- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-05
- Bylos Nr.
- 2S-69-516/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Algirdas Auruškevičius, Rasa Gudžiūnienė (pran.)
- Kreditorius
- Danske Bank
- Suinteresuotas asmuo
- A. M., G. M., Kolegija
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko (įkeisto daikto savininko) A. M. ir įkeistų daiktų savininko G. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus Danske Bank pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo suinteresuotiems asmenims A. M. (skolininkui ir įkeisto daikto savininkui) ir G. M. (įkeistų daiktų savininkui),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skolininkas A. M. , užtikrindamas iki 2015-09-01 gauto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu įkeitė Danske Bank A/S nekilnojamuosius daiktus – butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį A. M. , žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius G. M. , sandorio sudarymo metu šalių susitarimu įvertintus 2 205 000 Lt.
Šalies argumentai
2009-08-18 kreditorius Danske Bank kreipėsi į teismą su prašymu areštuoti hipotekos lakštu įkeistus nekilnojamuosius daiktus – butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį A. M. , žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius G. M. . Kreditorius nurodė, kad hipoteka užtikrinta prievolė – kredito sutartis su visais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais nėra vykdoma, todėl turi būti pradėtas priverstinis skolos išieškojimas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus – butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį A. M. , žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius G. M. , uždraudžiant įkeistų daiktų savininkams jais disponuoti.
Teismas konstatavo, kad kreditorius, nelaukdamas sutartyje numatyto skolos grąžinimo termino, suėjus 30 dienų termini nuo 2009-05-14 pranešimo skolininkui A. M. ir 2009-06-25 pranešimo įkeistų daiktų savininkui G. M. išsiuntimo dienos, vienašališkai nutraukė kredito sutartį, kadangi skolininkas nevykdė sąlygų, numatytų kredito sutartyje- paskolą grąžinti dalimis ir nustatytais terminais.
Teismas nurodė, kad skolą sudaro 220 947,31 Eur negrąžinto kredito, 6 121,18 EUR nesumokėtų palūkanų, 1 399,87 EUR nesumokėtų delspinigių, viso 228 468,36 EUR.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas A. M. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
kreditorius neteisingai ir neteisėtai vienašališkai nutraukė kredito sutartį ir pareikalavo nedelsiant grąžinti visą likusią kredito sumą. Nurodo, jog apeliantas ne vieną kartą kreipėsi į banką, prašydamas atsižvelgti į esamą situaciją nekilnojamojo turto rinkoje, peržiūrėti sutarties sąlygas, pakeisti jas, išdėstyti paskolos grąžinimo terminus. Skolininkai atkreipia dėmesį į tai, jog teismas privalo atsižvelgti į tai, kad apeliantai stengėsi vykdyti įsipareigojimus bankui, ne kartą derėjosi su banku, stengėsi geranoriškai susitarti, kad paskolos sutartys ir hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir kitokių paskolos grąžinimo terminų. Be to, apeliantų nuomone, negalima vienpusiškai vertinti šios situacijos, kadangi skolininkai yra fiziniai asmenys, vartotojai, silpnesnės sutarties šalys. Suabsoliutinant banko teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pradėti priverstinį skolos išieškojimą, sunkiai gali būti pasiektas teisingumas. Teigia, kad sutartis yra vienas didelis įsipareigojimas paskolos gavėjui, vartotojui, todėl reikia atsižvelgti į sprendžiamo klausimo specifiką. Apelianto nuomone, bankas yra verslo subjektas, dėl savo patirties, ekonominės padėties yra stipresnioji, o kredito gavėjas – silpnesnioji sutarties šalis. Be to, apeliantų teigimu, kredito santykiai pagal subjektinę sudėtį ir tikslą yra artimi iš vartojimo sutarčių atsiradusiems santykiams, iš kurių kylančioms prievolėms vykdyti stipresniajai sutarties šaliai keliami didesni sąžiningumo ir teisingumo reikalavimai, ir tam tikros abejonės aiškinamos ekonomiškai silpnesnės šalies naudai. Dėl palūkanų ir delspinigių apeliantai pažymi, jog teismas privalo vertinti sutarties sąlygą dėl netesybų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo požiūriu. Teigia, kad nagrinėdamas šalių ginčus dėl netesybų dydžio, teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl netesybų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė šalių interesų pusiausvyros. Bankas sutartimi nustatė netolygiais, nevienodas sutarties sąlygas, pažeisdamas principines įstatymo nuostatas, gerą verslo praktiką. