Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2018-04-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-280-523/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-04-30Marijampolės apylinkės teismas
  2. T-729-523/2018Nutartis · 2018-12-12Marijampolės apylinkės teismas
  3. T-315-523/2019Nutartis · 2019-06-28Marijampolės apylinkės teismas
  4. T-58-523/2020Nutartis · 2020-09-01Marijampolės apylinkės teismas
  5. T-4-523/2021Nutartis · 2021-01-08Marijampolės apylinkės teismas
  6. T-536-523/2022Nutartis · 2022-12-12Marijampolės apylinkės teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-04-30
Bylos Nr.
1-280-523/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-65359-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Bacevičius
Kaltinamasis
A. E.
Nukentėjusysis
A. S.
Advokatai
Ramūnas Putinas
Baudžiamoji byla Nr. 1-280-523/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-65359-2017-1
Procesinio dokumento kategorijos:(S)1.2.5.4.1.; 2.3.6.4.5MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 30 d.Jurbarkas
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Arūnas Bacevičius,sekretoriaujant Irenai Kostkuvienei,dalyvaujant prokurorei Dangirai Vidutienei,kaltinamajam A. E., jo gynėjui advokatui Ramūnui Putinui,nukentėjusiajai A. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. E., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2016 m. lapkričio 3 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 3 (tris) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 2) 2017 m. vasario 21 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo; 3) 2017 m. lapkričio 28 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė bausmė – 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo gydytis nuo alkoholizmo ir dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. E. 2017 m. gruodžio 15 d., apie 15.30 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), rankoje laikydamas daiktą panašų į ginklą, nukentėjusiosios A. S. įsitikinimu, galimai šaunamąjį ginklą, nukreipęs jį į ją, pasakė: „gyva iš čia neišeisi“, t. y. grasino A. S. nužudyti, esant pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. E. pripažino padaręs inkriminuotą nusikaltimą. Paaiškino, kad atvažiavo pas A. S., nes buvo susitarę, kad jis pasiims likusius daiktus. Kartu negyveno kurį laiką, butas priklauso jo tetai, jam išsikrausčius pas mamą, bute liko gyventi A. S.. Iki tol penkis metus kartu gyveno. Tada buvo girtas. Jie susiginčijo. Jis turėjo žaislinį ginklą, kurį ginčo metu ištraukė iš kišenės ir parodė A. S. ir galėjo pasakyti grasinančius žodžius. Labai gailisi dėl savo veiksmų.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji paaiškino, kad buvo susitarusi su A. E., kad jis atvažiuos daiktų. Jis atvažiavo, prašė susitaikyti. Ji nesutiko. Ji nuėjo į virtuvę, A. E. atėjo paskui, jie kalbėjosi. Paskui jis iš striukės išsitraukė daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir pasakė „jei tu taip, gyva neišeisi“. Tai vyko virtuvėje, kurioje buvo tik jie abu, vaikai buvo kambaryje. Jai pasirodė, kad yra vamzdelis ir būgnas, kur dedami šoviniai. A. E. buvo ištiesęs ranką ir nukreipęs į ją. Daikto spalva buvo šviesi, gal sidabrinė. Tą daiktą jis įsidėjo atgal į kišenę ir pasakė „juk žinai, kad aš nieko nedarysiu“. Bandė sulaikyti ją už rankos, ji nuėjo į kambarį, jis vėl atėjo paskui, atsiprašinėjo. Anksčiau nėra mačiusi, kad jis turėtų ginklą. Nematė kaip policininkai apžiūrėjo A. E., ji tuo metu buvo pas kaimynę R. S.. M. S. ir S. S. buvo namuose, E. S. parėjo iš mokyklos. Pasakė E. S., kad iškviestų policiją, bet nežinojo, ar jis iškvietė, todėl skambino ir pati. Atrodo, kad praėjo pusvalandis kol atvyko policija. Ji išsigando, bėgo pas kaimynę pasakyti, kad jai grasina, nes žinojo, kad prie kaimynės A. E. nieko jai nedarys. Anksčiau buvo smurto ir grasinimo atvejų. Buvo šviesu, vamzdis buvo neilgas, atrodė, kad matė būgnelį. Girtas A. E. sakydavo, kad turi ginklą, vieną kulką ir nusišaus. Namuose niekada nematė ginklo. Vaikai sakė, kad A. E. buvo išėjęs iš buto parūkyti. Mano, kad jis turėjo galimybę paslėpti ginklą. Ji nematė, kur buvo A. E., apie tai sakė tik vaikai, kad rūko ant laiptų, sėdi kambaryje. Bute darė kratą du pareigūnai. Tuo metu buvo išsigandusi ir jai atrodė taip. Po grasinimo jie dar kalbėjosi. Ji pagalvojo, kad A. E. gali ją sužaloti, kažką padaryti, ką konkrečiai negali pasakyti, galbūt sužaloti ranką, koją. Kad galėtų nužudyti nemanė, nes yra jų vaikas. Kai A. E. pasakė, kad jai nieko nedarys, ji atsipūtė. A. E., kai būna girtas, ir M. S. santykiai būna įtempti, kai būna blaivus – geri.

