Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Navickytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. J. B. pareiškimą dėl gimimo akto įrašo atkūrimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

4. Byloje pareikštas reikalavimas dėl civilinės būklės akto – gimimo įrašo – atkūrimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 514 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

5. Byloje nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, prašydama atkurti jos prosenelės R. [R. / R.] M. [M.] S. [S.], gimimo data (duomenys neskelbtini) [(duomenys neskelbtini)], gimimo vieta (duomenys neskelbtini), gimimo akto įrašą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2021 m. rugsėjo 20 d. pateikė išvadą Nr. A136-2271/21 (2.4.1.52-AD21), kuria atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, nurodydamas, jog atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, kuriuose R. M. S. vardu nėra nė vieno civilinės būklės akto įrašo, pagal kurį būtų įmanoma nustatyti tikslius jos duomenis, t. y. vardą, pavardę, gimimo datą bei gimimo vietą, nėra kitų civilinės būklės aktų įrašų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti R. M. S. gimimą (duomenys neskelbtini), nėra teisinio pagrindo jos gimimo įrašą atkurti.

6. Jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisako atkurti civilinės būklės akto įrašą, pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo atkūrimo nagrinėja teismas (CPK 442 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 514 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja nurodo, kad jos prosenelės gimimo akto įrašo atkūrimas jai reikalingas siekiant pasinaudoti teise atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę (CPK 514 straipsnio 4 dalis).

7. Civilinės būklės aktų įrašai atkuriami vadovaujantis 2015 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymu Nr. XII-2111 ir Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Prašymo nagrinėjimui aktuali Taisyklių 2021 m. vasario 26 d. redakcija (įsigaliojo nuo 2021 m. vasario 27 d.). Taisyklių 140 punkte nustatyta, kad atkuriant gimimo įrašą, asmens vardas ir pavardė nurodomi remiantis santuokos sudarymo įrašu (jeigu asmuo susituokęs), kitais jo ir jo artimųjų giminaičių civilinės būklės aktų įrašais, taip pat asmens tapatybės dokumentu. Taisyklių 141 punkte nurodyta, kad atkuriant gimimo įrašą, nustatant asmens gimimo datą, remiamasi kitais civilinės būklės aktų įrašais, asmens tapatybės dokumentu, krikšto liudijimu, o jei šių dokumentų asmuo neturi, – gydytojų konsultacinės komisijos išvada.

8. Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą atkuriant neišlikusius gimimo įrašus būtina pateikti atitinkamus civilinės būklės aktus ir / ar kitus dokumentus, iš kurių būtų galima nustatyti asmens vardą ir pavardę bei gimimo datą. Įstatymas nenumato, pagal kokius dokumentus turėtų būti nustatoma gimimo vieta, atkuriant gimimo įrašą, taip pat ar pastaroji turėtų būti nustatyta tiksliai, ar užtektų nurodyti tik valstybę. Taisyklių II skyriuje, skirtame gimimo registravimui, nustatyta, kad vaiko gimimo vieta registruojant gimimą nurodoma jo faktinė gimimo vieta arba jo tėvų ar vieno iš tėvų gyvenamoji vieta (42 punktas).

9. Spręsdamas dėl pareiškėjos giminystės ryšio, teismas vertina šiuos pareiškėjos pateiktus dokumentus: 1) iš 2015 m. kovo 26 d. pareiškėjos santuokos liudijimo matyti, kad pareiškėjos mergautinė pavardė yra P.; 2) Pietų Afrikos Respublikos Vidaus reikalų departamento išduotas pareiškėjos (mergautine pavarde – M. J. P.) gimimo liudijimas Nr. 20151532423 patvirtina, kad pareiškėja gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvas yra C. R. P., motina – S. F. B.; 3) S. F. B. gimė (duomenys neskelbtini) ir yra N. D. S., kuriai dukters gimimo metu buvo 23 metai, bei L. J. B., kuriam tuo metu buvo 27 metai, duktė, tai patvirtina Pietų Afrikos Respublikos Vidaus reikalų departamento išduotas S. F. B. gimimo liudijimas Nr. 20192115382; 4) Pietų Afrikos Sąjungos 1938 m. gegužės 5 d. išduotame gimimo liudijime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimė vaikas D. N., kurio tėvas W. S. (gimęs (duomenys neskelbtini), tuo metu 40 metų amžiaus), motina R. S. (gimusi (duomenys neskelbtini), tuo metu 29 metų amžiaus).

10. Iš nurodytų dokumentų matyti, kad pareiškėjos M. J. B. (mergautinė pavardė – P.) motina yra S. F. B., kurios motina – D. N. (N. D.) S., o ši yra R. S. duktė. Taigi pareiškėjos pateikti dokumentai patvirtina, jog ji yra R. S. provaikaitė.

11. Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2021 m. liepos 27 d. rašto Nr. (P1-5225)P2-9039 nustatyta, kad Lietuvos valstybės archyvas Rokiškio apskrities žydų bendruomenių 1904–1908 metų metrikų knygų saugoti negavo, todėl išduoti archyvo pažymos apie R. M. S., A. J. (Y., A. J.) dukters gimimą negali. Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2018 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. R4-3401 pareiškėją informavo, kad žinių apie R. (R.) S., gimusią (duomenys neskelbtini) metais, gyvenimą (duomenys neskelbtini) mieste, dokumentų, patvirtinančių jos turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, asmens dokumentų pasams gauti, vidaus arba užsienio pasų, pasų registracijos kortelių bei dokumentų, patvirtinančių, kad ji iki 1940 m. birželio 15 d. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, archyve saugomuose fonduose nerasta; taip pat pažymėta, kad Lietuvos gyventojų surašymo iki 1940 m. dokumentai į archyvą saugojimui neperduoti.

12. Teismas sutinka su pareiškėjos teiginiu, kad aplinkybė, jog dokumentai valstybės archyvams neperduoti ir nėra išlikę, sudaro pagrindą kreiptis į teismą siekiant atkurti gimimo įrašą, taip pat pripažįsta, kad archyvo duomenų neišlikimo faktas apsunkina nustatytinų aplinkybių įrodinėjimą. Kita vertus, vien tai, kad valstybės archyvuose nėra išlikusių dokumentų, savaime nereiškia, kad atitinkami dokumentai buvo sudaryti (išduoti), taigi pareiškėjai, siekiančiai atkurti savo prosenelės gimimo įrašą, tenka pareiga pateikti įrodymus, iš kurių būtų galima nustatyti aplinkybę, kad pareiškėjos prosenelės gimimo įrašas Lietuvoje buvo sudarytas, taip pat nustatyti to įrašo turinį – pareiškėjos prosenelės vardą, pavardę, gimimo datą ir vietą.

13. Siekdama įrodyti aplinkybes, sudarančias pagrindą atkurti savo prosenelės gimimo įrašą, pareiškėja M. J. B. pateikė tokius dokumentus: 1) Pietų Afrikos Sąjungos 1938 m. gegužės 5 d. išduoto gimimo liudijimo kopiją, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimė vaikas D. N., tėvas W. S., motina R. S. (amžius 29 metai, gimimo vieta (duomenys neskelbtini)); 2) Pietų Afrikos Respublikos paso, išduoto R. M. S., kopiją, kuriame R. M. S. gimimo data nurodyta (duomenys neskelbtini), gimimo vieta – (duomenys neskelbtini); 3) C. K. Pietų Afrikos Respublikoje 2020 m. liepos 28 d. išduotą raštą, kuriame nurodyta, kad R. M. S. mirė (duomenys neskelbtini), kai jai buvo 69 metai, ir kad įrašai rodo, jog ji gimė (duomenys neskelbtini); 4) R. S. Lietuvos Respublikos užsienio pasą, išduotą 1929 m. gruodžio 14 d., kuriame gimimo data ir vieta nurodyta (duomenys neskelbtini)

14. Be šių įrodymų, teismui pasiūlius pateikti papildomus dokumentus, pareiškėja pateikė Johanesburgo žydų pagalbos ir laidojimo bendruomenės paraišką laidojimui, kurioje nurodyta, kad R. M. S. gimė (duomenys neskelbtini), o mirė (duomenys neskelbtini), būdama 69 metų amžiaus, bei mirties liudijimą, kuriame R. M. S. gimimo data taip pat nurodyta (duomenys neskelbtini) Pareiškėja taip pat pateikė savo 2020 m. gegužės 29 d. pareiškimą, patvirtintą Pietų Afrikos Respublikos viešojo notaro, tačiau iš jo turinio matyti, kad jame tik pakartotos iš kitų šaltinių sužinotos aplinkybės, kurių tiesioginė liudininkė pagal savo amžių ji negalėjo būti, todėl teismas šiuo įrodymu kaip savarankišku, papildančiu byloje jau esamus duomenis, nesiremia.

15. Teismas, vadovaudamasis CPK 443 straipsnio 8 dalies nuostata, įpareigojančia teismą, nagrinėjantį bylą ypatingąja teisena, imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, nagrinėjantį pareiškėjos prašymą atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pateikti jų turimus duomenis. Migracijos departamentas pateikė teismui turimus dokumentus, tačiau tarp jų nėra jokių šiai bylai išnagrinėti reikšmingų dokumentų, kurių pareiškėja nebūtų pateikusi teismui nagrinėjamoje byloje.

