- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-31
- Bylos Nr.
- eI-2802-171/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00764-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Irena Paulauskienė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- O. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Igoris Smirnovas
- Kategorijos
- 8.3.1Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. (O. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2017 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. (15/5-4)11U-185 (00217) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Rusijos federacijos piliečiui O. B., panaikinimo“.
Nurodo, kad Migracijos departamentas nepagrįstai 2017 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. (15/5-4)11U-185 (00217) panaikino jam 2016 m. spalio 10 d. išduotą leidimą Nr. LT7398133 laikinai gyventi Lietuvoje (toliau – leidimas laikinai gyventi). Mano, kad skundžiamas sprendimas paremtas netinkamais ir iš esmės nesurinktais duomenimis apie UAB „Eilvera“ valdymo organus, buveinę ir veiklą. Remiasi Teisingumo ministerijos pranešimu apie teisę įmonėms pasirinkti šalia įmonės buveinės fizinio adreso viešai paskelbtą virtualųjį (elektroninio pašto) adresą, kuris ateityje galėtų ir visiškai pakeisti juridinio asmens buveinės adresą, atsisakant ir reikalavimo turėti fizinę buveinę steigiant įmones. UAB „Eilvera“ pateikė elektroninį adresą – įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančios O. K. el. pašto adresą (duomenys neskelbtini).
UAB „Eilvera“ vadovas nuo 2016 m. kovo 24 d. yra V. D. (V. D.) (jo Lietuvos Respublikoje gyvenamoji vieta deklaruota ir Migracijos departamentui žinoma), valdybą sudaro pareiškėjas (valdybos pirmininkas) ir kiti nariai, kurių gyvenamosios vietos ir susisiekimo elektroninėmis priemonėmis duomenys yra įregistruoti ir Migracijos departamentui žinomi). Migracijos departamentas, rinkdamas informaciją apie UAB „Eilvera“ buveinę ir veiklą, nebandė gauti paaiškinimų nei iš jos vadovo V. D., nei iš O. B. (valdybos pirmininko).
Skundžiamas Migracijos departamento sprendimas paremtas ne UAB „Eilvera“ veiklos (ūkinių operacijų dokumentų) analizės įrodymais, bet akivaizdžiai melagingais buhalterės O. K. paaiškinimais, kad ji, tvarkydama įmonės buhalterinę apskaitą neva nežino, kokią veiklą vykdo UAB „Eilvera“ , kas yra šios įmonės akcininkai ir kur jie gyvena.
UAB „Eilvera“ darbuotojas R. D. nurodė, kad nurodymus gauna iš įmonės buhalterės O. K.. Tai patvirtina, kad įmonės veikla reali ir O. K. žinoma. Be to, R. D. paaiškinimai, kad jis dirba įmonėje ir dalyvauja konkrečioje UAB „Eilvera“ veikloje (suranda, perka ir perveža automobilius), nėra paneigti.
Šalies argumentai
O. K. paaiškinimai, kad ji nežino nei įmonės veiklos, nei jos vadovų ir akcininkų, yra akivaizdžiai nepatikimi, nes buhalteriniai apskaitos registrai pildomi pagal pirminius ūkinių operacijų apskaitos dokumentus, todėl įmonės buhalterė negali nežinoti savo įvedamų apskaitai ūkinių operacijų esmės ir piniginės vertės. Be to, O. K. teikė valstybės įmonei Registrų centrui UAB „Eilvera“ finansinę atskaitomybę, UAB „Eilvera“ akcininkų 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą dėl įstatinio kapitalo padidinimo nuo 57 920 iki 101 360 Eur ir naujų valdybos narių priėmimo, taip pat prašymą įregistruoti šį akcininkų sprendimą Juridinių asmenų registre.
Migracijos departamentas nepatikrino keliančių abejonių I. K. paaiškinimų, kodėl ji 2017 m. sausio 6 d. nutraukė darbo sutartį, t. y. vos sužinojusi apie 2017 m. sausio mėnesį pradėtą įmonės tikrinimą po neigiamų įmonei buhalterės paaiškinimų, pagrįstumo ir jos tariamo atleidimo iš įmonės. Migracijos departamentas I. K. išėjimą iš darbo traktavo kaip vieną esminių aplinkybių, kodėl buvo priimtas neigiamas pareiškėjui sprendimas.