Teisiamajame posėdyje liudytoja R. S. nurodė, kad tą dieną jai grįžus iš darbo, į duris kažkas pradėjo daužyti. Ji atidarė duris, stovėjo A. S. ir A. E.. A. S. buvo išstūmusi A. E. ant laiptų. A. S. sakė, kad jai grasina, liepė A. E. rodyti ką turi kišenėse. A. E. jai sakė, kad nieko neturi, iš kišenės ištraukė nugertą butelį degtinės. Ginklo nematė ir negirdėjo, kad A. S. grasintų. A. S. su mažu vaiku buvo jos namuose, vėliau atėjo M. S.. M. S. piešė su jos anūkais ir pasakė, kad nupiešė pistoletą, kad jį jam parodė A. E.. Nežino, ar tai vaiko fantazija. A. S. nebuvo kada primokinti vaiką. Ji piešinio nematė. Po to buvo iškviesta policija. Tuo metu A. E. nesikeikė tik sakė, kad nieko neturi. A. E. pažįsta nuo vaikystės, nėra mačiusi ar girdėjusi, kad girtųsi, jog turi ginklą. A. S. sakė, kad jai A. E. yra sakęs, jog turi ginklą. A. S. braukė ranka per A. E. kišenes. Jis ištraukė tik butelį. Kišenės nebuvo išsipūtusios, būtų matyti, jei ten būtų buvęs daiktas. Tuo metu buvo šviesu. Užtruko kol atvažiavo policija. Vis siųsdavo M. S., kad šis pažiūrėtų ką veikia A. E.. Sakė, kad A. E. rūko, sėdi kambaryje. Rūkė bute. A. S. atrodė išsigandusi. Ji buvo išstūmusi A. E. lauk, jis buvo girtas. A. S. sakė, kad virtuvėje jai grasino ginklu. Apie ginklą su A. S. nekalbėjo. Visa bėda yra A. E. gėrimas. Būdavo girdėti, kad keikiasi, grasinimų nėra girdėjusi.

Teisiamajame posėdyje liudytoja V. J. nurodė esanti A. S. draugė ir paaiškino, kad dieną, kurios negali įvardinti, nes prisimena, išėjusi iš parduotuvės „Maxima“ pasisveikino su A. E., kuris stovėjo prie parduotuvės. Jis pasakė, kad buvo susitaikyti su A. S., ši iškvietė policiją ir jis atsidūrė Marijampolėje. Trumpai šnekėjo, nes ji skubėjo. Nėra girdėjusi, kad A. E. turėtų ginklą, jų namuose ginklo nebuvo mačiusi. A. S. ir A. E. santykiai nebuvo geri.

