Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-140-462/2008

2008 m. balandžio 24 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-01-11 nuosprendžio, kuriuo V. D. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteisti G. B. ir B. V., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe, būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelės žalos patyrė valstybė, t. y.:

jis, būdamas valstybės tarnautoju – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pavaduotoju, pažeisdamas LR aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2006-08-18 įsakymu Nr. PI-l 58 patvirtintų pareigybės aprašymo nuostatų IV dalies 1, 2, 3 p. reikalavimus organizuoti ir vykdyti valstybinę gyvosios gamtos, aplinkos apsaugos ir racionalaus gamtos išteklių naudojimo kontrolę Klaipėdos regione, išaiškinti aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus, jų padarymo sąlygas ir patraukti administracinėn atsakomybėn aplinkos apsaugos teisės aktų pažeidėjus, kontroliuoti, kaip Lietuvos Respublikos juridiniai ir fiziniai asmenys vykdo aplinkos apsaugos reikalavimus, piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi iki 2006-10-03 veikdamas bendrai su LR aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininku G. B. susitarė, kad jis, V. D., nuvyks pas V. J. ir padės jam surašyti neatitinkantį tikrovės paaiškinimą, kad V. J. išvengtų administracinės atsakomybės pagal LR ATPK 87³ str. 2 d. už žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos vandenyse taisyklių bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių verslinę žvejybą, šiurkštų pažeidimą vidaus vandenyse ir Kuršių mariose dėl 2006-09-27 rastų V. J. žuvies apdirbimo įmonei priklausančių neleistinų 60 mm akytumo tinklų.

2006-10-03, apie 14 val., V. D., vykdydamas bendrą susitarimą su G. B., nuvyko pas V. J. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir padėjo pastarajam surašyti paaiškinimą, kad 2006-09-27 Kuršių mariose rasti neleistini tinklai yra ne V. J.. Tokiu būdu V. J. išvengė atsakomybės pagal LR ATPK 87³ str. 2 d. už žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos vandenyse taisyklių bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių verslinę žvejybą, šiurkštų pažeidimą vidaus vandenyse ir Kuršių mariose. Šiais savo veiksmais V. D., būdamas LR aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pavaduotoju, iškraipė Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos funkcijas ir veiklos principus, sumenkino šios įstaigos prestižą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, tuo padarė didelės žalos valstybei.

Apeliaciniame skunde Klaipėdos apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-01-11 nuosprendžio dalį, kuriuo V. D. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d., ir priimti naują nuosprendį – pripažinti V. D. kaltu ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. skiriant jam 70 MGL (8750 Lt) baudą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas išteisindamas V. D. konstatavo, jog padaryta žala Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. prasme nelaikytina didele ir darančia padarytą veiką nusikaltimu bei užtraukiančia baudžiamąją atsakomybę, todėl kilę padariniai nelaikytini didele neturtine žala valstybei. Prokuroras teigia, kad įstatymas nepateikia universalių kriterijų didelės neturtines žalos dydžiui apskaičiuoti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžiama atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį. Šiuo atveju padaryti aiškiai neteisėti veiksmai, kuriais V. D. būdamas ne eiliniu inspektoriumi, o Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pavaduotoju, veikdamas bendrai su savo tiesioginiu viršininkui G. B., pažeidė LR aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2006-08-18 įsakymu Nr. PI-158 patvirtintų pareigybės aprašymo nuostatų IV dalies 1 p., 2 p., 3 p. reikalavimus organizuoti ir vykdyti valstybinę gyvosios gamtos, aplinkos apsaugos ir racionalaus gamtos išteklių naudojimo kontrolę Klaipėdos regione, išaiškinti aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus, jų padarymo sąlygas ir patraukti administracinėn atsakomybėn aplinkos apsaugos teisės aktų pažeidėjus, kontroliuoti, kaip Lietuvos Respublikos juridiniai ir fiziniai asmenys vykdo aplinkos apsaugos reikalavimus. Kartu jis padėjo V. J. išvengti atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 87³ str. Prokuroras apeliaciniame skunde tvirtina, kad dėl tokių V. D., kaip ir G. B., veiksmų valstybė patyrė didelės neturtinės žalos, t. y. V. D., kaip ir G. B., iškraipė Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos funkcijas ir veikos principus, sumenkino šios įstaigos prestižą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą. Neabejotinai tokie valstybės tarnautojo veiksmai pakerta visuomenės pasitikėjimą aplinkos apsaugos institucija, nes sudaromas toks įspūdis, kad verslinės žvejybos nuostatus pažeidę asmenys, pažįstami su inspekcijos darbuotojais, šiuo atveju su G. B. ir V. D., gali išvengti administracinės atsakomybės.

