Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė-Klimaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo T. J., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo komisijos 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos netaikymo nuteistajam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. J. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu, buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalį 8 punktą ir jam paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2014 m. birželio 9 d., bausmės pabaiga – 2027 m. birželio 9 d.

Teisme gautas nuteistojo T. J. skundas, kuriame prašoma jam taikyti lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo vietos. Nuteistasis nurodo, jog su Komisijos 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nesutinka, nes jis nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas. Skundžiamas nutarimas iš esmės prieštaringas, nes jame nurodoma, kad T. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, tačiau kriminogeniniai veiksniai ir kitos reikšmingos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog T. J. laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisijos nutarimas yra pagrįstas tik prielaidomis ir šališku vertinimu, nes nebuvo atsižvelgta į tai, jog nuteistasis yra atlikęs daugiau nei 10 metų laisvės atėmimo bausmės, jog tai pirmas ir vienintelis nuteistojo įvykdytas nusikaltimas, į nusikalstamo elgesio priežastis – jauną amžių, gyvenimiškos patirties ir socialinių įgūdžių stoką. Nuteistajam nustatyta žema smurtinio elgesio rizika. Komisija šališkai vertina vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus, kuriuos jis pažeidė 16 kartų, o baustas 9 kartus, ir ignoruoja tai, kad paskutinė nuobauda skirta 2023 m. kovo 13 d., kad skatintas 5 kartus. 2023 m. spalio mėn. buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) kalėjimo atvirąją koloniją, o 2024 m. liepos 11 d. atvyko į (duomenys neskelbtini) kalėjimo pusiaukelės namus, todėl jeigu Komisijai sunku vertinti nuteistojo daromą pažangą, ji laikytina nepakankamai kompetentinga, nes socialinio tyrimo išvada leidžia spręsti apie tinkamą nuteistojo resocializaciją. Turėtų būti tinkamai įvertinta darbdavio charakteristika ir ryšiai su artimaisiais.

Prokuratūra atsiliepimo į skundą nepateikė.

Skundas netenkinamas.

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jeigu jiems paskirta bausmė viršija 10 metų, bet neviršija 25 metų laisvės atėmimo.

Šiuo atveju egzistuoja formalusis pagrindas, susijęs su atlikta bausmės dalimi, svarstyti T. J. lygtinio paleidimo klausimą, bet Komisija nutarė jam lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos netaikyti. Iš skundo matyti, kad nuteistasis nesutinka su Komisijos išvada dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos netaikymo jam bei nurodo aplinkybes, kurios, jo manymu, turėtų lemti kitokį sprendimą. Teismas sutinka su Komisijos nuomone ir sprendžia, jog Komisija, spręsdama klausimą dėl T. J. lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos, objektyviai įvertino visas reikšmingas aplinkybes. Šiuo metu dar nėra pagrindo neabejotinai išvadai, kad nuteistasis T. J., būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl, teismo vertinimu, jam šiuo metu dar negali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, kuris yra išimtis, o ne taisyklė, nes bendra taisyklė yra ta, jog nuteistieji turi atlikti jiems paskirtas bausmes. Teismas sprendžia, kad Komisija, kaip ir reikalaujama tokiose situacijose, įvertino aplinkybių visumą, o ne sureikšmino kokias nors atskiras aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktos nuteistojo asmens bylos matyti, kad T. J. anksčiau nebuvo teistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Nuteistasis nuteistas už kvalifikuotą nužudymą 13 metų laisvės atėmimo ir šiuo metu yra atlikęs 10,5 metų jam skirtos bausmės. Nors sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, padaryto nusikaltimo sunkumas negali būti pernelyg sureikšminamas ir iš esmės nulemiantis lygtinio paleidimo netaikymą, nes nusikaltimo sunkumas ir jo pavojingumas yra įvertinamas parenkant nuteistajam bausmę ir nustatant jos dydį, tačiau atliktos bausmės dalis turi būti tokia, kad nekiltų abejonių, jog nuteistasis yra iš esmės pakeitęs mąstymą, elgesį ir pasirengęs gyventi visuomenėje laikantis teisės aktų reikalavimų.

Nuteistasis savo skunde akcentuoja žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio ir smurtinio elgesio riziką, tačiau vien žemos pakartotinio nusikalstamo elgesio ir (ar) smurtinio elgesio rizikos nustatymas savaime nesudaro pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Kaip jau minėta, turi būti įvertinta aplinkybių visuma ir taikant lygtinį paleidimą padaroma neabejotina išvada apie faktais pagrįstą tikimybę, jog ateityje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi vien dėl to, kad nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio nuteistajam nėra taikomas lygtinis paleidimas ir argumentuotai nurodomos kitos reikšmingos aplinkybės, kurios neleidžia daryti išvados apie lygtinio instituto taikymo pagrįstumą, savaime nereiškia, jog skundžiamas nutarimas nėra prieštaringas, kaip teigiama skunde.

