Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, E. K., jo gynėjui advokatui E. S., ir jo mamai A. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo E.K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam Baltijos pr. 73-55, Klaipėdoje, dirbančiam, 11 klasių išsilavinimo, neteistam,

už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. 2018 m. kovo 11 d., apie 22.30 val., prie (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą alkūne smogė D. A. į galvą, nuo ko pastarasis pargriuvo ant žemės, taip jam padarydamas minkštųjų audinių patinimą su poodinėmis kraujosruvomis kairėje smilkininėje srityje, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių patinimu kairio dilbio viršutinio trečdalio vidiniame paviršiuje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patikimai patvirtina, jog šią baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė E. K..

E. K. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi taip pasielgęs. Parodė, kad tą dieną buvo pas D. A. darbe, šnekėjosi. Jį pažįsta 5 metus. Žinojo, kada jis grįš iš darbo, laukė jo. Pasitikęs D. A. prie jo namų ir pašnekėjo kelias minutes ir tada trenkė jam į galvą iš pykčio. Po smūgio D. A. nepargriuvo. D. A. pargriuvo vėliau, kai jį parvertė. Trenkė vieną kartą ir jam to užteko. Buvo pasimetęs tuo momentu ir nežinojo, ką toliau daryti. Po šio įvykio su nukentėjusiuoju buvo vieną kartą susitikę, žalos nereikalavo. Atsiprašė jo dėl to įvykio, jis atleido. Dabar nebebendrauja. Civilinį ieškinį pripažįsta. Dabar pakankamai gerai jaučiasi, dirba (duomenys neskelbtini), susirado merginą, turi veiklos. Seniau būdavo visai kitaip, seniau jis būdavo dažniau vienas, neturėdavo veiklos, neturėjo darbo, tai ir tokia būklė būdavo. Veikla daug prideda, kad gerai jaustumeisi, nes kai vienas sėdi namie, tai ir tokios mintys lenda į galvą. Jo savijauta kasdieniška ir viskas gerai, nejaučia nieko blogo. Šiuo metu vaistų negeria.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. A. parodė, kad įvykis buvo daugiau nei prieš metus ir sunkiai prisimena aplinkybes. Grįžęs iš darbo, vakare, buvo užpultas prie savo namo laiptinės, o daugiau konkrečių detalių, apie tą įvykį, neprisimena. Atsibudęs ryte rado ant stalo medicininį išrašą apie užpuolimą, bet kas tą vakarą buvo, ar net kas tą dieną buvo, jokių detalių neprisimena. Buvo trumpam praradęs atmintį. Paskui iš vaizdo įrašų matė, kad E. K. dieną lankėsi pas jį darbe. Paskui vakare, taip pat buvo šalia darbovietės. Vaizdo įrašai, kuriuos žiūrėjo, buvo padaryti darbovietės kameromis. Prie namų kamerų nėra. Taip ir suprato, kad galimai jis ir bus užpuolęs tą vakarą. Sunkiai tą gali prisiminti. Kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, manė, kad tai E. K. užpuolė. Neturi reikalavimų dėl žalos atlyginimo. E. K. pažinojo mažai, bendravo ne daug, buvo tik pažįstami. Jo psichinė būklė iki to įvykio jam nekėlė abejonių. Sekančią dieną ar kelių dienų laikotarpiu po įvykio, jis buvo užėjęs pas jį į darbą, atsiprašė, jis jam atleido, pretenzijų neturi. Kokie jo užpuolimo motyvai, jam ir iki šiol sunku suprasti. Neturi jokių priešų. Policiją kvietė ne jis, nes buvo praradęs sąmonę. Nežino, kas iškvietė policiją.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. B. parodė, kad pažįsta tik D. A., jis buvęs kolega, dirbo kartu (duomenys neskelbtini). Kitą asmenį (E. K.) prisimena, bet nepažįsta. E. K. tą dieną atvyko užsisakyti maisto, D. A. skolino jam pinigų. Aptarnavo jį, nunešė patiekalus, kuriuos užsisakė ir daugiau jo nematė kelias valandas. Artėjant darbo pabaigai, apie 21 val., E. K. atėjo, buvo piktas, susinervinęs, vaikščiojo aplink barą. Lyg ir ieškojo D. A., po to išėjo. Sekančią dieną sužinojo, kad D. A. buvo ligoninėje. Tada peržiūrėjo vaizdo įrašus, filmuotus lauke, su kuo nepamena, ir matė, kad vaikinas laukė ir vaikščiojo aplink aikštelę. Mano, konfliktas įvyko dėl pinigų. Nežino, ar jie buvo susitikę po to įvykio, nematė ir pokalbio negirdėjo.

Iš 2018 m. kovo 12 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad yra užfiksuoti D. A. parodymai, jog jį užpuolė ir sužalojo E. K. (1 t., 1-3 b. l.).

Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2018 m. kovo 11 d. 22.36 val. gautas D. A. pranešimas, kad jį kieme ką tik užpuolė iš matymo pažįstamas vyriškis, kuris davė per veidą su kumščiu ir pabėgo (1 t., 36 b. l.).

Iš 2018 m. kovo 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. A. buvo padarytas minkštųjų audinių patinimas su poodinėmis kraujosruvomis kairėje smilkininėje srityje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu kairio dilbio viršutinio trečdalio vidiniame paviršiuje. Sužalojimas - nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., 68 b. l.).

