2013 m. irgi nepamena. Apie R. T. įdarbinimo UAB „L“ aplinkybes jam yra žinoma tik tiek, kad šį asmenį įmonėje įdarbino T. R.. Pats yra šį asmenį matęs tik vieną kartą bendrovės ofise, tuo metu buvusiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, kada tiksliai nepamena, galimai 2013 m. R. T. įdarbinimu rūpinosi T. R., su juo šiuo klausimu nėra kalbėjęs, todėl kokiomis sąlygomis ir kuriam laikotarpiui buvo įdarbintas R. T. nežino, nei su T. R., nei su pačiu R. T. apie tai nėra bendravęs. Apie tai, kad R. T. pradėjo reikalauti jam nesumokėto atlyginimo sužinojo kai iš UAB „L“, kurios vadovu jau buvo jis, įvairios valstybinės institucijos pradėjo reikalauti pateikti informaciją. R. T. teisininkas reikalavo dokumentų. Kadangi iškilo problema UAB „L“ T. R. vadovavimo metu, apie tai informavo patį T. R. bei kitiems pasiūlė kreiptis tiesiogiai į jį. Kai perėmė UAB „L“ vadovavimą iš T. R., įmonės dokumentų tuo metu netikrino, dokumentai buvo buhalterijoje, su kuria toliau tęsė darbą. Ar tarp jo ir T. R., tuo metu buvo pasirašytas dokumentų priėmimo-perdavimo aktas ar kažkoks kitas dokumentas, nepamena. Kadangi, kaip minėjo, perimtų iš T. R. dokumentų netikrino, nežinojo ar tarp jų yra kokių nors dokumentų, susijusių su R. T., todėl, kai į jį kreipėsi R. T. teisininkas su reikalavimu pateikti dokumentus, kokius šiuo metu nepamena, jam atsakė, kad jo reikalaujamų dokumentų neturi ir nukreipė jį į T. R.. Tuomet paklausė T. R., kodėl yra ši problema, į ką T. R. atsakė, kad tai R. T. kerštas dėl kažkada nevykusio sandorio, todėl dabar turi dėl jo problemų. Apie kokį sandorį ėjo kalba, nežino, nes jam tai buvo neįdomu. Kad R. T. galimai buvo fiktyviai įdarbintas UAB „L“ sužinojo tik apklausos metu, kai buvo analizuojami ir rodomi UAB „L“ dokumentai, kuriuos pats ir pateikė prie ikiteisminio tyrimo. Kaip ir minėjo anksčiau, nieko nežinojo apie R. T. įdarbinimą UAB „L“, kadangi nesikišo į T. R., tuometinio UAB „L“ vadovo veiklą, abu turėjo po 50 procentų bendrovės akcijų. Ant atlyginimo žiniaraščių tituliniuose lapuose prie žodžio kasininkas jo parašai galėjo atsirasti tvarkant dokumentus buhalterijoje, kai buhalterė jam nurodydavo, kurioje vietoje trūksta parašų. Niekada jokių parašų neklastojo ir už nieką nepasirašinėjo. Pasirašant už sau išmokėtą atlyginimą galėjo matyti kitas pavardes, įskaitant ir R. T., bet į tai nesigilino, kadangi kaip minėjo, tai buvo T. R. žmogus ir jam nerūpėjo koks ir už ką jam buvo priskaičiuotas atlyginimas (t. 3, b. l. 132-135).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. G. parodė, kad dirba UAB „S“ nuo 2011 m. iki šiol. UAB „S“ turėjo savo patalpas ir įgaliojimą tvarkyti įmonių buhalterines apskaitas, buvo sudaromos sutartis su įmonėmis, kurios atveždavo dokumentus. 