Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justė Kliučinskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. T. ieškinį atsakovei Valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, kad 2021 m. vasarą ieškovė nutarė surašyti testamentą, kuriuo butą, esantį (duomenys neskelbtini), galėtų palikti savo pasirinktam įpėdiniui, tačiau sužinojo, kad testamentu ketintas palikti butas, remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu laikytinas bendrąja ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio D. T. nuosavybe. Todėl šiuo metu yra susidariusi situacija, kuomet likus santuokos nutraukimo byloje nepadalintam turtui, ieškovė negali laisvai disponuoti savo valdomu turtu ir taip įgyvendinti įstatymo nustatytas teises.

3. Ieškovė pažymi, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su D. T. Ilgą laiką santuokinis gyvenimas buvo normalus, augino ir prižiūrėjo vaikus, tačiau maždaug nuo (duomenys neskelbtini) metų situacija šeimoje pasikeitė ir (duomenys neskelbtini) metais D. T. paliko šeimą ir apsigyveno atskirai. Nuo to laiko santykiai su juo nutrūko. (duomenys neskelbtini) ieškovė sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo sutartį. Šiuo klausimu seniūnijoje buvo paaiškinta, kad jos sudarymui yra būtinas tame pačiame bute savo gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų sutikimas, todėl ieškovė susisiekė su D. T. ir informavo jį apie būtinumą atvykti į seniūniją ir pasirašyti sutikimą, kad butas bus privatizuotas ieškovės vardu. Pastarasis tam neprieštaravo, todėl tokį susitarimą jam pasirašius, tarp ieškovės ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos valdybos atsakingo asmens buvo pasirašyta buto privatizavimo sutartis. Ieškovės teigimu, už jo įsigijimą ji mokėjo savo asmeninėmis lėšomis (t. y. tiek grynaisiais pinigais, tiek ir investiciniais čekiais), o D. T. prie apmokėjimo jokia forma neprisidėjo. (duomenys neskelbtini) G. T. nusprendė kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo. Tais pačiais metais santuoka buvo nutraukta, o (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės metrikacijos skyriuje buvo įregistruotas santuokos nutraukimas. Maždaug (duomenys neskelbtini) ieškovės ir buvusio sutuoktinio santykiai atsinaujino ir jei vėl pradėjo gyventi kartu. Tačiau buvęs sutuoktinis niekur nedirbo, itin dažnai ir nesaikingai vartojo alkoholinius gėrimus, o būdamas neblaivus namuose keldavo konfliktus bei smurtaudavo prieš ieškovę. Todėl supratusi, kad toliau gyventi su juo yra pavojinga, 1998 m. kreipėsi į teismą dėl jo iškeldinimo iš buto ir (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir šį asmenį iš būsto iškeldino. Nuo to laiko ieškovė su buvusi sutuoktiniu nebendravo, o (duomenys neskelbtini) D. T. mirė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), ar jam įsigaliojus. Pažymėtina, kad tiek ginčo turto įgijimo metu galiojusio 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnyje, tiek 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam CK, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-579/2002, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-343/2006). Taigi, nors ginčo turtas buvo įgytas 1991 m., dėl jo teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos.

8. CK3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Koks turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine nuosavybe, apibrėžta CK 3.89 straipsnio 1 dalyje. Pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymo, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikus atitinkamus rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodinėti šį faktą ir liudytojų parrodomais, arba turi įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

9. Ieškovės į bylą pateikti įrodymai – (duomenys neskelbtini) Pareiškimas dėl pageidavimo pirkti butą; Susitarimas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), kainos nustatymo; (duomenys neskelbtini) Sudarytas susitarimas dėl buto pirkimo; (duomenys neskelbtini) Mokėjimo pranešimas; (duomenys neskelbtini) Sutartis, pagal kurią Vilniaus miesto Žirmūnų seniūnijos valdybos atstovas pardavė butą ieškovei bei VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašas, patvirtina, kad ieškovė G. T. (duomenys neskelbtini) Sutarties pagrindu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

10. Teismas taip pažymi, kad iš šių teismui pateiktų dokumentų – (duomenys neskelbtini) Pareiškimo dėl pageidavimo pirkti butą; Susitarimo dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), kainos nustatymo; (duomenys neskelbtini) Susitarimo dėl buto pirkimo; (duomenys neskelbtini) Mokėjimo pranešimo; (duomenys neskelbtini) Pirkimo sutarties, buto eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo Sutarties, matyti, kad tik ieškovė dalyvavo buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo – pirkimo procese ir, kad tik ji iš asmeninių lėšų bei valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis, sumokėjo už butą. Ieškovė taip pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji viena mokėjo už buto komunalines paslaugas (elektrą, dujas, šildymą, vandenį ir pan.). Taip pat (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo sprendimu D. T. buvo priverstinai iškeldintas iš ieškovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovės ir D. T. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) D. T. mirė. Byloje pateiktas testamentų registro išrašas patvirtina, kad ieškovės buvęs sutuoktinis testamento nebuvo sudaręs, o pateikti mirties liudijimai patvirtina, kad abu jo sūnūs taip pat yra mirę.

11. Teismas pažymi ir tai, kad byloje duomenų, jog po santuokos nutraukimo D. T. būtų kreipęsis į teismą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, būtų dalyvavęs minėto buto įsigijimo procese, būtų prisidėjęs finansiškai prie buto įsigijimo ar jo išlaikymo, byloje nėra.

12. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į atsakovo nuomonę, kad jis neprieštarauja pareikštam ieškiniui, į tai, kad nors ieškovė nekilnojamąjį turtą ir įgijo formaliai būdama santuokoje, tačiau nekilnojamasis turtas buvo įgytas išskirtinai už asmenines ieškovės lėšas bei valstybines vienkartines išmokas bei tikslines kompensacijas, kad minėto buto privatizavimo – pirkimo procese dalyvavo išskirtinai tik ieškovė, kad D. T. nėra išreiškęs teisių į ieškovės butą, nėra prisidėjęs prie jo išlaikymo, kartu su ieškove nebegyveno ir bendro ūkio nevedė nuo (duomenys neskelbtini) metų, darytina išvada, kad ieškovė paneigė CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė bei leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrindė faktą, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra ieškovės asmeninė nuosavybė. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutartimi, įgytas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), asmeninė G. T. nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 7 punktas, CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

13. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

14. Ieškovė neprašo priteisti iš atsakovės jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas šioje byloje nesprendžiamas.

15. Teismas, nagrinėdamas šią bylą, nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu priteisimo klausimas šioje byloje taip pat nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270, 376 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybė.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.