Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-05-27 · Civilinė byla Nr. 2S-63-275/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-27
Bylos Nr.
2S-63-275/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32509-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kutrienė
Ieškovas
J. T.
Atsakovas
G. C.
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-63-275/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32509-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos 121.21.,122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutarties pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovui G. C. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme yra gautas ieškovės J. T. ieškinys atsakovui G. C. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Ieškovė prašo butą, esantį (duomenys neskelbtini) ,ir banke AB Swedbank G. C. vardu atidarytose sąskaitose sukauptas pinigines lėšas pripažinti asmenine G. C. nuosavybe.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 28 d. nutartimi ieškovei J. T. nustatė 14 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas įpareigojo ieškovę pateikti duomenis apie atsakovą (jo asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą, artimus giminaičius, ar šis asmuo nemiręs ir kt.), duomenis (rašytinius įrodymus) apie atsakovo ieškojimą Gruzijoje, turi nurodyti visus suinteresuotus ieškinio dalyku asmenis – visus G. C. turto paveldėtojus, nurodant šių asmenų procesinę padėtį byloje. Kadangi reikalavimas dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe yra turtinis, todėl įpareigojo ieškovę primokėti 2031 Lt.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Ieškinio trūkumus teismas nustatė jau po to, kai buvo išspręstas ieškinio priėmimo klausimas bei ieškovės prašymas atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą. Teismas turi teisę pasiūlyti ieškovui nurodyti kitą atsakovo gyvenamąją ar buveinės vietą, kurioje būtų galima įteikti procesinius dokumentus, bet šios aplinkybės teismas kaip ieškinio trūkumo negali vertinti.

2. Atsakovo asmens kodo nenurodymas nėra laikytinas ieškinio trūkumu. Atsakovo asmens kodas ieškovei nėra žinomas, be to jis procesiniuose dokumentuose nurodomas tik tuomet, kai yra žinomas ieškovui.

3. Teismo reikalavimas nurodyti visus suinteresuotus ieškinio dalyku asmenis – visus G. C. turto paveldėtojus, yra nepagrįstas, nes ieškovė yra vienintelė įpėdinė.

Žemesnės instancijos teismas

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-03 nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir atidėjo dalies žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, todėl žyminio mokesčio dalies nesumokėjimo vertinti kaip ieškinio trūkumo nėra jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Šią savo teisę asmuo turi įgyvendinti laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (formos, turinio), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 3 d., 138 str.). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar pareikštas ieškinys atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 135 straipsnyje.

Teismas 2013-10-03 nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir atidėjo ieškovei 2031 Lt žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, 2013-10-03 rezoliucija priėmė ieškovės ieškinį ir 2013-10-07 pranešimu įpareigojo atsakovą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Ieškinio nuorašas ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui ieškinyje nurodytu adresu neįteiktas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje išaiškino, kad tuo atveju, kai aplinkybė, kad ieškinio pareiškime nurodytu adresu atsakovas negyvena paaiškėja vėliau (paprastai ši aplinkybė paaiškėja nesėkmingai bandant atsa­kovui įteikti procesinius dokumentus), ieškinį priėmus ir civilinę bylą iškėlus, terminas šiam ieškinio pareiškimo trūkumui pašalinti gali būti nustatomas ir pasirengimo by­los nagrinėjimui stadijoje. Vis dėlto tokia teise teismas turėtų naudotis tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, kad ieškovas žino arba turi realią galimybę nustatyti kitą atsakovo adresą. Priešingu atveju, kai ieškovas neturi realių galimybių tokį adresą sužinoti, t. y. pašalinti teismo nurodytą ieškinio trūkumą, tokio trūkumo nepašalinus ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 296 straipsnio 2 dalis), tai reikštų ieškovo teisės į teisminę gynybą suvaržymą dėl nuo jo nepriklausančios aplinkybės. Apeliantė ieškinyje nurodė, kad apie atsakovo gyvenamąją (buvimo) vietą neturi jokių duomenų nuo pat 1981 m. pradžios, todėl negali pateikti informacijos, leidžiančios patikslinti galimą atsakovo buvimo vietą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį, neturėjo nustatyti ieškovei trūkumų dėl atsakovo gyv. vietos adreso. Teismas turėjo teisę pasiūlyti ieškovei nuro­dyti kitą atsakovo gyvenamąją ar buveinės vietą, kurioje jam būtų galima įteikti šiuos dokumentus, bet negalėjo šios aplinkybės vertinti kaip ieškinio trūkumo ir reikalauti iš ieškovo pateikti įrodymus apie tai, jog kitu jo nurodytu atsakovo gyvenamuoju adresu pavyks įteikti procesinius dokumentus. Kaip pažymima teismų praktikoje, priešinga išvada reikštų, kad teismas, ieškinio priėmimo stadijoje reikalaudamas iš asmens, ginan­čio savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, įrodymų apie tinkamą atsakovo adresą, ku­riuo jam būtų galima įteikti procesinius dokumentus, ne tik labiau gina atsakovo teises, bet ir riboja asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnis). Taigi, ieškovei pateikus įrodymus, kad duomenų apie byloje dalyvaujančio fizinio asmens deklaruotą, faktinę gyvenamąją vietą ar kitų procesinių dokumentų įteikimo adresų nepavyksta gauti, arba fizinis asmuo yra įra­šytas į gyvenamosios vietos neturinčių asmeniu sąrašą (b.l. 17, 1 t.), ieškinio trūkumų šalinimo institutas neturėjo būti taikomas.

Po to, kai buvo išnaudotos galimybės sužinoti as­mens gyvenamąją vietą ar kitus procesinių dokumentų įteikimo adresus ir šių duo­menų sužinoti nepavyko, yra pagrindas spręsti dėl procesinių dokumentų įteikimo kuratoriui (CPK 129 straipsnis) arba viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Išimtiniais atvejais, ypač kai teismo vaidmuo byloje yra aktyvus, gali būti taikoma atsakovo paieškos procedūra (CPK 132 straipsnis).

Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą ieškinyje fizinių asmenų asmens kodus privaloma pateikti, jeigu ieškovui jie yra žinomi. Taigi, ieškinio trūkumų šalinimo institutas, ieškinyje nenurodžius visų duomenų apie dalyvaujančius asmenis, gali būti taikomas tik tada, kai ieškovui šie duomenys yra arba turėtų būti žinomi. Jeigu pirmiau nurodyti duomenys ieškovui viešuose registruose neprieinami ir negali būti žinomi iš tarp ginčo šalių anksčiau susi­formavusių teisinių santykių (pavyzdžiui, iš ankstesnių sutarčių), ieškinio trūkumų šalinimo institutas netaikytinas, todėl teismas atsakovo asmens kodo nenurodymo neturėjo laikyti ieškinio trūkumu.

Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat įpareigojo ieškovę primokėti 2031 Lt žyminio mokesčio. Byloje nustatyta, kad 2013 m. spalio 3 d. nutartimi ieškovei atidėtas 2031 Lt žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo (nutartis įsiteisėjusi). Pirmosios instancijos teismas išsprendė žyminio mokesčio atidėjimo ieškovei klausimą, todėl pakartotinai nustatyti trūkumų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo neturėjo pagrindo.

Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.

Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to skundžiama nutartis naikinta (CPK 329 str. 1 d., 338 str.), o ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 137 str. 1 d., 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti.

Ieškovės J. T. ieškinio atsakovui G. C. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Danutė Kutrienė