Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Vytautas Krikščiūnas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2

2011 m. rugsėjo 7 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. nuteistas :

- pagal BK 24 str. 4 d., 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 187 str. 3 d. – laisvės apribojimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., šią bausmę subendrinus su 2007 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams.

A. J. pagal BK išteisintas dėl vagystės iš UAB ,,S“, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas R. M. ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad kaip organizatorius, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. P. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, nuo 2010 m. sausio 25 d., 18 val. iki 2010 m. sausio 26 d., 1 val. parengė nusikalstamą veiką bei jai vadovavo, t.y. numatė nusikaltimo padarymo vietą – degalinę „Lukoil“., nurodė asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, ir E. P. įsibrauti į minėtą degalinę išdaužus durų stiklą ir pagrobti iš jos akumuliatorių, nurodė tikslią vietą degalinėje, kur akumuliatorius padėtas, surado priemonę stiklui išdaužti – plytas, taip pat nurodė vietą prie šiukšlių konteinerių, kur asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, su E. P. turėjo palikti pagrobtą akumuliatorių, iš kurios vėliau A. J. jį pasiėmė, savo automobiliu „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė asmenį, kurio atžvilgiu byla išskirta, ir E. P. prie minėtos degalinės, kur asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, ir E. P., vykdydami jo nurodymus, 2010-01-26 apie 1 val. 3 min., plytomis išdaužė UAB „Lukoil Baltija“ degalinės, esančios adresu m., durų stiklo paketą, šitaip sugadindami UAB „Lukoil Baltija“ turtą 232 Lt vertės, įsibrovė į degalinę, iš kur pagrobė UAB „Lukoil Baltija“ priklausantį turtą – akumuliatorių „Mamut“ 142,25 Lt vertės ir A. J. parvežė nusikalstamos veikos dalyvius į namus po nusikaltimo padarymo.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas teisingai įvertino bylos įrodymus ir A. J. pagrįstai pripažino kaltu organizavus UAB ,,Lukoil Baltija“ turto vagystę ir sugadinimą. Nuteistasis skunde nepagrįstai teigia, kad byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių jį buvus šių nusikaltimų organizatoriumi. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus, kuriuose detaliai paaiškino, kokius nurodymus dėl vagystės įvykdymo jam ir E. P., kurio atžvilgiu byla išskirta, davė apeliantas. Šiais parodymais nustatyta, kad apeliantas savo automobiliu nuvežė E. P. ir E. P. prie kiosko, kurį liepė apvogti, tačiau jie, neradę šio kiosko, telefoninėmis žinutėmis klausinėjo apelianto, kuris liepė nebevogti. Po to apeliantas nuvežė E. P. ir E. P. prie degalinės ,,Lukoil Baltija“, davė plytas, kuriomis liepė išdaužti degalinės langą ir paimti viduje buvusį akumuliatorių, o po to jį palikti apelianto iš anksto nurodytoje vietoje ir, jiems tai padarius, buvo apelianto automobiliu parvežti namo. E. P. parodymų patikimumą didina tai, kad jis nurodė ne tik apelianto, bet ir savo nusikalstamus veiksmus. Nors apeliantas skunde teigia, kad E. P. šiuos parodymus davė, pareigūnams pažadėjus jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau jokių šiuos teiginius patvirtinančių duomenų nei E. P. parodymuose, nei kituose bylos įrodymuose nėra. Ta aplinkybė, kad E. P. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jokių išankstinių pareigūnų pažadų nepatvirtina, nes šį sprendimą priima tik teismas. E. P. parodymus atitinka E. P. teisminio nagrinėjimo metu duoti pirmieji parodymai, kuriuose jis išdėstė vagystės aplinkybes ir kategoriškai paneigė akumuliatorių apeliantui pardavęs, taip pat telefoninių pokalbių išklotinės, iš kurių matyti, kad apeliantas nusikaltimo padarymo metu intensyviai bendravo su E. P. SMS pranešimais ir keletą kartų kalbėjo telefonu (2 t., 19-20 b.l.). Nors E. P. šiuos parodymus vėliau pakeitė ir ėmė tvirtinti jokios vagystės kartu su apeliantu nepadaręs, akumuliatorių apeliantui pardavęs už 200 Lt, su juo sudaręs rašytinę sutartį, o anksčiau apkalbėjęs, nes apeliantas sumokėjęs tik pusę sutartos sumos, tačiau teismas pagrįstai atmetė šiuos parodymus. E. P. nurodytas motyvas – melagingai įskųsti asmenį dėl 100 Lt – yra neįtikinamas dėl akivaizdaus neadekvatumo tarp jam esą padarytos žalos ir kitam asmeniui sukeliamų teisinių pasekmių, apie kurias anksčiau teistas E. P. neabejotinai žinojo. Teismas pagrįstai nesirėmė ir liudytojos O. Č., apelianto motinos, parodymais ir nelaikė apelianto kaltę paneigiančiu įrodymu liudytojos pateiktos pirkimo-pardavimo 2010-01-27 sutarties, kurioje nurodyta, kad apeliantas iš E. P. nusipirko akumuliatorių už 200 Lt, sumokėdamas 100 Lt ir tiek pat likdamas skolingas (4 t., 57 b.l.). Pirmiausia, kaip jau nurodyta, E. P. ir E. P. teigė akumuliatorių pavogę apelianto nurodymu. Pati liudytoja, turėdama tikslą padėti sūnui, suprasdama sutarties svarbą sūnaus byloje ir žinodama, kad ši sutartis yra namuose, būtų buvusi suinteresuota ją kuo skubiau pateikti teisėsaugos institucijoms. Tačiau ji elgėsi priešingai, nes nesiėmė jokių veiksmų, kad šią sutartį kuo skubiau surastų. Pasak liudytojos, ši sutartis buvo užkritusi už komodos, ji ją rado atsitiktinai ir todėl teismui pateikė tik 2010-07-16. Tokie liudytojos veiksmai, prieštaraujantys jos tikslams, suteikia pagrindą jos parodymus apie sutarties buvimą namuose laikyti neobjektyviais. Be to, iš apelianto parodymų matyti, kad jis nusimanė apie įvairių daiktų rinkos kainas, todėl nesuprantama, kam jam būtų reikėję iš E. P. gerokai brangiau, t.y. už 200 Lt, įsigyti akumuliatorių, kurio tikroji vertė pagal UAB ,,Lukoil Baltija“ pateiktus duomenis yra tik 142,25 Lt. Aptartos aplinkybės rodo, kad O. Č. pateikta akumuliatoriaus pirkimo-pardavimo sutartis yra fiktyvi, todėl nepatvirtinanti, kad apeliantas akumuliatorių įsigijo teisėtai. Apelianto skunde minimi liudytojo N. M. parodymuose, kad jis 2010 m. žiemą su apeliantu buvo sutikęs E. P., siūliusį pirkti akumuliatorių ir liudytojas apeliantui davęs E. P. telefono numerį, nėra jokių akumuliatoriaus vagystės faktą paneigiančių duomenų. Kadangi apelianto kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta, tenkinti jo prašymą ir jį išteisinti nėra jokio pagrindo.

Teismas, skirdamas apeliantui bausmę, teisingai įvertino tiek apelianto padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir jo indėlį į šias veikas : A. J. įvykdė apysunkį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, jo veiksmai buvo pavojingiausi, nes jis buvo organizatoriumi, byloje yra viena jo atsakomybę sunkinanti ir nėra lengvinančių aplinkybių, tiek apelianto asmenybę apibūdinančius požymius: nusikalto lygtinio paleidimo metu, anksčiau keturis kartus teistas už analogiškus nusikaltimus. Apeliantui pagal BK 24 str. 4 d., 178 str. 2 d. paskirta bausmė, nedaug griežtesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, lėmusi ir subendrintos bausmės dydį, yra tinkamai individualizuota, ne per griežta, todėl nekeistina. Subendrindamas šią bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, teismas taikė palankesnį – dalinį bausmių subendrinimo būdą, todėl ir galutinė subendrinta bausmė yra teisinga.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.