Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Jūratės Jakubonienės ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria atmestas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2017 m. gegužės 10 d. nutarimo pakeitimo bei atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2017 m. gegužės 10 d. nutarimą Nr. 357-186 taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. S. nuteistas: Kauno rajono apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalį 4 metų laisvės atėmimo bausme ir pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą, neatlikta bausmė sumažinta 1/5; Kauno apygardos teismo 2004 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 63 straipsnio 6 dalį, 9 dalį galutine 15 metų laisvės atėmimo bausme; Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį galutine 11 metų 6 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausme.Bausmės pradžia – 2007 m. gegužės 10 d., bausmės pabaiga – 2018 m. lapkričio 20 d. Komisija 2017 m. gegužės 10 d. nutarimu nutarė taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 1 metų 6 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės.Alytaus rajono apylinkės teismui pateiktas ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2017 m. gegužės 10 d. nutarimo pakeitimo.Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi atmetė Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundą dėl Komisijos 2017 m. gegužės 10 d. nutarimo pakeitimo ir atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. gegužės 10 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Dėl prokurorės skundo motyvavo tuo, kad iš jos skundo turinio matyti, jog ji iš esmės prašo netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą ir nurodo argumentus kodėl mano, kad Komisijos sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo yra nepagrįstas. Pasak teismo, šiuos argumentus prokurorė turėjo teisę pateikti atsiliepime, pareikšdama savo poziciją dėl BPK 360 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka nagrinėjamo klausimo. Teismas, esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, prokurorės skundą atmetė. Dėl Komisijos nutarimo pagrįstumo motyvavo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu iš kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas. Šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis bei nepasiekti individualizuotos bausmės tikslai.Skunde nuteistasis A. S. prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistojo atžvilgiu.Skunde nurodo, kad teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino nuteistojo asmenybę. Nesutinka su teismo motyvu, kad jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nežymiai, kadangi pirmą kartą buvo nustatytas 70 balų vertinimas ir sumažėjo iki 50 balų, t. y. net 20 balų. 50 balų vertinimas yra artimas žemam nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui ir sumažinus net 20 balų yra akivaizdus rizikos pokytis. Nuteistasis skunde nurodo, jog teismų praktikoje yra ne vienas atvejis kada nuteistasis paleidžiamas lygtinai kai jam nustatytas pakartotinio nesusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo 50 ir net 56 balai ir daugiau.Nuteistasis skunde nesutinka su teismo motyvais dėl nusikaltimų padarymo sunkumo, šios aplinkybės susijusios su jo teistumais ir elgesiu iki nuteisimo, o ne su elgesiu bausmės atlikimo metu. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, jo nuomone, turi būti vertinama ne nuteistojo įvykdytų nusikaltimų skaičius ir sunkumas bei elgesys laisvėje, o jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas, požiūris į izoliacijos sąlygas, nustatytos tvarkos laikymasis, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimas, nuteistojo dalyvavimas elgesio pataisos programose bei šių programų rezultatai.Nuteistasis taip pat skunde nurodo kritiką dėl teismo motyvų jo baustumų už taisyklių nesilaikymą bei paskatinimų kontekste ir nurodo, kad per daugiau nei 13 metų bausmės atlikimo metų, kuriuos realiai atlieka nuo 2003 m. spalio 30 d. yra baustas 43 baudomis, o būdamas 22 metų ir gavus 15 metų laisvės atėmimo bausmę, jam tai atrodė kaip visas gyvenimas, todėl ir nesielgė tinkamai pagal nustatytas taisykles, todėl dominuoja 43 drausminės nuobaudos, tačiau dabar jis koreguoja savo elgesį, pakeitė