Remiantis OASys metodika, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nuteistajam T. J. 2016 m. gegužės 20 d. buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio vertinimas ir nustatyta vidutinė rizika. Atlikus pakartotinius vertinimus (2022 m. kovo 4 d., 2022 m. gruodžio 7 d., 2023 m. birželio 1 d., 2023 m. rugsėjo 5 d., 2023 m. lapkričio 27 d.) nustatyta išlikusi vidutinė rizika ir tik 2024 m. balandžio 22 d. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri yra išlikusi ir 2024 m. lapkritį. Taigi nors nuteistasis pirmą kartą atlieka ilgalaikę bausmę, tik šiais metais jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo vidutinės iki žemos. Akivaizdu, kad vienas iš tai lėmusių veiksnių yra mišri nuteistojo elgesio dinamika bausmės atlikimo metu, t. y. egzistuoja ne tik teigiamai jį apibūdinančios aplinkybės, kurias nuteistasis stengiasi akcentuoti skunde.

Dėl stebimų teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių jis 2023 m. rugsėjo 8 d. buvo perkeltas į lengvąją nuteistųjų grupę, 2023 m. spalio mėn. buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) kalėjimo atvirąją koloniją, o 2024 m. liepos 11 d. atvyko į (duomenys neskelbtini) kalėjimo pusiaukelės namus ir dažnai vyksta trumpalaikių išvykų į namus, o tai reiškia, kad jo bausmės atlikimo sąlygos yra palaipsniui švelninamos. Tačiau vien tai dar nesudaro pagrindo tvirtinti, kad būtent šiuo metu jam jau turi būti taikomas ir lygtinis paleidimas. Iš tikrųjų bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo motyvuotas mokytis ir užsiimti darbine veikla: įgijo vidurinį išsilavinimą, įgijo plytelių klojėjo padėjėjo, suvirintojo kvalifikacijas, dalį bausmės atlikimo laiko dirbo ir dabar dirba UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju, o jo požiūris į darbą teigiamas ir atsakingas. Socialinio tyrimo išvadoje aprašyti nuteistojo palaikantys santykiai su artimaisiais ((duomenys neskelbtini)) gali būti vertinami kaip jo integraciją į visuomenę palengvinantis veiksnys. Visi šie dalykai yra akcentuojami skunde ir yra vertinami kaip apsauginiai, riziką pakartotinai nusikalsti ateityje mažinantys veiksniai, tačiau ne mažiau svarbūs ir kriminogeniniai veiksniai, nuteistojo bausmės atlikimo metu padaryti vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai, kurie rodo, kad T. J. nėra apibūdinamas vien tik teigiamai, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistajam apribojimų bausmės atlikimo metu buvo sunku laikytis, ankstesnėje bausmės atliko vietoje vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus pažeidė 16 kartų, drausminėmis nuobaudomis baustas 9 kartus. Ir nors nuobaudos nebegalioja, tačiau paskutinė nuobauda skirta 2023 m. kovo 13 d. Pažymėtina, kad T. J. skatintas 5 kartus. (duomenys neskelbtini) pusiaukelės namuose nebaustas ir neskatintas. Kaip jau ir minėta, tai rodo mišrią nuteistojo elgesio dinamiką bausmės atlikimo metu, t. y. jis negali būti apibūdinamas kaip išskirtinai tik pozityviai elgęsis bausmės atlikimo metu asmuo. Taigi esant tokiai situacijai, net ir pakankamai didelė atliktos bausmės dalis dar neleidžia spręsti apie lygtinio paleidimo instituto taikymo efektyvumą.

Nuteistajam nustatomi tokie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: smurtinis elgesys alkoholio poveikyje; impulsyvaus elgesio apraiškos; nepakankami probleminių situacijų atpažinimas. Visi šie veiksniai tiesiogiai susiję su nusikalstamu T. J. elgesiu, nes labai sunkus smurtinis nusikaltimas padarytas alkoholio poveikyje ir kartu su kitais asmenimis. Nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumai turėjo įtakos jo nusikalstamo elgesio raiškai, nes nusikaltimas buvo padarytas dėl impulsyvumo, nepakankamo problemų atpažinimo ir pasekmių suvokimo, agresyvaus elgesio alkoholio poveikyje. Pažymėtina, kad dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra tokie veiksniai, kurių pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistojo elgesio ir mąstymo, t. y. gali būti mažinami, priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką.

