Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) G. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 8 d. nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. (duomenys neskelbtini) komisariato (toliau – ir Institucija) 2025 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) S. D. buvo pripažintas, padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2025 m. sausio 4 d., 00 val., vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, vairuodamas transporto priemonę, nepasirinko saugaus važiavimo greičio bei atstumo, dėl to atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 540 „Zona, kurioje draudžiama stovėti nurodytu laiku“. Eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė ir kelio ženklas. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 9, 14, 127 punktus.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) G. K. apeliacinis skundas netenkintinas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 8 d. nutartis paliktina galioti nepakeista. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

5. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiamos nutarties turiniu ir Institucijos apeliacinio skundo motyvais, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir tinkamai aiškino bei taikė ANK normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Aukštesniojo teismo vertinimu, abejoti žemesnės instancijos teismo sprendimu ir keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra jokio teisinio pagrindo. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo ir jeigu jo padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 3 ir 4 dalys). Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma.

6. Pagal ANK 567 straipsnį, būtent įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pagal teismų praktiką administracinio nusižengimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi subjektas, inicijavęs bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka jam. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas gali būti baigiamas ir sprendimas ne teismo tvarka priimamas tik tada, kai yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina administracinio nusižengimo sudėtį ir asmens kaltę, padarius inkriminuojamą administracinį nusižengimą.

7. Nagrinėjamu atveju byloje kilo abejonių, ar būtent S. D. 2025 m. sausio 4 d., 00 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir dėl nepasirinkto saugaus važiavimo greičio bei atstumo, jos nesuvaldęs, atsitrenkė į kelio ženklą.

7.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, jog, nors S. D., surašant administracinio nusižengimo protokolą, pripažino savo kaltę ir patvirtino vairavęs automobilį, tačiau jis nedalyvavo bylos nagrinėjime Institucijoje, kurioje buvo priimtas nutarimas, o nagrinėjant bylą teisme, S. D. savo kaltės nepripažino ir tvirtino, kad automobilį vairavo ne jis, o N. E., kuris pripažino vairavęs. S. D. tvirtino, kad šią aplinkybę būtų nurodęs ir bylą nagrinėjant Institucijoje, tačiau, supainiojęs nagrinėjimo datas, į nagrinėjimą neatvyko. Teismo posėdyje N. E. pripažino vairavęs automobilį, liudytojas R. D. patvirtino, kad automobiliu leido naudotis ir jį vairuoti būtent N. E., kadangi jo (duomenys neskelbtini) S. D. neturi teisės vairuoti. Pareigūnų „(duomenys neskelbtini)“ kamerų įraše ir (duomenys neskelbtini) E. K. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad kartu su S. D. eismo įvykio vietoje buvo M. M., bet jis po įvykio nebuvo apklaustas. Teismui taip pat nepavyko M. M. apklausti teismo posėdyje, nes jis atlieka (duomenys neskelbtini) ir į teismo posėdį neturėjo galimybės atvykti.

7.2. Teismo posėdyje S. D. nurodė, kad prisiėmė N. E. kaltę, nes buvo įsitikinęs, kad jam bus taikoma švelnesnė atsakomybė ir nereikės atlyginti nuostolių dėl automobilio, kuris registruotas (duomenys neskelbtini) R. D. vardu, sudaužymo. Įvertinęs visa tai, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, ar protokole ir nutarime užfiksuotu nusižengimo padarymo laiku – 2025 m. sausio 4 d., 00 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būtent S. D., o ne kitas asmuo, nes teismui pateiktoje medžiagoje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų neabejotinai konstatuoti šį faktą. Juo labiau, kad byloje buvo pasikliaujama vien S. D. prisipažinimu ir nebuvo imtasi jokių papildomų tyrimo veiksmų, ypač kai S. D. nurodo, kad, dėl įvykio surašant antrą patikslintą 2025 m. sausio 27 d. administracinio nusižengimo protokolą, jis jau neigė vairavęs. Itin svarbus momentas, jog M. M., kuris įvykio metu tikėtina buvo keleivis minėtoje transporto priemonėje ir tiesiogiai liudijo patį įvykį, taip ir nebuvo apklaustas.

7.3. Vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria, kad, siekiant paneigti arba patvirtinti S. D. nurodytas aplinkybes, reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Jeigu paaiškėtų, kad administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, turėtų būti surašomas naujas administracinio nusižengimo protokolas, galbūt keistųsi atliktų veiksmų vertinimas, o tuo pačiu ir jų kvalifikacija pagal ANK. Nors apeliacinės instancijos teismas, kaip jau minėta anksčiau, sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktu situacijos vertinimu ir padarytomis išvadomis, papildomai pažymi, kad, paaiškėjus, jog įvykio metu transporto priemonę vairavo N. E., reikėtų spręsti jo atsakomybės klausimą dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles (ANK 426 straipsnis). Kita vertus, jeigu N. E., atliekant nusižengimo tyrimą, nepatvirtintų pirmosios instancijos teisme duotų parodymų ir tvirtintų, kad ne jis vairavo transporto priemonę įvykio metu, reikėtų svarstyti klausimą dėl jo traukimo baudžiamojon atsakomybėn už melagingų parodymų davimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnis), kadangi teisme jis, kaip liudytojas, buvo apklaustas davęs priesaiką.

8. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją naikinti ar keisti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 8 d. nutartį nepakeistą ir (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) G. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.