2013 m. dirbo adresu (duomenys neskelbtini), turėjo nedidelį biurą. Pačią įmonę UAB „L“ jai perdavė kolegė, UAB „S“ su UAB „L“ sudarė teisinių paslaugų sutartį, o ji pagal įgaliojimą paskirta tvarkyti nurodytos įmonės buhalterinę apskaitą. Pačioje įmonėje nėra buvusi. Bendravo su įmonės akcininkais T. R. ir V., vardo nepamena. Kiek pamena, jie kartu atvažiuodavo ir atveždavo buhalterinius dokumentus. Kokius dokumentus atveždavo, tokius dokumentus ir suvesdavo. Buvo sąskaitos faktūros, pirkimai, pardavimai, banko išrašai. Skaičiuodavo darbuotojams atlyginimus. Kiek pamena, atlyginimai buvo pastovūs, kokie tiksliai nepamena, bet daug nemokėdavo. Kiek pamena, įmonė vykdė veiklą, susijusią su nekilnojamu turtu, bet tiksliai nepamena, nesigilino. Dokumentus atveždavo kartą į mėnesį. Dokumentai ne visada buvo teikiami tvarkingai. Pavėluodavo su pateikimu. Kaip 2013 m. buvo mokami atlyginimai nepamena, jeigu buvo mokami grynais turėjo gauti išlaidų orderius, arba bankinius pavedimus. Atlyginimų nemokėjo, tik priskaičiuodavo atlyginimus darbuotojams. Kas įmonėje tuo metu mokėjo atlyginimus nežino, čia buvo ne jos pareiga, tikėtina, kad kažkas iš paminėtų akcininkų. Kiek pamena, buvo pasirašytos darbo sutartys, kuriose buvo nurodyti atlyginimai. Dokumentų perdavimas vyko ofise (duomenys neskelbtini). Vardas ir pavardė R. T. jai girdėti. Pamena, kad šis asmuo dirbo nurodytoje įmonėje, kadangi jam skaičiuodavo atlyginimą. Kiek pamena, šioje įmonėje jis dirbo labai trumpai. Konkrečiai koks buvo jam (R. T.) skaičiuotas atlyginimas, nepamena. Bet kiek pamena, įmonėje darbuotojams buvo mokami minimalūs atlyginimai. Taip pat dabar nepamena ar jis buvo įdarbintas pilnu etatu ar ne. Kokios sumos buvo išmokamos jam kas mėnesį nurodyti negali, nepamena. Kaip tiksliai, kokiu būdu, ar bankiniu pavedimu ar grynais, buvo mokami atlyginimai nurodytam asmeniui, nepamena. Nepamena kokie įmonės vadovo dokumentai dėl išmokėto atlyginimo tuo metu buvo jai teikiami apskaitai. Kas jai buvo pateikta tą ji ir suvesdavo. Atlyginimą darbuotojams skaičiuodavo naudodama buhalterinės apskaitos programa „RIVILE“. Informaciją apie tai, kad R. T. buvo išmokėtas atlyginimas, jai pateikdavo kažkas iš jos nurodytų vadovų, kas tiksliai nepamena. Taip pat, kaip minėjo, nepamena kokie būtent jai buvo pateikiami dokumentai, ar kasos išlaidų orderiai, ar bankiniai pavedimai (t. 3, b. l. 51-58).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. P. parodė, kad UAB „L“ pradėjo dirbti 2012 m. vasaros pradžioje, tikslios datos nepamena. Šią įmonę rado per savo pažįstamą J. V., su juo kartu mokėsi. Iš įmonės darbuotojų pažinojo tik J. V. ir T. R., R. T. jam nėra girdėtas, asmens tokiu vardu ir pavarde nepažįsta, su J. V. apie jį kalbėti neteko (t. 3, b. l. 24-25).

