- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-11
- Bylos Nr.
- 2S-628-544/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04054-2009-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- I. P., AB Ūkio bankas, UAB „Soleic“
- Kategorijos
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 94.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-628-544/ 2009
NUTARTIS
2009 m. gruodžio 11 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Birutės Jonaitienės, Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. nutarties, kuria civilinė byla pagal teismingumą perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui, o ieškovas įpareigotas sumokėti žyminio mokesčio nedamoką, civilinėje byloje Nr. 2-6533-837 pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovams I. P., AB Ūkio bankas, UAB „Soleic“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2008-08-27 laidavimo sutartį, kuria atsakovė I. P. laidavo vekselio davėjo UAB „Soleic“ paprastojo vekselio 140 000 Lt apmokėjimą atsakovui AB Ūkio bankas ir 2008-04-16 laidavimo sutartį, kuriuo ji laidavo vekselio davėjo UAB „Soleic“ paprastojo vekselio 240 000 Lt apmokėjimą atsakovui AB Ūkio bankas. Atsakovė I. P. yra UAB „Soleic“ akcininkė ir bendrovės vadovė. Ji laidavo minėtų vekselių apmokėjimą, o minėtais vekseliais yra užtikrintas 2008-04-16 ir 2008-08-27 AB Ūkio bankas kredito sutartimis Nr. 08/03-195 ir Nr. 08/03-475 UAB „Soleic“ suteiktų 240 000 Lt ir 140 000 Lt kreditų įvykdymas. Taigi, atsakovė I. P. laidavo už kitą laiduotoją UAB „Soleic“. Todėl mano, kad tokiu laidavimu yra užtikrintas šalutinis reikalavimas ir dėl to laidavimas yra negaliojantis, nes pagal įstatymus užtikrintas laidavimu yra galimas tik pagrindinės, o ne šalutinės prievolės įvykdymas. Laidavimo sutartis prašo pripažinti negaliojančiomis CK 3.96 str. 1 d., 1.80 str., 1.81 str., 1.87 str., 1.92 str. pagrindais.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-10-14 nutartimi nutarė perduoti minėtą civilinę bylą nagrinėjimui pagal teismingumą Panevėžio apygardos teismui ir įpareigojo ieškovą primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį 7536 Lt. Byloje esančių duomenų pagrindu teismas nustatė, kad ieškinio reikalavimas yra turtinis, juo siekiama panaikinti atsakovės turinę prievolę atsakyti už trečiąjį asmenį, jei šis negrąžins 380 000 Lt kredito. Ieškinys turi būti įkainotas 380 000 Lt suma ir žyminis mokestis sumokėtas pagal CPK 85 str. 1 d. 1 p. Todėl nurodė ieškovui primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Kadangi ieškinio suma viršija 100 000 Lt, teismas bylą pagal teismingumo taisykles perdavė nagrinėti Panevėžio apygardos teismui, kuriam ši byla teisminga (CPK 27 str. 1 p., 29 str.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-10-14 nutartį ir perduoti bylą 1-osiosinstancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajam skundui pagrįsti nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog jo pareikšto ieškinio suma yra didesnė nei 100 000 Lt, ir todėl byla teisminga Panevėžio apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui, yra neteisinga, prieštarauja teismų praktikai ir procesinėms teisės normoms. Ieškinio suma turėjo būti nustatyta pagal CPK 85 str. taisykles. Laidavimo sandoriu nėra ginčijama konkreti suma, nes laidavimu užtikrinta prievolė yra išvestinė, juo užtikrinamas pagrindinės prievolės įvykdymas, o laiduotojo atsakomybės dydį lemia pagrindinio skolininko neįvykdytos prievolės dydis. Šiuo atveju laidavimo sutartis nėra tiesiogiai susieta su trečiajam asmeniui suteikta paskola. Todėl neaišku, kiek prieš banką bus atsakingas laiduotojas ir kokia pagrindinės prievolės dalis bus neįvykdyta. Todėl mano, jog laidavimo sandorių nereikėjo vertinti kaip sandorių, kuriais reikalaujama panaikinti turinę prievolę, ir ginčą vertinti kaip neturinį reikalavimą, apmokamą pagal VPK 80 str. 1 d. 2 p. reikalavimus 100 Lt žyminiu mokesčiu, kuris turi indeksuojamas nustatyta tvarka. Skundžiamoje nutartyje, kuria, kaip teismų praktika, vadovavosi teismas, yra kitokios faktinės aplinkybės, nes tuo atveju buvo ginčijamas pats vekselis, o šiuo atveju ginčijama papildoma prievolė, atsiradusi iš laidavimo už vekselį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas AB Ūkio bankas prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, nes nepagrįstas. Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiomis jo sutuoktinės turtines prievoles, viršijančias 100 000 Lt. Ieškovo ginčijama prievolė nėra šalutinė, nes ieškovas ginčija vekselių laidavimus. Tokia prievolė pagal LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 34 str. 1 d. yra pagrindinė prievolė. Apeliantas nenurodo, kokios aplinkybės liko neištirtos ar neišnagrinėtos, kad klausimą reiktų perduoti nagrinėti iš naujo ir jo negalima išnagrinėti apeliacinėje instancijoje.
Atskirasis skundas netenkintinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-10-14 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė rūšinio teismingumo, ieškinio sumos nustatymą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 27 str. 1 d. 1 p., 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p.), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Ieškinys yra pareikštas dėl pripažinimo negaliojančiomis 2008-08-27 laidavimo sutarties, kuria atsakovė I. P. laidavo vekselio davėjo UAB „Soleic“ paprastojo vekselio 140 000 Lt apmokėjimą atsakovui AB Ūkio bankas ir 2008-04-16 laidavimo sutarties, kuriuo ji laidavo vekselio davėjo UAB „Soleic“ paprastojo vekselio 240 000 Lt apmokėjimą atsakovui AB Ūkio bankas. Byloje kilo ginčas, ar reikalavimas pripažinti negaliojančiomis laidavimo sutartis yra turtinio ar neturtinio pobūdžio. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad minėti ginčai yra turtiniai, o ieškinio suma yra 380 000 Lt, nuo kurios ieškovas turi sumokėti pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p. numatytas taisykles apskaičiuotą žyminį mokestį. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 str.). Iš to matyti, kad laiduotojas prisiima turtinius įsipareigojimus prieš kito asmens kreditorių, jeigu asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, kas yra numatyta prie ieškinio pridėtose laidavimo sutarčių sąlygose. Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad ginčijant laidavimo sutartis jų reikalavimai nėra turtinio pobūdžio.
Žemesnės instancijos teismas
Konstatavus, kad laidavimo sutarčių pripažinimas negaliojančiomis yra turtinis reikalavimas, ieškovui atsiranda pareiga CPK 80 str. 1 d. 1 p. pagrindu sumokėti žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju ginčijant laidavimo sutartis toks reikalavimas yra turtinio pobūdžio ir turi būti apmokamas pagal proporcinio žyminio mokesčio skaičiavimo taisykles.
Proceso teisės normų nustatyta, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkių teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose (CPK 26 str. 1 d.). Rūšinį teismingumą nustatančios normos yra imperatyvios, todėl šalys savo susitarimu negali jo keisti (CPK 32 str. 2 d.). Civilines bylas, kuriose ieškinio suma yra didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo, nagrinėja apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai (CPK 27 str. 1 d.). Nustačius, kad ieškovo reikalavimas turtinis ir ieškinio suma yra 380 000 Lt, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nutarė perduoti bylą nagrinėti pagal teismingumą Panevėžio apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui bei nurodė ieškovo pareigą primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas, priimdamas sprendimą ginčijamasi klausimais, nukrypo nuo teismų praktikos, kadangi teismų praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad ginčas dėl laidavimo sutarties yra turtinis ginčas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2009, procesinio sprendimo kategorija: 99.1.1; 99.1.3).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.