savo gyvenimą, nuostatas, vertybes, jo elgesys pasikeitė dar anksčiau. Šiuo metu jis dirba ir jam atskaičiuoja iš atlyginimo pagal vykdomuosius raštus jo įsiskolinimus, o kai nedirbo tai yra siuntęs iš savo asmeninės sąskaitos nors ir nedaug, bet tai patvirtinta duomenys, esantys jo asmeninėje byloje.Skunde nuteistasis kritikuoja ir Komisijos darbą, padarytas klaidas įvardija tokias, kad Komisija turėjo pažymėti, kad jis mokėsi ne tik 12 klasėje, bet ir 10 bei 11 klasėje ir jas sėkmingai baigė, taip pat Komisijai jis pristatomas 4 kartą ir visus kartus neturint galiojančių nuobaudų. Nuteistasis nurodo aplinkybes dėl ko turėtų būti jam švelninama jo padėtis bei taikytinas lygtinis paleidimas, kadangi jis jau patyrė pakankamus suvaržymus, bausmę atlieka pakankamai ilgą laiką, padarė teigiamas išvadas dėl savo elgesio, pripažįsta, kad turi problemų dėl narkotinių medžiagų vartojimo, lanko anoniminių narkomanų susirinkimus, paleistas lygtinai reabilituotųsi, dėl to jau kreipėsi ir prideda prie skundo tai patvirtinančius įrodymus, tėvų neturi, bet jis gyventų pas senyvo amžiaus (88 metai) savo senelę, ji jį priimtų. Bausmę atlieka pirmą kartą, teismo pasitikėjimo nėra praradęs bei padarė labai reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo skundas atmetamas. Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis). Šis nuteistojo padėties švelninimas nėra imperatyvas jį taikyti. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.Minėtos procedūros procese pirmiausia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.Nuteistasis nurodo, jog jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.Teismui nurodžius, jog apie nuteistojo elgesį ir jo pokytį sprendžiama analizuojant šios nutarties 10 punkte nurodytą aplinkybių visumą nereiškia, kad teismai iš naujo vertina padarytų nusikaltimų sunkumą, jų pobūdį ir pan. Šios aplinkybės neabejotinai jau buvo įvertintos nuosprendžiu A. S. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, jos taip pat neturėtų būti sumenkinamos. Be to, vertinant asmenybei būdingus aspektus kartu su kitais reikšmingais duomenimis elgesio modelio kitimo kontekste atsižvelgtina ir į ankstesnius teistumus. Nuteistasis yra nuteistas ne pirmą kartą. Šie duomenys ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir leidžia atitinkamai formuoti išvadą dėl nuteistojo atitinkamų išvadų darymą vertinant jo neteisėtą elgesį. Taigi, nors dėl šių aspektų skunde nuteistasis nurodė kritiką, tačiau aukščiau nurodytais motyvais ji atmestina kaip nepagrįsta ir šios aplinkybės vertinamos tiek, kiek tai susiję su lygtinio paleidimo instituto taikymo pagrįstumu.Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad pataisos namuose nuteistasis mokėsi, įgijo siuvėjo, staliaus specialybes, nuo 2017 m. sausio 26 d. dirba vytelių pynimo ceche, palaiko santykius su sūnumi ir senele. Stengiasi nepažeidinėti pataisos namų taisyklių, turi tris paskatinimus, tačiau toks elgesys ne visuomet buvo teigiamas. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo baustas drausminėmis nuobaudomis už gana šiurkščius režimo pažeidimus, netgi teisiamas už tai, kad neturėdamas tikslo parduoti įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, kuri buvo rasta kratos metu. Po šio netinkamo elgesio praėjo nemažai laiko, tačiau nuteistasis atitinkamų išvadų dėl to nepadarė ir toliau nesilaikė pataisos namų režimo reikalavimų bei buvo ir toliau baudžiamas drausminėmis nuobaudomis. Sutinkamai su nuteistojo skundo argumentu, drausminės nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau jos teikia atitinkamą vertinimą sprendžiant dėl jo elgesio ir taisyklių laikymosi esant pataisos namuose ir atliekant bausmę. Teismui toks elgesys vis tik pagrįstai kėlė abejonių šiame kontekste. Taip pat pažymėtina, kad A. S. pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OAsys metodiką yra 50 balų – vidutinė. Iš jų 40 balų yra kintantys, 10 balų - statiniai. Pagal BVK lygtinai iš pataisos įstaigos gali būti paleistas nuteistasis, kurio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sutinkamai su pirmosios instancijos teismo išvada, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir nėra artima žemai, todėl šiuo klausimu labai reikšmingas yra nuteistojo elgesys ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis