Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Rimvydas Žukauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Pareiškėjos V. P., tėvai yra Z. B. ir J. B. Jie susituokė (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų apie jų santuoką nėra išlikę. Santuokoje, jiems gimė du vaikai: (duomenys neskelbtini), gimė pareiškėja V. P., o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. B.. Pareiškėjos V. P. tėvas Z. B., mirė (duomenys neskelbtini). Palikimą po jos tėvo Z. B. mirties, priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti jo sutuoktinė J. B. (pareiškėjos motina). Pareiškėjos V. P. motina J. B., mirė (duomenys neskelbtini). Po J. B. mirties faktiškai priėmė palikimą, turtą pradėdama valdyti pareiškėja (mirusios dukra) V. P.. Pareiškėja V. P. po motinos mirties sodyboje leido gyventi savo broliui A. B., kurį iki mirties ir prižiūrėjo, nes brolis turėjo problemų su alkoholiu. Nors sodyboje gyveno pareiškėjos brolis, tačiau visus mokesčius mokėjo pati pareiškėja. Ji rūpinosi sodybos stoviu, ją remontuodavo už savo lėšas, nes A. B. savo lėšas išleisdavo cigaretėms ir alkoholiui. A. B. mirė(duomenys neskelbtini).

Pareiškėja V. P. (duomenys neskelbtini), dėl palikimo priėmimo po savo tėvo Z. B. mirties, kreipėsi į Zarasų rajono 2-ąjį notaro biurą, tačiau notaras Romualdas Kundrotas priėmė nutarimą, kuriuo atmetė pareiškėjos V. P. prašymą patvirtinti pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo bylos užvedimo, mirus jos tėvui Z. B., nes praleistas terminas palikimui priimti ir pasiūlė kreiptis į teismą, dėl termino palikimui priimti atnaujinimo arba juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Taip pat notaras nurodė, kad po Z. B. mirties, kartu gyveno ir jo sutuoktinė J. B., kuri priėmė palikimą faktiškai pradėjusi turtą valdyti.

Supratusi, kad galėjo priimti palikimą jos mama J. B., taip pat kreipėsi į notarą, tačiau notaras išdavė raštą, kuriame nurodė, kad po J. B. mirties, dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta.

Pareiškėja pradėjo tvarkyti sodybos dokumentus, tačiau paaiškėjo, kad sodyba esanti(duomenys neskelbtini), nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Tuomet pareiškėjos V. P. atstovas kreipėsi į VĮ Registrų centrą, dėl Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos atliko, kartu nurodant statinių unikalius numerius, kad pareiškėja galėtų įregistruoti daiktines teises vieno iš tėvų vardu, o vėliau gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Tinkamai suformavus Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, pareiškėja kreipėsi dėl jų įteisinimo, tačiau buvo atsisakyta priimti dokumentus, nes ji nepateikė Paveldėjimo teisės liudijimo ar teismo sprendimo, kad turi teisę atlikti tokius teisinius veiksmus.

Paveldėjimo objektas - tai mirusiojo turtas, paveldėjimo būdu pereinantis jo įpėdiniams. Pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė, tačiau po savo motinos J. B. mirties per nustatytą terminą nesikreipė į notaro biurą, dėl palikimo priėmimo, tačiau nuo pat pirmos dienos po motinos mirties ji sodybą prižiūrėjo ja rūpinosi kaip savo.

Pareiškėjos tėvas su jos motina gyveno kartu, todėl pareiškėja po savo tėvo Z. B. mirties per nustatytą terminą į notaro biurą nesikreipė, nes buvo įsitikinusi, jeigu turtas įgytas santuokoje, tai jis automatiškai tampa kito sutuoktinio nuosavybe. Pareiškėjos motina po vyro mirties viena gyveno ir rūpinosi sodyba, todėl akivaizdu, kad ji palikimą priėmė faktiškai pradėjusi turtą valdyti.

Nors pareiškėja V. P. po savo motinos J. B. mirties viena rūpinosi sodyba, tačiau notarė išduoti paveldėjimo teisės liudijimo po jos mirties negali, nes pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą, dėl paveldėjimo po savo motinos mirties, todėl reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas.

Z. B. ir J. B. pirmos eilės įpėdinis buvo ir sūnus A. B., kuris per nustatytą terminą į notarą biurą nesikreipė dėl palikimo priėmimo, o (duomenys neskelbtini) jis mirė. A. B. buvo nevedęs, vaikų neturėjo. Jis paliko testamentą savo seseriai V. P., tačiau toks testamentas yra negaliojantis, nes seniūnas neturėjo teisės jį patvirtinti. Nepaisant to iš šio testamento matyti, kad pareiškėjos brolis taip pat visą savo turtą, jeigu jo būtų turėjęs, paliko pareiškėjai.

Pareiškėjos pareiškime nurodytais paaiškinimais, taip pat pateiktais rašytiniais įrodymais įrodyta, kad V. P., nors įstatymo nustatytu terminu ir nesikreipė į notarą, tačiau savo motinos J. B. palikimą priėmė, pradėjusi faktiškai valdyti jos turtą: po motinos mirties toliau faktiškai rūpinosi, valdė, disponavo, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), t. y. valdė turtą kaip savą.

Netikėti byloje esančiai duomenimis teismas neturi jokio pagrindo, įrodymų, paneigiančių prašomą nustatyti faktą, byloje nėra, todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas pareiškėjos prašomas faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po Z. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuris mirė (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jo sutuoktinė J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, o po palikėjos J. B., mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pareiškėja V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.