Migracijos departamentas 2016 m. spalio 10 d. išdavęs pareiškėjui leidimą vienus metus laikinai gyventi Lietuvoje, nuodugniai patikrino pareiškėjo įmonę UAB „Eilvera“ ir nenustatė jos fiktyvumo požymių. Migracijos departamentas nesiremia ir byloje nėra duomenų, kad 2016 m. spalio 10 d., išduodant leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pareiškėjas būtų nuslėpęs prašomus pateikti duomenis ar kitaip trukdęs atlikti įmonės patikrinimą.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, ginčijamo sprendimo teiginys, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl jam 2016 m. spalio 10 d. išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, pateikė neva „tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „Eilvera“ veiklą, jos darbuotojus ir pagrindinį jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą“, yra nepagrįstas, neįrodytas ir atmestinas.
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus motyvus ir prašė skundą patenkinti.
Atsakovas atsiliepime į skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 28 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.
Kadangi buvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas yra UAB „Eilvera“ akcininkas ir valdybos narys, UAB „Eilvera“ įsteigtos 3 darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbo Lietuvos Respublikos piliečiai ir nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, taip pat atsižvelgęs į tai, kad įmonė atitiko kitus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 45 straipsnio reikalavimus, 2016 m. rugsėjo 2 d. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2016 m. spalio 10 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi vieniems metams.
Atlikęs patikrinimą Migracijos departamentas, 2017 m. vasario 24 d. priėmė ginčijamą sprendimą panaikinti pareiškėjui minėtą leidimą laikinai gyventi. Įvertinęs visą surinktą medžiagą, ginčijamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjas ir UAB „Eilvera“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų (įmonėje nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai). Įvertinęs visą patikrinimo metu surinktą informaciją (UAB „Eilvera“ neturi patalpų veiklai vykdyti; įmonės darbuotojai realiai viso darbo laiko įmonėje nedirba), konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „Eilvera“ veiklą, jos darbuotojus bei pagrindinį jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą.
Prieš priimdamas ginčijamą sprendimą Migracijos departamentas atliko išsamų tyrimą, kurio metu buvo atliktas patikrinimas pareiškėjo nurodytu UAB „Eilvera“ registracijos adresu ((duomenys neskelbtini)) bei apklausti šiuo adresu esančio buto savininkai, įmonės darbuotojai I. K. ir R. D., pareiškėjo įmonės buhalteriją tvarkančios įmonės UAB „Onvikta“ direktorė O. K., pareiškėjui gyvenamąją vietą, adresu: (duomenys neskelbtini), suteikę T. S. ir D. S., UAB „Eilvera“ ankstesnio registracijos adreso ((duomenys neskelbtini) savininkas K. K..
Visi patikrinimų ir apklausų metu surinkti duomenys leido daryti išvadą, kad pareiškėjas lankosi Lietuvoje itin retai, UAB „Eilvera“ faktinės veiklos adreso nėra, įmonės vykdoma veikla neaiški, įmonėje nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Dėl nurodytų priežasčių buvo pagrindas manyti, kad UAB „Eilvera“, kurios akcininkas ir valdybos narys yra pareiškėjas, yra fiktyvi įmonė, o duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, jo tikrieji tikslai yra kitokie, nei oficialiai deklaruoti (t. y. pareiškėjo tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą UAB „Eilvera“, o gauti leidimą laikinai gyventi ir legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje).
Migracijos departamentas sutinka, kad įmonės registracijos adresas ir faktinės veiklos adresas gali nesutapti, tačiau pažymi, kad su prašymu pareiškėjas nebuvo pateikęs dokumento, kuriame būtų nurodyta, kad UAB „Eilvera“ buveinės ir faktinės veiklos adresai skiriasi bei būtų nurodytas įmonės faktinės veiklos adresas. Būtent pareiškėjas turėjo pareigą pateikti teisingus ir išsamius duomenis, kuriais remiantis vėliau gali būti atliekami patikrinimai, o migracijos institucijos neturi pareigos ieškoti ir rinkti įrodymų, kokiais galimais adresais užsieniečiai gyvena ar vykdo teisėtą veiklą. Atkreipia dėmesį, kad virtualus adresas nepakeičia įmonės fizinio adreso, tai yra papildoma įmonės kontaktinė informacija.