vertina, kad jo nusikalstamo elgesio rizikos balai reikšmingai kito, t. y. nuo 70 iki 20 balų, tačiau šis aspektas vertinamas kitaip. Teismas mato, kad nuo paskutinio vertinimo, kuris parodė, 54 balus pagal OASys metodiką, įvertinus tyrimui reikalingus duomenis, pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas nustatytas 50 balų, t. y. pokytis yra ne itin ryškus, 4 balai. Be jau minėtų pataisos namų režimo ir taisyklių nesilaikymo, taip pat korekcijos apraiškų, kurios įvertintos paskatinimais, nuteistojo taisymosi procese dominuoja kriminogeniniai veiksniai: ankstesni smurtiniai nusikaltimai, kurie padaryti jo jauname amžiuje, gyvenimo stilius ir draugai, šio veiksnio kontekste pastebimas netinkamas draugų / pažįstamų pasirinkimas, taip pat kriminogeniniu veiksniu įvardinamas piktnaudžiavimas narkotikais, t. y. gyvenimo būdas turintis šio žalingo įpročio, net gi pavojingo sveikatai, aspektų, nuteistojo emocinė gerovė ir mąstymą bei elgesys. Analizuojant šio vertinimo atlikimui reikšmingus duomenis, jų visumą nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamumo elgesio riziką yra nepakankama. Tai pagrindžia ne tik nustatyti nuteistojo atžvilgiu kriminogeniniai veiksniai, bet ir tai, kad net turimi finansiniai įsipareigojimai, kurių dydis nėra didelis, nėra vykdomi ir nėra prioritetas juos atlyginti, kadangi gavus į asmeninę sąskaitą nemažą dydį pinigų, jie nebuvo skirti priteisto civilinio ieškinio ir vykdomaisiais dokumentais nurodytų sumų pilnam atlyginimui. Nagrinėjamu atveju, vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, aukštesnysis teismas pažeidimų lygtinio paleidimo patvirtinimo klausimo kontekste nepadarė, teismas teisingai nustatė, jog kol kas nėra pagrindų nuteistąjį lygtinai paleisti, nuteistasis nėra padaręs kardinalių išvadų dėl savo elgesio ne tik iki bausmės pradžios, bet ir jos atlikimo metu, nėra patyręs jau tinkamų suvaržymų ir padaręs atitinkamas išvadas dėl savo neteisėto elgesio, kad paleistas lygtinai vėl nebūtų linkęs nusikalsti. Nuteistojo vertinimas, kad jis padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, atlygina civilinį ieškinį ir kitos aplinkybės, kurios jį charakterizuoja iš teigiamos pusės, tačiau įvertinus jų santykį su aukščiau nurodytais netinkamo elgesio aspektais (vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymas, kriminogeniniai veiksniai, kritiškas požiūris į civilinio ieškinio atlyginimą), formuoja išvadą, jog toks elgesys, nepakankama nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažanga neduoda pagrindo manyti, kad nuteistasis paleistas lygtinai nenusikals ir laikysis įstatymų.Nuteistasis mano, kad yra visi tiek formalieji, tiek materialieji lygtinio paleidimo pagrindai BVK 157 straipsnio kontekste, jį paleisti, tačiau su tokia jo išreikšta pozicija nesutiktina aukščiau nurodytais motyvais. Skunde nurodyta eilė jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, jo siekiai dirbti, būti pozityviu piliečiu, laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti, nėra absoliutūs, nes atsižvelgus į bylos duomenis, elgesį atliekant paskirtą bausmę pataisos namuose, teismas daro išvadą, jog šių duomenų nepakanka priimti kitokio pobūdžio procesinį sprendimą nei yra priėmęs Alytaus rajono apylinkės teismas. Apylinkės teismas atsižvelgė į išanalizuotus nuteistojo elgesio pokyčius, tiek teigiamus, tiek neigiamus ir teisingai vertindamas bei pagrįsdamas savo sprendimą nesutiko su Komisijos priimtu nutarimu nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šiai pirmosios instancijos pozicijai ir motyvams neprieštarauja ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija.Kauno apygardos teismo nuomone, teismas tinkamai sprendė lygtinio paleidimo klausimą, nuteistojo elgesio modelis bei lygtinio paleidimo materialaus pagrindo įvertinimas nesuponuoja išvados, kad A. S. atitinka BVK nustatytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, nesant pakankamos pažangos mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką ir manymą, kad paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir gyvens laikantis jų. Aukštesnysis teismas skundžiamą Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį palieka galioti, o skundo netenkina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.