Remiantis rašytine baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 15 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariate A. E. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį dėl grasinimo nužudyti A. S. (b. l. 1, 6-8). A. E. 2017 m. gruodžio 15 d., 15.01 val. nustatytas 2,76 promilių girtumas (b. l. 10).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. S. nurodė, kad 2017 m. gruodžio 15 d., apie pietus, į namus atėjo buvęs sugyventinis A. E.. Žinojo, kad jis ateis pasiimti daiktų. Įėjęs, A. E. normaliai bendravo su jų bendru vaiku. Ji nuėjo į virtuvę. Paskui jis atėjo paskui ją. Iš pradžių jis kalbėjo tvarkingai, atsiprašinėjo, bet, kai ji pasakė, kad neatleidžia jam ir gyvens su kitu draugu, jis iš kišenės išsitraukė pistoletą, nukreipė jį į ją ir pasakė: „tu iš čia neišeisi“. Anksčiau ginklo pas jį nėra mačiusi, tačiau jai ir jos draugei I. K. jis gyrėsi, kad turi vieną šautuvą ir vieną kulką ir, kad nusišaus. Pamačiusi ginklą, išsigando. Suprato, kad tai yra ginklas, nes buvo vamzdis ir būgnelis, kur dedasi šoviniai. Žino kaip atrodo revolveris, tačiau tikro ginklo nėra mačiusi ir laikiusi rankose. Ar tai buvo ginklas, ar imitacija nežino, pasirodė, kad jis tikras. Tai tikrai nebuvo vaikiškas plastmasinis ginklas. Atsakė A. E.: „tu čia manęs negąsdink ir negrasink, nes iškviesiu policiją“, tada jis lėtai įsidėjo ginklą į kišenę ir pasakė: „tu žinai, kad aš į tave tikrai nešausiu“. Buvo išsigandusi, suprato, kad A. E. gali pasielgti taip, kaip panorės ir jam užteks proto ją sužaloti. Mano, kad jo ketinimai buvo pakankamai realūs, nes smurto atvejų buvo ir anksčiau, A. E. už tai jau buvo teistas (b. l. 20-21, 22).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nepilnametis M. S. nurodė, kad į namus atėjo patėvis A. E., pasakė, kad nori susirinkti daiktus. Matėsi, kad jis yra išgėręs, nes svirduliavo ir dar rankovėje laikė užsikišęs butelį. A. E. pasikvietė mamą į virtuvę, o jis liko su mažesniais broliais kambaryje. Girdėjo, kaip A. E. prašė leisti jam grįžti gyventi pas juos, bet mama pasakė, kad nesitaikys ir kraustysis pas kitą. Paskui mama parėjo ir liepė kviesti policiją bei su broliu išėjo į lauką. Jis liko kambaryje, o A. E. vijosi mamą ir, perlipęs per slenkstį, traukė link savęs. Negirdėjo, ką sakė mamai, bet mama nuo jo pabėgo. A. E. grįžo pas jį į kambarį, iš dešinės striukės kišenės išsitraukė ginklą ir pasakė: „nesakyk niekam, nes ir tu gausi“ ir vėl įsidėjo ginklą į kišenę, o jis išbėgo iš namų. Žino kaip atrodo ginklas, yra matęs, kai buvo mažas, taip pat matė knygose. Negali pasakyti kaip atrodė ginklas, tik žino, kad tai revolveris, nes yra ratelis. Pas A. E. anksčiau to ginklo nėra matęs. Kai A. E. pasakė jam, kad tylėtų, išsigando, nes anksčiau A. E. yra jį mušęs. Paskui mama išstūmė A. E. pro duris, atėjo kaimynas ir liepė jam nelįsti prie mamos (b. l. 29-30).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. J. nurodė praeitais metais gruodžio mėnesį, Jurbarke, prie parduotuvės buvo sutikusi pažįstamą A. E.. Jis pasakė, kad buvo taikytis pas A. S., bet įvyko taip, kad jis atsidūrė policijoje, o dabar jį paleido. Apie ginklą jis nieko nesakė, smulkmenų jo neklausinėjo. Anksčiau iš A. E. nėra girdėjusi, kad jis pasakotų turintis ginklą. Klabėdama su A. S., klausė jos kas įvyko, tačiau apie ginklą jai tikrai nieko nesakė (b. l. 33).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. R. nurodė, kad 2017 m. gruodžio mėnesį, dienos neprisimena, dirbo parduotuvėje „Palink“, kai vakare prie jos atėjo pažįstamas A. E., kuris pirko alkoholio. Paklausus, ką jis čia veikia, atsakė, kad jį ką tik paleido iš policijos. Paklausus dėl ko buvo policijoje, pasakė, kad dėl to, jog savo buvusiai (įžeidžiantis žodis) buvo įrėmęs pistoletą į galvą, bet ginklo pareigūnai nerado, nes jis jį spėjo kažkur paslėpti. Teigė pareigūnams sakęs, jog (įžeidžiantis žodis) buvo grasinęs cigarečių pakeliu. Jis pyko, kad ji turi kitą, neleidžia jam matytis su vaiku (b. l. 42-43).

