- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-14
- Bylos Nr.
- 1A-341-508-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 05-1-1026-10
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Emilija Akelienė
- Nuteistasis
- A. S.
- Advokatai
- Angelė Fominienė
Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-341-508/10;
Teisėja I.Blekaitienė Proceso Nr.05-1-1026-10;
2010 m. gegužės 14 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjai advokatei Angelei Fominienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010-03-09 nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal LR BK 302 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010-02-27 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. pagal LR BK 302 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2009 metų gruodžio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kaune, Aleksoto turgavietėje, esančioje Veiverių g. 47B/Antanavos g. 2, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo – nusipirko fizinio asmens dokumentą, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. 10580774, išduotą R. S. vardu, nuo šio dokumento įgijimo momento laikė jį turėdamas su savimi bei 2010-02-27 gabeno nuo Kauno miesto iki Kalvarijos savivaldybės Salaperaugio kaimo, kur apie 23.45 val. panaudojo, pateikdamas VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardos pareigūnui.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu prašo paskirti minimalią bausmę. Nurodo, kad yra pilnai prisipažinęs ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Kortelę panaudojo per neapdairumą, nes ruošdamasis kelionei pasiėmė ne savąją kortelę. R. S. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę įsigijo su tikslu ją grąžinti, nes kortelės nuotraukoje atpažino savo draugo pažįstamą. Dabartinė jo charakteristika teigiama, nebuvo paieškomas ar prasikaltęs pagal LR BK, turėjo pastovią gyvenamąją vietą. Prašo atsižvelgti į tai, kad gyvena su močiute, kuriai 92 metai ir reikalinga jo priežiūra.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusią apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią nuteistojo skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis prašo sušvelninti paskirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai kvalifikavo A. S. nusikalstamą veiką pagal LR BK 302 str. 1 d. ir teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Teismas skiria bausmes LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose ir laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 1, 2 d.).
Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, jog svetimą kortelę panaudojo per neapdairumą, pasiėmė ir pateikė ne savąją kortelę, svetimą kortelę norėjęs grąžinti savininkui, nepatvirtinti byloje esančiais įrodymais, todėl atmestini, kadangi užfiksuoti parodymai, kad tuomet nežinojęs kur jo asmens dokumentas, taip pat turėjęs pakankamai laiko grąžinti dokumentą savininkui ar dėti realias pastangas, tačiau to neatlikęs, o vykdamas į užsienį pasienyje pasinaudojo svetimu asmens dokumentu.
Parinkdamas bausmės rūšį A. S., pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis teisiamas šeštą kartą, nusikalto turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, šiuo nuosprendžiu nuteistas už tyčinį apysunkį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu. LR BK 27 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, laikytinas recidyvistu, o pagal LR BK 56 str. 1 d. nuostatas, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. LR BK 302 str. 1 d. sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės, tačiau vertinant tai, kad vėl įvykdytas tyčinis nusikaltimas, neišnykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų taip pat už tyčines nusikalstamas veikas, darytina išvada, kad tik realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti LR BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t.y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas laisvės atėmimo bausmę nuteistajam skyrė pagrįstai.
Nustatydamas bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino į tai, kad nėra nustatyta A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra, atsižvelgta į apelianto padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. LR BK 61 str. reglamentuoja bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmė dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs šioje įstatymo normoje nurodytą vertinimą, A. S. paskyrė dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri yra ženkliai mažesnė už tos rūšies bausmės vidurkį, nurodytą LR BK 302 str. 1 d. sankcijoje. Dar labiau švelninti paskirtą bausmę, nėra pagrindo atsižvelgiant į tyčinių nusikaltimų recidyvą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde A. S. prašė švelninti bausmę nurodydamas, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tačiau šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas jau yra pripažinęs jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, apeliacinės instancijos teismas tų pačių aplinkybių pakartotinai nevertina. Apelianto nurodytos asmens tapatybės kortelės įsigijimo aplinkybės yra deklaratyvaus pobūdžio, jos nepagrįstos jokiais įrodymais, todėl nevertintinos. Tai, kad apeliantas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su garbaus amžiaus močiute, kuriai reikalinga jo priežiūra, negali būti pagrindu bausmės švelninimui, atsižvelgiant į nuteistojo polinkį nusikalsti, daromų tyčinių nusikaltimų recidyvą, priešingu atveju nebus įgyvendintas teisingumo principas ir nepasiektas bausmės efektas.
Bausmė skundžiamu nuosprendžiu paskirta motyvuotai, vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, reglamentuotais LR BK VIII skyriuje, todėl nėra abejonių dėl paskirtos bausmės teisėtumo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę A. S. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.