Migracijos departamentas surinko pakankamai įrodymų, kurie leido daryti pagrįstą išvadą, kad I. K. UAB „Eilvera“ nebedirbo. Tai patvirtino pati darbuotoja, o jos nurodyti duomenys visiškai sutapo su „Sodros“ informacinėje sistemoje esančiais duomenimis. Mano, kad darbuotojos paaiškinimas, kad ji įmonėje nedirba, kuris taip pat sutampa su „Sodros“ informacinės sistemos duomenimis, yra svarus ir aiškus įrodymas. Kad I. K. įdarbinimas UAB „Eilvera“ buvo fiktyvus, leido manyti tai, kad ji po beveik 1,5 metu darbo šioje įmonėje nežinojo, kuo minėta įmonė užsiima, negalėjo nurodyti jokių kitų duomenų, susijusių su ja.
R. D. nurodė, kad jo veikla susijusi su automobiliais, tačiau pareiškėjas, įrodinėdamas įmonės vykdomą veiklą, nepateikė jokio dokumento, iš kurio būtų matyti, kad UAB „Eilvera“ vykdytų su automobiliais susijusią veiklą.
Apklausoje UAB „Onvikta“ direktorė O. K. patvirtino, kad tvarko UAB „Eilvera“ buhalterinę apskaitą, dokumentus, gaunamus elektroniniu būdu, tačiau apie šios įmonės vykdomą veiklą, veiklos sritį nežino, UAB „Eilvera“ biuro Druskininkuose neturi, šios įmonės akcininkų nemato ir nežino, kur jie gyvena. Kadangi O. K. apie įmonės vykdomos veiklos pobūdį nežino, R. D. paaiškinimai, kad darbinius nurodymus, susijusius su automobilių pirkimu, gauna iš buhalterės O. K., vertinami kaip prieštaringi.
Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų nebuvo galima nustatyti, kokia veikla užsiima UAB „Eilvera“. Aiškinamajame rašte tik deklaratyviai nurodoma apie augančią įmonę („Tai leido išplėsti mūsų UAB veiklos sferą jų turimų ryšių ir patirties įvairiose verslo srityse dėka“, „dirbdami Lietuvoje mes ieškome galimybės plėtoti ryšius su Europos Sąjunga, tęsdami aktyvią veiklą su Austrijos firmomis, mes užmezgame ryšius su Čekija, Lenkija, o taip pat jau sudaryta ilgalaikė sutartis su JAV“). Buvo įvertintos aplinkybės, kad UAB „Eilvera“ teigia plečianti veiklą bendradarbiaudama su užsienio partneriais, tačiau įsigilinus į pateiktus dokumentus paaiškėjo, kad tie sandoriai sudaromi su tos pačios įmonės akcininkais, kurie yra šeimos nariai, t. y. kilo pagrįstų įtarimų, kad pasirašant sutartis už teikiamas paslaugas ir vykdant finansinius pavedimus tarp sąskaitų deklaruojama (arba imituojama) šių įmonių veikla, taip užsieniečiams, kurie tampa įmonių dalyviai, sudaromos sąlygos vykdomos teisėtos veiklos pagrindu kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi.
Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiu, kad įmonės aktyvumo patikrinimas turėjo būti atliktas prieš priimant sprendimą jam išduoti leidimą laikinai gyventi ir vėliau šis klausimas nebegali būti keliamas.
Pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Tai, kad įmonės aktyvumo vertinimas buvo atliktas prieš priimant sprendimą pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui neužkerta kelio toliau kontroliuoti užsieniečio buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje.
Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs, Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių, kada šie reikalavimai netaikomi.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti.
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2017 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. (15/5-4) 11U-185 (00217) teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Migracijos departamentas 2017 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. (15/5-4) 11U-185 (00217) panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2017 m. spalio 10 d.
Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad fiktyvi įmonė yra Juridinių asmenų registre įregistruotas privatus asmuo, kuris buvo įsteigtas ar įsigytas siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.
Ginčijamame sprendime atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, 2016 m. liepos 12 d. kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „Eilvera“ veiklą, jos darbuotojus ir pagrindinį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Byloje pateiktas valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas, kuriame V. D. nurodytas kaip UAB „Eilvera“ vadovas, O. B. – kaip valdybos narys, įmonės buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), įmonės veiklos tikslai – prekyba, gamyba, paslaugos.