Prokuroras apeliaciniame skunde pažymi, kad nelogiška vieno asmens veiksmus, analogiškus kito asmens tokiems pat veiksmams, traktuoti skirtingai, kadangi epizode dėl 2006-09-27 rastų V. J. naudotų draudžiamų tinklų apylinkės teismas pripažino, jog G. B., kuris veikė bendrai su V. D., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir tokį piktnaudžiavimą pripažino nusikalstamu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skiriant bausmę V. D. būtina atsižvelgti į tai, jog jis teisiamas pirmą kartą, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jo atsakomybę sunkinančių, kaip ir lengvinančių aplinkybių nėra, todėl jam skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.

Atsikirsdamas į Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą V. D. prašo jo netenkinti ir nurodo, kad teismas jį išteisindamas pasielgė teisingai. Nurodo, kad baudžiamojoje byloje nėra pagrindinio įrodymo – V. J. surašyto paaiškinimo, be to, jis pats nesprendė ir neatliko tyrimo administracinio pažeidimo byloje, o tai darė kiti asmenys, jis tik vykdė savo tiesioginio viršininko nurodymą.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Išteisintasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, todėl veika laikoma baigta tik atsiradus baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. sausio 4 d. Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apžvalgos įvadinėse pastabose pažymima, kad pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Teismai, taikydami Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnį, pripažįsta žala ne tik turtinio, bet ir kitokio pobūdžio žalą, dėl kurios nukenčia valstybės, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Turtine žala pripažįstamas turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negauta nauda ar negautos pajamos, o kitokio pobūdžio žala – fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms. Didelės žalos požymis kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į tai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. Sprendžiant klausimą, ar turtinė žala yra didelė, atsižvelgiama ne tik į žalos piniginės išraiškos dydį, bet ir į tai, kiek ji reikšminga tokią žalą patyrusiam asmeniui. Kitokio, t. y. neturtinio, pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei.

Piktnaudžiavimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str.) kaip ir tarnybos pareigų neatlikimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 str.) yra priskiriami prie nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2004 m. gruodžio 14 d. nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-512/2004) pasisakė dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje numatyto požymio „didelė žala“. Šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos nuostatos taikytinos ir nagrinėjant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje numatytos baudžiamosios veikos sudėtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apibrėžia, kad neturtinę žalą sudaro pareigūno vardo, institucijos prestižo diskreditavimas, organizacinės veiklos sutrikdymas ir pan. Neturtinė žala turi būti kiekvienu atveju ad hoc įvertinama konkrečioje byloje, nes įstatymas ir teismų praktika universalių kriterijų, kaip apskaičiuoti jos dydį, nepateikia. Tokiu atveju ypač svarbus vertinamasis atsiradusių padarinių aspektas, būtina nustatyti netinkamu pareigų atlikimu sukeltų padarinių kokybinį atspindį kaltininko sąmonėje.

Kaltinime V. D. tik deklaratyviai išvardytos vertybės, kurios buvo pažeistos jo veiksmais, t. y. padėjo surašyti tikrovės neatitinkantį paaiškinimą, kad V. J. išvengtų administracinės atsakomybės pagal LR ATPK 87³ str. 2 d. už žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos vandenyse taisyklių bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių verslinę žvejybą šiurkštų pažeidimą vidaus vandenyse ir Kuršių mariose.

