Kauno apygardos teismo nutartis

2020-07-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-545-317/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-23
Bylos Nr.
1S-545-317/2020
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00234-2014-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Algirdas Jaliniauskas, Jurga Vasiliauskienė
Nuteistasis
A. B.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-545-317/2020
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00234-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės,

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. gegužės 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. B. bausmę atlieka pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. spalio 7 d., bausmės pabaiga – 2020 m. sausio 23 d.

3. Komisija 2020 m. gegužės 18 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) - taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatavo, kad: A. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (22 balai), nuo bausmės atlikimo pradžios ji yra sumažėjusi 22 balais; bausmės atlikimo metu nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje; turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje; palaiko socialinius ryšius su artimaisiais; neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų; dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse; šiuo metu jo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme; jis suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių; jo požiūris į taikomą priežiūrą – pozityvus. Taip pat konstatavo, kad nuteistasis vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu Komisija padarė išvadą, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 22 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti šį Komisijos nutarimą, konstatavus, jog nors nuteistasis A. B. ir daro pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas pripažinti, jog paleistas lygtinai, nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5. A. B. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 22 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2020 m. gegužės 18 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nuteistasis teigia, jog apylinkės teismo padarytos išvados yra nepakankamai objektyvios, jos padarytos ištyrus tik dalį reikšmingų įrodymų, teigiamai apibūdinančių jo elgesį. Teismas motyvuotai nepasisakė dėl jo pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, ją sudarančių statinių kriminogeninių svertinių taškų. Nebuvo tinkamai įvertinta tiek jo asmenybė, tiek elgesio korekcijos pažanga. Todėl liko visapusiškai neįvertintos aplinkybės, susijusios su jo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Apskritai, teismas daugiau dėmesio skyrė neigiamai jį apibūdinančioms aplinkybėms, taip pažeisdamas rungimosi principą. Nuteistojo nuomone, atsisakymą tvirtinti Komisijos nutarimą apylinkės teismas nepagrįstai motyvavo tuo, kad jis buvo du kartus baustas, kadangi vertinant nuteisto asmens elgesio korekciją svarbu įvertinti jo progresyvumą ir padarytą bei išlaikytą asmens pažangą, taikytų priemonių efektyvumą, o ne tai, kiek jis kartų yra baustas. Be to, teismas neatkreipė dėmesio, jog jis bausmę atlieka taikant minimalų jo izoliavimą nuo visuomenės – jis yra įgijęs administracijos pasitikėjimą ir bausmę atlieka už pataisos namų ribų.

5.2. Nuteistasis pažymi, jog jis, atvykęs į pataisos namus, pareiškė norą dirbti. Nuo 2019 m. balandžio 15 d. dirba ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. Pataisos namuose dalyvavo įvairiuose renginiuose, susitikimuose, virtualiose kelionėse. Nuteistojo teigimu, šiuo metu jo elgesys vertinamas kaip nepriekaištingas. Jis koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Be to, pripažįsta kaltę, atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiklą, ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Nėra įrodymų, kad jis būtų vartojęs narkotines medžiagas. Alkoholį laisvėje vartodavo saikingai. Pataisos namuose alkoholio vartojimų atvejų neužfiksuota. Nusikaltimas padarytas esant blaiviam. Jis suvokia kai kuriuos alkoholio vartojimo padarinius. Turi draugų, pažįstamų, bei ypač platų giminaičių ratą. Socialinius ryšius palaiko su mama, seserimis, broliais, turi sugyventinę, yra lankomas pasimatymų metu, bendrauja telefonu. Taip pat turi 3 vaikus. Jis vertina savo artimųjų palaikymą, gali į juos kreiptis atsiradus problemoms. Socialiniai ryšiai nėra veiksnys, didinantis pakartotino nusikalstamo elgesio riziką. Pataisos įstaigoje gauti vykdomieji dokumentai, pagal kuriuos jis privalo išmokėti – 1 793,50 Eur. Išmokėta suma - 303,42 Eur. Jis turi nuolatines pajamas, kurių pakanka jo poreikiams patenkinti. Lygtinio paleidimo atveju gyventų jam priklausančiame būste ir iš karto registruotųsi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Be to, jis sugebėjo gauti paskatinimą už gerą elgesį net visuotino šalyje paskelbti karantino laikotarpiu. Teikė prašymus toliau mokytis ir dirbti, kad turėtų legalias pragyvenimo pajamas.