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas nepateikė išsamaus ir tikslaus skolos paskaičiavimo, kur būtų išsamiai ir aiškiai pateiktas tikslus skolos paskaičiavimas, kiek skolingi paskolos, kiek palūkanų ir kiek delspinigių;Kreditorius privalėjo pasinaudoti išankstine, neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, kaip to reikalauja CK 1.5 str. Pagal CK 4.219 str. pagal hipotekos lakštą įkaito davėjas privalėjo skolininką įspėti dėl priverstinio skolos išieškojimo, o po to reikšti prašymą dėl skolos išieškojimo iš įkeisto daikto teikiant pareiškimą teismui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius Danke Bank prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą, o apeliantų atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu, kreditavimo sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos dydžio, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta ir vadovaujantis CPK 558 str. 1d. areštuoja įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi. Nurodo, kad skundai yra galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Pažymi, jog apeliantai nepagrįstai teigė, kad išieškotojas prieš teikiant pareiškimą teismui privalėjo pasinaudoti išankstine neteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. CK 4.192 str. nenumato jokios išankstinės neteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, todėl kreditorius teisėtai prievolių nevykdymo pagrindu vienašališkai nutraukė sutartį ir kreipėsi į hipotekos teisėją dėl turto arešto. Be to, kreditorius atkreipia dėmesį į tai, jog CPK 334 str. ir CPK 558 str. nenumato galimybė skųsti nutarties dėl įkeisto daikto arešto atskiruoju skundu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo, bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias priverstinio vykdymo procedūras pagal hipotekos kreditoriaus prašymą (CPK 558 str.), neįvykdė savo pareigos patikrinti, ar kreditorius prieš kreipdamasis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą (CPK 558 str.) laikėsi ikiteisminės vienašališkos sutarties nutraukimo tvarkos (CPK 6.218 str. 1 d.), dėl to, pažeisdamas šalių lygiateisiškumo principą (CPK 17 str.), nepagrįstai pradėjo priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o kreditoriaus prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo netenkintinas (CPK 337 str. 2 p.).
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad kreditorius, vadovaudamasis CK 6.217 str., 6.218 str. bei kredito sutarties 38.1 p. nelaukdamas sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino, suėjus 30 dienų terminui nuo 2009-05-14 pranešimo skolininkui (įkeisto daikto savininkui) A. M. ir 2009-06-25 pranešimo įkeistų daiktų savininkui G. M. išsiuntimo skolininkui dienos, vienašališkai nutraukė minėtą kredito sutartį, kadangi skolininkas nevykdė kredito sutartyje numatytų sąlygų – paskolą grąžinti dalimis ir nustatytais terminais.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad 2005-08-01 Danske Bank A/S Lietuvos filialas AB ir A. M. sudarė Kredito sutartį, pagal kurią A. M. suteikė 289 620 eurų kreditą iki 2015-08-01 (b.l. 45-51). Pagal hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-08-30 įregistruotą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, A. M. įkeitė Danske Bank A/S nekilnojamuosius daiktus – butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį A. M. , žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius G. M. , sandorio sudarymo metu šalių susitarimu įvertintus 2 205 000 Lt (b.l. 1-3).
CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Kartu hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas (CK 4.174 str. 1 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.192 str. 1 d. gali būti taikoma hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukiant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-12-03 nutartis, civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB bankas „NORD/LB Lietuva“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-1151/2003).
