- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-07-03
- Bylos Nr.
- ATP-404-719/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Vladimiras Kurasovas Administracinio teisės pažeidimo byla
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARIMAS
2015 m. liepos 3 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Institucija), apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarimo A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. vasario 20 d. nutarimu Institucija nubaudė A. N. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 87 straipsnio 2 dalį 144 eurų bauda su pažeidimo padarymo įrankių konfiskavimu. A. N. buvo nubaustas už Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 10.2 punkto pažeidimą, t. y. už tai, kad jis 2015 m. vasario 14 d., apie 10 val., sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) ūkiniame pastate laikė draudžiamus ne mėgėjų žvejybos įrankius, t. y. 2 venterius, 5 statomus tinklus ir žeberklą.
Žemesnės instancijos teismas
Šį Institucijos nutarimą A. N. apskundė apylinkės teismui, kuris skundžiamu nutarimu Institucijos nutarimą panaikino ir bylą nutraukė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir palikti galioti Institucijos nutarimą. Institucija cituoja skundžiamą nutarimą ir nurodo, kad A. N. nėra žvejys verslininkas ir jis neturi teisės vykdyti specialiąją žvejybą, todėl jis negalėjo laikyti pas jį rastų žvejybos įrankių. Priešingai, nei nurodė apylinkės teismas, šie įrankiai buvo tinkami naudojimui. Be to, A. N. yra faktinis sodybos, kurioje buvo rasti šie įrankiai, valdytojas, nes jis turėjo raktus nuo sodybos, augino sodyboje vištas, daržus ir naudojosi sodyboje esančiais daiktais. Taip pat jam buvo žinoma apie šių žvejybos įrankių buvimą sodyboje, jis žinojo, kur jie yra padėti, tačiau nepaisydamas to, kad realiai vyksta pažeidimas laikant draudžiamus žvejybos įrankius, jis leido toliau šiam pažeidimui vykti, todėl, Institucijos manymu, A. N. turi atsakyti už šį pažeidimą. Atsižvelgdama į tai Institucija mano, kad apylinkės teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo visas byloje esančias aplinkybes ir įrodymus, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir situaciją įvertino formaliai, nukrypdamas nuo teismų praktikos, todėl priėmė nepagrįstą nutarimą, kuris turėtų būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. N. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti, mano, kad skundžiamas nutarimas teisingas ir pagrįstas. Nurodo, kad minėti žvejybos įrankiai yra tik kaip antikvarinės vertybės, jie nebuvo tinkami naudojimui ir beverčiai. Jis pats neturi gabumų ir medžiagų šių įrankių sutaisymui, todėl niekada nepagalvojo, kad šių daiktų laikymas gali užtraukti kokią nors atsakomybę. Be to, sodyba priklauso jo tėčiui, tik 2015 m. balandžio 14 d. įgaliojimu jis įgijo teisę tvarkyti su tėčio nuosavybe susijusius reikalus, todėl Institucija nepagrįstai teigia, kad įvykio metu jis buvo faktinis sodybos valdytojas. Taip pat A. N. mano, kad vykdydami savo pareigas ir apžiūrėję sodybą be jo žinios Institucijos pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje A. N. Institucijos nutarimu buvo nubaustas už tai, kad jis laikė draudžiamus ne mėgėjų žvejybos įrankius, t. y. 2 venterius, 5 statomus tinklus ir žeberklą. Tokį kaltinimą Institucijos pareigūnai iš esmės grindė tuo, jog šie žvejybos įrankiai buvo rasti A. N. faktiškai valdomoje sodyboje, ūkiniame pastate. Tačiau skundžiamu nutarimu apylinkės teismas panaikino Institucijos nutarimą ir bylą nutraukė. Apylinkės teismas tokį procesinį sprendimą priėmė iš esmės manydamas, kad rasti žvejybos įrankiai yra sugadinti, nebetinkami naudoti bei nebuvo nustatytas tikrasis šių žvejybos įrankių savininkas. Su tokia apylinkės teismo pozicija sutiktina iš dalies.
Visų pirmiausia pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad sodyboje rasti žvejybos įrankiai priklausytų asmeniui, vykdančiam specialiąją žvejybą ir (ar) žvejui verslininkui, todėl šiuo atveju aktuali mėgėjišką žvejybą reglamentuojančių teisės aktų analizė.
Atsakomybėn pagal ATPK 87 straipsnio 2 dalį traukiami asmenys, neteisėtai laikę teisės aktais draudžiamus naudoti žvejybos įrankius.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 10.2 punkte įtvirtinta, kad draudžiama laikyti ar gabenti žeberklus, ūdas ir ne mėgėjų žvejybos įrankius, išskyrus atvejus, kai šie įrankiai teisės aktų nustatyta tvarka naudojami verslinei ar specialiajai žvejybai.
Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo 2 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad ne mėgėjų žvejybos įrankiai yra tinkliniai žvejybos įrankiai <...> ir elektros žūklės įrankiai.
Iš šių teisės aktų analizės akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju asmuo, nesantis žveju verslininku ir (ar) turinčiu teisę vykdyti specialiąją žvejybą, negalėjo disponuoti nei žeberklu, nei kitais tinkliniais žvejybos įrankiais. Pažymėtina, kad teismui pateiktoje filmuotoje medžiagoje matyti, jog sodyboje rasti statomi tinklai turi plūdes, svarelius ir pritaikyti jų statymui vandens telkiniuose. Nors sodyboje rasti įrankiai buvo apgadinti – tinklai suplyšę, žeberklas neturėjo koto, kitų dalių ir pan., tačiau šiuos žvejybos įrankius pakankamai nesunku sutaisyti ir toliau naudoti žvejybai. Todėl priešingai, nei skundžiamame nutarime teigia apylinkės teismas, šie įrankiai laikytini tinkamais naudoti pagal jų tikslinę paskirtį ir asmenims, nesiverčiantiems versline žvejyba, disponuoti jais yra draudžiama. Šiuo atveju A. N. apylinkės teisme nurodyta dalies šių žvejybos įrankių panaudojimo paskirtis sodyboje (užtverti vištoms, eksponavimui) negali turėti įtakos pažeidimo įrodytumui – įstatymai draudžia disponuoti tokiais įrankiais nepriklausomai nuo to, kam tokie įrankiai naudojami realiai.
Tačiau iš byloje esančių duomenų negalima neginčijamai konstatuoti, kad draudžiami žvejybos įrankiai priklauso būtent A. N.. Nors jis ir turi raktus nuo sodybos pastatų, žinojo apie draudžiamų žvejybos įrankių buvimo vietą, vien tik tuo grįsti A. N. kaltės negalima. Pažymėtina, kad A. N. nuo pat bendravimo su Institucijos darbuotojais pradžios nurodė, kad sodyboje rasti draudžiami žvejybos įrankiai yra jo tėčio (tai matyti filmuotoje medžiagoje), bet šį galimą pažeidimą tyrę Institucijos darbuotojai net neapklausė A. N. tėčio apie šių įrankių priklausomybę, jų panaudojimą, kitas svarbias aplinkybes ir nepašalino abejonių dėl A. N. kaltės.
Čia būtina pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; iš ATPK 256 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) kylantys teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą; ATPK įtvirtintas teisinis reguliavimas, inter alia ATPK 248 straipsnis, įpareigoja administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančius asmenis „laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes“. Taigi akivaizdu, jog administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, visų pirmiausiai, turi būti parengta kokybiškai ir tik tada ji gali būti perduota organui (pareigūnui), turinčiam teisę nagrinėti ją.
Esant tokiai situacijai šioje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Šiuo metu byloje esantys įrodymai nėra pakankami spręsti apie A. N. kaltės dėl jam pateikto kaltinimo pagal ATPK 87 straipsnio 2 dalį buvimą ar nebuvimą. Nutarimas negali būti pagrįstas prielaidomis ar spėjimais. Tiriant ir nagrinėjant šią bylą tiek Institucijos pareigūnai, tiek apylinkės teismas nesilaikė ATPK 248 straipsnio, 257 straipsnio, 284 straipsnio ir 286 straipsnio 2 dalies reikalavimų, jie nevisapusiškai ištyrė ir įvertino visus svarbius bylai įrodymus. Tokiu būdu tiek skundžiamas nutarimas, tiek Institucijos nutarimas negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais. Dėl minėtų priežasčių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad minėtiems trūkumams pašalinti reikalinga rinkti papildomus įrodymus atliekant atitinkamus procesinius veiksmus ir galimai tikslinti administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, ko nei apeliacinės instancijos teisme dėl nustatytų pakankamai trumpų bylos nagrinėjimo terminų, nei apylinkės teisme padaryti nėra galimybės, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas ir Institucijos nutarimas naikinami, o byla grąžinama Institucijai tirti iš naujo.
Nustačius pirmiau nurodytus esminius proceso trūkumus ir pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, tačiau Institucija, o esant reikalui ir apylinkės teismas, tirdami bei nagrinėdami šią bylą iš naujo, privalo įvertinti ir patvirtinti arba paneigti visas tiek apeliaciniame skunde, tiek ir šioje nutartyje nurodytas aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
Panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarimą A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), byloje ir priimti naują nutarimą.
Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. vasario 20 d. nutarimą A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), byloje ir šią bylą grąžinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui tirti iš naujo.
Nutarimas neskundžiamas.