5.3. Dar nuteistasis pažymi tai, kad per nustatytą laikotarpį jis įvykdė socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, t. y. laikėsi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, tęsė darbinę veiklą pataisos namuose bei dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Atlikus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 22 balai, kas reiškia, kad rizika yra žema. Vertinimo balas per visą bausmės atlikimo laikotarpį sumažėjo nuo 44 balų iki 22 balų, o nuo pirmo prašymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sumažėjo nuo 33 iki 22 balų. Bausmės atlikimo metu jis motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų. Šiuo metu jo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Jis suvokia būtinybę laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Jo požiūris į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą - pozityvus, jis nusiteikęs ir toliau laikytis vidaus tvarkos taisyklių bei įstatymų.

5.4. A. B. tikina supratęs, jog jo praeities neteisėti veiksmai kažkam sukėlė skausmą, nepatogumus ir kitus neigiamus padarinius, jie yra amoralūs ir nepateisinami, todėl tolimesnį gyvenimą nori susieti su elgesiu, atitinkančiu įstatymų reikalavimus. Jo manymu, skunde išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad jis yra padaręs reikšmingą pažangą, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri vertinama kaip žema ir atitinka pavyzdinio nuteistojo elgesį. Atsisakius tvirtinti Komisijos nutarimą, buvo padaryta esminių pažeidimų, pažeisti teisingumo, objektyvumo, išsamumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principai.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo A. B. skundas atmetamas.

7. Susipažinusi su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 22 d. nutarties ir nuteistojo skundo argumentais, taip pat skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, įvertinusi lygtiniam paleidimui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pripažinti, kad apylinkės teismas nagrinėjamu atveju netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą, nėra objektyvaus pagrindo. Apygardos teismo kolegijos vertinimu, žemesnės instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju dar negalima daryti išvados, kad jau šioje bausmės vykdymo stadijoje A. B. gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas savo sprendimą argumentavo pakankamai išsamiai, aiškiai nurodydamas, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė žemesnės instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs apylinkės teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo, nuteistasis nepateikė. A. B. iš esmės tik perrašė išimtinai teigiamai jį bei jo pataisos procesą bausmės atlikimo metu charakterizuojančius socialinio tyrimo išvadoje nurodomus duomenis.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje, kuria vadovaujantis, šiuo atveju, ir nagrinėjamas bei vertinamas nuteistojo lygtinio paleidimo galimumo klausimas (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) yra numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/2 dalis), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Taip pat nustatyta, kad A. B. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, kaip pripažįsta tiek apylinkės teismas, tiek ir aukštesniojo teismo teisėjų kolegija, vis tik nėra nustatyta tokios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog nuteistasis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, daroma išvada, jog A. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, bent jau šioje bausmės vykdymo stadijoje, dar negali būti taikomas, kadangi jis neatitinka vieno iš materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų.

9. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais A. B. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad pataisos namuose nuteistasis nuo 2016 m. lapkričio 24 d. dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2019 m. balandžio 15 d. – ŽUB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2019 m. gruodžio 2 d. sėkmingai tęsia darbinę veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad jis, atlikdamas bausmę, iš gaunamo atlyginimo dengė jam priteistą civilinį ieškinį, nebendravo su neigiamai charakterizuojamais nuteistaisiais, nepiktnaudžiavo psichiką veikiančiomis medžiagomis, nediskriminavo kitų asmenų, dalyvavo įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, buvo 6 kartus skatintas. Tai, kad A. B. bausmės atlikimo metu deda tam tikras pastangas atspindi ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, atliktas pagal „OASys“ metodiką, kadangi nuo pirminio šios rizikos vertinimo nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų skaičius nuosekliai mažėjo – pirminio vertinimo, atlikto 2016 m. lapkričio 15 d., metu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 44 balais, 2019 m. birželio 10 d. – 33 balais, o paskutinį kartą A. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 22 balais.

10. Tačiau vien tai, kad A. B. dalyvavimas įkalinimo įstaigoje organizuojamose elgesio pataisos programose bei socialinės reabilitacijos programose, rodoma motyvacija dirbti, aktyvus dalyvavimas įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse bei kitos aukščiau aptartos aplinkybės daro teigiamą įtaką jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, savaime nesuteikia pagrindo išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama, kad būtų priimtas sprendimas taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą, juo labiau, įvertinus nusikaltimo, už kurį A. B. atlieka jam paskirtą bausmę, sunkumą, pobūdį, nuteistojo elgesį po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, likusią neatliktos bausmės dalį ir kitas svarbias aplinkybes.

11. A. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka už tai, kad įvykdė sunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis tikslu parduoti ar kitaip platinti. Ši nusikalstama veika neabejotinai turi didelę įtaką kitų nusikaltimų darymui ir kelia pavojų kitų žmonių sveikatai ir netgi gyvybei. Be to, po nuosprendžio, pagal kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, įsiteisėjimo, nuteistasis pasislėpė nuo jam paskirtos bausmės vykdymo. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, netinkamą jo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, todėl lygtinis paleidimas jam gali ir turi būti taikomas tik tuo atveju, kai nebus nė menkiausios abejonės dėl to, kad, būdamas laisvėje, jis sugebės laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis siekia išeiti į laisvę likus pakankamai didelei neatliktos bausmės daliai – 1 metams 8 mėnesiams ir 9 dienoms (skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dienai, t. y. 2020 m. gegužės 18 d.). Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktos bylos duomenis taip pat nustatyta, jog 2017 m. gruodžio 4 d. nuteistajam už pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, o 2018 m. birželio 5 d. už įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą jis buvo svarstytas Drausminėje komisijoje. Tai rodo, jog išimtinai teigiamu elgesiu bausmės atlikimu metu nuteistasis nepasižymėjo.

12. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistuoju, jog vien tai, kad praeityje jis pažeidė įkalinimo įstaigoje nustatytą tvarką, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad jam lygtinis paleidimas negali būti taikomas. Neabejotina, kad nuteistojo pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nustatoma vertinant jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, taip pat atsižvelgiant į rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan. Todėl privalu įvertinti ir pažeidimų padarymo laiką bei nuteistojo elgesį, jo mąstymo pokyčius po to, kai už jų įvykdymą buvo paskirtos drausminės nuobaudos. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, negali būti ir likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies dydis (žinoma, tik tuo atveju, kai nuteistasis yra atlikęs privalomą BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį) bei aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumą. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, reikalauti teigiamų nuteistojo pokyčių įvairiose srityse (darbinės motyvacijos, mąstymo, socialinių įgūdžių, problemų sprendimo, savikontrolės ir t. t.).

13. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, žemesnės instancijos teismas savo sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti A. B. lygtinį paleidimą grindė ne tik neatliktos laisvės atėmimo bausmės dydžiu, aplinkybėmis, apibūdinančiomis jo kriminogeninę praeitį, ar jo pataisos įstaigoje padarytais pažeidimais. Jis įvertino ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, kad A. B. kai kuriose gyvenimo srityse yra gana spontaniškas, apgalvoja ne visas savo elgesio pasekmes, yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, jo ateitiems planams trūksta konkretumo. Be to, apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą sudaro ne tik statiniai, t. y. nekintantys, bet ir dinaminiai balai, kurių skaičius nuo 2019 m. gruodžio 5 d. nemažėjo. Motyvuodamas sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą, skundžiamą nutartį priėmęs teismas pagrįstai nurodė ir tai, kad nuteistasis iki šiol yra linkęs ieškoti nusikaltimo padarymą pateisinančių aplinkybių, be to, vis dar išlieka jo riziką nusikalsti didinantys veiksnys – išsilavinimas, mokymasis ir galimybė dirbti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šias aplinkybes žemesnės instancijos teismas pagrįstai laikė pakankamomis manyti, jog nuteistajam lygtinis paleidimas šioje bausmės vykdymo stadijoje dar negali būti taikomas.

14. Nuteistajam vis dar nustatomas kriminogeninis rizikos veiksnys – išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, neabejotinai yra itin aktualus sprendžiant dėl galimybės A. B. taikyti lygtinio paleidimo institutą. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvadoje nurodomų duomenų, šis A. B. riziką nusikalsti didinantis veiksnys buvo nustatytas įvertinus tai, kad nuteistasis yra baigęs tik dvi klases, nėra įgijęs jokios specialybės, turi problemų su skaitymu, rašymu ir skaičiavimu. Pažymėtina ir tai, kad iki suėmimo nuteistasis oficialiai niekur nedirbo (pats teigia, jog, būdamas laisvėje, užsiėmė naudotų automobilių pardavimu). Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia abejoti nuteistojo galimybėmis laisvėje įsitvirtinti darbo rinkoje, taigi, ir jo finansiniu stabilumu, o sunki finansinė padėtis yra vienas iš veiksnių, labiausiai įtakojančių asmenis daryti nusikalstamas veikas - ypač turtinio pobūdžio. Pažymėtina, jog būtent finansinis motyvas A. B. paskatino nusikalsti ir praeityje, kadangi, kaip jau minėta, jis buvo nuteistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis (heroinu), turint tikslą jas platinti. Todėl tikimybė, jog nuteistasis grįš prie to paties ar analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų darymo, jei laisvėje jam nepavyks gauti piniginių lėšų, pakankamų bent jau būtiniausiems jo poreikiams patenkinti, šiuo atveju neabejotinai yra didesnė. Nors skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei VĮ Pravieniškių kalinių socialinės integracijos centro pateiktos pažymos, jog šios įstaigos lygtinio paleidimo atveju priimtų A. B. dirbti, pasirašant neterminuotą darbo sutartį, tačiau nuteistasis nurodė, jog paleistas lygtinai jis gyventų jam priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tuo tarpu tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek VĮ Pravieniškių kalinių socialinės integracijos centras yra įsikūrę Pravieniškių kaime, kuris nutolęs nuo (duomenys neskelbtini) daugiau kaip 100 km. Taigi, akivaizdu, jog tiek minėtoje bendrovėje, tiek VĮ Pravieniškių kalinių socialinės integracijos centre, lygtinio paleidimo atveju, nuteistasis nedirbtų. Tai tik patvirtina ir paties nuteistojo nurodyta aplinkybė, jog išėjęs į laisvę jis planuoja kreiptis į Užimtumo tarnybą, o ne įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar VĮ Pravieniškių kalinių socialinės integracijos centre. Iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, jog nuteistasis šiuo metu išėjęs į laisvę jau turėtų papildomą finansinę naštą, kadangi pataisos namuose buvo gauti vykdomieji patvarkymai, pagal kuriuos iš A. B. turi būti išieškota 1 793,50 Eur, o išmokėta suma sudaro tik 399,71 Eur. Ši aplinkybė teisėjų kolegijai sudaro pagrindą dar labiau abejoti nuteistojo finansiniu stabilumu laisvėje, taigi, atitinkamai ir jo galimybe būnant laisvėje gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Tokią išvadą tik dar labiau sustiprina ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys, jog nuteistojo planams trūksta konkretumo.

