- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-07-24
- Bylos Nr.
- I-902-609/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00512-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- A. I.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui A. I., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei Raimondai Žilakauskytei viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. I. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, dėl žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. I. skundu prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, jam priteisti 5190,61 Lt turtinės žalos atlyginimą.
Skunde (b.l. 4) nurodė, jog 2010-06-04 sprendimu Nr. SPR-9272 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius) nusprendė priverstine tvarka iš jo išieškoti 216,73 Lt skolą (214,92 Lt įmokų už 2009 metus ir 1,81 Lt delspinigių). Teigia, kad su tokiu sprendimu jis nesutiko, ir jį ginčijo teisme. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010-10-29 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-784-609/2010 jo skundą dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010-06-04 sprendimo Nr. SPR-9272 panaikinimo atmetė, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-08-01 sprendimu jo apeliacinį skundą patenkino ir VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010-06-04 sprendimą Nr. SPR-9272 panaikino. Nurodo, kad dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010-06-04 sprendimo Nr. SPR-9272 jam buvo padaryta turtinė žala, todėl remiantis CK 6.271 str., ji turi būti atlyginta. Akcentuoja, jog turinę žalą patyrė dėl to, kad teikė skundus, kuriuos pats rengė, todėl darbo laiko sąnaudos rengiant procesinius dokumentus vertintinos kaip patirta žala. Nurodo, jog patirta žala paskaičiuota remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir priteistinas užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydis naudotinas jo darbo vertei apskaičiuoti. Teigia, jog 216,73 Lt skola buvo išieškota neteisėtai, todėl vadovaujantis CK 6.240 str. 1 d. už naudojimąsi be pagrindo įgytais jo pinigais nuo 2010-06-07 iki 2011-10-14 turi būti priteistos penkių procentų dydžio metinės palūkanos.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skunde išdėstytus argumentus palaiko ir prašo skundą patenkinti.
Atsiliepimas
VSDFV Klaipėdos skyriaus atsiliepime į skundą (b.l. 18-21) nurodyta, jog VSDFV Klaipėdos skyrius su skundo reikalavimu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Argumentuoja, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus veiksmai priimant 2010-06-04 sprendimą Nr. SPR-9272 „Dėl advokato I. A. skolos išieškojimo priverstine tvarka" buvo teisėti, nes įstatymų leidėjas VSDFV teritoriniams skyriams suteikė įgaliojimus išieškoti priverstine tvarka nustatytu laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnyje numatytais būdais. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenustatė, kad pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondui nėra skolingas. Teigia, jog pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad vadovaujantis CK 6.240 str. 1 d. už naudojimąsi be pagrindo įgytais pareiškėjo pinigais nuo 2010-06-07 iki 2011-10-14 turi būti sumokėtos penkių procentų dydžio metinės palūkanos, nes nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra savarankiška prievolės rūšis. Šiuos santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos II dalies normos, kuriose nustatytos turto išreikalavimo taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 str. 1 d.), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 str. 2 d.), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6. 242 str. 1 d.) bei remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-08-01 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-146-2287/2011 VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010-06-04 sprendimas Nr. SPR-9272 buvo panaikintas, nes konstatuota, kad minėtas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl negali būti pripažįstama, kad iš pareiškėjo 216,72 Lt suma išieškota nepagrįstai. Pažymėtina tai, kad ginčas dėl 1210,28 Lt (tame tarpe ir dėl 216,73 Lt) skolos šiuo metu nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašo skundo netenkinti.
Konstatuojama.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis numato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y. valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Šios įstatymo normos prasme terminas „valdžios institucija“ (CK 6.271 str. 2 d.) reiškia bet kokį viešosios atsakomybės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas; sąvoka „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris daro tiesioginę įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-183/2012).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs (žr., pvz., 2012 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-69/2012), jog atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).
Sprendžiant valdžios institucijos veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju nustatoma, kokios jos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė. Pažymėtina, kad neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-321/2010). Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, instituto samprata suponuoja, kad sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, valstybės institucijų veiksmai turėtų būti įvertintu jų teisėtumo aspektu. Priimdamas sprendimus viešojo administravimo subjektas turi laikytis ne tik specialiuosiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tačiau ir kitų reikalavimų, kurių jis privalo laikytis, vykdydamas jam priskirtas funkcijas ir kurių nesilaikymas taip pat sudarytų pagrindą nuspręsti dėl jo veiksmų neteisėtumo. Vieni iš tokių reikalavimų yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.
Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento pažymėtina, jog pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, įstatymų leidėjas traktuoja kaip turtinę žalą.
Pareiškėjas A. I. VSDFV Klaipėdos skyriaus veiksmų neteisėtumą kildina iš 2010-06-04 VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimo Nr. SPR-9272 „Dėl advokato I. A. skolos išieškojimo priverstine tvarka“.
Nors 2011-08-01 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu 2010-06-04 VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimas Nr. SPR-9272 „Dėl advokato I. A. skolos išieškojimo priverstine tvarka“ buvo panaikintas, nustatyta aplinkybė, jog VSDFV Klaipėdos skyrius reikalavimo dėl 2010-06-04 buvusios 216,73 Lt skolos išieškojimo iš pareiškėjo nėra atsisakęs ir yra priėmęs naują sprendimą, kurį pareiškėjas yra apskundęs teismui, tačiau teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs.
Nustatyta, jog apeliacine tvarka nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-784-609/2010, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ir priimtas naujas sprendimas dėl to, kad apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2010-06-04 VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimas Nr. SPR-9272 neatitiko esminių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes sprendime nebuvo nurodyta, kokių objektyvių duomenų pagrindu buvo nustatyta, jog pareiškėjas yra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, t.y. 2010-06-04 VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimo Nr. SPR-9272 teisėtumas buvo vertintas išimtinai Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo aspektu.
Kadangi VSDFV Klaipėdos skyriaus veiksmų neteisėtumą pareiškėjas sieja su 2010-06-04 VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimu Nr. SPR-9272, kuriuo, pareiškėjo nuomone, nepagrįstai nuspręsta iš pareiškėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondą išieškoti 216,73 Lt skolą, vertintina, jog VSDFV Klaipėdos skyriaus veiksmų neteisėtumo faktas nėra įrodytas.
Nagrinėjamoje byloje neįrodžius, kad priimdami 2010-06-04 sprendimą Nr. SPR-9272, VSDFV Klaipėdos skyriaus pareigūnai veikė neteisėtai, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatymas netenka prasmės, todėl konstatuotina, jog skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,
nusprendžia:
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai- Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.