BK 145 straipsnio 1 dalyje kriminalizuota psichinė prievarta, t. y. grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas - tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Nustatant grasinimų realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininkas iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad susidariusioje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininko elgesys iš tiesų buvo teisingai suprastas kaip pavojingas.

Remiantis tiek paties kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad A. E., laikydamas rankoje netikrą (žaislinį) ginklą ir nukreipęs jį į nukentėjusiąją, pasakė jai „gyva iš čia neišeisi“. Atsižvelgiant į aplinkybių kontekstą (tai buvo į Socialinės rizikos šeimų apskaitą įtraukta šeima, kurioje dažnai kildavo konfliktai ir būdavo kviečiami policijos pareigūnai, A. E. ne kartą buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl fizinio smurto prieš buvusią sugyventinę A. S. ir grasinimo ją nužudyti bei dėl fizinio smurto prieš jos vaiką, taip pat administracinėn atsakomybėn dėl nusižengimų, padarytų minėtų asmenų atžvilgiu, A. S. nesutiko taikytis su A. E., A. E. buvo neblaivus, būdamas girtas, elgdavosi agresyviai, sakydavo, kad turi ginklą, todėl nukentėjusioji turėjo pagrindą išsigąsti ir manyti, kad A. E. gali įvykdyti grasinimą bei ją sužaloti. Grasinimas atitiko realumo kriterijų. Ši veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. A. E. suvokė, kad, nukreipęs netikrą ginklą į A. S. ir pasakydamas „gyva iš čia neišeisi“, kelia jai baimės jausmą bei verčia bijoti, kad jis gali įvykdyti savo grasinimą, ir norėjo taip veikti. A. E. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji veikos sudėties požymiai.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs šią veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). A. E. teistas du kartus, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už ankstesnes veikas, kurios buvo padarytos 2016-2017 m. prieš A. S. ir jos sūnų, vieną kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 86-88). Administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje baustas keturis kartus (trys iš administracinių nusižengimų padaryti A. S. ir mažamečių vaikų atžvilgiu), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 94-97). Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, laikytina, kad bausmės tikslus labiausiai atitiktų laisvės atėmimo bausmės skyrimas. Įvertinus faktinių veikos aplinkybių visumą ir minėtas aplinkybes skiriama 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

A. E. šį nusikaltimą padarė 2017 m. lapkričio 28 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atidėjus devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmės subendrinamos, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės (1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo) pridedant 2017 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį (5 mėnesius laisvės atėmimo). Subendrinta bausmė skiriama 1 (vieni) metai 11 (vienuolika) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. gruodžio 15 d. 14.15 val. iki 2017 m. gruodžio 16 d. 10.44 val., t. y. 2 dienas, jas prilyginant 2 laisvės atėmimo paroms.

Atsižvelgiant į tai, kad A. E. nuteistas ne daugiau kaip ketveriems metams už nesunkų tyčinį nusikaltimą, į tai, kad jis turi gyvenamąjį būstą, gyvena su mama, dirba, turi pragyvenimo šaltinį, socialinius ryšius, susiformavusį kritišką savo poelgių vertinimą, turi mažametį sūnų su kuriuo bendrauja, nusikalstamus veiksmus sąlygoja santykiai su buvusia sugyventine, nusikalstamų veikų kitų asmenų atžvilgiu nėra padaręs, teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikoma BK 75 straipsnio 1 dalis, kurios pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, A. E. skiriami įpareigojimai bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo gydytis nuo alkoholizmo (BK 75 straipsnio 2 dalies 3 punktas), 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktas), visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas), visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punktas).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 82-83).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. E. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės (1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo) pridėti 2017 m. lapkričio 28 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį (5 mėnesius laisvės atėmimo) ir skirti subendrintą bausmę 1 (vienus) metus 11 (vienuolika) mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. gruodžio 15 d. 14.15 val. iki 2017 m. gruodžio 16 d. 10.44 val., t. y. 2 (dvi) dienas, jas prilyginant 2 (dviem) laisvės atėmimo paroms.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 6 punktu, 7 punktu, 10 punktu bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir skirti įpareigojimus: 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo gydytis nuo alkoholizmo, 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje, visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose.

Teisėjas Arūnas Bacevičius