Bausmės atlikimo metu nuteistasis deda pastangas dirbti su šios srities kriminogeniniais veiksniais, stebimi teigiami pokyčiai, kurie rodo, kad pakartotinio nusikaltimo rizika valdoma į teigiama pusę. Šiuo metu nuteistasis savo nusikalstamo elgesio ir netinkamai parinktos aplinkos priežastinį ryšį suvokia, stengiasi atsirinkti draugų ratą, atsiriboti nuo netinkamai besielgiančių asmenų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis dėjo tam tikras pastangas dirbti su alkoholio vartojimo įpročiais. Dalyvaudamas tikslinėse resocializacijos priemonėse, išlaiko pastangas ir perkeltas į pusiaukelės namus, tačiau ankstesnių alkoholio vartojimo įpročių problematiškumo vertinimas išlieka paviršutiniškas. Nuteistasis galvoja apie alkoholio atsisakymą, tačiau tam padaryti vidiniai resursai yra silpnoki. Dėl to Komisija skundžiamame nutarime rekomendavo nuteistajam dalyvauti priklausomų asmenų savitarpio paramos grupės veikloje, taip pat dalyvauti individualiose socialinio darbuotojo konsultacijose darbui su pagrindiniais kriminogeniniais veiksniais.

Skundo argumentai apie Komisijos nepakankamą kompetenciją teisingai įvertinti situaciją nepagrįsti, taip pat nėra pagrindo teigti, kad Komisijos nutarimas yra pagrįstas tik prielaidomis ir šališku vertinimu, kad nebuvo tinkamai atsižvelgta į atliktą bausmės dalį. Tai, kad T. J. nusikalto būdamas labai jaunas, kad tai pirmas ir vienintelis nuteistojo įvykdytas nusikaltimas, nusikalstamo elgesio priežastys neleidžia daryti kitokios išvados dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, nei ją padarė Komisija, kuri, kaip jau minėta, objektyviai, visapusiškai ir teisingai įvertino tiek atliktą bausmės dalį, tiek nuteistojo elgesį iki nusikaltimo padarymo, tiek padarytą nusikaltimą ir nuteistojo elgesį (jo dinamiką) bausmės atlikimo metu. Nors išlieka maža smurtinio elgesio rizika, tačiau pagrindiniai rizikos veiksniai sietini su alkoholio vartojimo problemomis, savivokos stoka, impulsyvumu, gana jaunu amžiumi, kai pasireiškė smurtinis elgesys. Iš tikrųjų nuteistasis bausmės atlikimo metu dėjo pastangas dirbti su šiomis probleminėmis sritimis, tačiau būtina teigiamus pokyčius šiose srityse išlaikyti ilgalaikėje perspektyvoje. Nors nuteistasis šiuo metu nėra linkęs sukelti žalos, tačiau pasikeitus aplinkybėms laisvėje, pavyzdžiui, vartotų alkoholį, patektų į destabilizuojančią aplinką, susidurtų su kitų provokuojančiu elgesiu, žalos rizika gali didėti, nes, kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, T. J. dėl įgimtų būdo savybių linkęs pasikarščiuoti, neneigia, kad būna impulsyvus, kai išgeria.

Nėra abejonių, kad nuteistojo elgesyje yra teigiamų pokyčių, tačiau visi jau aptarti argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad T. J. lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos šiuo metu dar neatitiktų teisingumo principo ir visuomenės intereso, jog nuteistasis atliktų tokią paskirtos bausmės dalį, kuri paveiktų jį taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tvirtinti, kad šiuo metu lygtinai paleidus T. J., jam taikytina probacija pasiektų tikslą, nėra pagrindo. Įvertinęs aptartas reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos pozicija netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš kalėjimo yra pagrįsta nustatytų aplinkybių visuma. Komisija objektyviai ir tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, kriminogeninius veiksnius, kitas reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą nepaleisti lygtinai T. J.. Skundo teiginiai ir akcentuojami teigiami nuteistojo pokyčiai nesudaro pagrindo skundžiamą nutarimą vertinti kaip nepagrįstą ir priimti kitokį sprendimą, nei priėmė Komisija. Skundžiamas nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, naikinti jo nėra jokio pagrindo, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistojo T. J. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo komisijos 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos netaikymo nuteistajam atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.