Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktu, BK 140 straipsnio 2 dalį – paskirta terimuota laisvės atėmimo bausmė – 6 mėnesiai.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta arešto bausmė – 30 parų, vadovaujantis BK 64 ¹ straipsnio 1 dalį paskirta – 20 parų arešto bausmė. 2021 m. balandžio 15 d. bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. P., 2025 m. vasario 12 d. apie 20.07 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę kelių transporto priemonę – automobilį ,,Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 promilių ir daugiau neblaivumas, o konkrečiai alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0096, nustatytas – 1,77 promilės neblaivumas, iki kol prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo atsitrenkė į apšvietimo stulpą ir automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis E. P. savo kaltę pripažino visiškai, jo neblaivumo laipsnis nustatytas alkotesteriu ,,Alcotest 7510 Nr. ARPK-0096“, kuriame nurodyta, jog nustatytas antruoju tikrinimu kaltinamajam E. P. nustatytas – 1,77 promilių neblaivumas. Tai patvirtina 2025 m. vasario 12 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame kaltinamasis pasirašė ir tai patvirtino parašu (b. l. 41). Kaltinamasis E. P. veikė tiesiogine tyčia – žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam bei praradus teisę vairuoti, neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis: žinodamas, jog tą pačią dieną vartojo alkoholį ir nepaisant to, vis tiek vairavo automobilį (duomenys neskelbtini). Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, kad kaltinamasis E. P., 2025 m. vasario 12 d. apie 20.07 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę kelių transporto priemonę – automobilį ,,Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 promilių ir daugiau neblaivumas, o konkrečiai alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0096, nustatytas – 1,77 promilės neblaivumas, iki kol prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo atsitrenkė į apšvietimo stulpą ir automobilį, tokiais veiksmais kaltinamasis E. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.

Asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveiktų bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1 – 5 punktai).

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, vertinant E. P. asmenybę bei atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis gali būti pasiekta už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus bausmę – areštą. Manytina, kad būtent tokia bausmės rūšis yra tinkama ir būtina priemonė sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimų tvarka, kaltinamajam paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis gailėjosi dėl nusikalstamos veikos, todėl teismo nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, paskirtos arešto bausmės vykdymą E. P. atidedant 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui, vietoj intensyvios priežiūros paskiriant E. P. laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val., būti namuose, faktinės gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini), jei tai susiję su darbu, mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 75 straipsnio 1 dalis, 5 dalies, 6 dalies 7 punktu).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Pripažinus, kad E. P. kelių eismo transporto priemonę – automobilį vairavo būdamas neblaivus, jam skirtinos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, padėsiančios įgyvendinti bausmės paskirtį.

Byloje neginčytinai įrodyta, jog E. P. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį, t. y., neturėdamas specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir valstybės siekiamus BK 68 straipsniu tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Uždraudimas naudotis specialia teise yra svarbus tuo, kad asmeniui nustatytam terminui bus užkirstas kelias įgyti šią specialią teisę, kurios turėdamas konkrečiu atveju E. P. padarė nusikaltimą. Teismo vertinimu, minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, į tai, kad E. P. vairavo neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones būdamas neblaivus, kai jam nustatytas – 1,77 promilių neblaivumas. Kaltinamojo E. P. veiksmai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir jo vežamam keleiviui (automobilio savininkui G. J.) bei kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, nes įvykio metu kliudė ir S. P. vairuojamą automobilį. Paminėtų aplinkybių pagrindu, teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise tikslai – užkirsti kelią kaltininkui ir toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant kaltinamajam E. P. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejų) metų laikotarpiui, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešant AB ,,Regitra“.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad E. P. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas automobilį ,,Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė – automobilis ,,Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. AB ,,Regitra“ duomenų bazės duomenimis nuosavybės teise priklauso G. J. (b. l. 38).