Sprendime atsakovas rėmėsi per patikrinimą nustatytais duomenimis, kad UAB „Eilvera“ neturi patalpų, kuriose vykdytų veiklą, o įmonės darbuotojai realiai įmonėje nedirba. Taigi priėjo prie išvados, kad pareiškėjas siekė atitikti sąlygas gauti leidimą laikinai gyventi, o ne užsiimti realiai teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis yra pareiškėjas, yra fiktyvi.
Pareiškėjas skunde nesutikimą su ginčijamu sprendimu argumentuoja šiais motyvais: pirma, kad atsakovas nebandė gauti paaiškinimų nei iš UAB „Eilvera“ vadovo V. D., nei iš O. B. (valdybos pirmininko) dėl įmonės buveinės ir veiklos; antra, kad atsakovas sprendime rėmėsi melagingais buhalterės O. K. ir keliančiais abejonių darbuotojos I. K. paaiškinimais, ūkinių operacijų dokumentų nevertino, o R. D. paaiškinimai dėl darbo įmonėje (suranda, perka ir perveža automobilius) nebuvo paneigti; trečia, byloje nėra duomenų, kad 2016 m. spalio 10 d. pareiškėjas, išduodant leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, būtų nuslėpęs prašomus pateikti duomenis apie UAB „Eilvera“ veiklą, jos darbuotojus ir pagrindinį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, taip pat nebuvo nustatyti įmonės UAB „Eilvera“ fiktyvumo požymiai.
Byloje yra pateiktas UAB „Eilvera“ darbuotojos I. K. paaiškinimas, kuriame ji patvirtino, kad UAB „Eilvera“ nedirba nuo 2017 m. sausio 6 d., kuo įmonė užsiima, nežino.
O. K. paaiškinime nurodo, kad jų įmonė tvarko UAB „Eilvera“ buhalterinę apskaitą, dokumentus gauna elektroniniu būdu, prie banko sąskaitų prieigą turi per savo įmonę, kokią veiklą UAB „Eilvera“ vykdo, nežino, buveinės Druskininkuose ši įmonė neturi.
Alytaus apskrities VPK Migracijos skyriaus R. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, nuvykus į UAB „Eilvera“ buveinės adresu esantį butą, jo savininkė paaiškino, kad įmonė šiuo adresu veiklos nevykdo, ji šiuo adresu tik leido registruoti įmonę. Taip pat paaiškino, kad įmonės perregistravimą tvarkė jos žentas V. T..
Buto, kuriame registruota UAB „Eilvera“, savininkės žentas V. T. paaiškino, kad prieš porą metų, Rusijos Federacijos piliečiams prašant, jis leido registruoti įmonę, adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu įmonė veiklos nevykdo ir apie vykdomą įmonės veiklą nežino.
UAB „Eilvera“ darbuotojas R. D. telefonu paaiškino, kad įmonėje dirba vadybininku, oficialiai kiekvieną dieną, bet realiai tik tada, kai reikia surasti pirkti reikalingą automobilį ir jį pervaryti iš vieno miesto į kitą. Taip pat paaiškino, kad darbo nurodymus gauna telefonu arba per „Skype“ iš buhalterės O., o įmonės buveinė yra ten, kur gyvena buhalterė, tačiau tikslaus adreso nežino. Nurodė, kad UAB „Eilvera“ taip pat dirba moteris ir vyras, bet jų pareigų nežino.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 50 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 4–12, 16–18 punktuose nustatytais pagrindais leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jei tai buvo pagrindas gauti leidimą laikinai gyventi.
To paties straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Taip pat aktualus Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuris nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.
Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą gyventi, ne vėliau kaip per 7 dienas privalo pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, jeigu pasikeičia Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens buveinės adresas, kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte arba 45 straipsnio 1 dalies 1–22 punktuose nustatytais pagrindais.
Byloje nėra duomenų, kad UAB „Eilvera“ patikrinimo metu buvo žinomas kitas įmonės buveinės adresas, kuriuo nuvykus, būtų galima patikrinti įmonės veiklą.