Šalies argumentai

2019-11-04 prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą R. T. nurodė, kad nuo 2013-01-14 iki 2013-06-05 buvo įdarbintas UAB „L“, jam turėjo būti išmokėtas 1806,71 Lt darbo užmokestis, kuris išmokėtas nebuvo. Susirašinėjimo su dabartiniu įmonės vadovu J. V. metu sužinojo, kad buvęs vadovas T. R. sunaikino 2013 m. dokumentus, galimai tam, kad nuslėpti apgaulingai tvarkomą buhalterinę apskaitą, klastojo darbo užmokesčio dokumentus, kad išvengti turtinės prievolės sumokėti jam (pareiškėjui R. T.) priklausantį darbo užmokestį, vadovas T. R. pasisavino jam (R. T.) priklausantį turtą – darbo užmokestį 1806,71 Lt (t. 1, b. l. 21).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2019-11-27 nutarimu atsisakyta pagal pareiškėjo R. T. skundą pradėti ikiteisminį tyrimą T. R. atžvilgiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 186 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį dėl galimai pasisavinto R. T. priklausančio darbo užmokesčio (t. 1, b. l. 38-42).

2019-12-06 skunde, adresuotame Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos tyrėjo nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, R. T. nurodė, kad buvęs UAB „L“ vadovas T. R. pasisavino jam (R. T.) priklausantį turtą – 1806,75 Lt darbo užmokesti (t. 1, b. l. 47-48). Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės I. Gulbickienės 2020-01-08 nutarimu skundas atmestas (t. 1, b. l. 57-63). Dėl minėtos nutarties R. T. 2020-01-16 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą T. R. atžvilgiu (t. 1, b. l. 68). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-24 nutartimi R. T. skundas netenkintas (t. 1, b. l. 90-93). Dėl priimtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-24 nutarties R. T. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui (t. 1, b. l. 95). Vilniaus apygardos teismo 2020-02-27 d. nutartimi pareiškėjo skundas tenkintas, panaikinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-24 nutartį bei Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2020-01-08 ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos tyrėjo 2019-11-27 nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus (t. 1, b. l. 100-102).

Žemesnės instancijos teismas

Darbo sutartyje Nr. 3, sudarytoje 2013-01-14 tarp darbdavio UAB „L“ atstovo T. R.ir priimamo į darbą asmens R. T. nurodyta, kad sutartis yra neterminuota, pagal sutartį R. T. priimamas dirbti UAB „L“ (duomenys neskelbtini), atlyginimas 500 Lt, bandomojo laikotarpio nėra, darbo dienos trukmė po 4 val. 5 darbo dienas per savaitę. Sutartis įsigalioja 2013-01-14, darbuotojas pradeda dirbti 2013-02-14. Sutartį pasirašė darbdavio atstovas T. R. ir darbuotojas R. T. (t. 1, b. l. 22-23; t. 2, b. l. 120-121).

VSDFV Vilniaus skyriaus 2020-03-25 rašte apie asmens – R. T. valstybinį socialinį draudimą, nurodyta, kad šio asmens draudėjas nuo 2013-02-14 iki 2013-06-05 buvo UAB „L“, valstybinio socialinio draudimo įmokų suma 722,32 Lt. Pranešimus VSDFV Vilniaus skyriui apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, už ataskaitinį mėnesį bei pabaigą rengė ir teikė UAB „L“ įgaliotas asmuo A. G.. Rašte pažymėta, kad UAB „L“ socialinio draudimo įmokų už R. T. VSDFV biudžetui nemokėjo, jos buvo išieškomos Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnyje bei Fondo valdybos direktoriaus 2009-01-21 įsakymu Nr. V-32 patvirtintų priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 131-153).

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) Mokestinių prievolių departamento Vilniaus įmonių skyriaus rašte nurodyta, kad UAB „L“ 2013 m. A klasės išmokų, nuo išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (forma FR0573) deklaravo 1 806,71 Lt su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių išmokų R. T., 2012 m. A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje išmokų R. T. nedeklaravo (t. 1, b. l. 27).