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje pažymėta, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Tačiau byloje nustatyta, kad kaltinamasis siekia išsaugoti konfiskuotiną G. J. turtą duodant nenuoseklius parodymus, kad įvykio dieną nusipirkęs alkoholio vartojo vienas iki draugo atvykimo pas jį į garažą. Posėdžio metu kaltinamasis taip pat teigė, kad pas jį G. J. atvyko blaivus, vėliau nurodė, kad nežinantis ar draugas atvyko blaivus, tačiau patvirtino faktą, kad G. J. atvykus pas jį į garažą, automobiliu ,,Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taip pat neturint teisės vairioti, G. J. vartojo alkoholį. Vėliau įvykio dieną apie 20 val., kartu su liudytoju, jo automobiliu tik kaltinamajam vairuojant, išvyko pas kaltinamojo draugę. Kaltinamasis nurodė, kad neva G. J. neįtarė, kad jis gali būti išgėręs. G. J. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad kaltinamasis jo draugas apie 10 metų, kartu leidžia laiką, todėl ir įvykio dieną liudytojas vyko pas kaltinamąjį nusipirkęs du butelius degtinės, kad garaže alkoholį išgerti. Kadangi kaltinamasis ir liudytojas geri draugai, todėl jiems yra žinomas jų gyvenimo būdas bei tai, kad kaltinamasis yra praradęs vairuotojo pažymėjimą ir nepaisant šių aplinkybių leido savo automobiliu naudotis kaltinamajam, kartu vykstant pas minėtą draugę. Taip pat kaltinamojo teiginys, kad jis nevartoja alkoholio, nes geria stiprius vaistus, paneigtas specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad kaltinamasis daug kartų gydytas nuo priklausomybių, kai paskutinį kartą iš gydymo įstaigos išleistas 2025 m. vasario 9 d.

Teismų praktikoje galimybė konfiskuoti turtą, kuris nėra kaltininko, siejama su specifiniu santykiu tarp trečiojo asmens ir nusikalstamos veikos. BK redakciją turto konfiskavimas iš trečiojo asmens siejamas ne vien su kaltininko padaryta nusikalstama veika, bet ir trečiojo asmens santykiu su kaltininku. BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada gali būti konfiskuojamas trečiojo asmens turtas, nepriklausomai nuo to, ar tas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, už konkrečios nusikalstamos veikos padarymu, pakanka nustatyti trečiojo asmens abstraktų numanymą, kad jo turtas bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti.

Kaltinamojo parodymus apie liudytojo G. J. nežinojimą ar nesupratimą, kad jis yra išgėręs, paneigia paties liudytojo G. J. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad žinodamas, kad kaltinamasis nuomojasi garažą, (duomenys neskelbtini), 2025 m. vasario 12 d. nors teisės vairuoti automobilio neturi, nes ta teisė atimta prieš 20 metų, už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, apie 16.00 val., su savo minėtu automobiliu atvažiavo iki jo garažo, kur su juo susitiko. Nurodė, kad būdamas garaže išgėrė 2 butelius degtinės, nes labai troškino, neva tik apie 20.00 val., reikėjo nuvažiuoti iki E. draugės, nes jai reikėjo kažkokios pagalbos, todėl davė kaltinamajam vairuoti savo automobilį, nes neva kaltinamasis negėrė, tačiau kaltinamasis duodamas parodymus nurodė, kad jis vyko pas kaltinamąjį išgerti du butelius alkoholio. Būdami geri draugai, vienas apie kitą žinodami jų gyvenimo būdą bei gyvenamosios vietos adresus, puikiai suprato, kad automobilį kaltinamasis vairuoja išgėręs, todėl išanalizavus bylos medžiagą bei kaltinamojo ir liudytojo G. J. parodymus akivaizdu, kad įvykio metu automobilį vairavo tas, kuris buvo blaivesnis, kaip ir nurodyta neblaivumo nustatymo akte, abu asmenys buvo neblaivūs, kaltinamajam nustatyta 1,77 promilės, G. J. nustatytas 3,29 promilių girtumas. Taip pat kaltinamojo ir liudytojo G. J. elgesys suponuoja pagrindą manyti, kad kaltinamasis jautė nusikalstamą nebaudžiamumą, kadangi net liudytojui P. A. priėjus prie automobilio ,,Mercedes Benz“ vairuotojo ir pastebėjus, kad vairuotojas ir jo keleivis yra neblaivūs, kaip vėliau paaiškėjo automobilio savininkas, kaltinamasis dar bandė užkurti automobilį ir važiuoti toliau, bėgti iš įvykio vietos, nors matėsi, kad jis nesiorientuoja aplinkoje. G. J. nurodė, kad kaltinamajam nesuvaldžius automobilio ir pasiteiravus į kokį automobilį kaltinamasis atsitrenkė, liudytojas nurodė, kad jam neįdomu buvo, kokį automobilį kliudė, tai tik įrodo kaltinamojo ir jo draugo automobilio savininko asocialų ir cinišką elgesį bei jaučiamą nebaudžiamumą.

Kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, naudojo ne jam priklausantį turtą, tokiais atvejais taikant turto konfiskavimą turi būti atsižvelgiama į kitų (trečiųjų) asmenų, šiuo atveju G. J. kaltės ar rūpestingumo laipsnį, sąryšį tarp jo elgesio ir padarytos kaltinamojo nusikalstamos veikos. Asmens, kurio turtas konfiskuojamas, psichinis santykis su turto panaudojimu darant atitinkamą nusikalstamą veiką turėtų būti nustatomas ne formaliai, bet kruopščiai įvertinus šiuo aspektu svarbias faktines aplinkybes.

Turtas konfiskuotinas, jeigu kaltininkas, naudodamas šį turtą, padaro nusikalstamą veiką (pasikėsina (rengiasi) ją padaryti) nepriklausomai nuo to, ar turtą perdavęs asmuo (savininkas) yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn kaip padaryto nusikaltimo bendrininkas, ar ne (pvz., jis teismo nenustatytas arba negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl kitų priežasčių). Spręsdamas, ar savininkas turėjo ir galėjo žinoti, kad jo turtas bus panaudotas darant nusikaltimą, teismas įvertina turto perdavimo aplinkybes. Atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir G. J. automobilio perdavimą kaltinamajam, neatsargumo ar neapdairumo laipsnį, toks turtas konfiskuojamas, kadangi nustatyta, kad faktiškai perduotą turtą valdė ir juo naudojosi kaltininkas, o savininkas kartu važiavo su neblaiviu kaltinamuoju. Teismas atsižvelgia į tai, kad savininkas, duodamas kitam asmeniui naudotis savo turtu, prisiima ir riziką dėl tokio turto panaudojimo, todėl nors automobilis ,,Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotas G. J., kuriam atimta teisė vairuoti vardu, tačiau jam buvo nesvarbu, kaip kaltinamasis jo automobilį naudojo, todėl taip elgdamasis jis žinojo, kad neblaiviam vairuojant automobilį konkliudentiniais veiksmais suprato, kad kaltinamasis daro nusikaltimą, taigi šiam nusikaltimui pritarė.

Atsižvelgiant į tai nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis ,,Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio savininkas G. J., turi būti konfiskuojamas ir automobilis ,Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo perduotas UAB ,,Augenas“, nuosprendžio įsiteisėjus perduotinas konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Kaltinamajam G. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą apie tai, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam, susidarė 104,17 eurų teisinės pagalbos išlaidos.

Baudžiamojo proceso įstatyme yra numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, šios nuostatos nėra imperatyvios: teisė nuspręsti ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo, priskiriama teismo diskrecijai. Esant teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo, nesuderinamas su šio teise į gynybą bei valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimu. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, laikosi ir teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014), todėl iš kaltinamojo, tarnybai gynybos išlaidos nepriteistinos.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis ,,Mercedes Benz“, valstybinis numeris ((duomenys neskelbtini) kuris saugomas UAB ,,Augenas“ ir užvedimo raktelis, esantis baudžiamosios bylos medžiagoje, nuosprendžiui įsiteisėjus persiųstini baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, vykdančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. P. pripažintu kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti kaltinamajam E. P. galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 7 punktu E. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant E. P. laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val., būti namuose, faktinės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu, mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, BK 68 straipsniu, BK 72 straipsniu, skirti kaltinamajam E. P. baudžiamojo poveikio priemones:

- 2 (dvejus) metus uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešant AB ,,Regitra“.

- konfiskuoti automobilį ,,Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį G. J., saugomą UAB „Augenas“ aikštelėje, esančioje Kaune, Technikos g. 18A.

Kaltinamajam E. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį ,,Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris saugomas UAB ,,Augenas“ ir užvedimo raktelį, esantį baudžiamosios bylos medžiagoje, nuosprendžiui įsiteisėjus persiųsti turto konfiskavimą, vykdančiai institucijai.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.