Iš kreditoriaus į bylą pateiktos pažymos matyti, jog skolininkas 2005-08-01 Kreditavimo sutartyje Nr. numatytų įsipareigojimų nevykdė ir kreipimosi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių dieną bankui buvo skolingas 228 468,36 Eur (b.l. 39-40). Priešingų įrodymų, kad skolininko įsipareigojimas bankui būtų įvykdytas, hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų, byloje nėra.
Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkams, turėjo teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.), Kredito sutarties 38.1 p. pagrindais vienašališkai nutraukdamas sutartį (CK 6.217 str. 5 d.), tačiau tik griežtai laikydamasis privalomos, imperatyviai nustatytos vienašališko sutarties nutraukimo procedūros (CK 6.218 str.).
CK 6.217 str. 1 d. nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. To paties straipsnio 5 dalis suteikia šalims teisę susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį net tais atvejais, kai sutarties pažeidimas nėra esminis. CK 6.218 str. 1 d. nustatyta, kad CK 6.217 str. numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas – prieš trisdešimt dienų. Sutartį vienašališkai nutraukusiai šaliai tenka rizika dėl sutarties nutraukimo teisėtumo
Atsižvelgiant į tai, kad vienašališkas sutarties nutraukimas šios kategorijos bylose gali sukelti skolininkui labai sunkias pasekmes, priimančiam kreditoriaus pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš hipoteka užtikrinto turto hipotekos teisėjui kyla pareiga patikrinti, ar prieš kreipdamasis į teismą kreditorius laikėsi įstatyme nustatytos privalomos vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos – per sutartyje nustatytą terminą iš anksto pranešė skolininkui apie sutarties nutraukimą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tik tinkamas pranešimas apie vienašališką sutarties nutraukimą sudaro prielaidas antrajai šaliai ginčyti tokį nutraukimą teisme ginčo teisenos tvarka.
Nagrinėjamu atveju kreditorius į bylą pateikė skolininkui (įkeisto daikto savininkui) A. M. ir įkeistų daiktų savininkui G. M. adresuotus raštus „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“ kuriuose nurodė, kad įsipareigojimų nevykdymas pagal 2005-08-01 kredito sutartį yra pagrindas bankui vienašališkai nutraukti sutartį. Praėjus 30 dienų terminui nuo šio rašto išsiuntimo A. M. , bei G. M. ir neįvykdžius rašte nurodytų finansinių įsipareigojimų, t. y. nesumokėjus priskaičiuotų palūkanų bei delspinigių, bankas sekančią dieną, einančią po aukščiau minėto termino pasibaigimo dienos, vienašališkai nutraukia kredito sutartį ir pradeda vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš bankui įkeisto kredito gavėjui priklausančio turto ir lėšų (b.l. 41, 42).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga padarė išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog skolininkui ir įkeistų daiktų savininkui banko 2009-05-14 ir 2009-06-25 raštai „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“ buvo išsiųsti bei įteikti, t. y. ar skolininkas (įkeisto daikto savininkas) A. M. ir įkeistų daiktų savininkas G. M. gavo banko pranešimus apie ketinimą vienašališkai nutraukti sutartį.
Patys apeliantai, kaip tai matyti iš jų skundo turinio, traktuoja sutartį ir terminą prievolei įvykdyti pagal hipotekos lakštą kaip nepasibaigusius.
Kaip jau buvo minėta, CK 6.128 str. 1 d. nustatyta, jog šalis nusprendusi pasinaudoti teise vienašališkai atsisakyti sutarties, apie numatomą sutarties nutraukimą privalo iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą. Ši teisės norma nenurodo tokio pranešimo formos, todėl ją šalys gali aptarti sutartyje. Jeigu sutartyje apie tai nekalbama, tai galima padaryti bet kokia forma, kuri, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, yra protinga ir priimtina, nes reikalavimas iš anksto pranešti nutraukiant sutartį laikomas įvykdytu, kai tokį pranešimą gauna kita šalis (CK 6.166 str.), tai yra būtina pranešti tokia forma ir priemonėmis, kad kita šalis gautų pranešimą.