Pareigūnas, neatlikdamas arba netinkamai atlikdamas pareigas, visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja pareigūno vardą. Tačiau tai yra formalioji jo veikos išraiška, nes ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Realiai žala įvertinama ne tik nustačius objektyvius jos padarinius, tačiau būtina susieti juos su konkrečiomis sąlygomis ir konkretaus pareigūno galimybe suvokti bei įvertinti esamą situaciją, bei netinkamu pareigų atlikimu sukeltus padarinius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. sausio 4 d. Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apžvalgos 26 punkte nurodyta, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Taigi valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos teisėtumą nulemia ne vien tai, kad jis savo veikloje nepažeidė konkretaus draudimo, nurodyto norminiame akte. Ne mažiau svarbu įvertinti, ar jis vadovavosi tarnybos interesais ir principais atlikdamas pareigas, ar neiškreipė savo tarnybinės veiklos turinio.

Pagal baudžiamojoje byloje ištirtus įrodymus nustatyta, kad V. D. vykdydamas LR aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko G. B. nurodymą, nuvyko pas V. J. į namus. Iš užfiksuotų telefoninių pokalbių matyti, kad V. D. aiškinosi su savo tiesioginiu viršininku G. B., dėl kokių aplinkybių V. J. reikia surašyti paaiškinimą (t. 1, b. l. 142-144). Pagrįsta apylinkės teismo padaryta išvada, jog V. D. turėjo suprasti, kad tokia jo veika negali būti suderinama su jo tarnybos interesais, nes jis būdamas valstybės tarnautoju – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pavaduotoju – suprato, kad paaiškinimą turėtų surašyti V. J. apie jam žinomas aplinkybes, o ne klausinėti ir tartis su savo viršininku G. B..

V. D. pirmosios instancijos teisme apklausos metu savo kaltės nepripažino. Jo parodymus iš esmės apeliacinės instancijos teisme patvirtino nuteistasis G. B. paaiškinęs, jog jis paprašė V. D. nuvykti pas V. J. ir paimti paaiškinimą dėl rastų tinklų. Apie tai, kad G. B. su V. J. jau buvo kalbėję anksčiau apie aplinkybes, kaip rašyti paaiškinimą, kad išvengtų administracinės atsakomybės dėl rastų tinklų, V. D. nieko nežinojo. Tai patvirtina ne tik nuteistojo G. B. parodymai bet užfiksuoti telefoniniai pokalbiai. Todėl neįrodyta baudžiamojoje byloje, kad V. D. veikė bendrai su nuteistuoju G. B.. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad V. D., vykdydamas savo viršininko G. B. nurodymą, nežinojo visų įvykio – rastų tinklų ir aplinkybių, koks konkrečiai pažeidimas buvo padarytas. Be to, baudžiamojoje byloje nėra pagrindinio įrodymo – V. J. surašyto paaiškinimo, todėl nėra aišku, kas jame buvo surašyta.

Bet susiejant V. D. parodymus su telefoniniais pokalbiais, kuriuose jis su G. B. kalba apie aplinkybes, kurias reikia nurodyti paaiškinime V. J., galima daryti išvadą, kad šioje vietoje V. D. savo tarnybinius įgaliojimus nepanaudojo tinkamai, nesivadovaudamas tarnybos interesais ir principais. V. D., kaip valstybės tarnautojo, suvokimui įvertinant žalingus padarinius įtakos turėjo tai, kad tokį neteisėtą nurodymą jis vykdė savo viršininko nurodymu, pats konkrečiai nežinodamas įvykio aplinkybių. Veiksmus, diskredituojančius valstybės tarnautojo vardą, V. D. padarė neatsargia kaltės forma.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnis išskiria dvi neatsargumo rūšis – nusikalstamą pasitikėjimą ir nusikalstamą nerūpestingumą. Nusikalstamo pasitikėjimo atveju asmuo supranta, kad jo piktnaudžiavimo būdas (veikimas ar neveikimas) yra neteisėtas ir gali sukelti pavojingų pasekmių, tačiau savo elgesio nekeičia ir lengvabūdiškai tikisi, kad yra aplinkybių, kurios neleis kilti žalingoms pasekmėms. Tuo tarpu nusikalstamas nerūpestingumas pasireiškia tuo, kad asmuo, konkrečiai nenumatydamas pavojingų pasekmių, ignoruoja visuomenės interesus, nepakankamai apdairiai vykdo (ar nevykdo) tarnybines ir profesines pareigas, nesilaiko įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų. Nusikalstamam nerūpestingumui būtinas intelektualusis kaltės elementas. Baudžiamajame įstatyme vartojama sąvoka ,,turėjo“ apibūdinama objektyviais kriterijais ir pateikia nominalų konkrečios situacijos vertinimą bei pareigą numatyti savo veikos pavojingus padarinius, o sąvoka ,,galėjo“ reiškia subjektyvias asmens savybes, dėl kurių asmuo turi realią galimybę numatyti pavojingus savo veiklos padarinius. Tačiau vien galėjimas ir turėjimas numatyti padarinius nesudaro pagrindo kvalifikuoti veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnį, nes kaltininkas, be to, dar turi turėti galimybę įvertinti savo veikos padarinių dydį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. sausio 4 d. Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apžvalgos 32 punkte nurodyta, kad piktnaudžiavimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