SODROS duomenimis apie asmenis ir jo draudėjus – R. T. draudėju iki 2013-01-10 buvo UAB „F“, nuo 2013-02-14 iki 2013-06-05 draudėjas - UAB „L“, nuo 2013-06-06 draudėjas - UAB „C“ (t. 1, b. l. 105-106). Iš Sodra duomenų matyti, kad iš UBA „L“ už R. T. laikotarpiu nuo 2013-02-14 iki 2013-06-05 buvo skaičiuojamos įmokos Sodrai (t. 1, b. l. 110-112). Pranešimus Sodrai apie apdraustuosius UAB „L“ už 2013 m. vasario - birželio mėnesius, kai šioje įmonėje buvo įdarbintas R. T. teikė įgaliotas asmuo A. G. (t. 2, b. l. 139-151).

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2019-08-28 sprendime Nr. DGKS-5253 nurodyta, kad ieškovas R. T. pateikė darbo ginčų komisijai 2019-07-27 prašymą, kuriame nurodė, kad nuo 2014-01-14 iki 2013-06-05 buvo įdarbintas UAB „L“ ir už nurodytą darbo laikotarpį jam turėjo būti išmokėtas 1806,71 Lt darbo užmokestis, kuris neišmokėtas iki šiol, nors UAB „L“ VMI sumokėto pajamų mokesčių deklaracijoje deklaravo 1806,71 Lt su darbo santykiais susijusias išmokas. R. T. prašė darbo ginčų komisijos išieškoti iš UAB „L“ 523,26 EUR darbo užmokestį už 2013-02-14 – 2013-06-05 laikotarpį bei delspinigius. Taip pat pareiškėjas prašė atnaujinti kreipimosi į darbo ginčių komisiją terminą, nurodydamas, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių - neturėjo duomenų, ar tikrai su juo neatsiskaityta. Darbo ginčų komisija nusprendė atsisakyti nagrinėti R. T. prašymą atsakovei UAB „L“ dėl darbo užmokesčio ir delspinigių išieškojimo, kadangi prašymas pateiktas praleidus terminą dėl nesvarbių priežasčių, t. y. apie pažeistą teisę į galutinį atsiskaitymą pareiškėjas turėjo sužinoti kitą dieną po atleidimo iš darbo (t. 1, b. l. 184-185).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1211(20)) nurodyta, kad UAB „L“ atliginimo žiniaraštyje už 2013 m. vasarį, 2013 m. kovą ir 2013 m. gegužę eilutėje „A005 R. T.“ pasirašė ne R. T.. Nustatyti, ar pasirašė J. V., T. R., R. I., ar kitas asmuo, negalima (t. 2, b. l. 158-164).

Teisių ir pareigų liudytojui išaiškinimo protokole išvardintos liudytojo teisės, pareigos ir atsakomybė, o būtent, kad už melagingų parodymų davimą liudytojas atsako pagal BK 235 straipsnį. Šiame protokole, kurį 2020-03-10 surašė Vilniau apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyr. tyrėja A. S. ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00118-20, užfiksuota, kad liudytojas R. T. 2020-03-10 13.08 val. savo parašu patvirtino, jog liudytojo teisės ir pareigos jam išaiškintos (t. 3, b. l. 1). 2020-03-10 liudytojas R. T., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, po papildomos apklausos ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00118-20 apklausos protokolą patvirtino savo parašu (t. 3, b. l. 2-3).

T. R. elektroniniame laiške, adresuotame liudytojui J. V. nurodyta, kad pateikti dokumentų, patvirtinančių, jog R. T. buvo išmokėtas darbo užmokestis, neturi galimybės, nes tokie dokumentai neegzistuoja, kadangi faktiškai R. T. UAB „L“ niekada nedirbo, t. y. nors ir buvo sudaryta darbo sutartis, jis dėl nežinomų priežasčių dirbti taip ir nepradėjo, todėl jam ir nebuvo mokamas darbo užmokestis (t. 1, b. l. 31).

Iš Juridinio asmens duomenų išrašo matyti, kad UAB „L“ vadovu laikotarpiu nuo 2011-02-03 iki 2013-07-04 buvo T. R. (t. 1, b. l. 107-109).