Iš 2018 m. kovo 22 d. kitų daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas įvykio vietoje policijos pareigūno darytas vaizdo įrašas, kuriame fiksuoti nukentėjusiojo D. A. paaiškinimai dėl įvykio. Pastarasis teigė, kad jam tarsi trumpalaikė amnezija, neprisimena įvykio. Teigė, jog pajuto smūgį, numano, kad tai galėjo padaryti iš matymo pažįstamas E. K., kuris lankėsi jo darbovietėje, jie kalbėjo, gal buvo koks konfliktas ir šis jį susirado. Kur viskas įvyko neprisimena. Kaip supranta, gavo smūgį į veidą (1 t., 92-94 b. l.).

Iš 2018 m. kovo 22 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas D. A. tyrimui pateiktas 2018 m. kovo 11 d. darbovietės vaizdo įrašas, kuriame fiksuotas E. K. atėjimas ir išėjimas iš baro (1 t., 99-100 b. l.).

Iš 2019 m. birželio 5 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad A. K. (E. K. mama) atlygino Valstybinei ligonių kasai 146,69 eurus už D. A. gydymą (2 t., 96 b. l.)

Taigi nekyla abejonių, jog E. K. 2018 m. kovo 11 d., apie 22.30 val., prie (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą alkūne smogė D. A. į galvą, nuo ko pastarasis pargriuvo ant žemės, taip jam padarydamas minkštųjų audinių patinimą su poodinėmis kraujosruvomis kairėje smilkininėje srityje, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių patinimu kairio dilbio viršutinio trečdalio vidiniame paviršiuje, taip nežymiai jį sužalojo. Tokiais veiksmais E. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Iš 2019 m. sausio 15 d. - sausio 30 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: 1. E. K. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas - šizoafektinis sutrikimas, depresinis tipas, kurio simptomai buvo stebimi jau keli metai iki šios veikos ir kuris psichiatrijos stacionare jam nustatytas 2018 m. balandžio 12 d. 2. E. K. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. 3. Šiuo metu E. K. konstatuojamas šizoafektinis sutrikimas, depresinis tipas, dėl kurio jis šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. 4. E. K. rekomenduojamos priverčiamojo pobūdžio gydymo priemonės- ambulatorinis stebėjimas psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą. (2 t., 8-13 b. l).

Ekspertizės aktui paaiškinti ir papildyti teisiamajame posėdyje apklausta ekspertė R. D., kuri nurodė, kad tvirtina išvadą. Jie niekada nerekomenduoja asmenims, kuriems nustatomas lėtinis psichikos sutrikimas, dalyvauti teismo posėdyje. Nuomonė išlieka ta pati, nes ir posėdžio metu E. K. negalėjo nurodyti aiškių, apibrėžtų motyvų. Įvertino ir jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ką jis pasakojo. Jis pasakojo, kad jis buvo piktas. Ekspertizės metu pasakojo, bandė paaiškinti motyvus, tačiau jie buvo visiškai ekvivalentiški ir nelogiški. Pasakoja ir čia pat paneigia. Pasisakymai yra nelogiški, prieštaraujantys vienas kitam, asmuo nenurodo jokio aiškaus motyvo. Po šios veikos praėjus 2 savaitėms, jis pateko į psichiatrijos stacionarą. Buvo aprašyta psichikos būsena su apatija, nenoru kažką daryti. Taip pat, buvo aprašyta iš mamos žodžių, kad jau apie 5 metus iki patekimo į stacionarą, pasireiškia elgesio keistumai, apatija, nenoras nieko veikti, niekas neįdomu. Taip pat, išnagrinėjo tą momentą, ar E. K. nebuvo pavartojęs narkotikų veikos padarymo metu, tačiau testas buvo neigiamas. Testas būtų parodęs. Atkrito narkotikų vartojimas. Todėl ir vertino, kad jam buvo nustatytas šizoafektinis sutrikimas, depresinis tipas. O dar vėliau, 2018 m. gruodžio mėnesį, dėl dar kartą pablogėjusios psichikos būsenos, jam buvo nustatytas rimtesnis sutrikimas, paranoidinė šizofrenija. Aprašyta būsena, kad jį vargina garsai ir mintys, kad jis neadekvatus, įsitempęs. Išsakė, kad galvoje chaosas, daug svetimų minčių. Atlikus tyrimą, konstatuota, kad išlikę ne tokie stiprūs mąstymo sutrikimai. Nusikalstamos veikos padarymo metu jie nerado jokio adekvataus, aiškaus motyvo. Psichologiniai tyrimai patvirtino diagnozę. Asmuo ir pats pasakojo, kad kai pradėjo gydytis, jo būsena pagerėjo. Atvykęs po stacionaro, jis atsisakinėjo gydymo, tai rodė nepilną kritiką savo būsenos atžvilgiu, jie dar kartą įvertino šį faktą ir rekomendavo priverstinio pobūdžio medicinos priemones, kad gydymas nenutrūktų, būtų nuoseklus ir veikos nesikartotų, nes tai yra liguisto pobūdžio nusikalstama veika.

Esant aptartų aplinkybių visumai teismas konstatuoja, kad E. K. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas. Atsižvelgiant į ekspertės R. D. teisiamajame posėdyje pateiktą išvadą, kad E. K. reikalingos priverčiamos medicininio poveikio priemonės, nes po stacionaro, jis atsisakinėjo gydymo, tai rodo nepilną kritiką savo būsenos atžvilgiu, reikia, kad gydymas nenutrūktų, būtų nuoseklus ir veikos nesikartotų, nes tai yra liguisto pobūdžio nusikalstama veika, teismas sprendžia, kad šiuo metu E. K. dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare, todėl, vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl 146,69 eurų turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiojo D. A., kurį sužalojo kaltinamasis E. K., gydymu, atlyginimo. Iš 2019 m. birželio 5 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad A. K. atlygino Valstybinei ligonių kasai 146,69 eurus už D. A. gydymą, todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. K., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Procesą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.