Taigi V. D. turėjo suvokti savo veikos pavojingumą, suprasti, kad pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir kad veikia priešingai tarnybos interesams, numatyti, jog dėl tokios veikos neišvengiamai atsiras didelė žala valstybės interesams ar kitiems asmenims, ir turėjo norėti tokių savo veikos pasekmių. Tokios aplinkybės baudžiamojoje byloje nenustatytos, nes V. D. būdamas valstybės tarnautoju – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pavaduotoju, gavęs savo viršininko G. B. nurodymą ir tarnybinius įgaliojimus nepanaudodamas tinkamai, veikė nusikalstamo pasitikėjimo forma, kadangi suprato, jog nepanaudodamas tarnybinius įgaliojimus tinkamai gali sukelti pavojingų pasekmių, tačiau savo elgesio nekeitė ir lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. V. D. pervertino viršininko G. B. įtaką tam, kad padariniai neatsiras ar grėsmė atsirasti jiems nekils.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertinęs visus baudžiamosios bylos įrodymus nusprendė, kad kilę padariniai nelaikytini didele neturtine žala valstybei, bei teisingai V. D. pagal šį kaltinimą išteisino.

Kolegija atmeta prokuroro apeliacinio skundo argumentus, kuriuose jis nurodo, kad nelogiška vieno asmens veiksmus, analogiškus kito asmens tokiems pat veiksmams, traktuoti skirtingai, kadangi epizode dėl 2006-09-27 rastų V. J. naudotų draudžiamų tinklų teismas pripažino, jog G. B., kuris veikė bendrai su V. D., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, ir tokį piktnaudžiavimą pripažino nusikalstamu, kaip nepagrįstus, nes apylinkės teismas ginčijamu nuosprendžiu tokių išvadų nepadarė. Ginčijamame nuosprendyje nėra nurodyta, kad G. B. nusikalstamus veiksmus padarė veikdamas bendrai su V. D..

Apylinkės teismas tik G. B. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką. Apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad nuteistasis G. B. nusikalstamus veiksmus – 2006-09-27 neteisėtai nurodydamas V. J. žuvies apdirbimo įmonės vadovui V. J. nevykti į laivą „Rusnė“, kuriame dirbę aplinkos apsaugos inspektoriai ištraukė Kuršių mariose V. J. įleistus neleistinus 60 mm akytumo tinklus, ir nurodydamas vėliau parašyti neatitinkantį tikrovės pareiškimą apie dingusius tinklus ir surašyti paaiškinimą, kad 2006-09-27 Kuršių mariose rasti neleistini tinklai yra ne V. J., kad tokiu būdu V. J. išvengtų administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 87³ str. 2 d. už žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos vandenyse taisyklių bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių verslinę žvejybą, šiurkštų pažeidimą vidaus vandenyse ir Kuršių mariose, padarė vienas, o ne bendrai veikdamas su V. D..

Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai V. D. išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, nes baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnį iškyla, jei veika padaroma tyčia.

Klaipėdos apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro skundą tenkinti jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis atmestinas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 11 d. nuosprendis pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 11 d. nuosprendžio atmesti.