AB „Swedbank“ pateiktame R. T. sąskaitos išraše nurodyta, kad 2013-03-04 R. T. T. R. pervedė 7 300 Lt, o 2013-03-21 – 200 Lt (t. 3, b. l. 18-19).

Iš 2013-01-17 pinigų skolinimo susitarimo matyti, kad T. R. paskolino R. T. 5 000 Lt asmeninėms reikmėms ir įpareigojo pinigus grąžinti ne vėliau kaip iki 2013-06-01 (t. 3, b. l. 21, 22).

Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Marinos Orlovos 2020 m. birželio 11 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00118-20 dalyje dėl T. R. pateiktų kaltinimų pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti šios nusikalstamos veikos požymių. Nutarime nurodyta, kad R. T. nėra nukentėjęs asmuo, nes pats įmonėje nedirbo ir ikiteisminiame tyrime nėra duomenų, patvirtinančių, kad UAB „L“ vadovas apgaule vengė atsiskaityti su R. T. (t. 1, b. l. 8-9).

Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės M. Orlovos 2020 m. birželio 11 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00118-20 dalyje dėl J. V. pateiktų kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, nutrauktas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t. 1, b. l. 17-18).

Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės M. Orlovos 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00118-20, dalyje dėl J. V. pateiktų kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, nutrauktas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t. 3, b. l. 127-130).

Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės M. Orlovos 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00118-20, dalyje dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje nutrauktas, nenustačius šių nusikalstamų veikų požymių. Ikiteisminį tyrimą įtariamųjų T. R. ir R. T. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, nutarta tęsti (t. 3, b. l. 140-156).

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, sukalstojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Netikro dokumento pagaminimas suprantamas kaip pagaminimas visiškai naujo žinomai melagingo dokumento, t. y. kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina ar kitais būdais sukuria, siekdamas išleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą.

Nagrinėjamu atveju abu kaltinamieji savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. T. R. ir R. T. kaltę taip pat įrodo liudytojų parodymai, darbo sutartis, Juridinio asmens duomenų išrašas, VSDFV pateikti duomenys, VMI rašte pateikta informacija, T. R. el. laiške nurodytos aplinkybės. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais nustatyta, kad T. R., būdamas UAB „L“ direktoriumi, su R. T. veikdami kartu pagal išankstinį susitarimą dėl fiktyvaus įdarbinimo ir netikrų duomenų pateikimo VSDFV Vilniaus skyriui, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2013-01-14, UAB „L“ patalpose, (duomenys neskelbtini), T. R. nenustatyta kompiuterine technikos pagalba pagaminus netikrą dokumentą – 2013-01-14 Darbo sutartį Nr. 3, kurioje įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie R. T. įdarbinimą UAB „L“ (duomenys neskelbtini) pareigose, šį netikrą T. R. pagamintą dokumentą abu (T. R. ir R. T.) patvirtino savo parašais, žinodami, kad R. T. įmonėje realiai nedirbs, o bus įdarbintas fiktyviai tikslu būti socialiai apdraustam, kad ateityje turėtų galimybę iš kredito įstaigos gauti paskolą naujam gyvenamajam namui įsigyti. Tęsdamas nusikalstamą veiką T. R. šią darbo sutartį panaudojo, pateikdamas UAB „L“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai A. G., nežinančiai apie jos suklastojimą, kuri pateikė jį VSDFV Vilniaus skyriui. Apie tai, kad aukščiau minėtas dokumentas bus panaudotas UAB „L“ atsakingam asmeniui pateikiant jį VSDFV Vilniaus skyriui žinojo ir R. T.. Esant išdėstytoms aplinkybėms kiekvieno iš kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius.