Tarp šalių 2005-08-01 sudarytoje kreditavimo sutarties bendrosios dalies 38.1 punkte nustatyta, jog esant sutarties nutraukimo pagrindams bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą prieš 30 dienų išsiųsdamas Kredito gavėjui raštišką pranešimą nutraukti sutartį. Sutarties nutraukimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo išsiuntimo kredito gavėjui dienos (b.l. 48).
Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokios pranešimo formos nustatymas sutartyje, kai pranešimas apie vienašališką sutarties nutraukimą ir sutarties nutraukimo terminas siejamas su pranešimo apie sutarties nutraukimą išsiuntimu, negali būti laikomas tinkamu pranešimu apie numatomą sutarties nutraukimą, nes prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, konkrečiai CK 6.166 str. bei CK 6.218 str. 1 d.
Be to, Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad vien pranešimo apie sutarties nutraukimą išsiuntimas skolininkui, taigi ir jo pateikimas hipotekos teisėjui, nėra tinkamas tokios procedūros įvykdymas, kitoks aiškinimas prieštarautų CK 6.218 str. 1 d. įtvirtintam imperatyvui, jog antrajai sutarties šaliai privalo iš anksto būti pranešta apie sutarties nutraukimą (2009-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009).
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad sutarties nutraukimo termino eiga nagrinėjamu atveju negali būti skaičiuojama nuo pranešimų išsiuntimo dienos – 2009-05-14 ir 2009-06-25. Todėl kreditorius 2005-08-01 Kreditavimo sutarties 38.1 p. nuostata, kuri leidžia jam vienašališkai nutraukti sutartį praėjus 30 dienų terminui nuo pranešimo išsiuntimo skolininkui dienos, teisme galėjo remtis tik pateikęs hipotekos teisėjui rašytinius įrodymus, kad skolininkui (taip pat ir įkeistų daiktų savininkams) CPK 6.218 str. nustatyta tvarka buvo įteiktas pranešimas apie sutarties nutraukimą.
Apeliantai atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti sutartyje numatytus netesybų ir palūkanų dydžius, tačiau to nepadarė.
Hipoteka yra viena iš labiausiai paplitusių užtikrinimų bankų kreditavimo rinkoje ne ginčo procedūrų visuma, laiduojanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXVI skyrius), todėl ginčai bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui tikrinant (revizuojant) hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas išieškoti skolą ir priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą daiktą (CPK 558 str. 2 d.), teisėtumą ir pagrįstumą, negalimi. Kadangi hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo.
Esant nustatytam tokiam teisiniam reglamentavimui, tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu, netinkamu paskolos sutarties sąlygų vykdymu, paskolos sutarties nutraukimu prieš terminą teisėtumu ir pagrįstumu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami, kadangi nėra tokios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-201/2007; 2008-01-31 nutartis c.b. Nr. 3K-3-103/2008; 2009-11-27 nutartis c.b. 3K-3-536/2009). Todėl apeliantų atskirajame skunde išdėstyti argumentai, kuriais ji ginčija kreditavimo sutartyje numatytus netesybų ir palūkanų dydžius, šioje byloje nėra teisiškai reikšmingi.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko (įkeisto daikto savininko) A. M. bei įkeistų daiktų savininko G. M. (CPK 337 str. 2 p.).
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Patenkinus atskirąjį skundą, iš kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo priteistina 8,60 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko (įkeisto daikto savininko) A. M. bei įkeistų daiktų savininko G. M. netenkinti.
Nutarties nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai ((duomenys neskelbtini)).
Priteisti iš Danske Bank A/S Lietuvos filialo 8 (aštuonis) litus 40 centų pašto išlaidų valstybei.