16. Įvertinęs pateiktus įrodymus teismas konstatuoja, kad byloje nėra nė vieno civilinės būklės akto įrašo, kuriuo remiantis būtų pagrindas atkurti pareiškėjos prosenelės gimimo akto įrašą (Taisyklių 140, 141 punktai). Iš pateiktų dokumentų galima daryti pakankamai pagrįstą prielaidą, kad R. M. S. / R. S. / R. S. yra tas pats asmuo, tačiau nepakanka duomenų nustatyti tikslią jos gimimo datą. Vienintelis Lietuvos Respublikoje išduotas dokumentas yra R. S. užsienio pasas Nr. 239, išduotas jai 1929 m. gruodžio 14 d. Rokiškyje ir galiojęs iki 1931 m. gruodžio 14 d. Jame nurodyta R. S. gimimo vieta – (duomenys neskelbtini), ir gimimo metai – (duomenys neskelbtini), tačiau tiksli gimimo data nėra nurodyta, todėl šių duomenų nepakanka gimimo akto įrašui atkurti. Visi kiti pareiškėjos pateikti dokumentai buvo sudaryti arba išduoti Pietų Afrikos Respublikoje ir juose nurodyta vėlesnė gimimo data nei Lietuvos Respublikos užsienio pase, t. y. juose pareiškėjos prosenelės gimimo metai nurodyti (duomenys neskelbtini), arba nurodytas tik dokumento sudarymo laikas ir R. S. amžius: 1938 m. gegužės 5 d. išduotame pareiškėjos senelės D. N. gimimo liudijime nurodyta, kad jos motina yra R. S., 29 metų, gimusi (duomenys neskelbtini) (Lietuva iki 1915 m. buvo Rusijos imperijos sudėtyje, todėl šis įrašas savaime nepaneigia gimimo fakto Lietuvoje), taigi iš šio dokumento spręstina, kad R. S. gimimo metai – (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), tiksli data nenurodyta; Pietų Afrikos piliečio pase nurodyta R. M. S. gimimo data – (duomenys neskelbtini), gimimo vieta – (duomenys neskelbtini); C. K. rašte nurodyti tie patys duomenys kaip ir R. S. mirties liudijime bei paraiškoje laidojimui, t. y. gimimo data – (duomenys neskelbtini), gimimo vieta – (duomenys neskelbtini). Išvardytuose dokumentuose esanti informacija nesutampa, juose nurodytos gimimo datos yra skirtingos, kai kur nurodomi tik gimimo metai arba R. S. amžius, taigi šių duomenų nepakanka tiksliai nustatyti R. S. gimimo datą, o byloje nėra jokių papildomų duomenų, kurie patvirtintų bent vieno iš nurodytų dokumentų informacijos didesnį patikimumą ir sudarytų pagrindą nustatyti tikslią R. S. gimimo datą.

17. Teismas pažymi, kad bylų, nagrinėjamų ypatingąja teisena, įrodymų vertinimo procese galioja bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės, pagal kurias nustatinėjant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia išsiaiškinti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (CPK 180, 182, 184–185 straipsniai). Kita vertus, bylose dėl gimimo akto įrašo atkūrimo įrodinėjimo procesas savo esme panašus į įrodinėjimo procesą bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, t. y. įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose paprastai naudojami netiesioginiai įrodymai, nes būtent dėl tiesioginių įrodymų nebuvimo ar nepakankamumo ir atsiranda poreikis kreiptis į teismą atkurti gimimo įrašą. Teismas atsižvelgia į šį ypatumą ir akcentuoja, kad įrodinėjant netiesioginiais įrodymais prielaidų darymas yra neišvengiamas, tačiau net ir darant vieną ar kitą prielaidą, svarbu, kad ji būtų motyvuota, t. y. pakankamai patikimai pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju iš pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti konkrečią pareiškėjos prosenelės R. S. gimimo datą, nes iš visų dokumentų gauti duomenys yra skirtingi, vienas kitam prieštarauja, o duomenų prieštaravimams pašalinti nėra.

18. Taigi, įvertinęs pareiškėjos pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad iš jų gautų duomenų nepakanka nustatyti pareiškėjos prosenelės R. S. tikslią gimimo datą, kad būtų galima atkurti jos gimimo akto įrašą, nes nėra nė vieno civilinės būklės įrašo, pagal kurio duomenis būtų galima atkurti tikslią pareiškėjos prosenelės gimimo datą, taip pat iš pateiktų įrodymų visumos nėra galimybių šios datos nustatyti (juose esanti informacija yra nepakankama, prieštaringa, o duomenų, kuriais remiantis būtų galima pašalinti prieštaravimus, nėra).

19. Pažymėtina, kad pareiškėja pati aiškiai nenurodo, kokie gimimo įrašo duomenys turėtų būti atkurti, pareiškime tik išvardija skirtingus duomenis tiek apie pareiškėjos prosenelės vardą ir pavardę, tiek apie jos gimimo datą. Pareiškėja taip pat prašo nustatyti, kad jos prosenelės tėvas buvo A. Y. S. (S.), tačiau šį faktą patvirtinančių dokumentų byloje nėra. Vienintelis įrodymas, kuriame nurodytas pareiškėjos prosenelės tėvo vardas, yra užrašas ant jos antkapio, tačiau tai nėra dokumentas, kurio pagrindu galėtų būti atkuriami duomenys gimimo įraše, todėl teismas juo nesiremia, o kitų įrodymų, patvirtinančių šį faktą, byloje nėra.

20. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad iš byloje pateiktų įrodymų gautų duomenų nepakanka pareiškėjos prosenelės R. S. gimimo akto įrašui atkurti, todėl pareiškimą patenkinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 514 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos M. J. B. pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.