15. Pritardama žemesnės instancijos teismo nurodytiems motyvams, teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad nuteistasis nors ir pripažįsta disponavęs narkotinėmis medžiagomis, tačiau neigia, jog žinojo, kad tai yra narkotinės medžiagos. Taigi, iš esmės kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo A. B. nepripažįsta. Tai rodo, jog nuteistasis vis dar nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta, dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę, todėl neabejotina, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, jam paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Esant tokiam nuteistojo požiūriui, nėra pakankamo pagrindo tikėtis, jog jis negrįš prie nusikalstamų įpročių. Pažymėtina ir tai, kad tokios pačios pozicijos, kaltės pripažinimo aspektu, A. B. laikėsi ir bylą nagrinėjant teisme, o priėmus jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistasis netgi pasislėpė nuo jam paskirtos bausmės vykdymo. Tokios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog jis savo elgesio kritiškai nevertino, dėl jo nesigailėjo ir praeityje, priešingai - siekė bet kokiu būdu išvengti prievolės atlikti jam paskirtą bausmę.

16. Tas faktas, jog nuteistasis buvo pasislėpęs nuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, dėl ko jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis, ne tik leidžia spręsti, jog jis kritiškai nevertino savo neteisėtų veiksmų, bet ir verčia abejoti tuo, ar lygtinio paleidimo taikymo atveju jis sugebės laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų, pakartotinai nepasislėps nuo teisėsaugos institucijų, siekdamas išvengti jam likusios žymios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies. Tokios tikimybės nepaneigia vien tas faktas, kad A. B. du kartus buvo išleistas trumpalaikėms trijų parų išvykoms į namus ir, naudodamasis šia teise, jis nepadarė naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, nepažeidė nustatytos grįžimo į pataisos namus tvarkos. Ši aplinkybė savaime nereiškia, kad paleistas lygtinai, jis taip pat laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir (ar) nepasislėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Tokia išvada daroma įvertinus tai, jog bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama laikinai išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojamieji asmenys.

17. Taigi, nors ir stebimi teigiami A. B. pokyčiai, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad aukščiau aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, jog šio nuteistojo procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje. Skundo autorius turi ne tik deklaruoti vienus ar kitus siekius, tačiau ir imtis konkrečių veiksmų jiems įgyvendinti. Probacija gali būti taikoma tik išskirtiniais, ypatingais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra itin nepriekaištingas, o nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę.

18. Esant tokioms išvadoms, teisėjų kolegija negali sutikti su nuteistuoju, jog apylinkės teismas įvertino ne visas aplinkybes, svarbias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo išsprendimui, ar jas vertino netinkamai. Žemesnės instancijos teismas nesureikšmino nei A. B. nusikalstamos veikos sunkumo ir pobūdžio, nei neatliktos bausmės dydžio, nei to, kad bausmės atlikimo metu jis buvo pažeidęs pataisos įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos taisykles, o buvo vertinta visuma nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, kurie objektyviai neleido padaryti išvados, jog nuteistojo pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra pakankama manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vien tai, kad apylinkės teismas neperrašė ir nepasisakė dėl kiekvienos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, nereiškia, jog šių aplinkybių apylinkės teismas apskritai nevertino. Tai, kad įvertinęs tas pačias faktines aplinkybes, apylinkės teismas konstatavo, jog nuteistasis neatitinka vieno iš materialiųjų lygtinio paleidimo pagrindų, t. y. padarė priešingą išvadą nei Komisija, taip pat nereiškia, jog būtent teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris pažeidžia teisingumo, objektyvumo, išsamumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus, kaip bandoma įrodyti nuteistojo skunde. Todėl nuteistojo A. B. skundas atmetamas, o pagrįsta ir teisėta skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. B. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 22 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasNerijus MeilutisJurga Vasiliauskienė