Patikrinimo metu nustatyta, kad nors nurodyta, kad UAB „Eilvera“ buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), tačiau buto, esančio tuo adresu, šeimininkė T. K. paaiškino, kad įmonė šiuo adresu veiklos nevykdo.
Pareiškėjas nepagrįstai remiasi Teisingumo ministerijos 2012 m. spalio 3 d. pranešimu ir mano, kad virtualus (elektroninio pašto) adresas gali būti prilyginamas įmonės buveinės adresui. Kaip pažymėta šiame pranešime, virtualus adresas gali būti nurodomas šalia fizinio, tačiau ateityje jis galės ir visiškai pakeisti juridinio asmens buveinės adresą, atsisakant ir reikalavimo turėti fizinę buveinę steigiant įmones. Taigi, matyti, kad virtualus adresas nepakeičia įmonės fizinio adreso, tai yra papildoma įmonės kontaktinė informacija. Be to, teismas pažymi, kad tai yra rekomendacinis pranešimas ir jis negali pakeisti teisės aktų nuostatų.
Vertinant pareiškėjo argumentą, kad ginčijamas sprendimas priimtas remiantis iš esmės nesurinktais duomenimis apie UAB „Eilvera“ veiklą, pažymėtina, kad byloje pakanka O. K., I. K. bei R. D. paaiškinimų, kad būtų galima prieiti prie išvados, kad įmonė veiklos nevykdo.
Teismui nėra pagrindo abejoti T. K. paaiškinimais, kad įmonė UAB „Eilvera“ jos buto adresu veiklos nevykdo.
Kadangi O. K. paaiškino nežinanti, kokią veiklą vykdo UAB „Eilvera“, abejotini ir jos darbo nurodymai R. D.. Be to, R. D. paaiškinimai tik patvirtina, kad jis dirba ne visą darbo laiką, o tai Migracijos departamentui, priimant ginčijamą sprendimą, sudarė pagrindą vadovautis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi oficialiais „Sodros“ duomenimis apie UAB „Eilvera“ darbuotojus. Iš šių duomenų matyti, kad 2017 m. sausio 9 d. įmonėje dirbo R. D., V. D., A. K. (A. K.), A. K. (A. K.) ir O. K. (O. K.). Pabrėžtina, kad A. K., A. K. ir O. K. nėra Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Taigi, 2017 m. sausio 9 d. UAB „Eilvera“ dirbo tik 2 darbuotojai: R. D. ir V. D.. 2017 m. vasario 23 d. „Sodros“ duomenys analogiški 2017 m. sausio 9 d. „Sodros“ duomenims, pareiškėjas jų neginčija.
Taigi, įvertinus UAB „Eilvera“ darbuotojų paaiškinimus ir „Sodros“ duomenis, akivaizdu, kad Migracijos departamentas pagrįstai vadovavosi Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, nes UAB „Eilvera“ patikrinimo metu buvo įsteigtos mažiau nei trys darbo vietos ir visą darbo laiką nedirbo Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.
Pareiškėjas nesutikimą su ginčijamu sprendimu taip pat grindžia tuo, kad nėra duomenų, kad jis, išduodant leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, būtų nuslėpęs prašomus pateikti duomenis apie UAB „Eilvera“ veiklą, jos darbuotojus ir pagrindinį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, taip pat nebuvo nustatyti įmonės UAB „Eilvera“ fiktyvumo požymiai.
Užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Teismas sutinka su atsakovo išvada, kad nors įmonės aktyvumo vertinimas buvo atliktas prieš priimant sprendimą pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui tai neužkerta kelio toliau kontroliuoti užsieniečio buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje.
Taigi byloje esančių ir įvertintų įrodymų pakanka konstatuoti, kad egzistuoja Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytos sąlygos panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi: pirma, nustatyta, kad UAB „Eilvera“, kurios dalyvis yra pareiškėjas, yra fiktyvi – pareiškėjo pateikti duomenys apie UAB „Eilvera“ veiklos adresą ir veiklą neatitinka tikrovės, antra, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų: UAB „Eilvera“ per pastaruosius 6 mėnesius nevykdo steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, šioje įmonėje įsteigtos mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Migracijos departamento 2017 m. vasario 24 d. sprendimas Nr. (15/5-4)11U-185 (00217) yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti remiantis pareiškėjo skunde išdėstytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo O. B. (O. B.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.