Kaltinamasis R. T. savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo jo ikiteisminio tyrimo kaip liudytojo apklausos metu duoti parodymai, kaltinamojo T. R. ir liudytojų parodymai, darbo sutartis, VSDFV duomenys, R. T. prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą ir pateikti skundai, R. T. pasirašytas teisių ir pareigų liudytojui išaiškinimo protokolas, prokuroro nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dalyje dėl BK 186 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodmai patvirtina, kad R. T. 2020 m. kovo 10 d. laikotarpiu nuo 13.16 iki 15.50 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje, ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00118-20 apklausiamas kaip liudytojas ir būdamas pasirašytinai įspėtas pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, žinodamas, kad jo įdarbinimas UAB „L“ buvo fiktyvus, ir į 2013-01-14 darbo sutartį buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, nes iš anksto buvo susitaręs su T. R., kad realiai įmonėje nedirbs, tyčia davė melagingus parodymus, nurodydamas, kad T. R. pasiūlė jam įsidarbinti jo vadovaujamoje UAB „L“ (duomenys neskelbtini) pareigose ir jam sutikus 2013-01-14 pasirašė darbo sutartį, suderino, kad dirbs 4 val. per dieną, 5 dienas per savaitę, ofise (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte, turėjo pardavinėti namus, objektus. Nurodė, kad patirties pardavime neturėjo, bet tikėjo, kad T. R. jį apmokins ir po kurio laiko paskambins jam, informuos kada reikės atvykti į darbą. Tokiu būdu R. T. sąmoningai neteisingai nurodė jam žinomus faktus ir aplinkybes apie savo fiktyvų įdarbinimą UAB „L“, todėl jo veiksmai pagrįstai įvertinti kaip melagingų parodymų davimas ir tinkamai kvalifikuoti pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamieji T. R. ir R. T. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (t. 3, b. l. 172-174, 176, 204-206, 208).

Dėl T. R. skirtinos bausmės.

Skirdamas bausmę kaltinamajam T. R. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kuris susijęs su dokumentų klastojimu ir disponavimu suklastotais dokumentais, veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad T. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – T. R. neteistas (t. 3, b. l. 187-188), eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t. 3, b. l. 190-202), dirbantis trejose darbovietėse (t. 3, b. l. 203), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 45 MGL dydžio bauda (taikant MGL dydį, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. iki 2018 m. sausio 1 d., t. y. 1 MGL = 37,66 EUR), šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, T. R. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam T. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 83-86) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Dėl R. T. skirtinos bausmės.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. T. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai, vienas susijęs su dokumentų klastojimu, kitas – nusikaltimas teisingumui, veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad R. T. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – R. T. neteistas (t. 3, b. l. 169), vieną kartą baustas administracine tvarka, nuobauda galioja (t. 3, b. l. 170), dirba (t. 3, b. l. 171), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Prokuroro siūlomi bausmių dydžiai – 45 MGL dydžio bauda (taikant MGL dydį, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. iki 2018 m. sausio 1 d., t. y. 1 MGL = 37,66 EUR) už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą ir 54 MGL dydžio bauda (taikant MGL dydį, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d., t. y. 1 MGL = 50 EUR) už BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, šiuo konkrečiu atveju yra protingi ir proporcingi, todėl mažinti ar didinti jų nėra pagrindo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės, t. y. 54 MGL (2 700 EUR) dydžio baudos, pridedant dalį t. y. 10 MGL (376,60 EUR) baudos ir skirtina subendrinta 3 076,60 EUR dydžio bauda. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, R. T. skirtina galutinė subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu. Kadangi nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo skirtingi MGL dydžiai, bausmės bendrintinos ir vienas trečdalis bausmės skaičiuotinas nuo galutinės subendrintos bausmės dydžio piniginės išraiškos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 MGL (1 694,70 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. R. paskirti galutinę bausmę – 30 MGL (1 129,80 EUR) dydžio baudą.

R. T. (R. T.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 MGL (1 694,70 EUR) dydžio baudą.

R. T. (R. T.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 54 MGL (2 700 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir R. T. (R. T.) paskirti subendrintą 3 076,60 EUR dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. T. (R. T.) paskirti galutinę bausmę – 2 051 EUR dydžio baudą.

T. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti nuteistiesiems, kad:

1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Giedrė Telksnienė